Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo R. L. ieškini atsakovui R. L., atstovaujamam atstoves pagal istatyma I. G., dalyvaujant institucijai, duodanciai išvada byloje, Elektrenu savivaldybes administracijos Vaiko teisiu apsaugos skyriui, del atidalijimo iš bendrosios dalines nuosavybes ir

Aprašomoji dalis

nustate:

Institucijos, duodancios išvada byloje, Elektrenu savivaldybes administracijos Vaiko teisiu apsaugos skyriaus atstovas i teismo posedi neatvyko, apie bylos nagrinejimo vieta ir laika institucijai pranešta tinkamai, kas patvirtinama byloje esancia teismo šaukimo iteikimo pažyma (b. l. 93), prašo byla nagrineti institucijos atstovui nedalyvaujant. Elektrenu savivaldybes administracijos Vaiko teisiu apsaugos skyrius 2011-09-20 išvadoje Nr. 20.2-419 (b. l. 81) nurode, kad su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies, siulo, atsižvelgiant i nepilnamecio atsakovo interesus, atidalyti šalims bendrosios dalines nuosavybes teise priklausanti nekilnojamaji turta - buta, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), nustatant naudojimosi butu tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Kaip žinia, ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas yra išimtine ieškovo prerogatyva. Ieškinio reikalavimai (dalykas) apibrežia bylos nagrinejimo teisme ribas, tai yra, byla nagrinejama pareikštu reikalavimu ribose. Bendroji istatyme itvirtinta taisykle yra ta, kad sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštu reikalavimu (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas paaiškino, jog jis ir nepilnametis atsakovas R. L. yra V. L., kuris mire (duomenys neskelbtini), vaikai. Po tevo mirties šalys bendrosios dalines nuosavybes teise paveldejo po ½ dali buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esancio (duomenys neskelbtini), be to, paveldejo ir 5,0000 ha žemes sklypa, esanti Varenoje. Nurode, kad jis – ieškovas - niekada negyveno ginco bute, po šaliu tevo mirties jame gyvena atsakovas su savo motina I. G.. Paaiškino, kad jis ir nenoretu gyventi šiame bute, kadangi nuo pat pradžiu, kai šaliu tevas eme gyventi su I. G., ieškovas su ja nesutaria. Jis gyvena savo mamos D. L., mirusios 1996 metais, mama, t.y. ieškovo mociute, B. N. jai priklausanciame name, esanciame (duomenys neskelbtini). Ieškovas nuo pat nuosavybes teises i ginco buto dali igijimo momento, tai yra nuo 2007-02-09, nuolat siule atsakovui atsidalyti ginco buta iš bendrosios dalines nuosavybes. Anksciau šaliu tevas gyveno 3 kambariu bute, esanciame adresu (duomenys neskelbtini). Po ieškovo mamos mirties šaliu tevas pradejo gyventi su I. G. Kaimynai pasakojo, kad, šaliu tevui išvykus i darba, I. G. rengdavo išgertuves, veliau tevas turbut taip pat prisijungdavo. Už butui, esanciam adresu (duomenys neskelbtini), tiekiamas komunalines paslaugas susidare didelis isiskolinimas, ieškovas keistomis aplinkybemis buvo išregistruotas iš nurodyto buto ir tevas pardave ši buta, vietoj jo isigijo ginco buta. Ieškovas taip pat paaiškino, jog šaliu tevas buvo sukeles eismo ivyki, iš šaliu tevo buvo priteistas žalos atlyginimas, jam mirus, jo turtine prievole del žalos atlyginimo paveldejo šalys. Ieškovas paveldeta turtine prievole ivykde, tai yra sumokejo 3600,00 Lt žalos atlyginimo, o atsakovas paveldetos turtines prievoles neivykde, todel yra areštuota ½ dalis ginco buto, priklausanti atsakovui. Šiuo metu yra susidariusi skola už šiam butui tiekiamas komunalines paslaugas, kadangi atsakovo motina niekur nedirba ir nemoka mokesciu už komunalines paslaugas. Ieškovas taip pat paaiškino, jog jis sutinka ir su atvirkštiniu nei jo prašomas buto atidalijimo iš bendrosios dalines nuosavybes variantu: jis sutinka, kad butas butu priteistas atsakovui, o ieškovui iš atsakovo butu priteista 20000,00 Lt kompensacija. Ieškovas taip pat paaiškino, jog, jo žiniomis, kitos gyvenamosios vietos atsakovas ir jo motina neturi. Paaiškino, kad jis – ieškovas - dirba operatoriumi UAB „Kauno tiltai“, jo darbo užmokestis – apie 1500,00 Lt per menesi, jis iš karto galetu sumoketi 20000,00 Lt kompensacija atsakovui tuo atveju, jeigu teismas patenkintu jo ieškinio reikalavima. Ieškovas patikino, jog tikrai negyvens ginco bute kartu su atsakovu ir jo motina, kadangi jis yra isitikines, jog tikrai nesutartu su atsakovo motina, be to, už šiam butui tiekiamas komunalines paslaugas yra susidares didelis isiskolinimas.

Atsakovo atstove pagal istatyma paaiškino, jog ginco buta šaliu tevas igijo 2003-09-22 peremes ši turta po buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Bute nuo jo isigijimo momento gyveno šaliu tevas ir atsakovo atstove pagal istatyma. Jie nebuvo sudare santuokos, taciau vede bendra uki, rupinosi turtu, ji išlaike. Ieškovas ginco bute niekada negyveno. Šiame bute gime ir nuo gimimo gyvena atsakovas R. L. (duomenys neskelbtini) mire šaliu tevas V. L. Jo turto, iskaitant ir ginco buta, po ½ dali paveldejo šalys. Buto bendrasavininkiai yra ieškovas ir atsakovas, taciau ši buta išlaiko, prižiuri, moka mokescius už komunalines paslaugas tik atsakovo atstove pagal istatyma. Ieškovas, nors ir yra vienas iš ginco buto savininku, niekada neprisidejo prie šio buto išlaikymo, nemokejo mokesciu, nepirko bute esancio turto. Paaiškino, kad ieškovui niekada nebuvo trukdoma naudotis ginco butu. Atsakovo atstove pagal istatyma taip pat paaiškino, jog nesutinka, kad ieškovui butas butu priteistas natura, o atsakovui butu išmoketa 20000,00 Lt kompensacija, kadangi atsakovas yra nepilnametis, ir jiedu neturetu kur su juo gyventi. Pažymejo, kad ieškovas nenurode, kodel pasirinkta butent 20000,00 Lt kompensacijos suma, nepagrinde nurodytos aplinkybes jokiais irodymais. Akivaizdu, kad už 20000,00 Lt atsakovas negaletu isigyti jokio busto, nevertinant net tos aplinkybes, kad gyvenamasis bustas turetu bent minimaliai užtikrinti tinkamas gyvenimo, mokymosi salygas mažameciam vaikui. Nurode, kad ieškovo siuloma kompensacija neatitinka tikrosios prašomo atidalyti daikto vertes ir nesuteikia galimybes isigyti kita gyvenamaja patalpa. Atsakovo atstove pagal istatyma taip pat paaiškino, jog jos motina A. G. gyvena dvieju kambariu bute, esanciame adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytas butas yra vienu aukštu žemiau nei ginco butas. Su motina kartu gyvena atsakovo atstoves pagal istatyma brolis. Atsakovo atstove pagal istatyma taip pat paaiškino, jog pas savo motina su atsakovu negaletu gyventi, tam nera galimybiu. Paaiškino, kad jos motina negaletu jai padeti išmoketi ieškovui jo prašoma 20000,00 Lt dydžio kompensacija. Nurode, kad ji - atsakovo R. L. atstove pagal istatyma - šiuo metu niekur nedirba, prieš tai 2 menesius, tai yra iki 2011 m. rugsejo menesio, ji dirbo darbininke Vievio savivaldybeje. Nedarbo draudimo išmoka jai nera mokama, kadangi ji prieš tai puse metu jau gavo tokia išmoka. Šiuo metu ji tvarkosi dokumentus ir turetu gauti socialine pašalpa. Dabar ji su atsakovu – jos sunumi R. L. - pragyvena iš atsakovo gaunamos našlaicio pašalpos, kurios dydis – 257,00 Lt, be to, pragyventi padeda ir jos motina. Atsakovo atstove pagal istatyma žada ieškoti darbo. Atsižvelgiant i nurodytas aplinkybes, atsakovo atstove pagal istatyma neturi galimybes sumoketi ieškovui 20000,00 Lt kompensacija. Be kita ko, ji neturi turto, i kuri galetu buti nukreiptas išieškojimas. Atsakovas taip pat neturi piniginiu lešu, iš kuriu galetu sumoketi ieškovo pasiulyta sumoketi kompensacija. Todel, jei teismas nusprestu ginco buta pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe, o ieškovui priteistu kompensacija iš atsakovo, tokio teismo sprendimo atsakovas realiai ivykdyti negaletu. Atsakovo atstove pagal istatyma taip pat paaiškino, jog, vertinant ginco buto panaudojimo galimybes, jos nuomone, ieškovas, pripažinus ši buta jo asmenine nuosavybe, negyvens bute, priešingai, ieškovo tikslas – nuomoti, dovanoti, parduoti buta, tuo tarpu atsakovas ir atsakovo atstove pagal istatyma siekia gyventi ginco bute, nes atsakovas butent cia yra gimes ir auges, tame paciame name gyvena atsakovo senele, kuri padeda atsakova prižiureti, aukleti. Šalia buto yra mokykla, kurioje mokosi atsakovas. Atsakovo atstove pagal istatyma taip pat paaiškino, jog už ginco butui tiekiamas komunalines paslaugas yra susidariusi apie 1300,00 Lt skola. Kiekviena menesi ji moka po 200,00 Lt, del tokios skolos mokejimo tvarkos ji susitare su paslaugu tiekeju.

Byloje esantys VI Registru centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko 2011-03-14 išrašas (b. l. 4), 2011-11-10 išrašas (b. l. 96-97) patvirtinta, jog šalims bendrosios dalines nuosavybes teise priklauso butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovui priklauso ½ dalis šio buto; iregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) paveldejimo teises pagal istatyma liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovui priklauso ½ dalis buto; iregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) paveldejimo teises liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 73-74).

Bendrosios dalines nuosavybes teises objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturciu sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis turi teise reikalauti atidalyti jo dali iš bendrosios dalines nuosavybes (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesusitariama del atidalijimo budo, tai pagal bet kurio bendraturcio ieškini daiktas padalijamas natura kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirciai, kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamu bendraturciu gauna kompensacija pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

Bylos nagrinejimo metu nustatyta, jog ieškovas pasiule du ginco buto atidalijimo iš bendrosios dalines nuosavybes budus: 1) ieškovo asmenine nuosavybe pripažinti ginco buta, o atsakovui priteisti 20000,00 Lt dydžio pinigine kompensacija už ½ dali šio buto (toliau tekste – pirmasis ginco buto atidalijimo budas); 2) atsakovo asmenine nuosavybe pripažinti ginco buta, o ieškovui priteisti 20000,00 Lt dydžio pinigine kompensacija už ½ dali šio buto (toliau tekste – antrasis ginco buto atidalijimo budas).

CK 4.80 straipsnio 2 dalyje expressis verbis itvirtintos atidalijimo teises igyvendinimo salygos: 1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturciams nepavyko susitarti del atidalijimo budo; 2) prioritetas skiriamas atidalijimui natura; 3) nesant atidalijimo natura galimybes, atidalijama, paskiriant kompensacija pinigais. Sisteminis CK 4.75 straipsnio 1 dalyje ir CK 4.80 straipsnio 2 dalyje itvirtintu teises normu aiškinimas leidžia daryti išvada, kad ieškinio pareiškimas teisme patvirtina, jog bendraturciai nesutaria del bendrosios dalines nuosavybes igyvendinimo. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dali, atidalijimas išmokant kompensacija pinigais yra subsidiarus atidalijimo budas, kuris taikomas tik nesant galimybes pritaikyti pagrindini atidalijimo buda – atidalijima natura.

Vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje itvirtintais bendrosios nuosavybes teises igyvendinimo principais, atidalijimo siekianciam bendraturciui tenka pareiga irodyti teisme, kad jo siulomas bendrosios dalines nuosavybes nutraukimo budas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitu bendraturciu teisiu ir teisetu interesu, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirciai.

Atkreiptinas demesys i tai, jog ieškovas, siekdamas ginco buto atidalijimo, iš esmes neirodinejo aplinkybiu, kodel jo siulomi bendrosios dalines nuosavybes nutraukimo budai nagrinejamu atveju yra priimtiniausi.

Del pirmojo ginco buto atidalijimo budo

Atsakovas, atstovaujamas atstoves pagal istatyma, nesutinka, kad ginco butas butu pripažintas ieškovo asmenine nuosavybe, o atsakovui butu priteista 20000,00 Lt dydžio pinigine kompensacija už ½ dali šio buto.

Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, formuodamas vieninga teismu praktika atidalijimo iš bendrosios dalines nuosavybes bylose, yra konstataves, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nenurodyta, kuris iš bendraturciu – atidalijimo siekiantis, kitas bendraturtis, ar bet kuris iš ju – gauna kompensacija pinigais. Atsakymas bet kuriuo iš šiu atveju yra paprastas, kai bendraturtis sutinka gauti kompensacija pinigais. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dali, kompensacija už tureta dali bendrojoje nuosavybeje, nesant bendraturcio sutikimo, galima išimtiniais atvejais, kai: a) išnaudotos visos galimybes padalyti daikta natura pagal bendraturciams tenkancias dalis, taciau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirciai; b) kompensacija, paprastai, priteisiama atsidalijimo siekianciam bendraturciui; c) faktines aplinkybes yra tokios, del kuriu daikto dalies iš bendraturcio paemimas neturetu buti vertinamas kaip esminis savininko teisiu pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybeje, palyginus su kitais bendraturciais, yra gerokai mažesne, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendraja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus. Pripažintina, kad klausimas, ar bendraturcio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir ivertinus ginco šaliu pateiktu irodymu viseta apie bendraturciu poreikius naudotis bendru daiktu, atsižvelgiant i ju amžiu, sveikatos bukle, profesine veikla, šeimos sudeti ir kt. (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2005 m. lapkricio men. 4 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-485; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-85/2006). Be kita ko, Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra konstataves, jog, sprendžiant klausima, ar bendraturcio interesas naudotis daiktu yra esminis, turi buti ivertintos ir galimybes isigyti kita toki daikta (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2009 m. lapkricio 3 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-478/2009).

Ieškovas paaiškino, jog jis niekada negyveno ginco bute ir nenoretu jame gyventi. Ieškovas gyvena jo senelei priklausanciame gyvenamajame name, esanciame (duomenys neskelbtini), kartu su savo senele.

Byloje esanti gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta kopija (b. l. 75) patvirtina, jog atsakovas R. L. yra mažametis (jis yra gimes (duomenys neskelbtini)). Viena iš pamatiniu nepilnamecio vaiko teisiu – teise i gyvenamaji busta. Atsakovo atstove pagal istatyma I. R. paaiškino, jog ji ir atsakovas kitos gyvenamosios vietos neturi. Priteisus buta natura ieškovui, atsakovo atstove pagal istatyma ir atsakovas neturetu kur gyventi. Ieškovas iš esmes pripažino šia atsakovo atstoves pagal istatyma nurodyta aplinkybe, paaiškindamas, jog, jo žiniomis, atsakovas ir jo motina kitos gyvenamosios vietos neturi. Atsakovo atstove pagal istatyma taip pat paaiškino, jog už 20000,00 Lt atsakovas negaletu isigyti jokio busto, nevertinant net tos aplinkybes, kad gyvenamasis bustas turetu bent minimaliai užtikrinti tinkamas gyvenimo, mokymosi salygas mažameciam vaikui. Atsakovo atstove pagal istatyma taip pat paaiškino, jog, vertinant ginco buto panaudojimo galimybes, jos nuomone, ieškovas, pripažinus ginco buta jo asmenine nuosavybe, negyvens šiame bute, priešingai, ieškovo tikslas – nuomoti, dovanoti, parduoti buta, tuo tarpu atsakovas ir atsakovo atstove pagal istatyma siekia gyventi ginco bute, nes atsakovas butent cia yra gimes ir auges, tame paciame name gyvena atsakovo mociute, kuri padeda anuka prižiureti, aukleti, šalia ginco buto yra mokykla, kurioje mokosi atsakovas.

Teismas, atsižvelgdamas i tai, kad šaliu dalys bendrojoje nuosavybeje yra lygios, atsakovas yra mažametis, i tai, kad atsakovas ir jo atstove pagal istatyma kitos gyvenamosios vietos neturi, atsakovas gime ir nuo pat gimimo gyvena ginco bute, tame paciame name gyvena atsakovo senele, kuri, kaip nurode atsakovo atstove pagal istatyma, padeda atsakova prižiureti, aukleti, šalia ginco buto yra mokykla, kurioje mokosi atsakovas, taip pat i tai, jog ieškovas niekada negyveno ginco bute ir nenoretu jame gyventi, kaip nurode ir pats ieškovas, taip pat pripažindamas, jog galimybiu atsakovui isigyti kita gyvenamaji busta už ieškovo siuloma 20000,00 Lt pinigine kompensacija nera, daro išvada, jog atsakovo, kaip ginco buto bendraturcio, interesas naudotis daiktu yra esminis. Atsižvelgiant i išdestytas aplinkybes, pripažintina, jog ginco buto dalies iš atsakovo, kaip šio buto bendraturcio, paemimas nagrinejamu atveju vertintinas kaip esminis jo teisiu pažeidimas.

Atsižvelgiant i visas nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovo siulomas pirmasis ginco buto atidalijimo budas yra nepagristas ir atmestinas.

Del antrojo ginco buto atidalijimo budo

Atsakovas, atstovaujamas atstoves pagal istatyma, nesutinka, kad ginco butas butu pripažintas atsakovo asmenine nuosavybe, o ieškovui butu priteista 20000,00 Lt dydžio pinigine kompensacija už ½ dali ginco buto.

Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra konstataves, jog butina atidalijimo išmokant bendraturciui pinigine kompensacija salyga, kad ši pinigine kompensacija atitiktu atidalijamos dalies verte (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis Nr. 3K-3-382/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-359/2008). Paprastai kompensacija pripažistama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos verte.

Iš byloje esanciu VI Registru centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko 2011-03-14 ir 2011-11-10 išrašu (b.l. 4-5, 96-97) matyti, jog ginco buto vidutine rinkos verte – 15605,00 Lt, iš ko darytina išvada, jog tiek ieškovui, tiek atsakovui priklausancios ginco buto dalies vidutine rinkos verte – 7802,50 Lt, tuo tarpu ieškovo prašoma priteisti kompensacija už jo ginco buto dali – 20000,00 Lt. Ieškovo prašoma priteisti kompensacija daugiau nei du su puse karto viršija jo ginco buto dalies vidutine rinkos verte. Ieškovas nenurode, kodel pasirinkta butent tokio dydžio, t.y. 20000,00 Lt, kompensacija, nepagrinde nurodytos aplinkybes jokiais irodymais. Atsižvelgiant i nurodytas aplinkybes pripažintina, jog ieškovo prašomos priteisti kompensacijos už jo ginco buto dali dydis yra nepagristas, neatitinkantis jo ginco buto dalies vidutines rinkos vertes.

Nagrinejant kompensacijos pinigais priteisimo klausima svarbu ištirti, ar bendraturciai realiai išgali sumoketi nustatyto dydžio kompensacija, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptu komplikuotas – išieškojima gali tekti nukreipti i atidalyta turta ir taip buvusio bendro daikto netektu abu bendraturciai. Tais atvejais, kai teismas ištyres realias šaliu galimybes sumoketi kompensacija pripažista, kad toks atidalijimo budas negales buti ivykdomas, ieškini del atidalijimo atmeta (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartis civilineje byloje Nr. 2A-597-345/2011).

Atsakovo atstove pagal istatyma paaiškino, jog ji neturi galimybes sumoketi ieškovui 20000,00 Lt kompensacija, šiuo metu niekur nedirba, prieš tai 2 menesius, tai yra iki 2011 m. rugsejo menesio, ji dirbo darbininke Vievio savivaldybeje. Paaiškino, kad nedarbo draudimo išmoka jai nera mokama, kadangi ji prieš tai puse metu jau gavo tokia išmoka. Šiuo metu ji su atsakovu – jos sunumi R. L. - pragyvena iš atsakovo gaunamos našlaicio pašalpos, kurios dydis – 257,00 Lt, be to, pragyventi padeda ir jos motina. Atsakovo atstove pagal istatyma taip pat paaiškino, jog atsakovas taip pat neturi piniginiu lešu, iš kuriu galetu sumoketi ieškovo pasiulyta sumoketi kompensacija. Todel, jei teismas nusprestu ginco buta pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe, o ieškovui priteisti kompensacija, tokio teismo sprendimo atsakovas realiai ivykdyti negaletu.

Byloje esanti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Traku skyriaus 2011-06-15 pažymos Nr. (7L)-548 apie asmens gautas išmokas patvirtinta kopija (b. l. 68) patvirtina, jog atsakovas gauna našliu arba našlaiciu pensija, kurios dydis per menesi – 297,58 Lt.

Byloje esanti Vilniaus teritorines darbo biržos Traku skyriaus 2011-06-15 pažymos Nr. 310 apie nedarbo draudimo išmokos gavima už paskutinius 3 menesius patvirtinta kopija (b. l. 69) patvirtina, jog atsakovo atstovei pagal istatyma už laikotarpi nuo 2011-03-01 iki 2011-05-31 išmoketa 1785,80 Lt nedarbo draudimo išmokos.

Teismas, atsižvelgdamas i tai, kad atsakovas neturi lešu, atsakovo atstove pagal istatyma neturi turto, šiuo metu nedirba, nedarbo draudimo išmoka jai nera mokama, taip pat i tai, jog šiuo metu atsakovo atstove pagal istatyma ir mažametis atsakovas pragyvena iš atsakovo gaunamos našlaicio pašalpos ir atsakovo atstoves pagal istatyma motinos padedami, pripažista, jog atsakovas negaletu sumoketi ieškovui ieškovo ginco buto dalies vidutines rinkos vertes dydžio – 7802,50 Lt – kompensacija, juo labiau - ieškovo prašoma 20000,00 Lt kompensacija. Atsižvelgiant i nurodytas aplinkybes pripažintina, jog ieškovo siulomas antrasis ginco buto atidalijimo budas negales buti ivykdomas, todel laikytina, kad jis yra nepagristas ir atmestinas.

Atsižvelgiant i visas nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškinys yra nepagristas ir atmestinas.

Visi kiti byloje esantys ir teismo posedyje aptarti irodymai nera reikšmingi sprendžiant ši ginca, todel priimant sprendima teismo neanalizuojami ir nevertinami.

Atmetus ieškini, iš ieškovo priteistina 13,99 Lt bylinejimosi išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu, valstybei (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 4.75, 4.80, CPK 5, 12, 13, 92, 96, 176-178, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškini atmesti.

Priteisti iš R. L. 13 Lt 99 ct bylinejimosi išlaidu valstybei.

Sprendimas per 30 dienu nuo sprendimo priemimo dienos gali buti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Traku rajono apylinkes teisma.