- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-24
- Bylos Nr.
- e2A-921-881/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18694-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės BnP Finance
- Atsakovas
- K. D.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės BnP Finance apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-25252-861/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės BnP Finance ieškinį atsakovui K. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė AB BnP Finance ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo K. D. 57,92 Eur negrąžinto kredito, 8,11 Eur kredito mokesčio, 634,22 Eur mokėjimo palūkanų, 5,94 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas ir pradinis kreditorius UAB „Finverta“ sudarė Vartojimo kredito išdavimo sutartį, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 57,92 Eur vartojimo kreditas 28 dienų terminui. Atsakovas įsipareigojo suteiktą kreditą ir 16,22 Eur kredito mokestį grąžinti iki 2009 m. rugsėjo 2 d., tačiau savo prievolės tinkamai atsiskaityti neįvykdė. 2017 m. vasario 13 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Finverta“ reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą perleido ieškovei.Atsakovas K. D. nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 29 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo 57,92 Eur negrąžinto kredito, 8,11 Eur kredito mokesčio, 5,94 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 71,97 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gegužės 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 13,96 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusią ieškinio dalį atmetė.Teismas konstatavo, kad atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir laiku nesumokėjo kredito bei kredito mokesčio, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 57,92 Eur negrąžinto kredito ir 8,11 Eur kredito mokesčio yra pagrįstas ir tenkintinas. Teismas nustatė, kad ieškovė prašo priteisti 634,22 Eur dydžio mokėjimo palūkanas po kredito grąžinimo termino, kurios yra paskaičiuotos už 1095 dienas taikant sutartyje numatytą metinę palūkanų normą – 365 proc. Teismas pažymėjo, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Tad teismas sprendė, kad ieškovės prašymas išieškoti sutartines palūkanas, kurių metinė norma yra 365 proc., akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir Vartojimo kredito įstatymas) 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai. Teismo vertinimu, 634,22 Eur dydžio palūkanos po kredito grąžinimo termino dienos neatitinka kitos, silpnesniosios sandorio šalies, vartotojo interesų ir yra nesąžiningos, nes tokių palūkanų išieškojimas pažeistų atsakovo interesus, apsunkinant neproporcingai jo padėtį, ir būtų neteisingas, atsižvelgiant į skolos dydį, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 5,94 Eur palūkanų suma po kredito grąžinimo termino ((57,92 Eur + 8,11 Eur) x 0,05 proc. x 180 dienų).Vadovaudamasis kasacinio teismo praktikoje suformuota taisykle, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų, teismas ieškovės prašymą dėl delspinigių priteisimo atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė AB BnP Finance prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą už akių, ieškinį tenkinant visiškai, priteisti 17 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas, remdamasis Vartojimo kredito įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi ir 11 straipsnio 8 dalimi, netinkamai vertino mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų ir netesybų santykį, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl prašomų sumų priteisimo.Teismas nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes šiame įstatyme numatyta, kad jo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo. Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta dar 2009 m. rugsėjo 2 d., todėl sutartyje įtvirtinta 365 proc. metinė palūkanų norma yra pagrįsta ir atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.Apeliantės prašomas priteisti 8,11 Eur kredito mokestis ir 634,22 Eur mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos yra ne kas kita kaip mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos apskritai. Apeliantė, teikdama ieškinį teismui, šias dvi sumas atskyrė tik tam, kad būtų aišku, jog 8,11 Eur neapmokėtų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dalis buvo paskaičiuota už 28 dienas, per kurias turėjo būti grąžinta visa suteikta kredito suma. Negrąžinus suteiktos vartojimo kredito sumos per 28 dienas, mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, kurių metinė palūkanų norma buvo 365 proc., buvo skaičiuojamos toliau. Neatsižvelgdamas į tai, teismas priteisė visą prašomą priteisti kredito mokestį, tačiau atsisakė priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties termino pasibaigimo dienos. Be to, mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas sutapatino su netesybomis bei jas sumažino iki 5,94 Eur.Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012. Pastarojoje byloje šalys buvo susitarusios konkrečiai dėl kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo, priešingai nei pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytoje sutartyje, kurios bendrųjų sąlygų 6.1 punkte vietoje kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo yra numatytas netesybų – delspinigių – skaičiavimas.Teismas netinkamai įvertino apeliantės prašomų priteisti palūkanų funkciją, todėl nepagrįstai atsisakė priteisti delspinigius.
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 102-3957).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo pagal vartojimo kredito sutartį.Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo apeliantės prašomas priteisti palūkanas – priešingai nei sprendė teismas, apeliantė prašė priteisti ne kompensuojamąsias, o mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, ir todėl nepagrįstai netenkino apeliantės prašymo dėl delspinigių priteisimo.Byloje nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 4 d. pradinis kreditorius, kurio reikalavimo teises perėmė apeliantė, ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį (toliau – vartojimo kredito sutartis), pagal kurią kreditorius įsipareigojo suteikti atsakovui kreditą (bendrųjų sutarties sąlygų 3.1.1 punktas), o atsakovas – laiku grąžinti kreditoriaus suteiktą kreditą ir sumokėti kredito mokestį (bendrųjų sutarties sąlygų 3.3.1 punktas).Remiantis bendrųjų sutarties sąlygų 1.14 punktu, kredito mokestis – tai suma, kurią kredito gavėjas privalo sumokėti kreditoriui už operacijas, susijusias su kredito aptarnavimu. Sutarties specialiosiose sąlygose kredito mokestis yra nurodytas kaip kredito mokestis (palūkanos). Taigi sutartyje vartojama kredito mokesčio sąvoka suformuluota dviprasmiškai, kas neatitinka vartojimo sutarčių sąlygoms keliamų aiškumo ir suprantamumo reikalavimų, todėl turi būti aiškinama vartotojo naudai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.228⁴ straipsnio 6 dalis).Minėta, kad sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditoriui suteiktą kredito sumą ir sumokėti kredito mokestį, kurio dydis, nurodytas sutarties specialiosiose sąlygose, yra 16,22 Eur. Nors specialiosiose sutarties sąlygose yra numatyta ir metinė palūkanų norma, apeliantė pripažįsta, kad ji yra procentinė kredito mokesčio išraiška. Kredito gavėjo įsipareigojimo mokėti kredito davėjui palūkanas už naudojimąsi kredito davėjo suteiktais pinigais, kurios būtų skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos iki faktinio kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo, priešingai nei nurodyta apeliantės ieškinyje, sutartyje nėra numatyta. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė reikalauja 634,22 Eur mokėjimo palūkanų priteisimo iš atsakovo neturėdama sutartinio pagrindo.Konstatavus, kad apeliantės reikalavimas priteisti mokėjimo palūkanas nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos apskritai negali būti tenkinamas, jų dydžio/ sumažinimo klausimas byloje tampa teisiškai neaktualus, todėl teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.Taigi nors, kaip nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo palūkanas, kurias prašė priteisti apeliantė, ir todėl nepagrįstai atmetė apeliantės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties 14 punkte išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad šie materialiosios teisės pažeidimai neturi įtakos galutiniam bylos rezultatui. Skundžiamu teismo sprendimu pirmosios instancijos teismas priteisė apeliantei 5,94 Eur palūkanų, kurių, kaip minėta, apskritai neturėjo priteisti, ir netenkino apeliantės reikalavimo dėl delspinigių priteisimo, nors pagrindą priteisti delspinigius turėjo. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad priteistų palūkanų ir apeliantės prašomų priteisti delspinigių dydis sutampa (5,94 Eur), apeliacinės instancijos teismas patikslina skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodydamas, kad vietoje 5,94 Eur palūkanų apeliantei yra priteisiama 5,94 Eur delspinigių.Skundžiamu teismo sprendimu patenkintų ieškinio reikalavimų daliai nepasikeitus, pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nekeičiamas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą už akių palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimo už akių rezoliucinę dalį, vietoje priteistų 5,94 Eur palūkanų nurodant 5,94 Eur delspinigių.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.