- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-15
- Bylos Nr.
- e2-16719-779/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11010-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Ieškovas
- Nafta Trade Plus OU
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Generalinės prokuratūros, Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Nafta Trade Plus OU ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Generalinės prokuratūros, Teisingumo ministerijos,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pateiktu teismui ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, Teisingumo ministerijos, 26 355,69 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2016-03-21 Generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras N. M. ikiteisminiame tyrime Nr. 05-2-00004-16 priimtu nutarimu nutarė skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ir apribojo 3 000 000,00 Eur sumai ieškovo nuosavybę į jam priklausančias lėšas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje Swedbank AS. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-07, 2016-11-29, 2017-02-10, 2017-05-22, 2017-08-18 nutartimis ieškovui laikinas nuosavybės teisių apribojimas pratęstas po 3 mėnesius. Tokiu būdu ieškovui laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo taikomas 1 metus ir 9 mėnesius. Nurodytas apribojimas galėjo būti taikomas tik turto konfiskavimui arba civiliniam ieškiniui užtikrinti, o šiuo atveju nebuvo jokių pagrindų turto konfiskavimui ar civilinio ieškinio pareiškimo ieškovui. Ieškovo manymu, nurodyta procesinė prievartos priemonė taikyta ir 5 kartus pratęsta neteisėtai, nesant tam pagrindo. Ieškovui negalint naudotis sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) jis atidarė naują sąskaitą banke AB „LPB Bank“, kuris taikė didelius komisinius mokesčius. Ieškovas iš viso patyrė 7090,57 Eur išlaidų komisiniams mokesčiams mokėti, kurių nebūtų patyręs, jei būti galėjęs naudotis areštuota banko sąskaita. Ieškovas, siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas teises nuo neteisėtų pareigūnų veiksmų nuolat teikė pareigūnams prašymus, paaiškinimus, dėl ko už advokatų kontoros „Eurolex“ suteiktas paslaugas ieškovas patyrė 6208,33 Eur išlaidų, už advokatų kontoros „Bright Law OU“ suteiktas paslaugas patyrė 4010,00 Eur išlaidų. Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo ieškovas taip pat patyrė 9046,79 Eur nuostolių negautų pajamų forma, t.y. kompensacinių palūkanų paskaičiuotų už laikotarpį, kai ieškovas negalėjo naudotis sąskaitoje areštuotais pinigais.
Atsiliepimas
Atsakovę atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00406-15 buvo įtariama, kad iš UAB „Atopa“ banko sąskaitos į ieškovo sąskaitą buvo pervedamos nusikalstamu būdu įgytos lėšos (daugiau kaip 3 000 000,00 Eur), kas reiškia, kad ši įmonė galimai šį turtą – uždraustos veikos rezultatą – turėjo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo kilę įtarimai, kad ieškovo atsakingi asmenys galimai bendrininkavo nusikaltimo padaryme ir žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad piniginės lėšos yra nusikalstamos veikos rezultatas. Tuo metu, kai buvo taikomas nuosavybės teisių apribojimas, buvo pagrįstai manoma, kad ieškovo turtui gali būti taikomas konfiskavimas. Tyrimas buvo didelės apimties, sudėtingas, vykdomas dėl skirtingose valstybėse esančių asmenų, todėl tyrimo eigoje, nesant pakankamai duomenų apie tai, kad ieškovo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių, laikinas nuosavybės apribojimas ieškovo atžvilgiu buvo apgrįstas tęsiamas. Ieškovo naujos sąskaitos atidarymas niekaip nesusijęs su taikyta procesinės prievartos priemone, kadangi sąskaita atidaryta dar iki ieškovo banko sąskaitos arešto. Ieškovo ir atsakovės nesieja jokie sutartiniai santykiai, todėl ieškovo reikalavimas dėl 9046,79 Eur negautų pajamų (palūkanų suma, kurią ieškovas priskaičiavo dėl nuosavybės teisės apribojimo) nepagrįstas. Iš pateiktų dokumentų nėra galimybės įvertinti ieškovui advokatų suteiktų teisinių paslaugų kiekio ikiteisminiame tyrime Nr. 05-2-00406-15, nes tos paslaugos galimai buvo suteiktos ir kituose tyrimuose.
Atsakovę atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl nusikalstamų veikų, padarytų organizuotoje grupėje vengiant PVM mokėjimo. Tiriami nusikaltimai plataus masto, galimai padaryti kelių valstybių piliečių skirtingose šalyse. Ikiteisminio tyrimo metu turėjo būti nustatytos aplinkybės dėl UAB „Atopa“ į ieškovo sąskaitą pervestų piniginių lėšų (daugiau kaip 3 000 000,00 Eur) kilmės. Netaikant laikino nuosavybės teisių apribojimo gali būti apsunkintas galimo turo konfiskavimo įvykdymas, todėl laikino nuosavybės teisių apribojimas ieškovo banko sąskaitai buvo pritaikytas pagrįstai, ši procesinė prievartos priemonė buvo teisėta ir būtina. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovo advokatams sumokėtos lėšos neatitinka rekomendacijų dėl maksimalaus dydžio išlaidų už advokatų paslaugas reikalavimų. Ieškovo teiginiai, kad jis negalėjo kitame banke atidaryti sąskaitos, o jos atidarymas užtrunka, laikytini nepagrįstais. Sutartis su AB „LPB Bank“ buvo sudaryta iki Estijos baudžiamojo teismo 2016-06-06 nutarimo, kuriuo buvo apribota nuosavybės teisė į lėšas banko sąskaitoje. Jokių duomenų, kad ieškovas planavo sudaryti lėšų taupomojo indėlio sutartį nėra, todėl nėra pagrindo laikyti, kad ieškovas negavo pajamų dėl taikyto laikino nuosavybės teisių apribojimo.
Teismo 2018-05-16 nutartis, kuria ieškovui nustatytas terminas dublikui į atsakovės atstovų atsiliepimus pateikti, siųsti ieškovei elektroninių ryšių priemonėmis per EPP sistemą ir laikytini įteiktais sekančią darbo dieną nuo jo išsiuntimo 2018-05-16 (CPK 175¹ str. 10 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė dubliko per teismo nustatytą terminą nepateikė, o atsakovė pateikė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 227 straipsnio 3 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00406-15 dėl sukčiavimo, turto legalizavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, iš UAB „Atopa“ bankinės sąskaitos Nr. LT077180300021467505 į ieškovo bankinę sąskaitą 2015 metais pervesta daugiau kaip 3 000 000,00 Eur suma, galimai gauta iš sukčiavimo. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro N. M. 2016-03-21 nutarimu ieškovui paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į ieškovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Estijos banke Swedbank AS, 3 000 000,00 Eur sumai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-07 nutartimi (kuri palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2016-09-19 nutartimi) nurodytas laikinas nuosavybės teisų apribojimas pratęstas 3 mėnesiams nuo 2016-09-21. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-29 nutartimi (kuri palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2017-01-04 nutartimi) nurodytas laikinas nuosavybės teisų apribojimas pratęstas 3 mėnesiams nuo 2016-12-21. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-10 nutartimi (kuri palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2017-04-12 nutartimi) nurodytas laikinas nuosavybės teisų apribojimas pratęstas 3 mėnesiams nuo 2017-03-21. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-22 nutartimi nurodytas laikinas nuosavybės teisų apribojimas pratęstas 3 mėnesiams nuo 2017-06-21. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-18 nutartimi (kuri palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2017-10-13 nutartimi) nurodytas laikinas nuosavybės teisų apribojimas pratęstas 3 mėnesiams nuo 2017-09-21. Iš byloje esančių PVM sąskaitų-faktūrų matyti, kad ieškovas už advokatų kontoros „Eurolex“ suteiktas paslaugas patyrė 6208,33 Eur išlaidų, už advokatų kontoros „Bright Law OU“ suteiktas paslaugas patyrė 4010,00 Eur išlaidų. 2016-03-23 ieškovas su AB „Latvijas pasta bankas“ sudarė Banko paslaugų teikimo sutartį, kuria nurodytame banke ieškovui atidaryta banko sąskaita, paslaugos ieškovui teikiamos pagal šio banko patvirtintus įkainius. Banko AB „Latvijas pasta bankas“ laikotarpiu nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. suteiktoms paslaugos apmokėti ieškovas patyrė 7107,25 Eur komisinių mokesčių.
Ieškovas atsakovės Lietuvos Respublikos atžvilgiu prašo taikyti deliktinę civilinę atsakomybę, prašydamas priteisti jo naudai 26 355,69 Eur žalos atlyginimo. Ieškovo teigimu, žala atsirado dėl neteisėtų Generalinės prokuratūros prokuroro bei teismų veiksmų taikant/pratęsiant ieškovui pritaikytos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – galiojimą nuo 2016-03-21 iki 2017-12-21.
Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Remiantis CK 6.245 straipsnio 4 dalimi, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.
Kasacinis teismas šiame kontekste yra išaiškinęs, kad CK 6.272 straipsnyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad valstybė už pirmiau nurodytais neteisėtais proceso veiksmais padarytą žalą atsako be kaltės. Vadinasi, valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį kilti yra pakankamos trys sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai). Pagrindas taikyti valstybei deliktinę civilinę atsakomybę pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį egzistuoja, jeigu nustatomas pirmiau išskirtų civilinės atsakomybės sąlygų visetas – bent vienos sąlygos, inter alia (be kita ko), neteisėtų veiksmų, kuri kartu yra ir pirminė atsakomybės taikymo sąlyga, nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2018).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nesudaro pagrindo preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmus, šių veiksmų teisėtumo vertinimas civilinės teisės požiūriu nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamojo proceso teisės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009). Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).
Remiantis išdėstytu, visų pirma, vertintina, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu, kadangi, kaip minėta, neteisėtų veiksmų, kuri kartu yra pirminė atsakomybės taikymo sąlyga, nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.
Ieškovo manymu, prokuroras bei teismai atliko neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu, kadangi: 1) apribojo ieškovo nuosavybės teisę, nesant tam teisinio pagrindo (nesiekiant užtikrinti civilinio ieškinio, turto konfiskavimo, išplėstinio turto konfiskavimo); 2) apribojo ieškovo nuosavybės teisę nepagrįstai dideliam mastui; 3) tęsė nuosavybės teisės apribojimą nepagrįstai ilgai.
Dėl pagrindo apriboti ieškovui nuosavybės teisę egzistavimo
Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BPK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, juridinio asmens nuosavybės teisė gali būti laikinai apribota prokuroro nutarimu, kai: 1) siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytais atvejais ir galimą išplėstinį turto konfiskavimą BPK 72³ straipsnyje numatytais atvejais; 2) siekiama užtikrinti civilinį ieškinį, jei yra pakankamas pagrindas juridinį asmenį įtraukti civiliniu atsakovu.
Remiantis išdėstytu, ieškovui ginčijant laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindų egzistavimą, vertintina, ar taikant šią procesinę prievartos priemonę egzistavo bent vienas CPK 151 straipsnio 1-2 dalyse nurodytas laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindas (galimas turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas, civilinio ieškinio pareiškimas).
Iš bylos duomenų matyti, kad tiek Generalinės prokuratūros prokuroro nutarime, tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartyse nurodyta, kad pagrindai taikyti ieškovui laikiną nuosavybės teisės apribojimą yra galimas ieškovo sąskaitoje esančių areštuotų lėšų, 2015 metais gautų iš UAB „Atopa“ konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas, areštuotos lėšų sumos užtikrinimas civiliniam ieškiniui patenkinti.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Remiantis BK 72³ straipsnio 1 dalimi, išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, konfiskuotinas turtas, perleistas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, iš šio asmens konfiskuojamas, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) turtas perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 2) turtas perleistas kaltininko šeimos nariams arba artimiesiems giminaičiams; 3) turtas perleistas juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 4) asmuo, kuriam perleistas turtas, arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas įgytas nusikalstamu būdu ar neteisėtomis kaltininko lėšomis.
Iš į bylą pateiktos rašytinės medžiagos matyti, kad teismų nutartyse, kuriomis pratęstas ieškovo nuosavybės laikinas apribojimas, nurodyta, jog ikiteisminiame tyrime įtariama, kad ieškovas galimai turi nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nėra nustatyta, ar tarp ieškovo ir UAB „Atopa“ sudaryti sandoriai, piniginės operacijos, buvo realūs ir teisėti.
Remiantis išdėstytu, ikiteisminio tyrimo metu esant pagrįstoms abejonėms dėl to, ar tarp ieškovo ir UAB „Atopa“ nebuvo sudaryta apsimestinių sandorių, ar ieškovo banko sąskaitoje nėra nusikalstamu būdu įgytų lėšų, teismo vertinimu, egzistavo pakankamas pagrindas manyti, kad ieškovo atžvilgiu gali būti taikomas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad laikotarpiais, kai ieškovui buvo pritaikytas ir tęsiamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, prokurorui ir laikiną nuosavybės teisės apribojimą tęsusiems teismams buvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovui turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas negalės būti taikomas, byloje nėra (CPK 178 str.).
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovui laikinas nuosavybės teisės apribojimas pritaikytas ir tęstas esant įstatymuose įtvirtintiems pagrindams, taigi teisėtai ir pagrįstai.
Dėl nuosavybės teisės apribojimo masto
Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek prokuroras, tiek laikiną nuosavybės teisės apribojimą tęsę teismai ieškovo nuosavybės teisės apribojimą taikė 3 000 000,00 Eur apimtyje. Iš į bylą pateiktos rašytinės medžiagos matyti, kad teismų nutartyse, kuriomis pratęstas ieškovo nuosavybės laikinas apribojimas nurodyta, kad ikiteisminiame tyrime nustatyta, kad per 2015 metus iš UAB „Atopa“ banko sąskaitos į ieškovo banko sąskaitą buvo pervesta daugiau nei 3 000 000,00 Eur suma, kuri, įtariama buvo įgyta nusikalstamu būdu. Taigi, ikiteisminio tyrimo eigoje buvo pagrįstai manoma, kad būtent tokioje apimtyje, kokioje taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (3 000 000,00 Eur) ieškovo sąskaitoje gali būti nusikalstamu būdu įgytų lėšų. Į byla nėra pateikta įrodymų, kad laikotarpiu, kai ieškovui buvo taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, ieškovas pateikė prokurorui ir laikiną nuosavybės teisės apribojimą tęsusiems teismams įrodymus, patvirtinančius, kad laikino nuosavybės teisių apribojimo mastas yra akivaizdžiai per didelis (CPK 178 str.).
Remiantis išdėstytu, pripažintina, kad ieškovo atžvilgiu prokuroro ir laikiną nuosavybės teisės apribojimą taikiusių teismų procesinės prievartos priemonės (laikino nuosavybės teisės apribojimo) mastas atitiko proporcingumo reikalavimus, jomis nebuvo apribotos nuosavybės teisės į didesnę, nei objektyviai būtina, piniginių lėšų sumą.
Dėl nuosavybės teisės apribojimo taikymo termino
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo atžvilgiu nuosavybės teisės apribojimas buvo taikomas laikotarpiu nuo 2016-03-21 iki 2017-12-21, t.y. 1 metus ir 9 mėnesius.
Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 6 dalimi, prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip du kartus po tris mėnesius. To paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba kai įtariamasis yra pasislėpęs laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas.
Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00406-15, kurio eigoje ieškovui buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaip nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2017-01-04 nutartyje, vykdytas dėl vieno nesunkaus, vieno apysunkio ir dviejų sunkių nusikaltimų, dėl ko pagal BPK 151 straipsnio 7 dalį, laikinas nuosavybės teisės apribojimas galėjo būti tęsiamas neribotai kartų (iki tokia procesinės prievartos priemonė tampa nereikalinga). Nagrinėjamu atveju, laikinas nuosavybės teisės apribojimas teismų buvo tęsiamas 5 kartus. Vertintina, ar toks skaičius pratęsimų buvo būtinas, reikalingas pagal ikiteisminio tyrimo specifiką.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ikiteisminiame tyrime tirti nusikaltimai buvo plataus masto, galimai atlikti valstybės piliečių, esančių skirtingų valstybių teritorijose, nusikaltimai daryti organizuotoje grupėje, tyrimas buvo sudėtingas, didelės apimties, todėl, akivaizdu, kad nusikaltimams ištirti, įrodymams surinkti ir įvertinti, pašalinti visas abejones dėl faktinių aplinkybių, buvo reikalingas pakankamas laiko tarpas. Teismo vertinimu, įvertinus ikiteisminio tyrimo specifiką, jo sudėtingumą, ieškovo atžvilgiu taikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas (1 metai ir 9 mėnesiai) nelaikytinas nepagrįstai ilgu. Ieškovas nepateikė pagrįstų argumentų ir įrodymų, kad iki pasibaigiant nurodytam terminui, buvo pakankamai patikimų įrodymų, kad ieškovo atžvilgiu taikytų procesinių prievartos priemonių taikymas yra netikslingas.
Dėl ieškovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo
Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, atsižvelgiant į tai, kad teismas nustatė, kad prokuroras bei laikiną nuosavybės teisės apribojimą taikę teismai, taikydami/pratęsdami laikiną nuosavybės teisės apribojimą nepažeidė ieškovo teisių ir teisėtų interesų, laikėsi teisės aktų reikalavimų, darytina išvada, kad nurodyti pareigūnai, institucijos ieškovo atžvilgiu neatliko neteisėtų veiksmų. Ieškovui neįrodžius veiksmų neteisėtumo nėra pagrindo nagrinėti kitų būtinųjų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų (žalos, priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų), nes nenustačius bent vienos iš trijų civilinės atsakomybės sąlygų nėra pagrindo jos taikyti (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-998-232/2017).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Remiantis LR CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys atmestas visiškai, o atsakovę atstovaujanti Teismingumo ministerija ir Generalinė prokuratūra nenurodė, kad byloje patyrė bylinėjimosi išlaidų, jų priteisti iš ieškovo neprašė, bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės atsakovės atstovų naudai nėra pagrindo spręsti.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas už akių per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti ieškovės skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas už akių negali būti ieškovo skundžiamas apeliaciniu ir kasaciniu skundu.
Ieškovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.