Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-03-26 · Civilinė byla Nr. e2S-540-855/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-03-26
Bylos Nr.
e2S-540-855/2026
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11674-2025-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Volodko
Ieškovas
G. S., J. B.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Statybų rangos sprendimai“
Kategorijos
  • 3.2.6.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-540-855/2026Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11674-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3.; 3.3.2.6.2.; 3.3.2.6.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2026 m. kovo 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, veikdama Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Statybų rangos sprendimai“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovų G. S. ir J. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybų rangos sprendimai“ dėl su trūkumais parduoto turto ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismas Kauno rūmai 2025 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu už akių tenkino ieškovų G. S. ir J. B. ieškinį – priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Statybų rangos sprendimai” solidariai ieškovų naudai 10 014,21 Eur nuostolius, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 225 Eur žyminį mokestį.

2. Taip pat Kauno apylinkės teismas Kauno rūmai 2025 m. rugpjūčio 28 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo iš atsakovės UAB „Statybų rangos sprendimai“ priteisė atsakovų G. S. ir J. B. naudai lygiomis dalimis 2 005 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.

3. Atsakovė UAB „Statybų rangos sprendimai” 2025 m. spalio 1 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė: (i) skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemonės ir sustabdyti visus vykdomuosius veiksmus antstolio Dariaus Jonaičio žinioje esančiose vykdomosiose bylose Nr. 0117/25/03613 ir Nr. 0117/25/03612; (ii) atnaujinti terminą pareiškimui dėl 2025 m. rugpjūčio 13 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti; (iii) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą už akių bei 2025 m. rugpjūčio 28 d. papildomą sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą; (iv) atnaujinus bylos nagrinėjimą, ieškovų ieškinį atsakovei dėl su trūkumais parduoto turto ir nuostolių atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstą; (v) iš ieškovų priteisti atsakovės naudai visas jos byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo grindė šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

3.1. Atsakovei procesiniai dokumentai buvo teikti per EPP, tačiau atsakovės vadovė portalu nesinaudoja ir informacijos apie šią bylą negavo, todėl negalėjo apginti savo teisėtų interesų. Kartu su ieškiniu pridėta ištrauka iš el. pašto, kuriuo teismas galimai manė išsiuntęs atsakovei pranešimą apie bylą, tačiau atsakovė minėtu el. paštu nesinaudoja jau daugiau nei 3 metus ir neturi jo prieigos. Teismas nepateikė jokių duomenų, kad būtų gavęs atsakovės patvirtinimą apie gautą el. laišką. Tad laikytina, kad atsakovė apie procesą realiai informuota nebuvo. Atsakovei objektyviai ir sąžiningai nežinant apie procesą, nebuvo prielaidų sprendimui už akių priimti, nes nėra nustatyta, jog asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą.

3.2. Ieškovai praėjus beveik 4 metams po namo iš atsakovės įsigijimo, iškėlė abejonę dėl įsigyto namo stogo konstrukcijos kokybės ir reiškia reikalavimus atlyginti žalą už neva nekokybiškai atliktų darbų defektų šalinimą. Ieškovai nepagrindžia ir nenurodo, kad jų nurodytos aplinkybės gali būti laikomos paslėptais trūkumais, visiškai neatskleidžiama paslėptų trūkumų sąvoka bei neįrodoma, kad nurodytos aplinkybės atitinka paslėptų trūkumų definiciją. Taip pat nepateikia jokių objektyvių įrodymų (ekspertizės akto), kurie pagrįstų, kad perleistas turtas turėjo ir turi trūkumų. Per beveik 4 metus nuo namo įsigijimo ieškovai jokių reikalavimų atsakovei dėl namo kokybės nei žodžiu nei raštu nereiškė, taip pat ieškovai nesikreipė į atsakovę ir tuomet, kai MB „Laupetra“ vykdė stogo konstrukcijos techninį vertinimą. Ieškovų abejones dėl neva stogo konstrukcijų defektų ir specialistų išvadą reikėtų vertinti kritiškai, joje pateiktos išvados paremtos prielaidomis, nėra priežastinio ryšio tarp galimai stogo konstrukcijų defektų atsiradimo ir atsakovės veiksmų, o išvadoje nuotraukos nėra informatyvios ir patikimos. Atsakovės pareiškime pateikti rašytiniai įrodymai turi įtakos sprendimo už akių neteisėtumui ir nepagrįstumui, todėl sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjimas atnaujinimas.

3.3. Panaikinus sprendimą už akių, kartu naikintinas ir 2025 m. rugpjūčio 28 d. papildomas sprendimas.

Atsiliepimas

4. Ieškovai G. S. ir J. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Atsakovės teiginiai, jog ji nesinaudoja elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), vertintini kritiškai. Šis adresas nurodytas šalių sutartyje, iš minėto elektroninio pašto 2025 m. rugsėjo 2 d. buvo siųstas laiškas ieškovui, vyko susirašinėjimas. Be to, atsakovė neginčijo fakto ir nepateikė jokių duomenų, jog nurodytu elektroninio pašto adresu faktiškai nesinaudoja trejus metus. Be to, atsakovės EPP paskyra yra aktyvi, atsakovė patvirtino, kad susipažino su taisyklėmis ir sutiko laikytis jų sąlygų bei sutiko gauti procesinius dokumentus EPP paskyroje. Dėl nurodytų argumentų laikytina, kad atsakovė neįrodė jokių svarbių priežasčių, kurios pateisintų praleisto termino atnaujinimą.

4.2. Nesutiktina, kad MB „Laupetra“ pateiktos išvados paremtos prielaidomis. Pagrindiniai trūkumai buvo susiję su yrančia stogo danga, stogo dangos nesandarumu bei vandens prasiskverbimu į konstrukcijų vidų. Atsakovė nepateikė nei vieno argumento, paaiškinimo, kuriuo suponuotų realų įsitikinimą išvados trūkumais. Priešingai, atsakovės teiginiai yra subjektyvūs, nekonkretūs.

4.3. Atsakovės teikiami įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti priimto sprendimo už akių akivaizdų neteisėtumą, dėl kurio jis turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovės netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis. Atsakovė nepateikė teismui jokių dokumentų, pagrindžiančių tariamą nežinojimą apie teismo procesą, nei techninių ar ekspertinių išvadų, galinčių paneigti MB „Laupetra“ išvadas; atsakovė nepateikė jokių el. pašto paslaugų teikėjo duomenų ar techninių įrašų, kurie patvirtintų jos teiginius, jog nurodytu el. pašto adresu nesinaudojo arba kad paskyra buvo neaktyvi. Atsakovė neinicijavo jokios nepriklausomos ekspertizės, nepateikė alternatyvių specialistų vertinimų, nepridėjo jokių sąskaitų, darbų priėmimo–perdavimo aktų ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų, kad jos atlikti darbai atitiko techninius reikalavimus. Deklaratyvi pozicija rodo ne faktinių aplinkybių neaiškumą, o pačios atsakovės procesinį aplaidumą, sąmoningą neveiklumą bei procesinį pasyvumą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas Kauno rūmai 2025 m. lapkričio 28 d. nutartimi netenkino atsakovės UAB „Statybų rangos sprendimai” pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

5.1. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti laikantis CPK nuostatų, todėl, esant ieškovų prašymui, sprendimas už akių galėjo būti priimtas.

5.1.1. Teismo procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos) atsakovei buvo išsiųsti 2025 m. liepos 7 d. ir įteikti 2025 m. liepos 8 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka; papildomai atsakovė apie bylą buvo informuota el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame teismo pranešime atsakovei buvo išaiškintos atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės, numatytos CPK 142 straipsnio 3, 4 dalyse. Todėl atsakovei be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškinyje ieškovų prašymui priimti sprendimą už akių, esant CPK numatytiems pagrindams, 2025 m. rugpjūčio 13 d. buvo priimtas sprendimas už akių.

5.1.2. Procesiniai dokumentai atsakovei papildomai buvo išsiųsti elektroninio pašto adresu - (duomenys neskelbtini). Nors sutikimas įteikti procesinius dokumentus elektroniniu paštu nebuvo gautas, tačiau byloje esanti medžiaga patvirtina aplinkybes, jog minėtas elektroninio pašto adresas buvo naudojamas, atsakovė vykdė susirašinėjimą su ieškovu iš minėto elektroninio pašto adreso, todėl atsakovės nurodomos aplinkybės, jog ji 3 metus nesinaudoja minėtu elektroninio pašto adresu, laikytinos prieštaringomis ir šiuo atveju labiau tikėtina, jog atsakovei apie bylą buvo žinoma.

5.2. Teismas sprendė, kad atsakovė nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie besąlygiškai patvirtintų priimto sprendimo už akių akivaizdų neteisėtumą, dėl kurio jis turėtų būti panaikintas, nepateikė teismui jokių dokumentų, galinčių paneigti MB „Laupetra“ išvadas, iš esmės rėmėsi tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Atsižvelgęs į tai, darė išvadą, jog atsakovė neįrodė aplinkybių, kurias konstatavus, būtų pagrindas spręsti, jog teismo priimtas sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas. Šių argumentų pagrindu teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

6. Kauno apylinkės teismas Kauno rūmai 2025 m. gruodžio 11 d. papildoma nutartimi tenkino ieškovų prašymą ir priteisė ieškovams G. S. ir J. B. iš atsakovės UAB „Statybų rangos sprendimai“, lygiomis dalimis 980 Eur išlaidas advokato pagalbai.

6.1. Teismas, įvertinęs atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turinį bei darbo laiko sąnaudas jam parengti, atsižvelgęs į tai, kad ieškovų išlaidos advokato pagalbai neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių įkainių dydžių, sprendė, jog ieškovų prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, todėl šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė

7. Apeliantė (atsakovė) UAB „Statybų rangos sprendimai” pateikė du atskiruosius skundus:

1) Dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šiuo atskiruoju skundu apeliantė prašė: (i) panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 28 d. nutartį ir pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti - panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą už akių bei panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. papildomą sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą; (ii) atnaujinus bylos nagrinėjimą, ieškovų ieškinį atsakovei dėl su trūkumais parduoto turto ir nuostolių atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą; (iii) iš ieškovų atsakovės naudai priteisti visas jos byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2) Dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. papildomos nutarties, kuria iš atsakovės ieškovų naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, parengimą. Šiuo atskiruoju skundu apeliantė prašė panaikinti minėtą papildomą nutartį ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8. Šiuos atskiruosius skundus apeliantė (atsakovė) UAB „Statybų rangos sprendimai” grindė šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

8.1. Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, darydamas nepagrįstas išvadas dėl elektroninio pašto adreso naudojimo, taip pat vien siuntimas procesinių dokumentų per LITEKO VEP posisteminį nėra ir negali būti pripažintas kaip teisėtas būdas įteikti procesinius dokumentus, nes byloje nebuvo duomenų apie asmens naudojimąsi nurodyta posisteme. Teismas nurodė, kad atsakovei procesiniai dokumentai buvo teikti per EPP, tačiau atsakovės vadovė Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu nesinaudoja ir informacijos apie šią bylą negavo, todėl objektyviai negalėjo savalaikiai naudotis atsakovei suteikiamomis proceso teisėmis bei apginti savo teisėtus interesus. Visų pirma, atsakovė neprisijungė prie savo EPP paskyros aktualiu laikotarpiu, kai buvo siunčiami procesiniai dokumentai. Antra, automatinių pranešimų apie į paskyrą gautus dokumentus gavimo funkcijos atsakovė nebuvo nustačiusi, taip pat nebuvo nustačiusi pranešimų gavimo el. paštu ar telefonu, todėl objektyviai negalėjo žinoti apie gautus procesinius dokumentus. Trečia, elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), į kurį teismas papildomai siuntė pranešimus, nebuvo naudojamas nuo 2022 metų vidurio (tai patvirtina pareiškime pateikta elektroninio pašto ištrauka). Ketvirta, atsakovė apie bylą sužinojo tik gavusi antstolio 2025 m. rugsėjo 26 d. raginimą, tuomet nedelsiant kreipėsi į advokatą ir jau 2025 m. spalio 1 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nesiekė ir neturėjo jokio intereso tyčia piktnaudžiauti ar delsti naudotis procesinėmis teisėmis, atsakovė nebuvo sąmoningai pasyvi procese. Atitinkamai, vien nepakankami techniniai nustatymai EPP paskyroje, nenurodant pageidavimo būti informuojamai žinutėmis ar el. laiškais, ar nesijungimas prie paskyros nesant informuotai apie vykstantį (prasidėjusį) naują procesą, sudaro prielaidas pripažinti, jog procesinės prielaidos sprendimui už akių priimti buvo konstatuotos formaliai ir vėliau paneigtos duomenimis apie realią faktinę situaciją. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, nes atsakovė objektyviai ir sąžiningai nežinojo apie procesą, todėl nebuvo prielaidų sprendimui už akių priimti.

8.2. Nagrinėjamu atveju atsakovė savo pareiškime aiškiai nurodė konkrečius argumentus, kurie kelia pagrįstas abejones dėl priimto sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo: pirma, atsakovė nurodė, kad ieškovai nepagrindžia ir nenurodo, kad jų nurodytos aplinkybės gali būti laikomos paslėptais trūkumais, visiškai neatskleidžiama paslėptų trūkumų sąvoka bei neįrodoma, kad nurodytos aplinkybės atitinka paslėptų trūkumų definiciją; taip pat ieškovai nepateikė jokių objektyvių įrodymų (ekspertizės akto), kurie pagrįstų, kad perleistas turtas turėjo ir turi trūkumų; antra, atsakovė nurodė, kad per beveik 4 metus nuo namo įsigijimo ieškovai jokių reikalavimų atsakovei dėl namo kokybės nei žodžiu nei raštu nereiškė; taip pat ieškovai nesikreipė į atsakovę ir tuomet, kai MB „Laupetra“ vykdė stogo konstrukcijos techninį vertinimą; net ir po minėtos išvados gavimo ieškovai nenurodo, kokios priežastys lėmė nesikreipti į atsakovę ir neteikti minėtų išvadų iškart po jų gavimo; trečia, atsakovė nurodė, kad ieškovų abejones dėl neva stogo konstrukcijų defektų ir specialistų išvadą reikėtų vertinti kritiškai, joje pateiktos išvados paremtos prielaidomis, nėra priežastinio ryšio tarp galimai stogo konstrukcijų defektų atsiradimo ir atsakovės veiksmų, o išvadoje nuotraukos nėra informatyvios ir patikimos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sprendimo už akių peržiūrėjimo stadijoje nereikalaujama, kad atsakovas pateiktų įrodymus, kurie besąlygiškai paneigtų ieškovo pateiktus įrodymus. Pakanka, kad atsakovas pateiktų argumentus, kurie keltų pagrįstas abejones dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, o tai atsakovė ir padarė. Šie argumentai akivaizdžiai kelia pagrįstas abejones dėl priimto sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo, todėl pagal kasacinio teismo praktiką turėjo būti pakankamas pagrindas panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.

8.3. Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. priimtas papildomas sprendimas (nutartis) yra laikomas sudėtine ir neatsiejama Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutarties dalimi. Tai sudaro pagrindą laikyti, jog panaikinus teismo procesinį sprendimą (2025 m. lapkričio 28 d. nutartį), kurios sudėtine ir neatsiejama dalimi laikytina 2025 m. gruodžio 11 d. priimta papildoma nutartis, pastaroji taip pat yra naikintina.

9. Ieškovai G. S. ir J. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti atsakovės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. priimtos papildomos nutarties panaikinimo. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Atsakovės pasirinkta procesinė taktika, kuomet apskundžiamas ne tik pagrindinis teismo sprendimas (šiuo atveju – nutartis, kuria buvo atmestas atsakovės reikalavimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo), tačiau ir pateikiamas skundas dėl papildomo sprendimo panaikinimo, vertintina kaip procesiškai perteklinė. Skundžiama 2025 m. gruodžio 11 d. papildoma nutartis iš esmės yra 2025 m. lapkričio 28 d. nutarties sudedamoji dalis. Papildoma nutartimi buvo išspręstas 2025 m. lapkričio 28 d. nutartyje neaptartas, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovų aiškiai suformuluotas reikalavimas – dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Todėl tuo atveju, jeigu bus panaikinta Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutartis (kuri laikytina pagrindinė), savaime netenka teisinio pagrindo ir visi kiti procesiniai sprendimai, priimti byloje jos pagrindu, įskaitant ir 2025 m. gruodžio 11 d. priimtą papildomą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

11. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, bei 2025 m. gruodžio 11 d. papildomos nutarties, kuria iš atsakovės ieškovų naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl sąlygų teismo sprendimui už akių peržiūrėti (ne)buvimo

13. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas 2025 m. lapkričio 28 d. d. nutartimi netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, konstatavęs, kad atsakovė neįrodė CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, kurioms esant, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentuoja, kad egzistuoja abi įstatyme numatytos alternatyvios sąlygos sprendimo už akių panaikinimui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties ir atskirojo skundo turinį, pripažįsta šiuos apeliantės teiginius pagrįstais.

14. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Tačiau sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012; 2025 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-916/2025).

15. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti neatvykusios (procesinio dokumento nepateikusios) šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors šie CPK įtvirtinti teismo sprendimo už akių panaikinimo pagrindai ir yra skirtingi – vienas yra labiau susijęs su pateiktų įrodymų vertinimu, kitas – su bendromis procesinėmis prielaidomis priimti teismo sprendimą už akių, tačiau teisine prasme jie yra lygiaverčiai ir, konstatavus nors vieną iš jų, teismo sprendimas už akių turi būti panaikinamas, o bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-916/2025).

16. Pažymėtina, kad sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra yra ne atskiras ir savarankiškas teisinis ginčas, o sprendimo už akių ypatumų nulemtas šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, kai teisė spręsti dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo suteikiama pačiam šį sprendimą priėmusiam teismui. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, iš esmės nesprendžia dėl byloje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų, o tik patikrina, ar yra tenkinamos CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-823/2023; 2025 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-916/2025).

Dėl sąlygos peržiūrėti sprendimą už akių CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu (ne)buvimo

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių, nes atsakovė nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Teismas nurodė, kad atsakovė yra sudariusi sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju, yra EPP sistemos vartotoja ir turėjo aktyvią EPP paskyrą, todėl nesant duomenų, jog atsakovės LITEKO VEP paskyra būtų neaktyvi, ar kad šioje byloje atsakovė būtų atšaukusi savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, teismas vertino, kad atsakovei procesiniai dokumentai per LITEKO VEP paskyrą buvo siųsti teisėtai ir pagrįstai, todėl laikytina, jog teismo 2025 m. liepos 7 d. siųsti dokumentai buvo tinkamai įteiktų sekančią dieną – t. y. 2025 m. liepos 8 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Tuo pačiu teismas pažymėjo, jog procesiniai dokumentai atsakovei papildomai buvo siųsti ir elektroninio pašto adresu – (duomenys neskelbtini).

18. Apeliantė, nesutikdama su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, nes atsakovei objektyviai nebuvo žinoma apie bylą. Atsakovė nurodo, jog nagrinėjamu atveju procesinių dokumentų siuntimas per LITEKO VEP posistemį negali būti pripažintas teisėtu būdu įteikti procesinius dokumentus - nors atsakovė yra sudariusi sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju, tačiau automatinių pranešimų apie į paskyrą gautus dokumentus gavimo funkcijos atsakovė nebuvo nustačiusi, taip pat nebuvo nustačiusi pranešimų gavimo el. paštu ar telefonu, tad atsakovei neprisijungus prie savo EPP paskyros aktualiu laikotarpiu, kai buvo siunčiami procesiniai dokumentai, ji objektyviai negalėjo žinoti apie jų gavimą. Tuo tarpu elektroninis paštas ((duomenys neskelbtini)), į kurį teismas papildomai siuntė pranešimus, atsakovės nenaudojamas nuo 2022 metų vidurio. Atsakovė nurodė, kad vos sužinojusi apie sprendimą už akių, ji operatyviai kreipėsi dėl jo peržiūrėjimo.

19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju susidariusi faktinė situacija lėmė prielaidas sprendimui už akių peržiūrėti CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu, po sprendimo už akių priėmimo paaiškėjus, jog atsakovė objektyviai nežinojo apie pradėtą procesą byloje. Tokioje situacijoje sprendimo už akių institutas pritaikytas neatsižvelgiant į jo tikslus bei paskirtį, siejamus su procesinėmis pasekmėmis sąmoningai ir (ar) nesąžiningai pasyviam proceso dalyviui.

20. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Pagal CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktą, teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai.

21. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas, informuodamas šalis apie teisminį procesą, ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje D. ir K. prieš Turkey, peticijos Nr. 7942/05, 24838/05, par 80; 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje A. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 53). Sprendžiant, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje D. ir K. prieš Turkey, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 87, 106; 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje A. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 58; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje G. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 42).

22. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į argumentus dėl asmens teisės į teisingą teismą užtikrinimo ir juridinio asmens informavimo apie prieš jį vykstantį teismo procesą suderinimo su civilinio proceso koncentruotumo ir veiksmingumo reikalavimais, suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, kad tuo atveju, kai sprendimas už akių priimtas prieš šalį, kuri apie pradėtą civilinę bylą buvo informuota teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu, tokiai šaliai pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidus CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ta aplinkybė, kad buvo remtasi įteikimo fikcija, laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios turi būti atnaujinamas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, taip užtikrinant asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą teismo procesą. Taip pat kasacinis teismas nurodė, jog teisine fikcija grindžiamas įteikimo būdas reikšmingas sprendžiant dėl prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 287 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

23. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo siųsti dviem būdais – per EPP sistemą ir el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat nėra ginčo, kad atsakovė yra susidariusi sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju, t. y. yra EPP sistemos vartotoja ir ginčo atveju turėjo aktyvią EPP paskyrą. Tačiau atsakovė automatinių pranešimų apie į paskyrą gautus dokumentus gavimo funkcijos nebuvo nustačiusi, taip pat nebuvo nustačiusi pranešimų gavimo el. paštu / telefonų funkcijos. Atsakovė nurodo, jog nesijungė prie sistemos (EPP paskyros) teismo siųstų dokumentų laikotarpiu, todėl, negavus jokio atskiro pranešimo, apie teismo siųstus procesinius dokumentus nieko nežinojo. Anot atsakovės, tik gavus antstolio raginimą 2025 m. rugsėjo 26 d. ji buvo informuota apie jos atžvilgiu priimtą sprendimą už akių. Taip pat atsakovė nurodo, jog el. paštas (duomenys neskelbtini), kuriuo teismas papildomai siuntė procesinius dokumentus, atsakovės nėra naudojamas nuo 2022 metų. Pažymėtina, kad nors ieškovai laikosi pozicijos, kad bendravo su atsakovė nurodytu ginčo el. paštu, siuntė pretenzijas ir pan., tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė per šį el. pašto adresą su ieškovais (jų atstovais) būtų kontaktavusi. Pastebėtina, kad į bylą ieškovų pateiktas jiems atsakovės siųstas atsakymas per ginčo el. pašto adresą, yra datuotas 2025 m. rugsėjo 2 d., t. y. jau po sprendimo už akių priėmimo. Daugiau byloje nėra įrodymų, objektyviai pagrindžiančių ginčo šalių galimą kontaktą ginčo el. pašto adresu.

24. Nurodytos aplinkybės, taip pat ir tai, kad iš bylos medžiagos akivaizdu, kad atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų byloje tik po to, kai 2025 m. rugpjūčio 26 d. buvo antstolio informuota apie jos atžvilgiu priimtą sprendimą už akių, suponuoja išvadą, kad procesinių dokumentų įteikimo būdas konkrečiu atveju neužtikrino realaus atsakovės informavimo apie procesą, nesant dėl to atsakovės aplaidumo ar nesąžiningumo, o vien nepakankami techniniai nustatymai EPP paskyroje, nenurodant pageidavimo būti informuojamai žinutėmis ar el. laiškais, ar nesijungimas prie paskyros nesant informuotai apie vykstantį (prasidėjusį) naują procesą, sudaro prielaidas pripažinti, jog procesinės prielaidos sprendimui už akių priimti buvo konstatuotos formaliai ir vėliau paneigtos duomenimis apie realią faktinę situaciją; iš atsakovės pusės nagrinėjamu atveju nebuvo tyčinio piktnaudžiavimo ar delsimo naudojantis procesinėmis teisėmis, atsakovė nebuvo sąmoningai pasyvi procese.

25. Nustačius, kad atsakovė objektyviai nežinojo apie jos atžvilgiu pradėtą civilinį procesą, šio nežinojimo priežastys nepripažintinos nesąžiningomis ar rodančiomis aplaidų bei sąmoningai nerūpestingą atsakovės elgesį, yra pagrindas konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju sprendimo už akių priėmimo metu įstatyme įtvirtintos prielaidos jam priimti nebuvo, todėl vien šios aplinkybės konstatavimas sudaro pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 285 straipsnio 2 dalis, 3 dalies 1 punktas ir 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Dėl sąlygos peržiūrėti sprendimą už akių CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu (ne)buvimo

26. Nepaisant to, kad nagrinėjamu atveju pakanka nustatytos pirmosios sąlygos – netinkamo atsakovės informavimo apie jos atžvilgiu pradėtą teisinį procesą (CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktas), priimto sprendimo už akių panaikinimui, apeliacinės instancijos teismas trumpai aptaria ir kitos sąlygos – kai šalies (atsakovės) pareiškime nurodyti argumentai / prieštaravimai ir / ar pateikti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumus - egzistavimą nagrinėjamu atveju.

27. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, padarė išvadą, kad atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė tokių argumentų ir (ar) įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimamo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

28. Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad naujausioje savo praktikoje kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pakankamas pagrindas peržiūrėti sprendimą už akių yra jei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai kelia pagrįstų abejonių dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo ir nereikalaujama, kad jie patvirtintų akivaizdų sprendimo už akių neteisėtumą ir (ar) nepagrįstumą. Be to, abejonės sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu gali būti pagrindžiamos ne tik kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiamais naujais įrodymais, pakanka tokias pagrįstas abejones iškelti pačiame pareiškime (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-943/2025).

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo šalys procesiniuose dokumentuose nurodo prieštaringas faktines bylos aplinkybes, galinčias turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Šalių ginčui visapusiškai ir objektyviai išspręsti reikšmingas aplinkybes galima išsiaiškinti tik nagrinėjant bylą iš esmės, išklausius abi ginčo šalis, ištyrus ir įvertinus abiejų ginčo šalių argumentus bei įrodymus, kuriais jie grindžiami. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės pareiškime nurodytos aplinkybės turi būti ištirtos ir įvertintos bylos nagrinėjimo metu tam, kad, išklausius abi ginčo šalis, byloje būtų priimtas teisingas ir pagrįstas teismo sprendimas.

Dėl procesinės bylos baigties

30. Įvertinęs skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, atsižvelgęs į ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog atsakovė objektyviai nebuvo informuota apie prasidėjusį procesą, o jos elgesys nepripažintas nesąžiningu ar aplaidžiu, taip pat nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė nepagrindė, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, galėtų būti priimtas kitoks teismo sprendimas, todėl be pagrindo atmetė atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas nepakankamai atsižvelgė į sprendimo už akių instituto tikslus bei paskirtį, siejamus su priemonėmis užtikrinti proceso operatyvumą ir procesinėmis pasekmėmis sąmoningai pasyviam proceso dalyviui, tačiau negalinčiomis tapti teisine sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai. Teismas nepagrįstai vien formalaus teisinio reguliavimo pagrindu suteikė prioritetą proceso operatyvumui, paneigdamas pagrindinį civilinio proceso tikslą išnagrinėti ginčą iš esmės.

31. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti atskirąjį skundą ir panaikinti tiek skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutartį, kuria atmestas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek ir 2025 m. gruodžio 11 d. papildomą nutartį, kuria iš atsakovės ieškovų naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir klausimą išspręsti iš esmės - panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą, bylą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 288 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų rangos sprendimai“ atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 28 d. nutartį bei 2025 m. gruodžio 11 d. papildomą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Renata Volodko