Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja Erika Misiūnienė Civilinės bylos Nr. 2S-1928-524/2015

Teisėja Giedrė Seselskytė Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09757-2015-7

NUTARTIS

2015 m. gruodžio 9 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. K. (apelianto) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-24 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstoliui G. J., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis G. J. 2015-07-31 patvarkymu Nr. 3.5.-15-13164 pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad civilinio proceso kodeksas reglamentuoja civilinių bylų nagrinėjimo tvarką bendrosios kompetencijos teismuose, todėl nagrinėjant bylas pagal civilinio proceso taisykles bendrosios kompetencijos teismams aktuali Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika. Vykdomoji byla nutraukiama remiantis CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir kiti įstatymai nenumato administracinės nuobaudos vykdymo senaties termino, todėl vykdomoji byla negali būti nutraukta CPK 629 str. 1 d. 4 punkto pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolio G. J. kontoroje vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0091/02/01007 ir Nr. 0091/09/00419 pagal Kelių policijos 1998-06-30 išduotą nutarimą Nr. 4988 dėl 1448,10 Eur (5000,00 Lt) baudos išieškojimo valstybei ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-01-07 išduotą vykdomąjį raštą Nr. A2.2-42-642/2009 dėl 144,81 Eur (500,00 Lt) išieškojimo iš skolininko V. K., valstybės naudai. Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0091/09/00419 medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmęs nutarimą dėl baudos 2009-02-20 teikė jį išieiškotojui, valstybinei mokesčių inspekcijai. Antstolis G. J. 2009-03-25 patvarkymu priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą ir išsiuntė jį skolininkui V. K., adresu (duomenys neskelbtini). Antstolis 2012-03-30 patvarkymais areštavo lėšas esančias banko sąskaitose, įpareigojant pervesti lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą. Teikė užklausas bankams dėl piniginių lėšų esančių sąskaitose, taip pat SODROS duomenų apie darbovietes. 2015-07-07 patvarkymu Nr. 3.5.-15-11260 pavedė skolininko darbovietei UAB “Šiuolaikiniai projektai” vykdyti išskaitas iš darbo užmokesčio.

Antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

Pagal Administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 312 straipsnio nuostatas nutarimą skirti baudą vykdo antstolis ATPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (CPK 4 str.). Į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtose nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus turi atsižvelgti teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus (Teismų įstatymo 23 str. 2 d. 1 p.). Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų ir juos reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, jog dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312–316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. BK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad vykdomieji dokumentai, kurių pagrindu užvestos vykdomosios bylos Nr. 0091/02/01007 ir Nr. 0091/09/00419, pateikti antstolio kontorai, nepažeidžiant nustatyto 3 mėnesių termino. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiu, kad antstolis minėtose vykdomosiose bylose laikotarpiu nuo 1998 m. iki 2004-05-25 bei nuo 2009-03-25 iki 2012-03-30, t.y. daugiau kaip du metus, jokių užklausų, aktyvių vykdymo veiksmų minėtoje vykdomojoje byloje neatliko. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog minėtose vykdomosiose bylose pateiktos aplinkybės, patvirtinančios, kad pareiškėjas vengė mokėti jam skirtą baudą. Kaip minėta aukščiau, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo tik nustačius, jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo. Taigi, šioje byloje konstatavus, kad antstolis laikotarpiu nuo 1998 m. iki 2004-05-25 bei nuo 2009-03-25 iki 2012-03-30, t.y. daugiau kaip du metus, jokių užklausų, vykdymo veiksmų minėtoje vykdomojoje byloje neatliko, esminę reikšmę įgyja aplinkybės, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, konstatavimas.

Apeliantas teigia, kad baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl antstolio veiksmų. Teigia, kad klausimas dėl baudų pakeitimo viešaisiais darbais nebuvo nagrinėjamas, o jis pats nevengė vykdyti minėtus nutarimus ir nesislapstė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas neneigia, jog žinojo apie jam paskirtas baudas administracinio teisės pažeidimo bylose, tačiau minėtų baudų nesumokėjo, nesidomėjo jų išieškojimu, nedėjo pastangų atsiskaityti su išieškotoju. Apeliantas turėjo pakankamai laiko domėtis byla, geranoriškai sumokėti visas ar dalis teismo paskirtų baudų, o neturėdamas pakankamai lėšų baudų sumokėjimui – kreiptis dėl paskirtų baudų mokėjimo dalimis išdėstymo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje skolininko neveikimas ieškant darbo, nepranešimas apie gyvenamosios vietos pakeitimą, nebendradarbiavimas su antstoliu prilygintinas vengimui vykdyti nutarimą dėl baudos paskyrimo. Apeliantas nenurodo aplinkybių, jog neturėjo jokios galimybės apmokėti išieškomas sumas, apeliantas vykdymo eiga nesidomėjo, būdamas jauno ir darbingo amžiaus nedėjo jokių pastangų, kad gautų pajamas, t. y. nebendradarbiavimo su antstoliu ir neatliko jokių veiksmų, kurie užtikrintų pareigos sumokėti baudas įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtų aplinkybių konstatavimas sudaro pagrindą išvadai, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (apeliantas) ėmėsi veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju būtent dėl antstolio aplaidumo vykdymo laikotarpiu būtų dvejų metų laikotarpis, per kurį nieko neatlikta išieškant baudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Apeliantas, žinodamas (galėjęs žinoti) apie jam paskirtas baudas bei faktą, kad nėra jų sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu baudų išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu ir vykdyti kitas CPK 644 str. nustatytas skolininko pareigas, o ne siekti išvengti baudų sumokėjimo. Be to, pastebėtina, kad apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą laikotarpiu nuo 1998 m. iki 2004-05-25 bei nuo 2009-03-25 iki 2012-03-30, t.y. domėjimąsi vykdymo proceso eiga, siekį išsiaiškinti skolos padengimo galimybes ir t.t. Pažymėtina, kad visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007 ir kt.)

Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-24 nutartį palikti nepakeistą.