Kauno apygardos teismo nutartis, 2S-1691-924/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-11-10
Bylos Nr.: 2S-1691-924/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-04137-2017-5
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Nutartis palikta nepakeista.

Teisėjas: Edvardas Paliokas (pirm.)
Pareiškėjas: T. S., L., MB "Įmonių administravimas"
Suinteresuotas asmuo: A. S., J. M., V. M., uždaroji akcinė bendrovė GF bankas, Kauno, UAB „Gelvora“, UAB PRO INVEST GROUP, UAB Moment Credit, AB Energijos skirstymo operatorius, Blic kreditas, City Service SE, UAB "Credit Consulting Services", "Turto bankas", AB Kauno energija, "Intrum Lietuva", "EGROUP EU", UAB Euro Providus, UAB Kauno vandenys, BnP Finance, AB, UAB Sigirė, UAB Valdo verslas, UAB BC Finance, UAB Hallex, Vilniaus miesto kelių policija, "Kauno švara", UAB Miesto energija, Kauno kredito unija, Telia Lietuva, UAB LATEKO LIZINGAS, City Servise, MB Administratorė, Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, UAB GF bankas, "Ignitis", UAB LSV Intergroup, UAB SB Lizingas, UAB FF LIZINGAS, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, UAB S. IMPERIJA Creditor.lt

Kategorijos

3.4.2.11.2Kiti su fizinio asmens bankroto proceso pabaiga susiję klausimai
3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2S-1691-924/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04137-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.11.2; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. ir T. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys byloje: A. S., J. M., V. M., uždaroji akcinė bendrovė GF bankas, Kauno kredito unija, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, BnP Finance, uždaroji akcinė bendrovė „Sigirė“, uždaroji akcinė bendrovė „BC Finance“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, SB lizingas, uždaroji akcinė bendrovė „Blic kreditas“, uždaroji akcinė bendrovė „LSV Intergroup“, uždaroji akcinė bendrovė „Pro Invest Group“, uždaroji akcinė bendrovė „Moment credit“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, akcinė bendrovė „Kauno energija“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno švara“, uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“, valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, mažoji bendrija „Administratorė“, uždaroji akcinė bendrovė „EGROUP EU“, antstoliai N. J. bei S. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi T. S. ir L. S. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Bankrotas ir restruktūrizavimas“ (3 t., b. l. 122-133). Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atstatydintas bankrutuojančių fizinių asmenų T. S. ir L. S. paskirta bankroto administratorė UAB „Bankrotas ir restruktūrizavimas“, paskirta nauja šių bankrutuojančių fizinių asmenų bankroto administratorė MB „Įmonių administravimas“ (6 t., b. l. 7-9). Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių T. S. ir L. S. 2019 m. gegužės 23 d. patikslintas mokumo atkūrimo planas, pagal kurį bankrutuojantys asmenys įsipareigojo kreditorių reikalavimų tenkinimui skirti 2759,76 Eur sumą kiekvieną pusmetį, išlaidos reikalingos bankroto procedūroms atlikti – 40,00 Eur per mėnesį. Mokumo atkūrimo plano įgyvendinamas – per 3 metus.

2. Teisme 2020 m. gegužės 28 d. gautas bankroto administratorės prašymas nutraukti fizinių asmenų bankroto bylą. Prašyme nurodyta, jog bankroto administratorė 2020 m. gegužės 25 d. sušaukė kreditorių susirinkimą dėl mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitos pristatymo už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. Susirinkimas sušauktas už 8 mėnesius, bankrutuojantiems asmenims nepateikiant reikiamų dokumentų bankroto administratorei bei nevykdant plano pagal jame numatytus reikalavimus. Per ataskaitinį laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. bankrutuojantys asmenys turėjo į depozitinę sąskaitą įnešti 320,00 Eur administravimo išlaidoms ir 3679,68 Eur kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti. Viso bankrutuojantys asmenys įnešė tik 200,00 Eur, dėl ko buvo neįvykdyta 3799,68 Eur mokėjimų. Taip pat minimu ataskaitiniu laikotarpiu buvo gauta 100,00 Eur suma, kurią bankrutuojantys asmenys pervedė už parduotą turtą pagal mokumo atkūrimo planą. Prašyme pažymėta, kad depozitinėje sąskaitoje esančios sumos nepakanka net administravimo išlaidoms padengti. Bankrutuojantys asmenys nevykdo mokumo atkūrimo plano, t. y. nustatytais terminais nemoka įmokų kreditoriams, todėl yra pagrindas fizinių asmenų bankroto bylą nutraukti. Kreditoriams 2020 m. gegužės 25 d. susirinkime buvo pateiktas klausimas dėl bankrutuojančių fizinių asmenų bankroto bylos nutraukimo nevykdant plano, kuriam kreditoriai pritarė (10 t., b. l. 57-71).

Atsiliepimas

3. Bankrutuojantys asmenys T. S. ir L. S. pateikė atsiliepimą dėl bankroto administratorės prašymo nutraukti bankroto bylą, kuriuo prašė bankroto administratorės prašymą atmesti. Atsiliepime nurodyta, kad T. S. 2020 m. kovo 23 d. bankroto administratorei pateikė prašymą, kuriame nurodė savo sunkią finansinę būklę, ją sukėlusias priežastis, prašė nenutraukti bankroto bylos. Bankroto administratorė į pateiktą prašymą nereagavo. Prašyme pažymėta, kad nuo mokumo atkūrimo plano tvirtinimo, T. S. aktyviai bendradarbiavo su bankroto administratore, teikė visus duomenis, susijusius su bankroto procesu, gaunamų pajamų neslėpė. Mokumo atkūrimo plane numatytos priemonės nebuvo visapusiškai įgyvendintos dėl svarbių priežasčių – šeimos kraustymosi į kitas gyvenamąsias patalpas, dėl ko atsirado papildomų išlaidų, išlaidų automobilio remontui, taip pat išlaidų, susijusių su šeimos narių sveikatos priežiūra. Be to, dėl šalyje paskelbto karantino, T. S. prarado pajamas iš individualios veiklos (10 t., b. l. 138-151).

4. Kreditorė UAB GF bankas pateikė atsiliepimą dėl bankroto administratorės prašymo, kuriame nurodyta, jog bankrutuojantys asmenys nevykdo mokumo atkūrimo plano, neteikia bankroto administratorei prašomų dokumentų, nereaguoja į raginimus, nemoka mokumo atkūrimo plane numatytų įmokų, nebendradarbiauja su bankroto administratore, todėl yra pagrindas nutraukti bankroto bylą (10 t., b. l. 116-119).

5. Suinteresuoti asmenys Kauno kredito unija, UAB „Intrum Lietuva“, BnP Finance, UAB „Sigirė“, UAB „BC Finance“, UAB „Gelvora“, SB lizingas, UAB „Blic kreditas“, UAB „LSV Intergroup“, UAB „Pro Invest Group“, UAB „Moment credit“, UAB „Kauno vandenys“, akcinė bendrovė (toliau – AB) „Kauno energija“, UAB „Kauno švara“, UAB „Lietuvos energijos tiekimas“, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, VĮ Turto bankas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, MB „Administratorė“, UAB „EGROUP EU“, antstoliai N. J. bei S. V. atsiliepimų dėl bankroto administratorės prašymo nutraukti bankroto bylą nepateikė.

6. Suinteresuotų asmenų Kauno kredito unija, UAB „Intrum Lietuva“, BnP Finance, UAB „Sigirė“, UAB GF bankas, UAB „BC Finance“, UAB „Gelvora“, SB lizingas, UAB „Blic kreditas“, UAB „LSV Intergroup“, UAB „Pro Invest Group“, UAB „Moment credit“, UAB „Kauno vandenys“, AB „Kauno energija“, UAB „Kauno švara“, UAB „Lietuvos energijos tiekimas“, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, mažoji bendrija „Administratorė“, UAB „EGROUP EU“ atstovai, taip pat antstoliai N. J. bei S. V. į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Teisme gauti suinteresuotų asmenų UAB „Sigirė“, MB „Administratorė“, UAB „LSV Intergroup“, UAB „Lateko lizingas“, UAB „GF bankas“, UAB „Moment Credit“ prašymai bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant. Teisme taip pat gauti antstolių R. B., R. P. ir N. J. prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Teisme 2020 m. rugpjūčio 10 d. gautas suinteresuotų asmenų A. S., V. M. ir J. M. prašymas bylą nagrinėti suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant. Prašyme nurodyta, kad suinteresuoti asmenys pritaria bankroto administratorės siūlymui nutraukti bankroto bylą.

7. 2020 m. rugpjūčio 25 d. gautas bankrutuojančių fizinių asmenų T. ir L. S. bankroto administratorės MB „Įmonių administravimas“ atstovo L. D. prašymas dėl bylos nagrinėjimo jam nedalyvaujant. Papildomai pažymėjo, kad bankrutuojančių fizinių asmenų L. ir T. S. mokumo atkūrimo planas patvirtintas teismo nutartimi, kuriame numatyta 40,00 Eur mėnesinė įmoka administravimo išlaidoms ir 459,96 Eur kreditorinių finansiniams reikalavimams tenkinti, viso 499,96 Eur mėnesinė įmoka. Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. (23 mėnesiai) bankrutuojantys asmenys turėjo įnešti 11 499,08 Eur iš kurių 920 Eur skirta administravimo išlaidoms ir 10 579,08 Eur kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti. Rašte nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 25 d. bankrutuojantys fiziniai asmenys T. ir L. S. nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo dienos įnešė į depozitinę sąskaitą 940,00 Eur (iš kurių 100,00 Eur už turto pardavimą, t. y. viso yra atlikę 840,00 Eur einamųjų mėnesinių mokėjimų pagal planą), tačiau bankrutuojantys asmenys nepateikė patikslinto mokumo atkūrimo plano (11 t., b. l. 23).

8. Bankrutuojantis fizinis asmuo T. S. prašė netenkinti bankroto administratorės mažosios bendrijos „Įmonių administravimas“ atstovo L. D. prašymo dėl bankroto bylos nutraukimo, teismui rasti galimybę toliau tęsti bankroto procesą. T. S. paaiškino, kad per tą laikotarpį reikėjo šeimai susirasti kitą būstą, o tai susiję su papildomomis išlaidomis kraustymuisi ir įsikūrimui, o 2020 m. sausio mėnesį pablogėjus sutuoktinės sveikatos būklei, šeimai reikėjo papildomų išlaidų jos sveikatos būklės (lašalinėms ir kt.) ir kitų šeimos narių sveikatos būklės atstatymui. Nors neturi teismui pateikti įrodymų dėl patirtų išlaidų sutuoktinės gydymui, tačiau tai gyvenimiška situacija, kuri gali ištikti kiekvieną. T. S. teigimu, 2020 m. kovo mėnesį šeimos pajamos buvo ženkliai sumažėję, t. y. iki 800,00 Eur, tačiau balandžio, gegužės mėnesiais jis dėjo dideles pastangas, kad jo pajamos padidėtų iki buvusių pajamų, o tam teko dirbti po 12-14 valandų per dieną. Sutuoktinės L. S. gaunamos pajamos (neįgalumo pensija) per mėnesį sudaro 310,00 Eur, kurios nekinta nuo 2020 m. sausio mėnesio. Papildomų pajamų L. S. neturi. T. S. paaiškino, jog automobilis, kuriuo vykdo individualią veiklą, yra senas (pavažiavęs 800 000 km), todėl papildomas išlaidas sudaro jo remontas. Kadangi gaunamos pajamos iš individualios veiklos yra kintamos, tokiu atveju reikėtų kas mėnesį arba du mėnesius kreiptis dėl mokumo atkūrimo plano patikslinimo. Iš bankroto administratoriaus jam yra žinoma aplinkybė dėl galimybės pateikti patikslintą mokumo atkūrimo planą, tačiau to nepadarė, nes būtų reikėję kreiptis kas du ar mėnesį laiko, atsižvelgiant į kintamą gaunamų pajamų dydį.

9. Atstovas advokatas T. V. prašė netenkinti bankroto administratorės mažosios bendrijos „Įmonių administravimas“ atstovo L. D. prašymo dėl bankroto bylos nutraukimo bankrutuojančių fizinių asmenų T. ir L. S. atžvilgiu, atsižvelgiant, kad dėl objektyvių priežasčių, t. y. sunkios finansinės padėties, vykusio iškeldinimo proceso, bankrutuojantys fiziniai asmenys negalėjo pilnai įvykdyti mokumo atkūrimo plano. Atsižvelgtina ir į tai, kad bankrutuojantis T. S. ėmėsi aktyvių veiksmų sumokėti į bankroto administratorės depozitinę sąskaitą 940,00 Eur (iš kurių 100,00 Eur už turto pardavimą, t. y. viso yra atlikęs 840,00 Eur einamųjų mėnesinių mokėjimų pagal planą), nurodęs aplinkybes dėl kurių laiku negalėjo sumokėti šių įmokų, t. y. sunkios šeimoje finansinės padėties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nutarė bankroto administratorės MB „Įmonių administravimas“ prašymą tenkinti – nutraukti bankrutuojančių asmenų T. S. ir L. S. bankroto bylą.

11. Pirmosios instancijos teismas bankrutuojančio fizinio asmens T. S. argumentus, jog jo pajamos iš individualios veiklos kinta (mažėjo), jam būtų tekę kas mėnesį kreiptis dėl mokumo atkūrimo plano patikslinimo, o jis neturintis pajamų kreiptis dėl teisinės pagalbos tikslinant mokumo atkūrimo planą, vertino T. S. pasyvumu bankroto procese, neieškant išeities atsiskaityti su kreditoriais pagal patikslintą mokumo atkūrimo planą, šeimos išlaidų didinimą, ką rodo teismui pateiktos atskaitos (išlaidų pajamų) - telefonų sąskaitų papildymui už 2 mėnesių laikotarpį (kurios bendroje sumoje sudaro 565,27 Eur), kai mokumo atkūrimo plane buvo numatytos 20,00 Eur išlaidos per mėnesį už telefoną ir internetą (9 t., b. l. 177), juolab kai bankroto proceso metu šeima įgijo 3 000,00 Eur automobilį, kuriuo T. S. vykdo individualią veiklą (9 t, b. l. 80,90).

12. Teismas įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes, jog bankrutuojantys asmenys į depozitinę sąskaitą neperveda visų patikslintame mokumo atkūrimo plane numatytų sumų, dėl ko nėra dengiami įsiskolinimai kreditoriams, taip pat nebuvo mokamos ir administravimo išlaidos iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio, jos sumokėtos tik po to kai bankroto administratorė kreipėsi su prašymu į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo, iki teismui prašymo pateikimo nebendradarbiavo su bankroto administratore, pateikus prašymą nenutraukti bankroto bylos, prašyme nurodytų aplinkybių nepagrindė jokiais dokumentais, išskyrus T. S. paaiškino, jog šeimos finansinė būklė sunki: vyko kraustymosi procesas, kas sudarė papildomas išlaidas, pasunkėjusi sutuoktinės sveikatos būklė, turėtos papildomos išlaidos gydymuisi, kurių jis nepateikė, tik po prašymo pateikimo nutraukti bankroto procesą į bankroto administratorės depozitinę sąskaitą pervedė už 23 mėnesius 840,00 Eur administravimo išlaidoms (už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d.), tačiau neinformavo bankroto administratorės apie naujus įsiskolinimus, taip pat nesiėmė jokių aktyvesnių veiksmų dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano vykdymo, nesikreipė dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano tikslinimo, todėl teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nutraukti bankroto bylą, nes tokie fizinių asmenų veiksmai vertintini kaip pareigų, nustatytų FABĮ, pažeidimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

13. Atskiruoju skundu pareiškėjas T. S. prašo panaikinti 2020 m. rugpjūčio 31 d. Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2FB-14786-753/2020 ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti bankroto administratorės MB „Įmonių administravimas“ prašymą nutraukti bankrutuojančių asmenų T. S. ir L. S. bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Mokumo atkūrimo plane numatytus įsipareigojimus bankrutuojantys asmenys privalėjo vykdyti ne nuo 2018 m. rugsėjo 1 d., o nuo nutarties, kuria patvirtintas mokumo atkūrimo planas dienos, t.y. 2019 m. rugpjūčio 10 d. Be to patikslintame mokumo atkūrimo plane nėra nurodytos konkrečios sumos (išskyrus administratoriaus išlaidas), kurias bankrutuojantys asmenys turėtų pervesti kas mėnesį bankroto administratoriui.

13.2. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi mokumo atkūrimo plane numatytos priemones visapusiškai nebuvo įgyvendinamos dėl svarbių priežasčių – atsiradusių papildomų S. šeimos kraustymosi iš vienos gyvenamosios patalpos į kitą gyvenamąją patalpą išlaidų, kurios nebuvo numatytos mokumo atkūrimo plane, atsiradusių papildomų T. S. automobilio remonto išlaidų, išlaidų, atsiradusių ir susijusių su S. šeimos narių sveikatos priežiūra.

13.3. Teismas neturėjo pagrindo tenkinti bankroto administratorės prašymo nutraukti fizinių asmenų bankroto bylą, kadangi 2020 m. kovo 23 d. T. S. pateikė bankroto administratorei prašymą, kuriame nurodė svarbias aplinkybes, kurios turėjo įtakos negalėjimui mokėti įmokų. Bankroto administratorė į T. S. pateiktą prašymą nereagavo. Nuo pat mokumo atkūrimo plano patvirtinimo T. S. aktyviai bendradarbiavo su bankroto administratore, teikė jai visus duomenis, susijusius su bankroto procesu, gaunamų pajamų neslėpė, t. y. T. S. buvo aktyvus, sąžiningai aktyvus, sąžiningai vykdė jam nustatytas pareigas.

13.4. Pirmos instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė CPK įtvirtintas įrodinėjimo taisykles. Pirmos instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad fiziniai asmenys nesilaikė Mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų ne piktybiškai, o vėlavo mokėti įmokas dėl aukščiau nurodytų svarbių priežasčių. Teismas dėl minėtų aplinkybių visiškai nepasisakė.

13.5. Priešingai nei konstatuota pirmos instancijos teismo, bankroto administratorė nenurodė T. S., kad būtent jis parengtų mokumo atkūrimo plano patikslinimus. Teismas neįvertino aplinkybių, kad bankrutuojantys asmenys nuo 2020 m. birželio mėnesio vykdo Mokumo atkūrimo plane numatytas priemones, t. y. pervedė visas pajamas, kurios buvo gautos (atskaičius būtinąsias ir individualios veiklos išlaidas), bei ėmėsi aktyvių priemonių (pervesdami papildomas lėšas) kad būtų padengtas esamas įsiskolinimas.

Atsiliepimas

14. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepime į pareiškėjo T. S. atskirąjį skundą prašo atmesti T. S. atskirąjį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Pareiškėjo atskirasis skundas yra nepagrįstas, kadangi T. S. ir L. S. bankroto administratorei laiku neteikė asmeninės sąskaitų išrašų apie gaunamas pajamas ar kitų pagrindžiančių dokumentų dėl gautų pajamų ir įstatyme numatytų pareigų nevykdė. Kaip 2020 m. gegužės 25 d. kreditorių susirinkimui pateiktoje informacijoje nurodo bankroto administratorė, T. S. ne kartą informuotas telefonu, dėl būtinumo teikti sąskaitų išrašus, tačiau nepaisant raginimų iki pat kreditorių susirinkimo administratorei nebuvo pateikti visi prašomi dokumentai.

14.2. Pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą nėra, kadangi T. ir L. S., matydami, kad nepavyks įvykdyti mokumo atkūrimo plane numatytų įsipareigojimų, nebuvo pakankamai rūpestingi ir aktyvūs, neparengė ir nepateikė bankroto administratoriui plano patikslinimo. Apelianto argumentas, kad bankroto administratorius nenurodė, jog būtent bankrutuojantis asmuo turi parengti mokumo atkūrimo plano patikslinimą ir dėl šios priežasties mokumo atkūrimo plano patikslinimas nebuvo parengtas, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi pareiškėjų plano tikslinimo galimybė aiškia numatyta FABĮ normose ir vien bankroto administratoriaus neinformavimas bankrutuojantiems asmenims nesudarė kliūties pasinaudoti savo teisėmis bankroto procese.

14.3. Pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, kadangi kreditorių reikalavimai bankroto byloje buvo patvirtinti 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi, tačiau iki šiol VSDFV Kauno skyriaus 1 728,46 Eur kreditorinio reikalavimo dengimui nebuvo atliktas nė vienas mokėjimas, t. y. jau daugiau nei trejus metus nuo kreditorinių reikalavimų patvirtinimo nėra net pradėtas atsiskaitymas su kreditoriais, kas akivaizdžiai neatitinka skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, be to iš byloje esančių duomenų darytina pagrįsta prielaida, kad fiziniai asmenys ir toliau nepajėgs laiku vykdyti mokumo atkūrimo plano ir tinkamai atsiskaityti su kreditoriais.

15. Bankroto administratorė MB „Įmonių administravimas“ atsiliepime į pareiškėjo T. S. atskirąjį skundą prašo atmesti bankrutuojančių asmenų atskirąjį skundą dėl 2020 m. rugpjūčio 31 d. Kauno apylinkės teismo nutarties kaip nepagrįstą ir palikti galioti priimtą nutartį nutraukti bankrutuojančių asmenų T. S. ir L. S. bankroto procedūrą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

15.1. Pareiškėjas atskirajame skunde melagingai teigia, kad nebuvo informuotas, kad būtent bankrutuojantys asmenys turi pateikti patikslintą mokumo atkūrimo planą, kas rodo tikėtiną bankrutuojančių fizinių asmenų nesąžiningumą. Pažymėtina, kad bankroto procesu metu, T. S. turėjo advokatą, kuris gynė bankrutuojančių fizinių asmenų interesus byloje dėl iškeldinimo. Šį faktą žinodamas bankroto administratorius, ne kartą T. S. akcentavo, kad kylant klausimų dėl mokumo atkūrimo plano tikslinimo, pasikonsultuotų ir su savo advokatu, kuris taip pat žino pasekmes, kurios gali būti nevykdant mokumo atkūrimo plano, nepateikiant šio patikslinto ar vėliau nutraukus bankroto bylą. Pasiūlymas konsultuotis su advokatu buvo išreikštas ne kartą, atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojantys asmenys, neatsižvelgdavo į administratoriaus patarimus, paaiškinimus, pasiūlymus bei tiekiamą informaciją.

15.2. Atskirasis skundas yra nepagrįstas, kadangi bankrutuojantys fiziniai asmenys laiku neteikdavo bankroto administratoriui dokumentų, pagrindžiančių pajamas, išlaidas bei nevykdė mokumo atkūrimo plane numatytų įmokų. Taip pat buvo nesąžiningi, neinformavo bankroto administratoriaus apie naujai susidariusius įsiskolinimus. 2020 m. liepos 2 d. bankroto administratorius gavo pranešimą telefonu iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, kad T. S. turi einamų įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai, iš viso 1 159,16 Eur (iš jų: 991,00 Eur nesumokėto Gyventojų pajamų mokesčio; 37,80 Eur delspinigių už nesumokėtą Gyventojų pajamų mokestį; 26,00 Eur Pridėtinės vertės mokesčio; 1,82 Eur delspinigių ir 102,54 Eur skolos pagal vykdomuosius dokumentus). Pažymėtina, kad bankroto administratorė yra gavusi kreditoriaus V. Ž. kreditorinį reikalavimą 168,75 Eur sumai į L. S. ir 768,75 Eur reikalavimą į T. S., vadovaujantis 2019 m. gegužės 24 d. Kauno apylinkės teismo išduotu vykdomuoju raštu c.b. Nr. e2-2079-752/2019.

Atsiliepimas

16. Suinteresuotas asmuo UAB GF bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Atskirasis skundas yra nepagrįstas, kadangi per ataskaitinį laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. (8 mėnesiai) bankrutuojantys asmenys turėjo viso į depozitinę sąskaitą įnešti 320,00 Eur bankroto administravimo išlaidoms ir 3 679,68 Eur kreditorių reikalavimams tenkinti. Ataskaitiniu laikotarpiu bankrutuojantys asmenys įnešė tik 200,00 Eur einamųjų kasmėnesinių mokėjimų bei 100,00 Eur už turto pardavimą. Taip pat vadovaujantis minėta ataskaita matyti, kad L. ir T. S. vengė bankroto administratoriui pateikti asmeninių sąskaitų išrašus apie gaunamas pajamas ir kitus pagrindžiančius dokumentus apie pajamų šaltinius, kaip tai numato FABĮ nustatyta tvarka.

16.2. Bankroto administratorė ne kartą informavo L. ir T. S. apie tai, kad mokumo atkūrimo planas yra nevykdomas ir suteikė terminą padengti įsiskolinimą, tačiau bankrutuojantys asmenys į pateiktas pastabas ir pasekmes dėl nevykdymo plano neatsižvelgė, o trūkstamas administravimo išlaidas sumokėjo tik po to, kai bankroto administratorius kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo.

16.3. L. ir T. S. bankroto byla buvo iškelta dar 2017 m. balandžio 20 d. Kaišiadorių r. apylinkės teismo nutartimi, tačiau ilgą laiką nebuvo pasiekta teisinga skolininkų ir kreditorių pusiausvyra, taigi antstolių išieškojimas sustabdytas jau daugiau nei 3 metus, o per tą laiką kreditorių reikalavimai nėra pradėti tenkinti, todėl naudą vilkindami laiką gauna tik bankrutuojantys asmenys.

17. Suinteresuotas asmuo UAB „EGROUP EU“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą dėl 2020 m. rugpjūčio 31 d. Kauno apylinkės teismo nutarties ir palikti galioti priimtą nutartį dėl bankrutuojančių asmenų T. S. ir L. S. bankroto procedūros nutraukimo. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Pareiškėjo atskirasis skundas turi būti atmestas, kadangi iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad bankrutuojantys asmenys vengė teikti informaciją bankroto administratorei ir neatliko mokėjimų, kuriuos turėjo atlikti pagal 2019 m. gegužės 23 d. patikslintą mokumo atkūrimo planą. Mokumo atkūrimo plane bankrutuojantys fiziniai asmenys įsipareigojo kas mėnesį į depozitinę sąskaitą pervesti po 40,00 Eur administravimo išlaidoms ir po 459,96 Eur kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti, t.y. per 8 mėnesių laikotarpį (nuo 2019-08-10 iki 2020-04-10) įnešti 320,00 Eur administravimo išlaidoms ir 3679,68 Eur kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti, tačiau per minėtą laikotarpį įnešė tik 200,00 Eur, dėl ko susidarė 3 799,68 Eur įsiskolinimas. Vertinant laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. rugsėjo 10 d. bankrutuojantys asmenys į depozitinę sąskaitą turėjo įnešti 6 499,48 Eur (520,00 Eur administravimo išlaidoms ir 5 978,48 Eur kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui), tačiau per šį 13 mėnesių laikotarpį įnešė tik 940,00 Eur einamųjų kasmėnesinių mokėjimų, dėl ko susidarė 5 559,48 Eur skola.

Žemesnės instancijos teismas

18. Kauno apygardos teismui apeliantas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad bankroto administratorius nepagrįstai teigia, jog apeliantas galimai yra nesąžiningas dėl įsigyto automobilio Mersedes Benz. Pažymi, kad 2019 m. balandžio 24 d. el. laiške administratoriui pateikė visą automobilio įsigijimo istoriją ir priežastis, jog registravo dukros vardu, nemano, kad atliko pažeidimą. Pažymi, jog žinojo, kad bankroto proceso metu negali savo vardu daryti tokių pirkinių, todėl įsigytas ne iš savo santaupų, o pirmiausiai pagal nuomos sutartį nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2018 m. gruodžio pabaigos, mokant kas savaitę po 100 Eur, kuriuos uždirbdavo taksi veikloje. Teigia, kad atsiliepime į atskirąjį skundą pateikti VMI įsiskolinimai yra nesumokėti GPM, PVM mokesčiai ir skolos pagal vykdomus dokumentus nuo 2016 m. Dalis jų įtraukti į mokumo atkūrimo planą, dalis susidarė, deklaruojant pajamas pagal individualią veiklą, kurių iš anksto numatyti nėra galimybės. Juos mokės kaip individualios veiklos išlaidas pagal atidėjimo planą. Pagal tokį planą moką VSDF mokesčius po pajamų deklaravimo V. Ž. kreditorinis reikalavimas atsirado taip pat dėl situacijos, kai visais įmanomais teisiniais būdais stengėsi išlaikyti savo butą, vėliau vyko kraustymosi procesas. Visa ši situacija bankroto administratoriui yra žinoma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

20. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas pateikė įrodymus – 2020 m. rugsėjo 6 d. atlikto mokėjimo 100 Eur sumai į bankroto administratorės depozitinę sąskaitą kopiją. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas aukščiau nurodytą įrodymą pateikė savalaikiai, t. y. su atskiruoju skundu, ir vertindamas aplinkybę, jog tokio pobūdžio bylose vyrauja viešasis interesas, teismas sprendžia, jog proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti šiuos įrodymus.

21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta tenkinti bankroto administratorės prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo ir nutraukti pareiškėjų bankroto bylą, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.

22. Iš pateikto atskirojo skundo turinio nustatyta, jog pareiškėjas ginčo nutarties galimą neteisėtumą bei nepagrįstumą iš esmės grindžia aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas bankroto bylą nutraukė dėl mažareikšmio pažeidimo formaliai taikęs bankroto bylos nutraukimą reglamentuojančias teisės normas, be kita ko, nevertindamas pareiškėjų nurodytų svarbių aplinkybių, turinčių reikšmės ginčo klausimo sprendimui, pažeisdamas CPK įtvirtintas įrodinėjimo taisykles.

23. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nutraukė pareiškėjų bankroto bylą, konstatavęs FABĮ 16 straipsnio 5, 7, 10-13 punktuose įtvirtintų pareigų pažeidimą t. y. nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos pervesti lėšas į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms mokėti plane nustatyta tvarka; bankroto administratoriaus rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio prašymo gavimo dienos pateikti prašomą informaciją ir (ar) dokumentus; pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą; ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius teikti bankroto administratoriui sąskaitų kredito įstaigose išrašus. Jeigu fizinis asmuo, vykdantis individualią ir (ar) ūkininko veiklą, turi sąskaitą (nedepozitinę) individualiai ir (ar) ūkininko veiklai vykdyti, jis turi taip pat teikti bankroto administratoriui išrašus ta pačia tvarka; tinkamai įgyvendinti plane numatytas priemones ir (ar) vykdyti jame numatytą veiklą; bendradarbiauti su bankroto administratoriumi organizuojant bankroto procedūras. Pirmosios instancijos teismas nutraukė pareiškėjų bankroto bylą taip pat remdamasis FABĮ 10 straipsniu.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors pirmosios instancijos teismas detaliai skundžiamoje nutartyje ir nenurodė, kurios FABĮ 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos (sąlygų) pagrindu nutraukė pareiškėjų bankroto bylą, tačiau iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatęs FABĮ 16 straipsnio 5, 7, 10-13 punktuose įtvirtintų pareigų pažeidimą, nutraukdamas pareiškėjų bankroto bylą turėjo remtis FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostata, kuri nustato vieną iš bankroto bylos nutraukimo sąlygų - fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų.

25. FABĮ 8 straipsnio 12 dalis nustato, kad už teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir administratorius pagal savo kompetenciją. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai reiškia, kad bankrutuojantis asmuo atsakingas už plano vykdymą ir privalo vykdyti šiuo planu prisiimtus įsipareigojimus. Plane nustatytų įsipareigojimų nevykdymas reiškia, kad bankrutuojantis asmuo nevykdo FABĮ nustatytų reikalavimų, o jų nevykdymas sudaro savarankišką teisinį pagrindą (įstatyme nustatytą sąlygą) fizinio asmens bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šioje byloje iš esmės nėra ginčo dėl fakto, jog pareiškėjai pažeidė FABĮ 16 straipsnio 5 punkte įtvirtintą pareigą – nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos pervesti lėšas į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms mokėti plane nustatyta tvarka, tačiau spręstinas klausimas, ar šios pareigos pažeidimas galėjo sąlygoti (sąlygojo) bankroto bylos nutraukimą.

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjams bankroto byla buvo iškelta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi. Taip pat nustatyta, jog Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančių T. S. ir L. S. 2019 m. gegužės 23 d. patikslintas mokumo atkūrimo planas. Iš patikslinto mokumo atkūrimo plano turinio nustatyta, jog per visą bankroto laikotarpį pareiškėjai planavo gauti 1 209,96 Eur pajamų per mėnesį, kurias sudarytų T. S. gaunamas pelnas 926,26 Eur (atskaičius veiklos išlaidas) iš individualios veiklos ir L. S. 283,70 Eur gaunama invalidumo pensija, iš kurių 710 Eur per mėnesį būtų skiriama šeimos būtiniausiems poreikiams tenkinti. Kreditorių reikalavimai patikslintame mokumo atkūrimo plane buvo numatyti tenkinti dviem etapais. Pirmuoju etapu turėjo būti tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, antruoju etapu ta pačia eile turėjo būti tenkinami kita kreditorinių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos). Kreditorių reikalavimų tenkinimui buvo numatyta skirti 2 759,76 Eur sumą kiekvieną pusmetį, išlaidos reikalingos bankroto procedūroms atlikti – 40,00 Eur per mėnesį. Mokumo atkūrimo planas įgyvendinamas per 3 metus.

27. Pagal bylos duomenis, pareiškėjai nuo Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria buvo patvirtintas mokumo atkūrimo planas, įsiteisėjimo dienos (įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 10 d.) yra atlikę vieną mokėjimo pavedimą pagal mokumo atkūrimo planą 200 Eur sumai, t. y. 2019 m. rugsėjo 30 d. įnešta 200 Eur suma. Taip pat matyti, jog minimu ataskaitiniu laikotarpiu buvo gauta 100,00 Eur suma, kurią bankrutuojantys asmenys pervedė už parduotą turtą pagal mokumo atkūrimo planą (2020 m. kovo 22 d. – 100 Eur suma). Ši 300,00 Eur suma buvo panaudota administravimo išlaidoms padengti (10 t., b. l. 69). Šių aplinkybių pareiškėjas neginčija. Tuo tarpu jokių kitų mokėjimų nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki bankroto administratorei pasikreipus į teismą (2020 m. gegužės 28 d.) dėl bankroto bylos nutraukimo pareiškėjai pagal mokumo atkūrimo planą neatliko. Tik bankroto administratorei pasikreipus į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo į bankroto administratorės depozitinę sąskaitą pareiškėjai pervedė už 23 mėnesius 840,00 Eur administravimo išlaidoms (už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d.), bei 2020 m. rugsėjo 6 d. atlikto mokėjimą 100 Eur sumai į bankroto administratorės depozitinę sąskaitą.

28. Apelianto teigimu, pareiškėjai neturėjo galimybės atlikti jokių mokėjimų pagal mokumo atkūrimo planą dėl svarbių priežasčių: atsiradusių papildomų S. šeimos kraustymosi iš vienos gyvenamosios patalpos į kitą gyvenamąją patalpą išlaidų, kurios nebuvo numatytos mokumo atkūrimo plane, atsiradusių papildomų T. S. automobilio remonto išlaidų, išlaidų, atsiradusių ir susijusių su S. šeimos narių sveikatos priežiūra, o mokumo atkūrimo planas nebuvo patikslintas dėl bankroto administratorės vengimo bendradarbiauti su pareiškėjais ir atsainaus požiūrio į savo pareigų vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šie pareiškėjų argumentai nagrinėjamu atveju nepateisina FABĮ 16 straipsnio 5 punkte įtvirtintos pareigos mokėti įmokas pagal mokumo atkūrimo planą nevykdymą.

29. Įvertinęs visą bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog pareigos mokėti įmokas pagal mokumo atkūrimo planą nevykdymas galėjo būti sąlygotas aplinkybės dėl pagrįstai padidėjusių pareiškėjų išlaidų, kadangi kaip teisingai, remdamasis pateiktais įrodymais –atskaitomis (išlaidų pajamų), nustatė pirmosios instancijos teismas, matyti, kad telefonų sąskaitų papildymui už 2 mėnesių laikotarpį bendroje sumoje buvo išleista 565,27 Eur, kai mokumo atkūrimo plane buvo numatytos 20,00 Eur išlaidos per mėnesį už telefoną ir internetą (9 t., b. l. 177), taip pat bankroto proceso metu šeima įgijo 3 000,00 Eur automobilį, kuriuo T. S. vykdo individualią veiklą (9 t, b. l. 80,90).

30. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, iki šiol nėra atlyginta bent dalis kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti. Iš T. S. pateiktos 2020 m. liepos mėnesio pajamų iš išlaidų ataskaitos matyti, kad bendros šeimos pajamos sudaro 1544,33 Eur (iš jų 1233,51 Eur T. S. pajamos iš individualios (taxi) veiklos; 310,82 Eur L. S. invalidumo pensija), iš kurių 772,71 Eur sudaro išlaidos individualiai veiklai (automobilio remontas 289 Eur, 100 Eur padangoms), o 2020 m. birželio mėnesio bankrutuojančių fizinių asmenų pajamos bendroje sumoje sudarė 1850 Eur (T. S. pajamos iš individualios veiklos sudarė 1539,18 Eur, o L. S. gaunama invalidumo pensija 310,82 Eur), tačiau išlaidos bendroje sumoje sudarė 1520,46 Eur. Iš pateiktų bankrutuojančių L. ir T. S. 2020 m. birželio, liepos mėnesių pajamų išlaidų ataskaitų matyti, kad jose pateiktos išlaidos telefonų sąskaitų papildymui yra labai didelės – 198,94 Eur (liepos mėnesį), 366,33 Eur (birželio mėnesį), niekuo nepagrįstos ir nepateikti jokie rašytiniai duomenys dėl jų būtinumo ir pagrįstumo, o iš pateiktų pajamų išlaidų ataskaitų matyti, kad šioms išlaidos didėjant, bankrutuojantys asmenys nesiėmė aktyvių veiksmų jų mažinimui, kad galėtų tinkamai ir laiku įvykdyti patikslintą mokumo atkūrimo planą kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui.

31. Be to, apeliantas nurodomų atsiradusių papildomų S. šeimos kraustymosi iš vienos gyvenamosios patalpos į kitą gyvenamąją patalpą išlaidų dydžio, kurios nebuvo numatytos mokumo atkūrimo plane, atsiradusių papildomų T. S. automobilio remonto išlaidų dydžio, atsiradusių išlaidų ir susijusių su S. šeimos narių sveikatos priežiūra dydžio, nepagrindžia jokiais rašytiniais įrodymais, todėl apelianto argumentai dėl atsiradusių papildomų išlaidų laikytini deklaratyviais.

32. Kaip jau minėta iš bylos medžiagos nustatyta, jog tik bankroto administratorei pasikreipus į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo į bankroto administratorės depozitinę sąskaitą pareiškėjai pervedė už 23 mėnesius 840,00 Eur administravimo išlaidoms (už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d.), tačiau neinformavo bankroto administratorės apie naujus įsiskolinimus, taip pat nesiėmė jokių aktyvesnių veiksmų dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano vykdymo, nesikreipė dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano tikslinimo. Nors apeliantas atskirajame skunde teigia, kad bankroto administratorė vengė bendradarbiauti su pareiškėjais, neinformavo, kad pareiškėjai parengtų mokumo atkūrimo plano patikslinimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

33. Iš byloje bankroto administratorės 2020 m. gegužės 13 d. bankrutuojančių T. S. ir L. S. mokumo atkūrimo plano ataskaitos už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. matyti, jog bankrutuojantys asmenys bankroto administratorei neteikė asmeninių sąskaitų išrašų ar kitų dokumentų apie gaunamas pajamas, asmeninės T. S. sąskaitos išrašas buvo pateiktas pavėluotai. Su bankrutuojančiu asmeniu T. S. ne kartą buvo bendrauta telefonu, prašant sąskaitų išrašus teikti kas mėnesį. Nepaisant raginimų ir delsimo, ataskaitos surašymo dienai bankroto administratorei nebuvo pateikti visi prašomi dokumentai. Bankrutuojantiems asmenims taip pat buvo siūloma bankroto administratorei teikti plano tikslinimą, tačiau bankrutuojantys asmenys dėl plano tikslinimo į bankroto administratorę nesikreipė. Ataskaitoje taip pat nurodyta, kad bankrutuojantys asmenys bankroto administratorei 2020 m. kovo 23 d. el. laišku pateikė prašymą nenutraukti bankroto bylos, nurodė, jog jų finansinė padėtis sunki, tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių minėtas aplinkybes, nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pats apeliantas 2020 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdžio metu patvirtino, jog bankroto administratorė telefonu jį informavo, jog reikalingas mokumo atkūrimo plano patikslinimas.

34. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šioje byloje nėra pagrindo ir išvadai, kad pareiškėjai nepatikslinto mokumo atkūrimo būtent dėl bankroto administratorės veiksmų (neveikimo). Teismas pažymi, jog pareiga bankroto procese parengti mokumo atkūrimo planą tenka būtent bankrutuojančiam asmeniui. Įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodęs, kad mokumo atkūrimo planą sudaro ir jį tikslina pats fizinis asmuo, tačiau suteikia galimybę šiame planavimo procese aktyviai dalyvauti ir fizinio asmens kreditoriams, kurie gali teikti savo pastabas ir pasiūlymus (FABĮ 9 straipsnio 3 dalis). Savo ruožtu, bankroto administratorius atlieka tarpininko, teikiančio išvadą dėl fizinio asmens parengto plano, vaidmenį, jam yra keliami specialūs kvalifikaciniai reikalavimai (FABĮ 11 straipsnis), jis turi atitinkamas teises ir pareigas (FABĮ 12 straipsnis). Taigi, bankroto administratorius pats netikslina mokumo atkūrimo plano, o stebėdamas fizinio asmens pajamų ir išlaidų srautus teikia pasiūlymus (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 2, 12 punktai) ir ataskaitas kreditoriams (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015; 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

35. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, akivaizdu, jog pareiškėjams nebuvo sudarytos kliūtys pasinaudoti turimomis teisėmis bankroto byloje ir, siekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, pateikti patiems parengtą patikslintą mokumo atkūrimo planą. Teismo vertinimu, pareiškėjai, būdami suinteresuoti sklandžiu bei sėkmingu mokumo atkūrimo plano vykdymu, šiuo atveju turėjo būti aktyvūs, domėtis savo turimomis teisėmis bei pareigomis, rengti patikslintą mokumo atkūrimo planą, ypatingai tuo atveju, kai iš byloje pateiktos bankroto administratorės 2020 m. gegužės 13 d. bankrutuojančių T. S. ir L. S. mokumo atkūrimo plano ataskaitos už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. nustatyta, kad bankrutuojantys asmenys bankroto administratorei neteikė asmeninių sąskaitų išrašų ar kitų dokumentų apie gaunamas pajamas, asmeninės T. S. sąskaitos išrašas buvo pateiktas pavėluotai. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad pareigos mokėti įmokas pagal mokumo atkūrimo planą nevykdymas galėjo būti sąlygotas ir bankroto administratorės netinkamų veiksmų (neveikimo).

36. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog bankroto administratorei pareiškėjams vengiant suteikti laiku bankroto administratorei pastarosios prašomą su bankroto byla susijusią informaciją, ji neturėjo iš esmės net galimybės spręsti ir dėl pasiūlymo dėl plano patikslinimo pateikimo (ne)būtinumo, o tuo tarpu pareiškėjų neveikimas šiuo aspektu liudija apie tai, jog pareiškėjai, nevykdydami pareigos mokėti įmokas pagal mokumo atkūrimo planą, net ir nesiekė tinkamai vykdyti savo pareigas, užtikrinti mokumo atkūrimo plano įvykdymo sėkmingumą.

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjai FABĮ 16 straipsnio 5 punkte įtvirtintos pareigos nevykdė (nevykdo) pakankamai ilgą laiko tarpą. Teismas pažymi, jog tik bankroto administratorei pasikreipus į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo į bankroto administratorės depozitinę sąskaitą pareiškėjai pervedė už 23 mėnesius 840,00 Eur administravimo išlaidoms (už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d.), tačiau neinformavo bankroto administratorės apie naujus įsiskolinimus. Be to, byloje nėra ir įrodymų, leidžiančių spręsti apie tai, jog pareiškėjai artimiausiu metu padengs esantį įsiskolinimą pagal mokumo atkūrimo planą ir toliau tinkamai vykdys turimą pareigą dėl atsiskaitymo pagal mokumo atkūrimo planą su kreditoriais bei bankroto administratore. Taigi, teismo vertinimu, toks ilgas delsimas vykdyti įstatyme įtvirtintą pareigą liudija apie sąmoningą pareiškėjų ignoravimą šios pareigos bei siekio maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo bankroto byloje nebuvimą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog, vertinant aplinkybę, kad patvirtintas mokumo atkūrimo planas turėtų būti vykdomas trejus metus, iš kurių daugiau negu vienerius metus pareiškėjai šio mokumo atkūrimo plano tinkamai nevykdo nesant tam jokių pateisinančių aplinkybių, byloje nagrinėjamas FABĮ 16 straipsnio 5 punkte įtvirtintos pareigos pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu, net ir esant byloje nustatytai aplinkybei, kad bankroto administratorei pasikreipus į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo į bankroto administratorės depozitinę sąskaitą pareiškėjai pervedė už 23 mėnesius 840,00 Eur administravimo išlaidoms (už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d.), bei 2020 m. rugsėjo 6 d. atlikto mokėjimą 100 Eur sumai į bankroto administratorės depozitinę sąskaitą, kadangi kreditorių reikalavimai nėra tenkinami ilgiau kaip vienerius metus, pareiškėjai turi naujų įsiskolinimų.

38. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kaip nepagrįstus atmeta atskirojo skundo argumentus, jog: pirmos instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė CPK įtvirtintas įrodinėjimo taisykles; neįvertino aplinkybių, kad fiziniai asmenys nesilaikė Mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų ne piktybiškai, o vėlavo mokėti įmokas dėl nurodytų svarbių priežasčių. Pažymėtina, jog FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Savo ruožtu, siekiančių bankrutuoti asmenų sąžiningumas aktualus ne tik fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kurioje pagal įstatymą asmens sąžiningumas yra būtina bankroto bylos iškėlimo sąlyga, bet ir viso bankroto proceso metu. Tas pats laiko atžvilgiu pasakytina ir apie bankrutuojančio asmens ir kreditorių bendradarbiavimo, interesų derinimo principų taikymą. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso mokumo atkūrimo plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas negali būti rezultatyvus, nėra užtikrinamas kreditorių interesų gynimas, kartu pažeidžiama skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Taigi, atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, laikytina, jog sprendžiant bet kokius fizinio asmens bankroto proceso metu kilusius klausimus, priskirtus teismo kompetencijai, turi būti taikomos taisyklės dėl bankrutuojančio asmens sąžiningumo vertinimo, skolininko ir kreditorių interesų balanso išlaikymo ir kt. Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo dėl bankroto bylos nutraukimo kitais pagrindais negu FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas, o pareiškėjų (ne)sąžiningumą iš esmės vertino pareiškėjų elgesio analizavimo viso mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpiu kontekste.

39. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad šioje byloje nenustatyta priežasčių, kuriomis būtų galima pateisinti situaciją, kai pareiškėjai nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki bankroto administratorei pasikreipus į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo nevykdo FABĮ 16 straipsnio 5 punkte pareigos mokėti pagal mokumo atkūrimo planą įmokų. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia spręsti, jog, konstatavęs šios teisės normos pažeidimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė pareiškėjų bankroto bylą FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

41. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 7,02 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos, netenkinus atskirojo skundo, valstybės naudai priteisiamos iš pareiškėjo.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 7,02 Eur (septynis eurus 2 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. duomenys neskelbtini) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Edvardas Paliokas