Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernestos Montvidienės ir Algimanto Valantino,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei apimant švelnesnę, ir E. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

E. B. į bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 11 d. iki 2018 m. rugpjūčio 12 d.

Iš E. B. T. G. priteista 16 000 Eur, D. U. – 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš E. B. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteista 5 920,99 Eur gydymo išlaidų.

Iš E. B. T. G. priteista 500 Eur, o D. U. 700 Eur advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. 2018 m. rugpjūčio 11 d. 05.32 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – be dingsties, tai yra dėl chuliganiškų paskatų smogė vieną kartą ranka į galvą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Dėl tokio E. B. elgesio aplinkiniai pasijuto nepatogiai ir buvo šokiruoti, tai yra buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Tokiu būdu E. B. pažeidė viešąją tvarką.

1.2. Po to, 2018 m. rugpjūčio 11 d., apie 05.34 val. E. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – prie užkandinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), toliau įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – be dingsties dėl chuliganiškų paskatų užpuolė einančius T. G. ir D. U.. E. B. ranka smogė ne mažiau kaip vieną kartą T. G. į galvą, nuo to pastarasis nugriuvo ant grindinio bei gulinčiam T. G. spyrė ne mažiau kaip du kartus į įvairias kūno vietas. T. G. buvo padaryti odos nubrozdinimai krūtinės ląstos kairėje, galvos sumušimas su poodine kraujosruva kairiajame paakyje, muštinė žaizda su minkštųjų audinių patinimu viršutinėje lūpoje, linijinis pakauškaulio lūžimas dešinėje, nusitęsiantis į kaukolės pamatą, kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu kairėje, spaudžiančiu galvos smegenis, smegenų audinio sumušimas kairėje kaktinėje skiltyje. Dėl galvos sumušimo su linijiniu kaukolės kaulų lūžimu, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu ir į smegenis T. G. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus E. B. ranka smogė ne mažiau kaip vieną kartą D. U. į skruosto–nosies sritį ir padarė viršutinio žandikaulio kairiojo ančio sienos lūžį ir galvos smegenų sukrėtimą, o nuo smūgio D. U. parkritus ant žemės, spyrė ne mažiau kaip penkis kartus į galvą bei kitas kūno vietas. Dėl žandikaulio ančio lūžimo ir galvos smegenų sukrėtimo D. U. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl šių E. B. veiksmų buvo šokiruoti aplinkiniai bei iškviesti policijos pareigūnai. Tokiu būdu E. B. padarė viešosios tvarkos pažeidimą bei dėl chuliganiškų paskatų padarė T. G. sunkų, o D. U. nesunkų sveikatos sutrikdymus.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje byloje nuteistojo paduotame apeliaciniame skunde nesutinkama su nukentėjusiesiems priteistais civiliniais ieškiniais neturtinei žalai atlyginti, prašoma juos mažinti vienu trečdaliu. Pagal jau išdėstytas bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas teisėjų kolegija patikrino šią bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde.

5. Apeliantas neneigia ir neskundžia nustatytų bylos faktinių aplinkybių, t. y. įrodymų vertinimo, jų gavimo teisėtumo ar pagrįstumo, taip pat jų pagrindu nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, tačiau ginčija nukentėjusiesiems priteistų civilinių ieškinių neturtinei žalai atlyginti pagrįstumą, nurodydamas, kad nukentėjusieji nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jie patyrė nustatyto dydžio neturtinę žalą. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog pagal galimybes dalį žalos nukentėjusiems jis atlygino dar ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat į tai, kad jis dar turės atlyginti nukentėjusiųjų gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigose išlaidas. Su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.

6. Pagal Baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam (įtariamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Savo ruožtu teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

7. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje suformuluotą sampratą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Taigi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

8. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, kad neturtinės žalos dydis nepagrįstas nukentėjusiųjų pateiktais rašytiniais įrodymais ar kitais duomenimis, pažymi, kad Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

9. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiųjų pareikštų civilinių ieškinių patirtai neturtinei žalai atlyginti, vertino įstatyme nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

9.1. Priteisiant nukentėjusiesiems neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismo buvo atsižvelgta į tai, kad nukentėjusysis T. G. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl nuteistojo smurto jam lūžo kaukolė, prireikė galvos operacijos. Teismas rėmėsi teismo posėdyje duotais nukentėjusiojo T. G. parodymais, kad patirtas sunkus kūno sužalojimas jam sukėlė sunkias, ilgalaikes pasekmes, kurios trukdo jam dirbti, gyventi pilnavertį gyvenimą, kaip iki patirto sužalojimo, ir kurios tebejaučiamos. Tuo pačiu teismas atsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusysis T. G. liko darbingas, dalį žalos nuteistasis jam sumokėjo, ir sprendė, kad yra pagrindas nukentėjusiojo T. G. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies bei priteistinos neturtinės žalos dydį mažinti.

9.2. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino, kad nukentėjusiajam D. U. nuteistojo tyčiniais veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau dėl patirto sužalojimo masto ir dalinio žalos atlyginimo laikė, kad prašomas atlyginti neturtinės žalos dydis yra per didelis.

9. Vertinant nukentėjusiajam T. G. priteistos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija pažymi, jog iš bylos duomenų seka, jog T. G. gydymo įstaigose buvo gydomas ilgą laiko tarpą – nuo 2018 m. rugpjūčio 11 dienos iki rugpjūčio 23 dienos (duomenys neskelbtini) ligoninės reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, nuo 2018 m. rugpjūčio 23 dienos iki rugsėjo 27 dienos UAB Sveikatos centre „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2018 m. lapkričio 8 dienos iki lapkričio 19 dienos (duomenys neskelbtini) ligoninės neurochirurgijos skyriuje. Dėl patirtų sužalojimų jam buvo atlikta galvos operacija. Šios aplinkybės patvirtintos byloje esančiais dokumentais (t. 1, b. l. 140-141). Nukentėjusysis T. G. bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje nurodė, kad įvykio aplinkybių ir dabar neatsimena, jam sunku atlikti pavestą darbą, kuris yra susijęs su baldų surinkimu, pradedant surinkimo brėžinių studijavimu, skaičiavimu ir baigiant baldų surinkimu, montavimu, po darbo dienos nukentėjusysis jaučiasi išsekęs, jam pakyla kraujo spaudimas, galvoje spengia, todėl po darbo jis turi nuolat ilsėtis, gulėti. Taip pat jis nurodė, kad jam buvo siūloma tęsti gydymą, tačiau jis atsisakė, nes neturi lėšų pragyvenimui ir priverstas dirbti. Šios aplinkybės parodo, kad nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo jaučia ilgalaikes neigiamas pasekmes nuo nusikalstamos veikos praėjus net metų laikotarpiui. Nors T. G. šioms aplinkybėms patvirtinti jokių rašytinių įrodymų nepateikė, teisėjų kolegijai nekelia abejonių jų pagrįstumas, atsižvelgus į padaryto sužalojimo pobūdį, lokalizaciją, sunkumo laipsnį. Atsižvelgtina taip pat ir į tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas tyčiniais nuteistojo veiksmais, penkiais trauminiais poveikiais, iš kurių trys buvo nukreipti į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą – galvą.

10. Teisėjų kolegija, vertindama nukentėjusiajam D. U. priteisto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dydžio pagrįstumą, atsižvelgia į jam padaryto sužalojimo pobūdį, mastą, sunkumo laipsnį. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusysis po pirminės gydytojų apžiūros stacionarinio gydymo atsisakė, duomenų, kad vėliau jam buvo taikomas koks nors gydymas, byloje nėra, tačiau jo sužalojimo pobūdis – žandikaulio kaulo lūžimas, galvos smegenų sukrėtimas neabejotinai sukėlė fizinį skausmą, emocinį stresą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas tyčiniais nuteistojo veiksmais, ne mažiau šešiais trauminiais poveikiais, kurių dalis buvo nukreipta į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą – galvą.

11. Aplinkybės, tiek susiję su nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų pobūdžiu, lokalizacija, sunkumu, tiek patvirtinančios pasekmes, kurias nuteistojo tyčiniai veiksmai nukentėjusiesiems sukėlė, yra nustatytos baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais ir pirmosios instancijos teismo motyvuotai įvertintos. Todėl nuteistojo skundo argumentas, jog nukentėjusieji nepateikė dokumentų, patvirtinančių apsilankymą gydymosi įstaigose, pas psichologus, todėl neturtinei žalai atlyginti sumos priteistos nepagrįstai, atmestinas. Nors nuteistojo minimų rašytinių įrodymų nukentėjusieji nepateikė, tai nesuponuoja išvados, jog nukentėjusieji neturtinės žalos nepatyrė ar žalos atlyginimo sumos buvo nustatytos neteisingai. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas motyvavo sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio įstatyme numatytų kriterijų analize, kurią patikrinus baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visumos kontekste, teisėjų kolegija neturi pagrindo su ja nesutikti.

12. Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu atlygino dalį žalos ir dar turės atlyginti nukentėjusiųjų gydymo sveikatos priežiūros įstaigose išlaidas, nepagrįstas. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad minėtos aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo vertintos ir į jas atsižvelgta, nustatant priteistiną neturtinės žalos dydį. Nuteistojo prašymas priteistas sumas mažinti vienu trečdaliu laikytinas nemotyvuotu, todėl nepagrįstu.

12. Teismų praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas, ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, ši neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą ir kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus ir suteiktų jam adekvačią satisfakciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

13. Nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymą, nukrypo nuo teismų praktikos. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neleidžia teigti, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės nukrypta nuo formuojamos teismų praktikos bylose, kuriose sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo klausimas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam E. B. yra teisėta ir pagrįsta.

14. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.