- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-02
- Bylos Nr.
- 2A-597-345/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00066-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Henrichas Jaglinskis (pran.), Loreta Lipnickienė
- Ieškovas
- O. D.
- Atsakovas
- V. D.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. D. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal O. D. ieškinį V. D. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, jai priklausančią ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovė, nuosavybės teisę į jai priklausančią buto dalį, įgijo dovanojimo sutarties pagrindu. Ieškovė siūlė atsakovui bendru susitarimu atidalyti jiems priklausančias buto dalis, parduoti šį butą ir pasidalinti pinigus ir tokiu būdu atidalyti jiems priklausančias dalis. Atsakovas su ieškovės pasiūlymais nesutiko. V. D. ieškovei nurodė, kad jų bendrai valdomas butas priklauso jam vienam ir jis nelaiko reikalingu spręsti buto atidalyjimo klausimo. Ieškovė kreipėsi į UAB „TECOS“ dėl bendrai su atsakovu valdomo buto padalijimo į du atskirus būtus. UAB „TECOS“ pateikė preliminarų ieškovei ir atsakovui priklausančio buto atidalijimo natūra variantą, bei numatomų atlikti darbų sąmatą. Toks atidalinimo būdas ieškovei taip pat nepriimtinas, nes tai susiję su nemažomis finansinėmis investicijomis. Ieškovė su atsakovu yra nutraukusi santuoką 2005 m., nuo santuokos nutraukimo gyvena atskirai. Ieškovė laikė, kad esant jos nurodytoms aplinkybėms, bendrai su atsakovu valdomo buto negalima atidalyti, padalinti ar nustatyti jo naudojimosi tvarką, todėl prašė iš atsakovo priteisti jai 30 500 Lt piniginę kompensaciją, o V. D. pripažinti nuosavybės teisę į visą butą.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. V. D. atsiliepime nurodė, kad abu nuosavybės teisę į šį butą įgijo dovanojimo sutarčių pagrindu. Atsakovas jam priklausančioje buto dalyje gyvena kartu su nepilnamečiu sūnumi. Santuoka su ieškove nutraukta 2005 m., ir nuo tada šalys gyvena atskirai. Nuo buto dovanojimo sutarties sudarymo, ieškovė negyvena jai priklausančioje buto dalyje. Buto valdymas bendrąja daline nuosavybe su ieškove, atsakovą tenkina. Atsakovo ir sūnaus poreikius pilnai tenkina ieškovo valdoma buto dalis. Atsakovas ieškovei siūlė nusistatyti susitarimu buto naudojimosi tvarką, arba jei ieškovė pageidauja padalyti šį butą į du butus, arba parduoti ar išnuomoti ieškovei priklausančią buto dalį. Visi nurodyti pasiūlymai ieškovei buvo nepriimtini, ji reikalavo atsakovo sumokėti jai piniginę kompensaciją už ieškovei priklausančią buto dalį, o atsakovui tapti viso buto savininku.
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kaip matyti iš pateikto UAB „TECOS“ projekto, atlikus nurodytus ginčo buto pertvarkymus, gali būti sukurti du atskiri butai. Tai iš esmės ateityje, pašalintu galimus nesutarimus dėl šiuo metu šalims priklausančio buto bendrai valdomų dalių valdymo, naudojimo ir disponavimo. Prie ieškovės pateiktos projektinės dokumentacijos yra pridėta ginčo buto atidalijimo į du butus preliminari sąmata - 30 319 Lt sumai. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad toks jai priklausančios buto dalies atidalijimo natūra būdas nepriimtinas, nes yra jai ekonomiškai nenaudingas. Iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, teismas darė išvadą, kad ieškovė faktiškai siekia parduoti jai priklausančią ginčo buto dalį, jos pasirinktam pirkėjui - atsakovui. Tokiais veiksmais ieškovė siekia perleisti kitam asmeniui nuosavybėn jai nuosavybės teise priklausančią buto dalį (CK 4.78 str.), bet neatidalyti iš bendros dalinės nuosavybės ir atidalijus natūra, jai priklausančią buto dalį ir po to valdyti, naudoti bei disponuoti ja kaip gyvenamąja patalpa. Tai reiškia, kad ieškovė siekia asmeninės ekonominės-finansinės naudos, bet ne proporcingo, visapusiškai suderinto ir sąžiningo atidalijimo iš su atsakovu bendrai valdomo buto. Todėl papildomas išlaidas dėl ginčo buto atidalinimo natūra į du butus, esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovė turi prisiimti savo sąskaita. Esant šioms aplinkybėms, teismas laikė, kad ieškovės O. D. argumentai dėl ginčo buto atidalijimo natūra kainos (sąmatos) nepriimtinumo ekonominio nenaudingumo aspektu, negali būti pakankami ir pagrįsti, vertinant, kad šiuo atveju, tik piniginės kompensacijos priteisimas ieškovei iš atsakovo, yra vienintelis galimas išimtinis atidalijimo iš bendrai valdomo buto būdas. Ieškovė nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad yra išnaudotos visos galimybės padalyti bendrai valdomą būtą natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai, pagal bendraturčiams tenkančias dalis. Ieškovės nurodyta viena iš aplinkybių, dėl kurios ji prašo priteisti jai kompensaciją iš atsakovo už jai priklausančią buto dalį, kad ši buto dalis jai nereikalinga, nes ji ja nesinaudoja, taip pat patvirtina, kad ji nesiekia atidalyti iš bendrai su atsakovu valdomo buto, jai priklausančios dalies. Ieškovė laikydama, kad jai priklausanti buto dalis yra nereikalinga kaip gyvenamoji patalpa, gali pasinaudoti įstatyme numatyta teise, jai priklausančią dalį buto, turimą su atsakovu bendrosios dalinės nuosavybės teise, perleisti kitam asmeniui (CK 4.78 str.). Nors ieškovė savo reikalavimus kildina iš bendraturčių nuosavybės valdymo santykių, tačiau teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes laikė, kad ieškovė savo veiksmais siekia priversti atsakovą pasinaudoti pirmenybės teise pirkti, ieškovei priklausančią bendrai valdomo buto dalį. Tik esant aiškiai išreikštai valiai pasinaudoti pirmenybės teises pirkti parduodamą daikto dalį, gali būti sudaryta pirkimopardavimo sutartis. Atsakovas tiek atsiliepime, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jis nenori būti viso ginčo buto savininku, o tai patvirtina, kad jis nenori pasinaudoti pirmenybės teise įsigyti ieškovei priklausančią buto dalį.
Šalies argumentai
Ieškovė O. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovės ieškinį patenkinti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad bandė su atsakovu susitarti dėl buto atidalijimo būdo, tačiau atsakovas nesutinka su pateiktais atitidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantais. Mano, kad atsakovo veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovei priklausančios buto dalies atidalijimo natūra būdas nepriimtinas, nes yra ieškovei nenaudingas, kadangi ieškovė tik išreiškė nuomonę, kad atidalinti butą natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai negalima. Negalima nustatyti naudojimosi buto patalpomis tvarkos ir gyventi su atsakovu viename bute, nes butas yra trijų kambarių, jame gyvena atsakovas su nepilnamečiu sūnu, o su ieškove gyvena invalidė dukra, ieškovė su atsakovu pastoviai konfliktuoja. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė savo veiksmais siekia priversti atsakovą pasinaudoti pirmenybės teise pirkti ieškovei priklausančią bendrai valdymo buto dalį.
Atsiliepimas
Atsakovas V. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad iki teismo, o po bylos nagrinėjimo ieškovė pasiūlė tik vieną variantą – palikti visą butą jan, o ieškovei už jos dalį sumokėti piniginę kompensaciją. Tai įrodo aplinkybė, kad šioje byloje nėra nei vieno rašytinio ieškovės pasiūlymo dėl jos buto dalies atidalijimo. Visi jo pateikti ieškovei pasiūlymai buvo nepriimtini, ieškovė reikalavo sumokėti jai piniginę kompensaciją už jai priklausančią buto dalį, o atsakovui tapti viso buto savininku. Ieškovė savo buto dalį gali parduoti, padovanoti ar išnuomoti. Ieškovės buto dalis gali būti atidalinta natūra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad ieškovei O. D. ir atsakovui V. D. priklauso po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama atidalinti jai nuosavybės teise priklausančią buto dalį. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, kadangi galimybių atidalinti turtą natūra nėra, o atsakovas pirmenybės teise įsigyti ieškovei priklausančią buto dalį pasinaudoti nenori. Ieškovė tokį teismo sprendimą ginčija remdamasi tuo, jog atsakovas nesutinka su ieškovės pateiktais atitidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantais, o naudojimosi buto patalpomis tvarkos nustatyti nėra galimybių dėl konfliktiškų santykių su atsakovu.
Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio sutarimu arba teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo (CK 4.80 str. 1 d.). Kasacinis teismas savo teisminėje praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad atidalyti nekilnojamojo turto dalį prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo būdą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovės pateiktas buto padalinimo natūra projektas bei atidalinimo darbų sąmata yra ekonomiškai netinkantys nei vienai iš bylos šalių. Be to, ieškovės pateiktas buto padalinimo variantas nėra suderintas su atitinkamomis institucijomis bei yra techniškai nepagrįstas, nes buto vertės ir jo atidalinimo natūra kaštų santykis yra neproporcingas. Svarbu pabrėžti, jog ieškovė ieškinyje pati nurodė, jog jos siūlomas buto atidalinimo natūra variantas yra nepriimtinas. Atsižvelgusi į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad yra išnaudotos visos galimybės padalyti bendrai valdomą būtą natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai, pagal bendraturčiams tenkančias dalis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam daiktui ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, svarbu ištirti, ar bendraturčiai realiai išgali sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip buvusio bendro daikto netektų abu bendraturčiai. Tais atvejais, kai teismas ištyręs realias šalių galimybes sumokėti kompensaciją pripažįsta, kad toks atidalijimo būdas negalės būti įvykdomas, ieškinį dėl atidalijimo atmeta. Toks teismo sprendimas galėtų būti pagrindas bendraturčiams svarstyti, ar nėra racionalesnio bendrosios nuosavybės pasibaigimo būdo, pavyzdžiui, bendro daikto pardavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 32, AC-32-1). Iš minėtos kasacinio teismo praktikos matyti, jog ieškovei nepateikus tinkamo buto atidalinimo natūra projekto ir nepateikus įrodymų, jog buto padalinimas natūra yra neįmanomas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, bei nei vienai iš bylos šalių neišgalint finansiškai išmokėti kitai šaliai kompensacijos už jai priklausančią buto dalį, pagrįstai nusprendė ieškinį atmesti, kadangi nėra tam būtinų faktinių aplinkybių visumos. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nepaisant fakto, jog bylos šalys negali bendrai naudotis butu, ieškinio atmetimas neužkerta šalims ieškoti galimybių, kurios būtų priimtinos abiems pusėms, padalinti butą natūra ar priimti kitą sprendimą (kaip minėta, pvz., butą parduoti).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimus, laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti (CPK 320 str.).
Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovės O. D. priteistinos valstybės ir atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 str., 98 str.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo V. D. prašoma priteisti advokato pagalbos išlaidų suma neviršija LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžių, jo prašymas, priteisti iš ieškovės O. D. 650 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 98 str. iš ieškovės O. D. priteistinos 8.40 Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo šalims ir ieškovui jo patirtos 650 Lt advokato pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės O. D. 650 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. D. ir 8.40 Lt valstybei pašto išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.