- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-07
- Bylos Nr.
- e2A-27-343/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- L. R.
- Atsakovas
- D. E.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. R. ieškinį ir atsakovės D. E. priešieškinį dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. G. esmė
1. Ieškovas L. R. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir, patikslinęs ieškinį, prašo atidalinti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančią ¼ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), jo nuosavybėn paskiriant patalpas atsidalinimo plane pažymėtas indeksais: ginčo name 1-4 (14,94 m²), 1-5 (2,67 m²), 1-6 (3,34 m2) ir 1-7 (14,77 m²), bendras patalpų plotas ginčo name – 35,72 kv. m ir 39,60 kv. m. ploto patalpą plane pažymėtą indeksu 3ilž, o atsakovei D. E. (toliau – ir atsakovė) priteisti iš jo 1 407,03 Eur dydžio kompensaciją už jo idealiąją dalį bendroje nuosavybėje viršijantį prašomų jam paskirti gyvenamojo namo patalpų plotą; nepriteisti iš atsakovės kompensacijos už jos idealiąją dalį bendroje nuosavybėje viršijantį jai paliekamų ūkio pastato patalpų plotą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su pastatais ir kitais inžinieriniais statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini). Teigia, kad pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ieškovas paveldėjo ¼ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ¼ dalį tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ¼ dalį kitų inžinierinių statinių (šulinys, rūkykla) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Tikina, kad atsakovei pagal (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą priklauso ¾ dalys gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ¾ dalys tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ¾ dalys kitų inžinierinių statinių (šulinys, rūkykla) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodo, kad jis yra vedęs, turi du mažamečius vaikus, šiuo metu laikinai yra išvykęs į (duomenys neskelbtini) užsidirbti, bet vasarą ketina grįžti į Lietuvą ir čia gyventi su šeima. Ieškovas su šeima ketina gyventi jam priklausančioje paveldėtoje dalyje, kadangi neturi jokio kito nekilnojamojo turto, taip pat gyvenamosios vietos. Tikina, kad su atsakove bandė susitarti nuo 2003 metų, tačiau atsakovė nelinkusi tartis. Patikslintame ieškinyje prašo jam atidalinti šiek tiek didesnę gyvenamojo namo dalį nei ¼ dalis, t. y. 35,72 m² vietoje 27,485 m² arba 8,235 m² daugiau nei priklauso pagal paveldėtą dalį, išmokant atsakovei 1 407,03 Eur kompensaciją už ieškovui atitenkančią didesnę turto dalį. Ieškovo teigimu, ši suma atitinka pačios atsakovės atliktą turto vertinimą. Atkreipia dėmesį, kad nors pagal jam priklausančią ¼ pastatų dalį priklausytų 46,75 m² ūkinių pastatų, tačiau jis prašo šią dalį sumažinti ir priteisti 39,60 m² arba 7,15 m² mažiau ir iš atsakovės už tai neprašo jokios kompensacijos.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Pateikė priešieškinį, kuriame prašo atidalinti ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančias ¼ dalis ginčo namo, ginčo ūkinio pastato ir inžinerinių (kitų kiemo) statinių (šulinio, rūkyklos), esančių (duomenys neskelbtini) tokiu būdu – atsakovei pripažinti nuosavybės teisę į ieškovui priklausančias dalis ginčo statinių, o ieškovui iš jos priteisti ieškovo dalių ginčo statiniuose rinkos vertę atitinkančią 4 700 Eur dydžio kompensaciją, kurios mokėjimą prašo išdėstyti lygiomis mėnesinėmis išmokomis dvejiems metams; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
4. Priešieškinyje nurodo, kad (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu šalys asmeninės nuosavybės teise įgijo: atsakovė 3/4 dalis, o ieškovas 1/4 dalį nekilnojamųjų daiktų: gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato-tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Šiuo metu šalys turtą valdo dalinės nuosavybės teise. Teigia, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) negyveno nei iki palikimo priėmimo, nei jį priėmęs. Nurodo, kad gyvenamasis namas yra vieno aukšto su mansarda, bendras gyvenamasis plotas 94,50 kv. m. Name yra tik vienas sanitarinis mazgas, virtuvė bei šildymo sistema. Atsakovės teigimu, atidalinti namo ir ūkinių pastatų suformuojant du atskirus objektus, kuriais būtų galima naudotis savarankiškai, atsižvelgiant į namo išplanavimą, be bendro naudojimosi patalpų, be ypatingos rekonstrukcijos ir neproporcingos žalos namui, neįmanoma. Dalis namo patalpų turėtų būti paliekama naudotis bendrai, o tai skatintų bendraturčių nesutarimus. Atsakovė teigia, kad po paveldėto turto priėmimo ieškovas informavo, kad ketina savo dalį parduoti ar kitaip realizuoti, todėl ir užvedė bylą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Tikina, kad atsakovei tai yra vienintelė turima gyvenamoji vieta. Atsakovės manymu, labiausiai šalių interesus atitinkantis atidalijimo būdas būtų toks – atsakovei palikti visą nekilnojamąjį turtą natūra, ieškovui išmokant kompensaciją už jo dalį. Gyvenamojo namo, ūkinių pastatų vertė pagal nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą yra 18 800 Eur. Pagal kiekvienai iš šalių turimos turto dalies santykį, ieškovui tenkančios 1/4 dalies turto vertė yra 4 700 Eur. Taip pat atsakovė pageidauja, kad teismas kompensacijos mokėjimą išdėstytų dvejų metų laikotarpiui, mokant lygiomis dalimis kas mėnesį.
5. Atsakovė pateikė teismui teismo eksperto V. G. 2020 m. balandžio 3 d. konsultacinę išvadą, kurioje nurodoma, kad, atidalinant pagal tyrimui pateiktą atidalinimo planą L. R. asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/4 gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, jam priskiriant 35,72 m² patalpas gyvenamojo namo atsidalinimo plane pažymėtas indeksais 1-4 (14,94 m2), 1-5 (2,67 m2), 1-6 (3,34 m2) ir 1-7 (14,77 m2), sudarančias 3572/10994 dalį gyvenamojo namo, turto paskirčiai padaryta žala būtų neproporcinga jo paskirčiai, toks atidalinimo variantas būtų techniškai nepriimtinas (atidalinta dalis netenkintų daikto naudojimosi paskirties (gyvenamoji) reikalavimų).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino visiškai: atidalino L. R. asmeninės nuosavybės teise priklausančią ¼ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato-tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), pripažįstant atsakovei D. E. nuosavybės teises į L. R. priklausančių 1/4 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ¼ dalį ūkinio pastato-tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ¼ dalį kitų kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), o ieškovui L. R. iš atsakovės D. E. priteisė 4 700 Eur dydžio kompensaciją už jo bendrosios dalinės nuosavybės dalį; netenkino atsakovės prašymo išdėstyti kompensacijos mokėjimą; priteisė iš ieškovo atsakovei 2 634,12Eur bylinėjimosi išlaidas; sudengė kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidų dydžius, nustatydamas, kad atsakovė privalo ieškovui sumokėti iš viso 2 065,88 Eur, o ieškovas atsakovei lieka neskolingas; priteisė iš ieškovo valstybei 18,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Nustatė, kad ginčo namas suprojektuotas, pastatytas ir eksploatuojamas kaip vieno buto, vieno aukšto gyvenamos paskirties pastatas. Jis turi du izoliuotus įėjimus iš priešingų statinio pusių, atitinkamai per tambūro ir verandos patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-1 ir 1-6. Patekimas į mansardos (pastogės) patalpas yra per patalpą indeksas 1-1. Ginčo name yra sumontuota viena vietinio centrinio šildymo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo bei elektros tiekimo sistemos, jų įvadai yra padaryti per patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-1. Ginčo namo mansardoje (palėpėje) pritaikytų nuolat gyventi patalpų nėra (nėra šildymo sistemos). Teismas sprendė, kad namo pirmasis aukštas ir mansarda nėra lygiavertės patalpos, kadangi namas yra įregistruotas kaip vieno aukšto, yra medinės konstrukcijos, apmūrytas, pastatytas prieš 58 metus, jo fizinis nusidėvėjimas yra 70 procentų.
8. Teismas, vadovaudamasis kadastrinių matavimų duomenimis, kurie įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti, konstatavo, kad mansardos sienos yra karkasinės, po vieną langą, iš jų yra tik viena patalpa, kuri pagal plotą atitinka pirmame namo aukšte esančius kambarius, kambariai yra pereinami. Šių patalpų aukštis yra 1,97-2,10 m., kai tuo tarpu pirmo aukšto 2,50 m. Juose nėra įrengta šildymo, nėra jokių komunalinių įrenginių.
9. Sprendė, kad nors ieškovas pateikė rašytinius duomenis tik apie šildymo sistemos mansardoje įrengimo galimumą, tačiau nepateikė kitų rašytinių duomenų, kuriuos nurodė Kauno apygardos teismas nutartyje: ar mansardos patalpos, jose įrengus šildymą, atitiks visus reikalavimus, t. y. bus išsaugotas mechaninis atsparumas, gaisrinė sauga, higiena, sveikatos ir aplinkos apsauga, saugus naudojimas ir kt. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovės parodymais, kad minėtose patalpose lubos yra supuvę, reikalingas kapitalinis remontas.
10. Nustatė, kad ieškovas prašo priteisti net 8,235 kv. m daugiau, negu jam priklausantys 27,485 kv. m, t. y. net 23 procentais daugiau, negu jam priklauso gyvenamojo namo ploto. Teismas vertino, jog aplinkybę, kad ieškovas žiūri tik savo interesų, visiškai nepaisydamas atsakovės interesų, rodo tai, kad jis, atsakovės teigimu, ieškiniu prašo ūkiniame pastate būtent tos patalpos, kuriai 2016-2017 metais atliktas remontas, joje yra atsakovės sūnaus garažas, į remontą ji įdėjusi apie 4 000 Eur. Sprendė, kad toks ieškovo elgesys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 ir 4.75 straipsnio nuostatų.
11. Teismas sprendė, kad, tenkinus ieškovo siūlomą atidalinimo planą, iš esmės atsakovės ir jos šeimos gyvenimo sąlygos žymiai pablogės, kadangi, gyvenant mansardoje, reikės naudotis tualetu, vonia, virtuve pirmame aukšte, naudotis mažesnėmis, mažiau erdviomis, mažiau apšviestomis pereinamomis patalpomis bei jos turto vertė ženkliai sumažės, kadangi minėtos patalpos nėra lygiavertės pirmojo aukšto patalpoms.
12. Nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 7 d. išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, panaikino 2019 m. birželio 17 d. apylinkės teismo sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad, siekiant baigti bendrąją dalinę nuosavybę į daiktą ir sukurti savarankiškus, izoliuotus nekilnojamuosius objektus, teismui teiktini projektai turi būti paruošti laikantis teisės aktų reikalavimų, t. y. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, bei atitinkamų Statybos techninių reglamentų reikalavimų, taip pat turi būti išspręsti inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų) klausimai, t. y. šios komunikacijos suformavus atskirus objektus negali likti bendros. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas iš naujo civilinę bylą, pasiūlė ieškovui pateikti apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytus rašytinius įrodymus, klausė nuomonės dėl ekspertizės skyrimo, tačiau ieškovas atlikti ekspertizę atsisakė.
13. Teismas, vadovaudamasis pateikta D. A. lokaline sąmata, sudaryta 2020 m. sausio 30 d. pagal 2019 m. spalio mėnesio kainas, nustatė, kad atsakovės buto šildymo sistemos perdarymas, įrengiant antrame namo aukšte esančiuose kambariuose radiatorius, jai su PVM kainuotų 937 Eur. Atsakovė šio paskaičiavimo neginčijo, tačiau nurodė, kad ji patirtų papildomas išlaidas, kadangi reikėtų iš sienos, grindų lupti vamzdžius ir atlikti remontą. Minėtoje lokalinėje sąmatoje taip pat nurodyta, kad ieškovo sienos 100 m² šiltinimas ir apdaila kainuotų 217,80 Eur su apdaila. Ieškovas taip pat pateikė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Vilkaviškio vandenys“ 2020 m. sausio 21 d. technines sąlygas Nr. 20-03 bei pajungimo schemą, kaip įrodymą, kad ieškovas gali pajungti vandentiekį ir nuotekas prie savo buto Nr.2. Daugiau jokių dokumentų, kuriuos nurodė Kauno apygardos teismas nutartyje, ieškovas nepateikė, nurodydamas, kad nėra ekonomiška. Teismas į tai atsižvelgdamas sprendė, kad ieškovui nepateikus šių dokumentų, jis neįrodė, kad jo pateiktas atidalinimo planas atitinka įstatymų reikalavimus ir gali būti įgyvendintas.
14. Darė išvadą, kad, atidalinus gyvenamąjį namą pagal kiekvienam bendraturčiui priklausančias nuosavybės dalis, namo daliai, atitenkančiai ieškovui, bus padaryta esminė neproporcinga žala turto paskirčiai, kadangi nebus galima suformuoti nekilnojamo turto vienetą, atitinkantį įstatymo reikalavimus. Teismas naudojimosi tvarkos ieškovui nenustatė, kadangi tokio ieškinio reikalavimo nebelikę, be to, kaip minėta aukščiau, pats ieškovo turto dydis neleidžia tinkamai juo naudotis pagal paskirtį tiek pirmame aukšte, tiek namo mansardoje, sudaryti izoliuotas patalpas.
15. Teismas sprendė, kad atsakovės siūlomas atidalijimo būdas yra ne tik optimaliausiais, bet šioje situacijoje ir faktiškai vienintelis, kurį įmanoma įgyvendinti, nepažeidžiant nė vieno iš bendrasavininkų interesų bei nepadarant neproporcingos žalos turtui. Teismas atidalijimo klausimą išsprendė vienai iš šalių priteisdamas visą turtą natūra, o kitai – kompensaciją pinigais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti; teismui esant kitokios nuomonės nei nurodoma apeliaciniame skunde, prašo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalies nuostatomis, leidžiančioms teismui peržengti apeliacinio skundo ribas ir priimti sprendimą, kuriuo ieškinys galėtų būti atmestas ar sprendimas pakeistas ir kitokiu pagrindu nei nurodoma apeliaciniame skunde; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1 . Teismo pagrindinė išvada: „teismas daro išvadą, kad atidalinus gyvenamąjį namą pagal kiekvienam bendraturčiui priklausančias nuosavybės dalis, namo daliai, atitenkančiai ieškovui, bus padaryta esminė neproporcinga žala turto paskirčiai, kadangi nebus galima suformuoti nekilnojamo turto vienetą, atitinkantį įstatymo reikalavimus, tinkamą nuolatiniam įprastam šeimos gyvenimui“ yra klaidinga. Apelianto teigimu, tokia teismo išvada prasilenkia ne tik su teismų praktika, bet ir su elementaria logika bei gyvenimo praktika, t. y. analogiškais atvejais, esant dviem ar daugiau įėjimų analogiškuose namuose, kurių Lietuvoje yra daugybė, atskirai gyvena dvi ir daugiau šeimų, jei galimybės tai leidžia. Šis atvejis nėra išskirtinis.
16.2 . Atsakovė, teigdama, kad ieškovas ketina parduoti savo dalį, klaidina teismą. Atsakovė ir kitais atvejais klaidina teismą, pavyzdžiui, klaidingi jos teiginiai apie turimą žemę, apie darbingumą ir savo sveikatą, apie stogo keitimą.
16.3 . Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas žiūri tik savo interesų. Teigia, kad jis sutiko su kitomis ūkinio pastato patalpomis, nepretendavo į visas komunikacijas (vonią ir virtuvę), neprašė už tai jokios kompensacijos. Taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad „tenkinant ieškovo ieškinį atsakovės ir jos šeimos (šeimą sudaro du suaugę asmenys) gyvenimo sąlygos žymiai pablogėtų, kadangi gyvenant mansardoje, reikės naudotis tualetu, vonia, virtuve, pirmame aukšte“. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė, kad tualeto atsakovė nėra įsirengusi name ir naudojasi lauko tualetu. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovei liktų vienas kambarys pirmame aukšte ir visos mansardos patalpos, kurias, įrengiant radiatorius, būtų galima įteisinti gyvenamuoju plotu.
16.4 Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, teigė, kad susipažino su ginčo namo sklypu, tačiau neatkreipė dėmesio, kad prie ieškovo pretenduojamojo įėjimo yra žemės sklypas, kuris yra priešingoje pusėje negu atsakovės įėjimas, taip pat pretenduojamos ūkinio pastato patalpos yra šalia šio žemės sklypo, kas reiškia, kad galimybė atidalinti ir žemės sklypą yra tikrai įmanoma.
16.5 . Atsakovė, teigdama, kad ieškovas nesirūpino nekilnojamuoju turtu, klaidina teismą. Tvirtina, kad, mirus jo seneliui, ieškovas vienintelis rūpinosi dokumentų tvarkymu, laiku įregistravo namo knygą, ko atsakovė nedarė.
16.6 . Nesutinka su teismo vertinimu, kad jis nepateikė rašytinių įrodymų apie tai, jog mansardos patalpos yra lygiavertės pirmojo aukšto patalpoms. Apeliantas nurodo, kad byloje yra pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo aktas, tame tarpe ir su antrojo aukšto nuotraukomis.
16.7 . Visi atskyrimui atlikti duomenys yra pateikti, o teismo siūlymas atlikti ekspertizę, kuri kainuoja apie 2500 – 3500 Eur, yra neproporcingai didelės išlaidos tokio objekto atidalinimui. Ieškovas į bylą pateikė elektros atskyrimo planą, vandentiekio planą, sąmatą.
16.8 . Atsižvelgiant į eksperto V. G. etikos pažeidimus šioje byloje ir galimai iš to kylantį suinteresuotumą, apeliantas prašo teismo jo išvadų, kaip įrodymų, nevertinti.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
17.1 . Priešingai nei bylą nagrinėjant anksčiau du kartus pirmosios instancijos teismuose, šiuo sprendimu buvo išsamiai išnagrinėtos visos bylos aplinkybės, visiškai atskleista bylos esmė.
17.2 . Teismas teisingai nurodė, jog ieškovas nepateikė įrodymų ir teisės aktų reikalavimus atitinkančių planų bei schemų, kad jo pateiktas atidalinimo planas atitinka įstatymų reikalavimus ir gali būti įgyvendintas.
17.3 . Po bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo ieškovo pateikti papildomi dokumentai buvo nepakankami atsakyti į apeliacinės instancijos teismo nutartyje iškeltus klausimus ir nurodytus trūkumus pateiktam projektui. To pasėkoje pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės tinkamai įvertinti, ar, atidalinus du butus pagal ieškovo pasiūlytą būdą, bus išspręstos komunikacijos atskyrimo problemos ir bus išsaugotas namo mechaninis atsparumas, ar naujame bute įvestos komunikacijos atitiks gaisrinės saugos, higienos normų reikalavimus, ar pagal ketinamą atidalinimo būdą bus gautas statybos leidimas keisti gyvenamojo namo paskirtį. Ieškovas nepateikė jokių sąmatų ir skaičiavimų, kiek bute Nr. 2 kainuotų vandentiekio, šildymo sistemos ir elektros tinklų įvedimas.
17.4 . Ieškovo teiginiai, kad mansardoje esančios patalpos yra lygiavertės pirmo aukšto patalpoms, o tai įrodo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo metu padarytos kambarių antrame aukšte nuotraukos, yra absurdiški ir prieštaraujantys teisės aktų nuostatoms. Byloje esančios nuotraukos, o būtent pastogėje pastatyta lova ir fotelis, nėra tinkamas pagrindas konstatuoti, kad pastogės patalpos yra gyvenamos.
17.5 . Didžioji dalis apeliacinio skundo yra skiriama nuneigti atsakovės į bylą pateiktai eksperto V. G. konsultacinei išvadai bei eksperto šališkumo pagrindimui. Ieškovas visiškai nesigilino į tai, kad skundžiamame sprendime teismas nė vienos išvados negrindė eksperto V. G. konsultacine išvada ir ja nesivadovavo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
19. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
20. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas patikslintas ieškinys dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, o priešieškinis tenkintas visiškai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Vadovaujantis į bylą pateiktu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. gegužės 25d. išrašu nustatyta, kad šalys yra gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas 109,76 kv. m, ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas 187 kv. m ir inžinerinių (kiemo) statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) bendraturčiai, įgiję turtą (duomenys neskelbtini) išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 4062 pagrindu. Pastatai ir statiniai šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise – ieškovui L. R. priklauso ¼ dalis nurodyto turto, atsakovei D. E. – ¾ dalys. Naudojimosi tvarka turtu tarp šalių nenustatyta.
22. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu (CK 4.72 straipsnio 2 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kitų materialiųjų subjektinių teisių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis) ar nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarką (CK 4.81 straipsnis). Pažymėtina, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, kaip ir bet kurie kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, pirmiausia yra pačių bendraturčių susitarimo reikalas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1–2 dalys, 4.81 straipsnio 1 dalis). Tik tada, kai bendraturčiai nesusitaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, teismo tvarka yra sprendžiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ar naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo klausimas.
23. Tiek atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto, tiek naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo instituto taikymas yra orientuotas į subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimo palengvinimą ir supaprastinimą, tačiau atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės suponuoja bendrosios nuosavybės pasibaigimą, o naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas nelemia bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių pabaigos. Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2009; 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2010).??? ???
24. Nagrinėjamu atveju ieškovas patikslintame ieškinyje teismo prašo atidalinti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančią ¼ dalį gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) dalį, jo nuosavybėn paskiriant patalpas atsidalinimo plane pažymėtas indeksais: ginčo name 1-4 (14,94 m²), 1-5 (2,67 m²), 1-6 (3,34 m²) ir 1-7 (14,77 m²), bendras patalpų plotas ginčo name – 35,72 kv. m ir 39,60 kv. m. ploto patalpą plane pažymėtą indeksu 3ilž ūkio pastate, o atsakovei priteisti iš jo 1 407,03 Eur dydžio kompensaciją už jo idealiąją dalį bendroje nuosavybėje viršijantį prašomų jam paskirti gyvenamojo namo patalpų plotą; nepriteisti iš atsakovės kompensacijos už jos idealiąją dalį bendroje nuosavybėje viršijantį jai paliekamų ūkio pastato patalpų plotą. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame prašė atidalinti ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančią ¼ dalį ginčo namo, ginčo ūkinio pastato ir inžinerinių (kitų kiemo) statinių (šulinio, rūkyklos), esančių (duomenys neskelbtini) tokiu būdu – atsakovei pripažinti nuosavybės teisę į ieškovui priklausančią dalį ginčo statinių, o ieškovui iš jos priteisti ieškovo dalių ginčo statiniuose rinkos vertę atitinkančią 4 700 Eur dydžio kompensaciją.
25. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal bendraturčių turimas dalis, iš esmės nepažeidžiant vieno iš jų interesų, nedarant neproporcingos žalos dalinamam turtui, atidalinimas nėra galimas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendim, konstatavo, kad ginčo namas pastatytas, suprojektuotas ir eksploatuojamas kaip vieno buto, vieno aukšto gyvenamos paskirties pastatas. Jis turi du izoliuotus įėjimus iš priešingų statinio pusių, atitinkamai per tambūro ir verandos patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-1 ir 1-6. Patekimas į mansardos (pastogės) patalpas yra per patalpą indeksas 1-1. Ginčo name yra sumontuota viena vietinio centrinio šildymo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo bei elektros tiekimo sistemos, jų įvadai yra padaryti per patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-1. Ginčo namo mansardoje (palėpėje) pritaikytų nuolat gyventi patalpų nėra (nėra šildymo sistemos). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad namo pirmasis aukštas ir mansarda nėra lygiavertės patalpos, kadangi namas yra įregistruotas kaip vieno aukšto, yra medinės konstrukcijos, apmūrytas, pastatytas prieš 58 metus, jo fizinis nusidėvėjimas yra 70 procentų. Darė išvadą, kad, tenkinus ieškovo siūlomą atidalinimo planą, iš esmės atsakovės ir jos šeimos gyvenimo sąlygos žymiai pablogės, kadangi gyvenant mansardoje, reikės naudotis tualetu, vonia, virtuve pirmame aukšte, naudotis mažesnėmis, mažiau erdviomis, mažiau apšviestomis pereinamomis patalpomis bei jos turto vertė ženkliai sumažės, kadangi minėtos patalpos nėra lygiavertės pirmojo aukšto patalpoms.
26. Apeliantas, nesutikdamas su apylinkės teismo sprendimu, apeliaciniame skunde vienu iš argumentų nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad, tenkinus ieškovo ieškinį, atsakovės ir jos šeimos gyvenimo sąlygos žymiai pablogėtų, kadangi gyvenant mansardoje reikės naudotis tualetu, vonia, virtuve, esančiais pirmame aukšte. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovė name nėra įsirengusi tualeto, o naudojasi lauko tualetu. Be to, apylinkės teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad atsakovei liktų vienas kambarys pirmame aukšte ir visos mansardos patalpos, kurias, įrengus radiatorius, būtų galima įteisinti gyvenamuoju plotu. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka. Visų pirma, tai, kad atsakovė name neturi įsirengusi tualeto, o naudojasi lauko tualetu, niekaip neįrodo, kad dėl to atsakovė iš esmės gali gyventi mansardoje. Šiuo atveju reikia įvertinti ir kitas aplinkybes, kaip pavyzdžiui naudojimąsi kitomis patalpomis – vonia, virtuve. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime buvo konstatavęs, kad atsakovė, gyvendama mansardoje, turės naudotis ne tik tualetu pirmame aukšte, bet taip pat ir vonia, virtuve. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad tokiu būdu atsakovės ir jos šeimos gyvenimo sąlygos pablogėtų. Antra, nors apeliantas teigia, kad mansardoje įrengus radiatorius tas patalpas būtų galima įteisinti gyvenamuoju plotu, tačiau nenurodo kieno lėšomis tokie darbai būtų atlikti ir kas juos apskritai atliktų. Pabrėžtina, jog šiuo atveju ieškovas sutapatina gyvenamąsias ir negyvenamaisąs patalpas, kas akivaizdžiai yra nepagrįsta.
27. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jis nepateikė rašytinių įrodymų apie tai, jog mansardos patalpos yra lygiavertės pirmojo aukšto patalpoms. Apeliantas nurodo, kad byloje yra pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo aktas su antrojo aukšto nuotraukomis. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus vertina kritiškai, kadangi vien tai, kad mansardoje yra baldų, t. y. pastatyta lova su foteliu, nereiškia, kad pastogės patalpos yra gyvenamos. Akcentuotina, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 7 d. išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, panaikino 2019 m. birželio 17 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kauno apygardos teismas nurodė, kad, siekiant baigti bendrąją dalinę nuosavybę į daiktą ir sukurti savarankiškus, izoliuotus nekilnojamuosius objektus, teismui teikiami projektai turi būti paruošti laikantis teisės aktų reikalavimų, taip pat turi būti išspręsti inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų) klausimai. Kauno apygardos teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad pagal ieškovo pateiktą atidalijimo eskizinį projektą, ir juo labiau pagal teismo nustatytą gyvenamojo namo dalies atidalijimą, atidalyti siūlomos dalys atitinka esminius statinio reikalavimus, nustatytus Statybos įstatymo 4 straipsnyje (mechaninis atsparumas ir pastovumas; gaisrinė sauga; higiena, sveikatos ir aplinkos apsauga; saugus naudojimas; apsauga nuo triukšmo; energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas), nepažeidžia vieno ar kito bendraturčio teisių ir teisėtų interesų, kokia būtų numatomų atlikti pertvarkymų sąmata, ar nebus daroma žala bendram turtui, ir pan. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo prieštarauti pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad apeliantas pateikė ne visus dokumentus, kuriuos nurodė Kauno apygardos teismas savo nutartyje, todėl pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad jo pateiktas atidalinimo planas atitinka įstatymų reikalavimus ir gali būti įgyvendintas. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant iš naujo, ieškovas teismui pateikė šiuos dokumentus: A. Ž. paruoštą elektros instaliacijos atskyrimo planą; gyvenamojo namo atsidalinimo planą; D. A. sąmatas – vieną objektinę ir dvi lokalines; prašymą – paraišką UAB „Vilkaviškio vandenys“ prisijungti prie vandentiekio ir kanalizacijos; UAB ,,Vilkaviškio vandenys“ išduotas technines sąlygas, vandentiekio ir kanalizacijos pajungimo schemą. Vadovaujantis D. A. lokalinės sąmatos, sudarytos 2020 m. sausio 30 d. pagal 2019 m. spalio mėnesio kainas, duomenimis matyti, kad atsakovės buto šildymo sistemos perdarymas, įrengiant antrame namo aukšte esančiuose kambariuose radiatorius, jai kainuotų su PVM 937 Eur. Pažymėtina, kad nors atsakovė šio paskaičiavimo neginčijo, tačiau nurodė, kad ji turėtų lupti iš sienos, grindų vamzdžius ir atlikti remontą, ko pasėkoje patirtų papildomas išlaidas. Tuo tarpu apeliantas nenurodė, kas atliktų ir už kieno lėšas būtų atliekamas remontas.
28. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo kvestionuoti pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovui norint apsigyventi ginčo name, jam bus reikalingos didelės investicijos į šildymo sistemą, elektrą, vandentiekį ir kanalizaciją, būsto izoliavimą nuo atsakovės buto dalies. Tuo tarpu nors ieškovas pateikė buto sienos izoliavimo išlaidas, tačiau nepateikė lubų izoliacijos, ir kitų jo buto įrengimo išlaidų, kurios, teismo vertinimu, gali siekti jo namo dalies vertę, nepagrindė šildymo sistemos įrengimo, kuri būtina, kad būste būtų nuolat palaikoma reikalinga temperatūra ir nenukentėtų atsakovės butas, kaštų. Pritartina apylinkės teismui, kad, atidalinus gyvenamąjį namą pagal kiekvienam bendraturčiui priklausančias nuosavybės dalis, namo daliai, atitenkančiai ieškovui, bus padaryta esminė neproporcinga žala turto paskirčiai, kadangi nebus galima suformuoti nekilnojamo turto vienetą, atitinkantį įstatymo reikalavimus, tinkamą nuolatiniam įprastam šeimos gyvenimui. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju protingiausias ir optimaliausias yra atsakovės siūlomas turto atidalinimo būdas – atsakovei turtą priteisti natūra, o ieškovui priteisti kompensaciją pagal jo turto dalį, ką pirmosios instancijos teismas ir padarė. Pažymėtina, kad apeliantas apeliaciniame skunde neginčijo jam priteistos kompensacijos dydžio, todėl vertintina, kad su jos dydžiu sutiko. Teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
29. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pateikto vertinimo negali pakeisti aplinkybė, kad skundžiamame teismo sprendime ne visi įrodymai turi stiprią įrodomąją galią, nes tai nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo ir nesudaro pagrindo abejoti teismo išvada dėl tam tikrų faktų pripažinimo neįrodytais.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).g
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
32. Ieškovas apeliaciniame skunde suformulavo reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad apeliacinis skundas netenkintas, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovė teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą jame taip pat suformulavo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pridėjo tai pagrindžiančius įrodymus – 2020 m. spalio 21 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 1077266, kuris įrodo, kad buvo patirtos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (1,3 x 1398,5= 1795,3 Eur), todėl atsakovei priteistinos iš ieškovo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą.
Priteisti iš ieškovo L. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei D. E., gimusiai (duomenys neskelbtini), 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.