- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-20
- Bylos Nr.
- 1A-163-1058/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33807-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrė Telksnienė, Ugnė Gailiūnienė, Mindaugas Povilanskas
- Nuteistasis
- S. S.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkė bei pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. S. paskirta galutinė 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė. Nustatyta arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2023 m. gruodžio 20 d., t. y. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
UAB ,,IKI Lietuva“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš S. S. UAB ,,IKI Lietuva“ naudai priteista 152,82 EUR turtinei žalai atlyginti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. S. S. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą nedidelės vertės turtą, o būtent, jis, 2023 m. rugpjūčio 8 d. apie 11.26 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenims, kurių atžvilgiu atskirtas atskiras ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš parduotuvės „IKI“, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salės pagrobė: 0,5 litrų talpos konjako „Cognac Courvoisier VS“ butelį, kurio vertė – 23,95 EUR; du vienetus 0,35 litrų talpos konjako „Cognac Hennessy VS“ butelius, kurio vieno vertė – 19,99 EUR, o bendra vertė – 39,98 EUR; 0,7 litro talpos viskio „Monkey Shoulder Malt“ butelį, kurio vertė – 34,95 EUR; 0,7 litro talpos romo „Bumbu The Original Rum“ butelį, kurio vertė – 37,95 EUR; 0,35 litrų talpos romo „Bumbu The Original Rum“ butelį, kurio vertė – 19,99 EUR; 1 litro talpos viskio „Jack Daniels“ butelį, kurio vertė – 27,95 EUR; du vienetus 1 litro talpos viskio „Jameson Irish“ butelius, kurio vieno vertė – 27,95 EUR, o bendra vertė – 55,90 EUR; du vienetus 0,35 litrų talpos konjako „Corvoisier VC Cognac“ butelius, kurio vieno vertė – 17,99 EUR, o bendra vertė – 35,98 EUR; 0,7 litrų talpos šampano „G.H. MUMM Grand Cordom“ butelį, kurio vertė – 38,95 EUR; 0,35 litrų talpos romo „Bumbu The Original“ butelį, kurio vertė – 19,99 EUR, tokiu būdu UAB „IKI Lietuva“ padarydami bendrą 335,59 EUR turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais S. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. S. (toliau ir – apeliantas) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu nustatytą arešto bausmę pakeisti į viešuosius darbus.
2.1. Nurodoma, kad nuteistasis yra pilnai pripažinęs kaltę, labai gailisi. Nors yra padaręs daug baudžiamųjų nusižengimų, tačiau beveik už visus jau yra nuteistas bei atlikęs paskirtas bausmes. Apelianto teigimu, BK 178 straipsnio 5 dalis, be kita ko, numato viešųjų darbų bausmę, todėl prašoma skundžiamu nuosprendžiu nustatytą arešto bausmę pakeisti į viešuosius darbus, suteikiant galimybę atlyginti nuostolius ir būti neatskirtam nuo šeimos. Pažymima, kad uždarymas į kalėjimą net ir neilgam laiko tarpui, o būtent arešto bausmės atlikimui, nedaro jokių pokyčių, nes areštinėse yra uždrausta žiūrėti televizorių, pirkti kalėjimo parduotuvėje maistą už savo pinigus, taip pat ir rūkyti. Be to, arešto bausmę atliekantys asmenys areštinėse yra atskirti nuo viso pasaulio be galimybės žinoti bet kokias naujienas, o taip pat nėra ir radijo. Apelianto įsitikinimu, nurodytosios aplinkybės prilygsta kankinimui, o ne bausmės atlikimui.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras Renaldas Budrys prašo atmesti S. S. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
3.1. Remiantis BK 41 straipsnio 2 dalimi ir 54 straipsniu, pažymima, kad nuteistasis S. S. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas trisdešimt aštuonis kartus, dauguma teistumų susiję su nusikaltimų nuosavybei padarymu. Nepaisant nurodytų aplinkybių, S. S. ir toliau sistemingai darė analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei. Be to, teistumas neišnykęs, jis eilę kartų baustas už panašaus pobūdžio pažeidimų, t. y. smulkių vagysčių, padarymą administracine tvarka, nedirba. Prokuroro teigimu, šios aplinkybės rodo, kad S. S. yra nelinkęs pasitaisyti, tyčia nesilaiko įstatymų, todėl nuteistąjį siekiant teisingai nubausti, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, galima tik skyrus griežtą arešto bausmę. Pažymima, kad S. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, o sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.
3.2. Atkreipiamas dėmesys, kad baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, sankcija numato keturias alternatyvias bausmės rūšis: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą ir areštą. Atsižvelgiant į nurodytą, S. S. charakterizuojančią medžiagą, tai, kad ankstesni teismų sprendimai jokio teigiamo poveikio apelianto elgesiui nedarė, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, o naujais teismų sprendimais jam buvo skiriamos analogiškos arešto bausmės, kurios galimai bus bendrinamos, daroma išvada, kad S. S. kitų bausmių, t. y. viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, paskyrimas būtų neefektyvi ir per švelni priemonė, kurios įvykdymas būtų komplikuotas ir nesulaikytų apelianto nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.
3.3. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį ir skirdamas S. S. bausmę, iš esmės aptarė visas aukščiau nurodytas aplinkybes, tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, charakterizuojančią medžiagą, paskirdamas apeliantui tinkamą, teisingą arešto bausmę. Prokuroro nurodymu, S. S. apeliacinis skundas pasižymi tik teoriniais pamąstymais, neanalizuojant ankstesnio jo netinkamo, nusikalstamo elgesio, charakterizuojančios medžiagos, ankstesnių teistumų, baustumų administracine tvarka. Pažymima, kad S. S. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl bausmės švelninimo nėra įtikinančios ir pakankamos, kad būtų paskirta švelnesnė bausmė negu areštas, o ypač viešųjų darbų bausmė. Priešingai, arešto bausmės paskyrimas S. S. neprieštarauja įstatymo nuostatoms, nėra per griežta ir aiškiai prieštaraujanti teisingumo principui bausmė. Apelianto patiriamos neigiamos pasekmės atliekant bausmę negali būti vertinamos kaip išskirtinės, tuo labiau prilygintos kankinimui, o arešto bausmė yra logiška S. S. vesto gyvenimo būdo ir nusikalstamo elgesio pasekmė. Prokuroro įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas paskyrė teisingą, kaltininko asmenybei ir jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, pavojingumui adekvačią arešto bausmę, kurios keisti nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo S. S. apeliacinis skundas yra atmetamas.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis S. S. apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo bei padarytos išvados dėl jo kaltės, tačiau nesutinka su paskirta arešto bausme, prašo skirti švelnesnę bausmę – viešuosius darbus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde.
5. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisingumo vykdymas yra pagrindinė teismo funkcija, o teisingo nubaudimo sąlyga yra teismo galimybė paskirti kaltam asmeniui teisingą bausmę. Iš baudžiamojo įstatymo nuostatų matyti, kad dėl tam tikrų nusikaltimų specialiosios dalies sankcijos, tame tarpe ir veikos, už kurią apeliantas nuteistas, numato kelių rūšių bausmes, kurios yra alternatyvios. Taigi tokiu būdu įstatymų leidėjas, sankcijoje numatydamas kelias alternatyvas bausmes, palieka teismui galimybę tinkamai individualizuoti bausmę.
6. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę svarbu tinkamai įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms minėtoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014, Nr. 2K-334-699/2017). Be šių esminių bausmės skyrimo pagrindų tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.
7. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam S. S. griežčiausią iš numatytų bausmių – areštą, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistojo asmenybę, tiek ir į jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus bei tikslus ir jas objektyviai įvertino. S. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi – tai buvo pripažinta apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be kita ko, S. S. nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už kitų nusikaltimų padarymą, taigi, nusikalto būdamas recidyvistas, todėl tai teisingai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
8. Kaip matoma iš baudžiamosios bylos medžiagos, apeliantas teistas jau trisdešimt aštuonis kartus (1 t., b. l. 79-101), o didžioji dalis jo padarytų nusikalstamų veikų yra susijusios su neteisėtu svetimo turto pasisavinimu, be to, baustas administracine tvarka – daugiausia už smulkias vagystes ir važiavimą viešuoju transportu be bilieto (1 t., b. l. 108-135), informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, paskutinį kartą dirbo laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. (1 t., b. l. 137). S. S. ne kartą laisvės atėmimo vietų įstaigoje atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, jam buvo taikytas ir lygtinis paleidimas, tačiau apeliantas ir vėl darė analogiškas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido spręsti, jog S. S. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio – tai jį charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį nusikalsti asmenį. Nuteistojo S. S. nurodymas, kad nors yra padaręs daug baudžiamųjų nusižengimų, tačiau beveik už visus jau yra nuteistas bei atlikęs paskirtas bausmes, negali būti vertinama kaip jo asmenybę teigiamai charakterizuojanti aplinkybė, suteikianti pagrindą taikyti jam ne su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Atkreiptinas dėmesys, kad S. S. formaliai kaltę pripažįsta, tačiau savo elgesio kritiškai nevertina, tinkamų išvadų iš ankstesnių susidūrimų su teisėsaugos institucijomis nepadarė, todėl skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai buvo nustatyta, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti parinkus apeliantui švelnesnę bausmę.
9. Už nuteistajam S. S. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje padarymą, asmuo gali būti baudžiamas alternatyviomis bausmėmis – viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs S. S. vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat įvertinęs jo asmenybę – praeityje daug kartų teistas, baustas administracine tvarka, o paskirtos baudos nesumokėtos, nedirbantis, už padarytą nusikalstamą veiką parinko griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, nustatant maksimalų jos dydį (BK 49 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo atžvilgiu taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir arešto bausmė sumažinta vienu trečdaliu – iki trisdešimties parų arešto. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyta bausmė yra teisinga ir ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Atkreiptinas dėmesys, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.
10. Nors nuteistasis S. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad uždarymas į kalėjimą net ir neilgam laiko tarpui, o būtent arešto bausmės atlikimui, nedaro jokių pokyčių, nes areštinėse yra uždrausta žiūrėti televizorių, pirkti kalėjimo parduotuvėje maistą už savo pinigus, taip pat ir rūkyti, o arešto bausmę atliekantys asmenys areštinėse yra atskirti nuo viso pasaulio be galimybės žinoti bet kokias naujienas, tačiau pažymėtina, kad apelianto numanomi areštinės nepatogumai nėra tokie, kurie sudarytų prielaidas kankinti nuteistąjį ar pažeisti jo teises. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padaryta nusikalstama veika.
11. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam S. S. paskirta arešto bausmė atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl ją pakeisti kita, švelnesne bausme – viešaisiais darbais, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo S. S. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.