- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-30
- Bylos Nr.
- 2A-852-431/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-45220-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Neringa Švedienė, Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- RUAB „KRK Baltic“
- Ieškovas
- UAB „Gotas“
- Trečiasis asmuo
- V. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės, Neringos Švedienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo RUAB „KRK Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Gotas“ ieškinį atsakovui UAB „KRK Baltic“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje – V. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo dėl 1326,00 Lt nuomos mokesčio, 28,62 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, jog su trečiuoju asmeniu 2014 m. rugpjūčio 13 d. pasirašė sutartį Nr. 2-69235-1, pagal kurią išnuomojo atsakovui elektrinės gervės pavarą „GEDA STAR 200“, elektrinės pavaros kronšteiną „STAR 200“, keltuvo tvirtinimo prie pastolių rėmą skerspjūklį GSA 1300 PCE, žirkles skardai „MAKITA JN-1601“. Atsakovas turėjo juos grąžinti 2014 m. rugpjūčio 15 d., tačiau įrankius grąžino tik 2014 m. rugsėjo 1 d., todėl už visą nuomos laikotarpį turėjo sumokėti 1290,00 Lt nuomos mokestį. Ieškovas su trečiuoju asmeniu 2014 m. rugpjūčio 22 d. sudarė sutartį Nr. 2-69235-3, pagal kurią atsakovui buvo išnuomotas autogenas, dujų pajungimo žarnų komplektas, slėgio reduktorius. Įrankius atsakovas turėjo grąžinti 2014 m. rugpjūčio 25 d., tačiau juos grąžino 2014 m. rugsėjo 1 d., todėl turėjo sumokėti 272,00 Lt nuomos mokestį. Atsakovas ieškovui nesumokėjo 1326,00 Lt (384,03 Eur). Teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė reikalavimo dėl 8,28 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovas sutiko su ieškiniu, pripažino 1326,00 Lt (384,04 Eur) skolą, tačiau nesutiko su bylinėjimosi išlaidų priteisimu.
Trečiasis asmuo nurodė, jog ieškovas iškreipia faktines aplinkybes ir nuslepia nuo teismo faktą, jog sutartis sudarė su trečiuoju asmeniu pagal UAB „KRK Baltic“ užsakymą. Trečiasis asmuo veikė kaip atsakovo darbuotojas, o ieškovas apie tai žinojo. Trečiasis asmuo nuo 2014 m. balandžio 17 d. iki 2014 m. rugsėjo 16 d. dirbo statybos darbų vadovo pareigose UAB „KRK Baltic“. 2014 m. rugpjūčio 13 d. ir 22 d. atsakovo tiekimo ir logistikos vadovė telefonu užsakė iš ieškovo įvairių įrankių, dėl kurių tarėsi atsakovas ir ieškovas. Trečiasis asmuo prašė priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 9 d. sprendimu priėmė ieškovo UAB “Gotas” atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dėl 8,28 Eur delspinigių ir civilinės bylos pagal ieškovo UAB “Gotas” ieškinį atsakovui UAB „KRK Baltic“ dalį dėl 8,28 Eur delspinigių priteisimo nutraukė. Likusią ieškinio dalį teismas tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovo 384,03 Eur skolos bei 370,68 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš atsakovo trečiojo asmens naudai 609,24 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo, būdamas darbo santykiuose su atsakovu bei vykdydamas atsakovo nurodymą, iš ieškovo pagal dvi sutartis: 2014 m. rugpjūčio 13 d. Nr. 2-69235-1 ir 2014 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 2-69235-3 išnuomojo įrankius. Pagal dvi sutartis už įrankių nuomą reikėjo sumokėti 1562,00 Lt. Už įrankių nuomą sumokėta 200 Lt, tačiau iki šiol nesumokėta 1326,00 Lt (384,03 Eur). Kadangi atsakovas skolos dydžio neginčijo ir byloje nėra įrodymų, kad 384,03 Eur skola už įrankių nuomą sumokėta, teismas patenkino ieškinio dalį dėl 384,03 Eur skolos priteisimo.
Teismas nustatė, kad atsakovui UAB „KRK Baltic“ Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla, teismo nutartis įsiteisėjo 2015 m. sausio 30 d. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos sustabdomas netesybų ir palūkanų už visų įmonės prievolių, susidariusių iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, skaičiavimas. Tarp tokių palūkanų patenka ir minėtos procesinės palūkanos, todėl nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo priteisti procesinių palūkanų iš restruktūrizuojamos UAB „KRK Baltic“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-409/2013).
CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų taisyklė ,,pralaimėjęs moka“, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies ją laimėjusios šalies naudai neatsižvelgiant į tai, kad pralaimėjusi šalis nepiktnaudžiavo procesu. Taikant CPK 93 straipsnio 4 dalį, leidžiama nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Tačiau ši nuostata nereiškia, kad vien pralaimėjusios šalies nepiktnaudžiavimas procesu yra pakankamas pagrindas iš jos nepriteisti bylinėjimosi išlaidų laimėjusios šalies naudai. Nepiktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis turi būti standartinis šalies elgesys, todėl jis savaime nesuteikia privilegijų dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Priešingai, piktnaudžiavimas procesu gali lemti papildomus turtinius padarinius piktnaudžiavusiai šaliai – jos pareigą atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius (CPK 95 straipsnio 1 dalis) ir sumokėti teismo paskirtą baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas nuo įrankių nuomos pradžios žinojo, kad įrankiai yra nuomojami atsakovui, tačiau nepagrįstai sudarė sutartį su trečiuoju asmeniu ir atsakovui neišrašė sąskaitos faktūros už įrankių nuomą, todėl atsakovas su ieškovu ir neatsiskaitė. Teismas nurodė, kad iš Registrų centro duomenų bazės matyti, kad atsakovui teismo nutartimi restruktūrizavimo byla iškelta 2015 m. sausio 30 d., ir jis nenurodo, kodėl iki to laiko neatsiskaitė su ieškovu, jeigu žinojo, jog jo darbuotojas, t.y. trečiasis asmuo, išnuomojo įrankius atsakovui. Trečiasis asmuo nurodė, kad dokumentus dėl įrankių nuomos jis pateikė atsakovui. Todėl teigti, jog ieškovas elgėsi netinkamai reikšdamas ieškinį pirmiau trečiajam asmeniui, o vėliau atsakovui, nėra pagrindo. Nes kiekvienu atveju su ieškovu nei atsakovas asmeniškai, nei atsakovas per trečiąjį asmenį už įrankių nuomą neatsiskaitė. Kadangi nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad iki šiol įsiskolinimas už įrankių nuomą egzistuoja, todėl nustatytina, kad ieškovas pagrįstai pirmiau pareiškė ieškinį V. M., o bylą nagrinėjant teisme ir nustačius, kad visgi įrankiai faktiškai buvo išnuomoti atsakovui UAB „KRK Baltic“, nėra jokio pagrindo tenkinti atsakovo prašymo ir iš jo nepriteisti ieškovui jo bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo trečiajam asmeniui priteisti jo bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš ieškovo trečiojo asmens naudai visiškai paneigtų civilinio proceso kodekso normose įtvirtintą taisyklę, jog bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš pralaimėjusios šalies. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo materialusis reikalavimas dėl 384,03 Eur skolos priteisimo tenkinamas visiškai, nustatė, kad yra pagrindas iš atsakovo ieškovui ir trečiajam asmeniui priteisti jų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas byloje patyrė šias išlaidas – 20,85 Eur žyminio mokesčio bei 349,83 Eur išlaidų, susijusių su teisinių paslaugų teikimu (199,83 Eur + 150,00 Eur), iš viso 370,68 Eur. Trečiasis asmuo patyrė 876,47 Eur išlaidų, susijusių su teisinių paslaugų teikimu, tačiau teismas priteisė 609,24 Eur, atsižvelgdamas į Rekomendaciją dėl civilinėse byloje priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (399,30 Eur už atsiliepimo parengimą, 209,94 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose (3 val.)).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas RUAB „KRK Baltic“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ieškovo reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti, priteisti iš ieškovo trečiajam asmeniui 609,24 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, jog dėl įrankių nuomos į ieškovą kreipėsi atsakovo darbuotojas ir nurodė, kad įrankiai išnuomojami atsakovui. Grąžinus įrankius, ieškovas neišrašė atsakovui sąskaitos-faktūros už nuomą, todėl atsakovas pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnį negalėjo atsiskaityti su ieškovu. Atsakovas 2014 m. spalio 7 d. raštu kreipėsi į ieškovą, nurodydamas, kad išrašyta išankstinė sąskaita fiziniam asmeniui, o turėjo būti išrašyta atsakovui. Tačiau ieškovas į šį raštą nereagavo, sąskaitos neperrašė, bet pateikė ieškinį trečiajam asmeniui. Jei ieškovas būtų reagavęs į atsakovo 2014 m. spalio 7 d. pretenziją, atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu ir jokių bylinėjimosi išlaidų nebūtų turėjęs. Tokie ieškovo veiksmai patvirtina netinkamą ieškovo procesinį elgesį dar iki kreipimosi į teismą. Ieškovas taip pat turėjo teisę pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymą pateikti prašymą dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo. Tokiu atveju ieškovas taip pat nebūtų patyręs bylinėjimosi išlaidų. Teismo išvada, kad atsakovui restruktūrizavimo byla iškelta tik 2015 m. sausio 30 d. ir iki to laiko atsakovas turėjo galimybę atsiskaityti su ieškovu, todėl iš jo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, yra nepagrįsta. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. priėmė nutartį iškelti atsakovui bankroto bylą. Ši nutartis buvo apskųsta. Atsakovas inicijavo restruktūrizavimo bylos iškėlimą. Tik apeliacinės instancijos teismui 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi panaikinus Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo pradėtas nagrinėti ir atsakovui buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Atsakovo turtui šiuo metu buvo pritaikytas areštas, todėl neturėdamas ieškovo išrašytos sąskaitos-faktūros už įrankių nuomą, atsakovas negalėjo atsiskaityti su ieškovu. Teismas rezoliucinėje dalyje nurodė, jog tenkina ieškinį iš dalies, taip pat priima ieškovo atsisakymą nuo reikalavimo dėl delspinigių priteisimo. Todėl pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį iš atsakovo turėtų būti priteistos ne visos bylinėjimosi išlaidos, o tik tos išlaidos, kurios yra proporcingos ieškovo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovas atsisakė reikalavimo V. M. atžvilgiu ir pakeitė jo procesinę padėtį į trečiojo asmens. Šis ieškovo procesinis veiksmas turi būti laikomas ieškovo reikalavimų trečiojo asmens atžvilgiu atsisakymu. Tai yra iš ieškovo trečiojo asmens naudai turėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. papildomą sprendimą. Nurodo, kad trečiasis asmuo pasirašė su ieškovu sutartį, pagal kurią išsinuomojo statybinius įrankius. Todėl ieškovas civilinį ieškinį reiškė tinkamai. Atsakovui teisme pateikus įrodymus, ieškovas ieškinį patikslino ir pareiškė jį atsakovui. Toks ieškovo elgesys atitinka visus teisingumo ir protingumo kriterijus. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju bylą pralaimėjo atsakovas, todėl teismas pagrįstai priteisė visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).
Tarp bylos šalių kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 20,85 Eur žyminis mokestis bei 349,83 Eur išlaidos už advokato pagalbą (199,83 Eur + 150,00 Eur), iš viso – 370,68 Eur.
CPK 93 straipsnio 1-2 dalys nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal šio straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
Ieškovas ieškinį pateikė 2014 m. gruodžio 30 d. (b.l. 2), tai yra tuo metu atsakovui dar nebuvo iškelta restruktūrizavimo byla. Vilniaus apygardos teismas tik 2015 m. sausio 19 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2015 m. sausio 30 d., iškėlė atsakovui restruktūrizavimo bylą. Taigi, iki šios nutarties įsiteisėjimo ieškovas jau buvo patyręs bylinėjimosi išlaidas. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas, pasinaudodamas Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatomis, nebūtų patyręs bylinėjimosi išlaidų, yra nepagrįstas.
Atsakovo minėtame 2014 m. spalio 7 d. rašte ieškovui atsakovas tik pranešė, jog įrankius nuomojosi savo vardu, o juos priėmęs asmuo yra atsakovo darbuotojas. Tačiau kartu ieškovo pateiktą sąskaitą ginčijo ir dėl nurodyto nuomos laikotarpio. Be to, rašte nėra suformuluota jokio atsakovo įsipareigojimo bei sutikimo mokėti už išsinuomotus įrankius, jeigu išankstinio apmokėjimo sąskaita būtų pataisyta (b.l. 37). Todėl pripažintina, kad ieškovas pagrįstai pareiškė atsakovui ieškinį. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu tik pripažino ieškinį, tačiau reikalaujamos priteisti sumos nesumokėjo, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas bylos nagrinėjimo metu atsisakė savo reikalavimo dėl 8,28 Eur delspinigių priteisimo. Taip pat pirmos instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į tai, kad procesinis teisinis reguliavimas iš esmės skatina ieškovą tikslinti (mažinti) savo reikalavimus (jam grąžinama dalis sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis), galima būtų daryti išvadą, jog, išnagrinėjus bylą ir išsprendus klausimą dėl patikslintos sumos priteisimo, bylinėjimosi išlaidos apskaičiuotinos pagal patikslintų reikalavimų apimtį. Tačiau kasacinis teismas taip pat padarė išvadą, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas vien pagal sumažintą reikalavimų apimtį ne visada tinkamai užtikrina bylos dalyvių turtinių interesų, susijusių su turėtomis bylinėjimosi išlaidomis, pusiausvyrą, ypač tada, kai ieškovo pradinė turtinių reikalavimų suma buvo labai didelė, palyginti su suma, kurią buvo reikalaujama priteisti, sumažinus pareikštus reikalavimus. Tokiu atveju atsakovas gali turėti daugiau atstovavimo ir kitų išlaidų, nei gindamasis nuo mažesnio reikalavimo. Dėl to teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į priteistų patikslintų reikalavimų dalį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavo priteisti palyginti nedidelės sumos – 384,03 Eur skolos ir 8,28 Eur delspinigių, jo atsisakyta ieškinio dalis – 8,28 Eur – taip pat sudaro gana nedidelę dalį viso reikalavimo. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovo atsisakyta 8,28 Eur reikalavimo dalis būtų vertinama kaip sprendimas, priimtas atsakovo naudai, ir dėl to mažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Tuo tarpu reikalavimas dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo yra neapmokamas žyminiu mokesčiu, šio reikalavimo patenkinimą ar jo dydį visada lemia atsakovo procesinis elgesys po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Todėl tokio reikalavimo atmetimas taip pat nėra pagrindas mažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Pripažintina, kad ieškovui iš atsakovo buvo pagrįstai priteista 370,68 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.
Trečiasis asmuo byloje patyrė 876,47 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Pirmos instancijos teismas šias bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo, padarydamas išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad ieškovas elgėsi netinkamai, reikšdamas ieškinį pirmiau trečiajam asmeniui, o vėliau atsakovui, nes kiekvienu atveju su ieškovu nei atsakovas asmeniškai, nei atsakovas per trečiąjį asmenį už įrankių nuomą neatsiskaitė. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia išvada.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pirmoje, 2014 m. rugpjūčio 13 d. sudarytoje nuomos sutartyje trečiasis asmuo pasirašydamas nurodė ne tik savo pavardę, bet ir UAB „KRK Baltic“ (b.l. 13), tuo tarpu vėliau, 2014 m. rugpjūčio 22 d. sudarytą sutartį trečiasis asmuo pasirašė tik savo vardu (b.l. 15). Nuomotų prekių grąžinimo aktuose trečiasis asmuo, pasirašydamas savo vardu, taip pat nurodė ir UAB „KRK Baltic“ (b.l. 12; 14). Dalį nuomos mokesčio 2014 m. rugpjūčio 13 d. ieškovui taip pat sumokėjo trečiasis asmuo, pasirašydamas pinigų priėmimo kvite savo vardu (b.l. 18). Tačiau sutarčių sudarymo metu trečiasis asmuo turėjo jam atsakovo 2014 m. rugpjūčio 13 d. išduotą įgaliojimą dėl prekių nuomos iš ieškovo ir PVM sąskaitų-faktūrų pasirašymo (b.l. 33). Taip pat atsakovo 2014 m. spalio 7 d. informacijos patikslinimas patvirtina, kad su ieškovu dėl įrankių nuomos derėjosi atsakovas, kuris trečiąjį asmenį tik įgaliojo sudaryti sutartis įmonės vardu (b.l. 37). Taigi, dar iki ieškinio pareiškimo ieškovas žinojo, jog įrankius iš jo nuomojosi atsakovas, o trečiasis asmuo buvo tik atsakovo darbuotojas, turintis įgaliojimą sudaryti įrankių nuomos sutartį įmonės vardu. Šią aplinkybę patvirtino ir pats ieškovas ieškinyje, kuriame nurodė, kad siuntė darbuotojui pretenziją, į kurią pastarasis atsakė, jog įrankius nuomojosi įmonei, o ne savo reikmėms. Jau sutarties pasirašymo momentu ieškovui buvo aišku, kad UAB „KRK Baltic“ yra nemoki, todėl ieškovas atsisakė sudaryti su šia įmonę nuomos sutartį. Trečiasis asmuo buvo informuotas apie šią situaciją, tačiau pats nutarė nuomotis įrankius ir prisiėmė visą atsakomybę už sutarčių nevykdymo pasekmes (b.l. 2-3). Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovo 2014 m. lapkričio 12 d. raštas trečiajam asmeniui dėl skolos mokėjimo (b.l. 16). Taigi, nuomos sutarčių sudarymo metu ieškovas žinojo, jog įrankius faktiškai išnuomoja UAB „KRK Baltic“. Būdamas juridinis asmuo, registruotas nuo 1993 m., ieškovas turėjo turėti pakankamai patirties bei teisinių žinių, jog suprastų, kad darbuotojas negali atsakyti už įmonės vardu sudaromus sandorius bei jos skolas. Tai, kad ieškovas fiktyviai nuomos sutartyje nuomininku nurodė atsakovo darbuotoją, negali būti pakankamas pagrindas jam pareikšti reikalavimą. Ypač tuo atveju, kai darbuotojas veikia pagal įmonės įgaliojimą bei pasirašydamas nurodo ir įmonės, pagal kurios įgaliojimą veikia, pavadinimą. Net gavęs trečiojo asmens atsiliepimą su reikalavimo nepagrįstumą patvirtinančiais įrodymais (b.l. 25-29) ir įvykus pirmajam 2015 m. vasario 23 d. parengiamajam teismo posėdžiui (b.l. 50-51), ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriame atsakovu taip pat nurodė trečiąjį asmenį, o atsakovą tik trečiuoju asmeniu (b.l. 54-57). Tik 2015 m. balandžio 27 d. teismo posėdžio metu, nagrinėjant bylą iš esmės, ieškovas pateikė prašymą pakeisti trečiojo asmens ir atsakovo procesinę padėtį (b.l. 86). Tuo tarpu atsakovas iš karto atsiliepimu į ieškinį jį pripažino (b.l. 99). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog toks ieškovo elgesys negali būti pripažįstamas tinkamu pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį bei 94 straipsnio1 dalį.
Pagal CPK 45 straipsnio 1 ir 3 dalis ieškinio pareiškimas tinkamai šaliai priklauso nuo ieškovo valios. Todėl pareiškęs ieškinį netinkamai šaliai ir vėliau šio reikalavimo atsisakęs, ieškovas turi prisiimti atsakomybę už tos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad nuo pat ieškinio pareiškimo pradžios ieškovui turėjo būti aišku, jog atsakovo darbuotojas negali būti atsakovu byloje. Be to, įmonės darbuotojas šiuo atveju taip pat nepripažintinas ir trečiuoju asmeniu, nes pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį nagrinėjamos bylos išsprendimas negali turėti įtakos jo teisėms ar pareigoms, kadangi darbuotojas, nebūdamas juridinio asmens dalyviu ar valdymo organo nariu, negali atsakyti už įmonės sandorius ir jos skolas. Atsakovas tuo tarpu ir iki ieškinio pateikimo, ir po to visą laiką elgėsi sąžiningai ir neklaidino ieškovo dėl savo atsakomybės pagal nuomos sutartį, tai yra iš karto tarėsi su ieškovu dėl įrankių išnuomojimo, išdavė savo darbuotojui įgaliojimą sudaryti nuomos sutartis, pranešė ieškovui, jog įmonė yra tikrasis nuomininkas ir, gavęs ieškovo reikalavimą, iš karto sutiko su ieškiniu. Todėl pripažintina, kad trečiasis asmuo bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl netinkamo procesinio ieškovo elgesio, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos jam priteistinos iš ieškovo.
CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus bylinėjimosi išlaidų dydžius ir sumažino trečiajam asmeniui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 609,24 Eur, todėl minėta suma priteistina trečiajam asmeniui iš ieškovo.
Aukščiau nurodyti motyvai sudaro pagrindą vertinimui, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo. Netinkamas proceso teisės normų taikymas sudaro pagrindą iš dalies tenkinti atsakovo skundą ir pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidas priteisiant iš ieškovo.
Ieškovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Ieškovas sumokėjo 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Nurodyta išlaidų advokato pagalbai suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 8.11 punkto nustatyto maksimalaus 928,07 Eur dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kadangi dalis atsakovo apeliacinio skundo buvo patenkinta, ieškovui iš atsakovo priteistina 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti iš dalies.
Priteisti iš ieškovo UAB „Gotas“ trečiojo asmens V. M. naudai 609,24 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitą pirmos instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo RUAB „KRK Baltic“ ieškovui UAB „Gotas“ 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą apeliaciniame procese.