- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-21
- Bylos Nr.
- 2A-409/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Vigintas Višinskis, Vytas Milius
- Ieškovas
- akcinės bendrovės DNB bankas
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Trakų akmuo“, B. Z.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Vyto Miliaus ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto B. Z. (procesinių teisių perėmėja L. Z.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės DNB bankas ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Trakų akmuo“ ir B. Z. dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I. Ginčo esmė
2008 m. rugpjūčio 21 d. ieškovas AB DNB bankas ir atsakovas UAB „Trakų akmuo“ sudarė kredito linijos sutartį, kuria šiam atsakovui buvo suteiktas 600 000 Lt dydžio kreditas; kreditas turėjo būti grąžintas iki 2010 m. kovo 31 d. Už tinkamą atsakovo UAB „Trakų akmuo“ įsipareigojimų pagal kredito linijos sutartį vykdymą 2008 m. rugpjūčio 21 d. laidavimo sutartimi laidavo atsakovas B. Z. Ieškovas nurodė, kad atsakovas UAB „Trakų akmuo“ netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl susidarė 622 643,83 Lt dydžio įsiskolinimas. Remdamasis tuo, ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 622 643,83 Lt dydžio įsiskolinimą, taip pat 10,50 proc. dydžio procesines palūkanas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismui priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 622 643,83 Lt dydžio skolą, taip pat priteisė iš atsakovo B. Z. 5 proc. dydžio procesines palūkanas; kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas nurodė, kad atsakovas UAB „Trakų akmuo“ neįvykdė savo įsipareigojimų, todėl priteisė įsiskolinimą solidariai iš abiejų atsakovų. Teismas pažymėjo, kad atsakovui UAB „Trakų akmuo“ iškelta restruktūrizavimo byla, todėl, remdamasis Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 8 straipsniu, atmetė reikalavimą priteisti 10,50 proc. dydžio procesines palūkanas iš šio atsakovo. Tokį reikalavimą teismas atmetė ir atsakovo B. Z. atžvilgiu, nes laiduotojas negali būti atsakingas didesniu mastu nei skolininkas. Tačiau teismas priteisė iš atsakovo B. Z. 5 proc. dydžio procesines palūkanas, nurodydamas, kad tai yra asmeninė laiduotojo atsakomybė už tai, jog jis neįvykdė prievolės geruoju (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas B. Z. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jo priteistos 5 proc. dydžio procesines palūkanos, ir tokį ieškovo reikalavimą atmesti.
Apelianto teigimu, teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti iš apelianto procesinių palūkanų, nes šios palūkanos negalėjo būti priteisiamos iš pagrindinio skolininko UAB „Trakų akmuo“; apeliantui buvo nepagrįstai pritaikyta didesnė atsakomybė nei pagrindiniam skolininkui (CK 6.78 str. 2 d., 6.81 str. 2 d.).
Ieškovas AB DNB bankas prašo atmesti apeliacinį skundą.
Ieškovo teigimu, laiduotojo atsakomybė už įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį nevykdymą yra savarankiška – laiduotojas turi mokėti palūkanas, nes, egzistuojant jo įsipareigojimui atsakyti kreditoriui už pagrindinį skolininką, jis gera valia nesumoka pinigų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje keliamas klausimas dėl laiduotojo prievolės apimties procesinių palūkanų aspektu, kai pagrindiniam skolininkui iškeliama restruktūrizavimo byla.
Laidavimo sutartimi laiduotojas įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 str. 1 d.). Laidavimas yra šalutinė prievolė, o laiduotojas negali laiduoti didesne apimtimi, negu skolininkas yra skolingas (CK 6.76 str. 2 d., 6.78 str. 2 d., 6.81 str. 2 d.). Kai prievolė neįvykdyta, pagrindinis skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 1 d.); šioje byloje susitarta dėl solidariosios pagrindinio skolininko ir laiduotojo atsakomybės. Prievolės solidarumas skolininkų daugeto atveju reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos teismų praktikoje vadinamos procesinėmis palūkanomis ir yra skirtos kompensuoti kreditoriaus nuostolius, patirtus per bylinėjimosi laiką, kuomet skolininkas geruoju nevykdo savo prievolės, o kreditorius dėl to kreipiasi į teismą; laikoma, kad bylinėjimosi laiku skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis.
ĮRĮ 8 straipsnio 2 punkte, be kita ko, nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos sustabdomas netesybų ir palūkanų už visų įmonės prievolių, susidariusių iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, skaičiavimas. Tarp tokių palūkanų patenka ir minėtos procesinės palūkanos, todėl nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai nepriteisė procesinių palūkanų iš restruktūrizuojamo UAB „Trakų akmuo“. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškas reglamentavimas įtvirtintas ir įmonės bankroto bylos iškėlimo atveju (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors procesinės palūkanos iš pagrindinio skolininko nepriteistos, tai nesudaro pagrindo nepriteisti tokių palūkanų iš apelianto. Pagrindiniam skolininkui neįvykdžius apelianto laidavimu užtikrintos prievolės ir ieškovui pareikalavus apelianto įvykdyti šią prievolę, apeliantas to nepadarė ir tokiu būdu pažeidė savo asmeninius įsipareigojimus pagal laidavimo sutartį. Toks pažeidimas sukėlė apelianto asmeninę civilinę atsakomybę, kas nagrinėjamu atveju reiškia, kad atsakomybė procesinių palūkanų forma apeliantui kilo dėl jo paties neteisėtų veiksmų. Todėl apeliantas turi mokėti procesines palūkanas. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos teismų praktikoje laikomasi ir tuo atveju, kai pagrindiniam skolininkui iškeliama bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J., S. J., bylos Nr. 3K-P-537/2011).
Remiantis išdėstytu, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama sprendimo dalis paliekama nepakeista. Nors apeliantas prašė nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, teisėjų kolegija tokio poreikio nenustatė – skunde keliamas tik teisės klausimas, todėl su juos susiję argumentai gali būti sėkmingai išdėstyti raštu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 322 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.