Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo antstolio S. U. atskirąjį skundą dėl panaikinimo Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-29618-435/2016 pagal pareiškėjo antstolio S. U. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, valstybės įmonė Turto bankas, Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, kuria pareiškėjo antstolio S. U. prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas antstolis S. U. 2016 m. lapkričio 17 d. su prašymu dėl skolininko pakeitimo kreipėsi į teismą, kuriame prašė pakeisti skolininkę M. D. naująja skolininke Lietuvos Respublikos valstybe, atstovaujama VĮ Turto bankas.

Pareiškėjas nurodė, kad antstolio kontoroje yra vykdomas Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-13946-435/2015 dėl 339,71 Eur skolos bei 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš M. D. išieškotojos UAB „Kauno vandenys“ naudai. Skolininkė M. D. (duomenys neskelbtini) mirė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.62 straipsniu, turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi pareiškėjo antstolio S. U. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese atmetė.

Teismas nustatė, kad 2015 m. spalio 13 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) antstolio S. U. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškotojai UAB „Kauno vandenys“ išieškojimo iš skolininkės D. pagal Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-13946-435/2015. Skolininkė M. D. (duomenys neskelbtini) mirė, (duomenys neskelbtini)Testamentų registro išrašas patvirtina, kad jos palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė valstybė.

Teismas nurodė, kad šalies pakeitimui vykdomajame procese, kaip ir bet kurioje kitoje proceso stadijoje, nepakanka pateikti teismui prašymą, įvardijant jame šalies teisių ir pareigų perėmėją, būtina vadovautis bendrosiomis procesinio teisių perėmimo taisyklėmis ir pagrįsti, kad šis perėmė tam tikras pirmtako teises ar pareigas. Kai sprendžiamas mirusiojo skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, turi būti vadovaujamasi paveldėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (taip pat valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas, nustatęs, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, sprendė, kad prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdomoje byloje negali būti tenkinamas. Teismas laikė, jog išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jei išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei.

Atskiruoju skundu pareiškėjas antstolis S. U. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo antstolio S. U. 2016 m. lapkričio 17 d. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patenkinti. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nepagrįstoje ir naikintinoje nutartyje nurodytų argumentu dėl antstolio S. U. praleisto kreditorių reikalavimų pateikimo termino. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo kreiptasi į Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biurą, palikimą priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes laiko, kad nepraleido termino kreditoriniams reikalavimams pateikti.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo antstolio S. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad kreditorius CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminais nepareiškė kreditorinių reikalavimų mirusiosios įpėdiniams, pagrįstai sprendė, jog prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdomoje byloje negali būti tenkinamas. Suinteresuoto asmens nuomone, kiekvienas kreditorius ar vykdomąją bylą vykdantis antstolis turi pareigą informuoti įpėdinį apie vykdomą išieškojimą ne abstrakčiai, o tiksliai ir aiškiai bei padaryti tai per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Mirusiajai M. D. priklausęs nekilnojamasis turtas per tris mėnesius nuo jos mirties nebuvo areštuotas, taip pat nebuvo pareikštas prašymas pratęsti praleistą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo antstolio S. U. prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolio S. U. kontoroje yra vykdomas išieškojimas pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 339,71 Eur skolos bei 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės M. D. išieškotojos UAB „Kauno vandenys“ naudai. 2015 m. spalio 13 d. antstolis priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis skolininkė M. D. (duomenys neskelbtini) mirė. Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis (duomenys neskelbtini) duomenų apie skolininkės turto areštą nebuvo. 2015 m. spalio 13 d. raštu dėl informacijos pateikimo antstolis kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl skolininkės turto paveldėjimo. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. spalio 26 d. persiuntė antstolio S. U. 2015 m. spalio 13 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ Turto bankui spręsti klausimui dėl turto paveldėjimo. VĮ Turto bankas 2016 m. balandžio 1 d. raštu dėl turto paveldėjimo pranešė, kad iki 2015 m. kovo 20 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paveldėto turto nevaldo, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 13 d. priimtu nutarimu Nr. 259 buvo pakeistos bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės. VĮ Registrų centras duomenimis 2016 m. rugsėjo 15 d. palikimą priėmė Lietuvos Respublika.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nustatė, jog kreditorius praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą kreditorinio reikalavimo pateikimo terminą, kadangi terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jei išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei.

Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. Nei CK 5.63 straipsnyje, nei kitose materialiosios teisės normose nenustatyta, kad, esant paveldėjimo teisiniams santykiams, kreditorių reikalavimams, kurie jau yra vykdomi ar yra kokioje nors kitoje procesinėje teisminio teisių gynimo stadijoje, taikomas kitoks teisinis režimas, nei reikalaujama pagal CK 5.63 straipsnį. Taigi nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka. Dėl to kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (taip pat valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes palikėjo skola nepatenka į palikimo masę. Sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).

Nagrinėjamai bylai aktuali yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, kuria rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Taigi, valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas, o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Valstybė visais atvejais atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).

CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jei išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei. Be to, CK 5.63 straipsnio 4 dalyje aiškiai nustatyta praleisto kreditorių reikalavimo pateikimo termino pratęsimo galimybė - teismas gali pratęsti tokį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad byloje nepateikta jokių duomenų, kad Turto arešto aktų registre būtų išviešintas palikėjos turto areštas kreditorės UAB „Kauno vandenys“ reikalavimo įvykdymo užtikrinimui, kad kreditorė UAB „Kauno vandenys“ kitokiu būdu būtų pareiškusi reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Byloje nėra įrodymų, kad po skolininkės mirties antstolis ar išieškotoja per trijų mėnesių terminą informavo palikimo vietos atsiradimo notarą apie vykdomojo dokumento pagrindu vykdomą išieškojimą UAB „Kauno vandenys“ naudai. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstu laiko suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas argumentą, kad kiekvienas kreditorius ar vykdomąją bylą vykdantis antstolis turi pareigą informuoti įpėdinį apie vykdomą išieškojimą ne abstrakčiai, o tiksliai ir aiškiai bei padaryti tai per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nuo skolininko mirties momento (CK 5.63 straipsnis).

Antstolis S. U., žinodamas, kad kreditorė, praleidusi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdama savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjos turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, teismui neteikė prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai antstolio prašymą dėl mirusios skolininkės M. D. pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jos teisių perėmėja valstybe atmetė.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo antstolio S. U. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.