Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-06-29 · Civilinė byla Nr. e2-25252-861/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-06-29Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-07-24Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-29
Bylos Nr.
e2-25252-861/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18694-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Kravčenkienė
Ieškovas
AB BnP Finance
Atsakovas
K. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-25252-861/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18694-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 3.2.6.6.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB BnP Finance ieškinį atsakovui K. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas pateiktu teismui ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 57,92 Eur negrąžintos kredito dalies, 8,11 Eur kredito mokesčio, 634,22 Eur mokėjimo palūkanų, 5,94 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovas ir pradinis kreditorius UAB „Finverta“ sudarė Vartojimo kredito išdavimo sutartį, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 57,92 Eur vartojimo kreditas 28 dienų terminui. Atsakovas įsipareigojo suteiktą kreditą ir 16,22 Eur kredito mokestį grąžinti iki 2009 m. rugsėjo 2 d, tačiau savo prievolės tinkamai atsiskaityti neįvykdė. 2017 m. vasario 13 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Finverta“ reikalavimo teisę į atsakovo įskolinimą perleido ieškovui AB „BnP Finance”.

Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių atsakovei nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį arba parengiamojo procesinio dokumento.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 str. 1 d. nustatyta tvarka 2017-05-17. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, todėl gali būti priimtas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 4 d. pradinis kreditorius UAB „Finverta“ ir atsakovas sudarė Vartojimo kredito sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius atsakovei suteikė 57,92 Eur (200,00 Lt) vartojimo kreditą 28 dienų terminui, o atsakovas įsipareigojo laiku grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti 16,22 Eur (56,00 Lt) kredito mokestį. Atsakovas savo pareigos grąžinti paimtą kreditą ir mokėti kredito mokestį tinkamai nevykdė, todėl liko skolingas 57,92 Eur negrąžinto kredito ir 8,11 Eur kredito mokesčio.

Pradinis kreditorius UAB „Finverta“ ir ieškovas AB „BnP Finance” 2017 m. vasario 13 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius perleido turėtą reikalavimo teisę išieškoti skolą, netesybas, nuostolius (žalą), palūkanas ir kitus mokėjimus iš atsakovės, o ieškovas įgijo skolos reikalavimo teisę į atsakovę.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalį, naujasis kreditorius, pateikdamas skolininkui reikalavimą, privalo pateikti reikalavimo perleidimo sutartį. Ieškovas siuntė atsakovui registruotu paštu pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę kartu su Reikalavimo perleidimo sutarties kopija, bandydama susigrąžinti skolą ikiteismine tvarka, tačiau atsakovas į raginimus nereagavo.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsakovė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir laiku kredito, kredito mokesčio nesumokėjo (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 57,92 Eur negrąžintą kreditą ir 8,11 Eur kredito mokestį yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovas prašo priteisti 634,22 Eur dydžio mokėjimo palūkanas po kredito grąžinimo termino, kurios yra paskaičiuotos už 1095 dienas taikant sutartyje numatytą metinę palūkanų normą – 365 proc. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms, todėl jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio. Įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovo prašymas išieškoti sutartines palūkanas, kurių metinė norma yra 365 proc., akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad 634,22 Eur dydžio palūkanos po kredito grąžinimo termino dienos laikytinos neatitinkančiomis kitos, silpnesniosios sandorio šalies, vartotojo interesų, ir yra nesąžiningos, nes tokių palūkanų išieškojimas pažeistų atsakovo interesus, apsunkinant neproporcingai jo padėtį, ir būtų neteisingas, atsižvelgiant į skolos dydį, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 5,94 Eur palūkanų suma po kredito grąžinimo termino ((57,92 Eur + 8,11 Eur) * 0,05 proc. * 180 dienų), kitoje dalyje ieškovo reikalavimas dėl palūkanų išieškojimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Vadovaujantis išdėstytu, ieškovo prašymas dėl delspinigių priteisimo netenkinamas.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 71,97 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gegužės 10 d. dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškovas byloje patyrė 16 Eur žyminio mokesčio išlaidų bei 121 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso – 137 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 10,19 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovui iš atsakovo priteistinos 13,96 Eur bylinėjimosi išlaidos (137 Eur x 10,19 proc.) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis bei 98 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, jog procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, apie priimtą sprendimą už akių atsakovas papildomai informuotinas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui AB „BnP Finance“, į. k. 302447985, iš atsakovo K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 57,92 Eur (penkiasdešimt septynis eurus 92 ct) negrąžinto kredito, 8,11 Eur (aštuonis eurus 11 ct) kredito mokesčio, 5,94 Eur (penkis eurus 94 ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 71,97 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gegužės 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 13,96 Eur (trylika eurų 96 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Donata Kravčenkienė