- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- 2S-743-544/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- UAB „Kauno šilas“
- Atsakovas
- UAB „Norvedas“, A. R.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-743-544/2019
teisėja Irena Stacevičienė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01022-2019-7
2019 m. gruodžio 12 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Norvedas“ ir A. R. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3973-228/2019 pagal ieškovės UAB „Kauno šilas“ ieškinį atsakovams UAB „Norvedas“ bei A. R. dėl skolos išieškojimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose 2019 m. birželio 20 d. iškelta civilinė byla pagal ieškovės UAB „Kauno šilas“ ieškinį atsakovams UAB „Norvedas“ bei A. R., kuriuo prašoma priteisti solidariai iš atsakovų 4 643 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas.
2. 2019 m. rugsėjo 2 d. teisme gautas atsakovų atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad atsakovai sutinka su prievole sumokėti skolą, tačiau ieškinio dalį dėl bylinėjimosi išlaidų prašo atmesti.
3. 2019 m. rugsėjo 9 d. ieškovė pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, jog atsisako ieškinio, kadangi atsakovė UAB „Norvedas“ po bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugpjūčio 29 d. sumokėjo 4 643 Eur skolą. Ieškovė prašė grąžinti 75 procentus žyminio mokesčio ir priteisti solidariai iš atsakovų 35 Eur žyminio mokesčio (25 procentus) bei 500 Eur išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba už ieškinio su priedais parengimą bei išsiuntimą teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi priėmė ieškovės UAB „Kauno šilas“ atsisakymą nuo ieškinio atsakovams UAB „Norvedas“ bei A. R. dėl skolos išieškojimo ir civilinę bylą nutraukė. Grąžino ieškovei 105 Eur sumokėto žyminio mokesčio dalį. Priteisė ieškovės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų po 250 Eur iš kiekvieno advokato pagalbos išlaidų ir po 17,80 Eur žyminio mokesčio.
5. Teismas konstatavo, kad ieškovės prašymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui ir nepažeidžia kieno nors teisių ar teisėtų interesų, bylos nutraukimo pasekmės ieškovei žinomos. Pažymėjo, jog pateikdama ieškinį ieškovė sumokėjo 140 Eur žyminio mokesčio ir 0,60 Eur mokėjimo aptarnavimo išlaidų. 2019 m. birželio 10 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovė advokatei už dokumento surašymą sumokėjo 500 Eur.
6. Nurodė, jog iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai su skola sutiko, jos neginčijo, tačiau skolą sumokėjo tik gavę ieškinį. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas iš atsakovų ieškovės naudai priteisti ieškovės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovai UAB „Norvedas“ bei A. R. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarties dalį, kuria ieškovės UAB „Kauno šilas“ naudai iš atsakovų priteistos bylinėjimosi išlaidos.
8. Nurodo, kad teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Tačiau narinėjamu atveju ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, savo civilines teises gynė tokiu būdu ir priemonėmis, kurios nebuvo būtinos subjektinės teisės paskirčiai, nesikooperavo su atsakovais ir veikė jiems žalingu būdu. Būtina atkreipti dėmesį, kad skolininkė niekada nevengė prievolių kreditoriui vykdymo. Vien aplinkybė, jog atsakovė prievolės neįvykdė per 6 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos, nereiškia, kad bylinėjimosi išlaidos šioje byloje susidarė dėl jos kaltės. Šiuo atveju statinio pardavimas užtruko, kadangi jam buvo taikytas turto areštas dėl visų partnerių bendrų prievolių, kylančių iš teisinių santykių, susijusių su jungtinės veiklos sutarties vykdymu. Dėl nurodytos priežasties bei atsižvelgdama į tai, kad prievolės kreditoriui vykdymas buvo susietas su statinio pardavimu, skolininkė paprašė ieškovės pratęsti prievolės vykdymo terminą. Kadangi ieškovė nieko neatsakė, o jau ir prieš tai neprieštaravo, kad prievolės vykdymas būtų atidėtas, skolininkė prievolės vykdymą kreditoriui atidėjo, kadangi manė, kad kreditorius tam neprieštarauja. Toks ieškovės elgesys, iki ji kreipėsi į teismą, leido manyti, jog pastaroji, kaip buvusi skolininkės jungtinės veiklos partnerė, neprieštarauja prievolės vykdymo atidėjimui. Atsakovai neabejotinai būtų įvykdę prievolę ieškovei, jeigu ji būtų nurodžiusi, jog nesutinka pratęsti prievolės įvykdymo termino. Tačiau ieškovė to nepadarė ir kreipėsi į teismą, skolininkės net neinformavusi apie tokį ketinimą.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas priteisė ieškovei advokato teisinės pagalbos išlaidas, neturėdamas pakankamų teisės aktus atitinkančių šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, nes ieškovė pateikė tik bankinio pavedimo kopiją, iš kurios galima nustatyti tik apmokėjimo sumą, bet ne faktus, kad atsiskaityta būtent už šio ieškovės pateikto ieškinio rengimą ir kokios konkrečios paslaugos buvo suteiktos.
10. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nevertino nei vieno atsakovų pateikto argumento dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių, nepriklausomai nuo to, kad šioje byloje dėl šio klausimo buvo kilęs ginčas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismo nutartis yra be motyvų ir dėl to yra naikintina kaip absoliučiai negaliojanti (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Kauno šilas“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
12. Nurodo, kad direktorius A. R. įsipareigojo atsiskaityti su kreditoriumi iš asmeninių lėšų, jo įsipareigojimas nebuvo susietas su statinio (gyvenamojo namo) pardavimu. UAB „Norvedas“ ir direktorius A. R. taip pat žinojo, kad UAB „Kauno šilas“ vienintelis iš jungtinės veiklos partnerių perleido savo įnašų dalį, susitaręs dėl galutinio atsiskaitymo termino, todėl turėjo sąžiningai suprasti, kad UAB „Kauno šilas“ neprivalo laukti, kol skolininkas kada nors parduos pastatą ir atsiskaitys. Be to, UAB „Norvedas“ sumokėjo skolą kreditoriui ir nepardavusi pastato, kas tik įrodo, jog ji galėjo prievolę įvykdyti laiku, tačiau vengė mokėti skolą. Skolininkė sumokėjo skolą po sutarto termino atsiskaityti praėjus tik 7 mėnesiams, t. y. praėjus daugiau nei dvigubai ilgesniam terminui, nei buvo sutarta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
14. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Kadangi apeliantų prie skundo pridėta elektroninio laiško kopiją byloje jau yra, jos kartą priimti nėra pagrindo (b. l. 15).
16. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria priimtas ieškovės UAB „Kauno šilas“ atsisakymas nuo ieškinio ir civilinė byla nutraukta bei iš atsakovų UAB „Norvedas“ ir A. R. ieškovei priteista po 250 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir po 17,80 Eur žyminio mokesčio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad bylos nutraukimas yra bylos užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje.
18. CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018). Taigi, bylą nutraukus atsisakius ieškinio, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vertintinas šalių procesinis elgesys visos bylos nagrinėjimo metu, priežastys, dėl kurių buvo pareikštas ieškinys, atsisakyta ieškinio, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys.
19. Lietuvos apeliacinio teismo plėtojamoje praktikoje išaiškinta, kad nutraukus civilinę bylą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1575-790/2019).
20. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalys 2018 m. gegužės 16 d. pasirašė susitarimą Nr. 2018-10-KAS dėl bendros jungtinės veiklos įnašų / dalių perleidimo (b. l. 6-10). Atsakovė UAB „Norvedas“ įsipareigojo išpirkti ieškovės UAB „Kauno šilas“ į bendrą jungtinę veiklą įneštą dalį už 4 643 Eur ir atsiskaityti per 14 dienų nuo statinio (gyvenamojo namo) pardavimo ir kainos gavimo dienos, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius, įsigaliojus susitarimui nutraukti jungtinės veiklos sutartį. Kaip matyti, šį 2018 m. gegužės 16 d. susitarimą taip pat pasirašė ir atsakovės UAB „Norvedas“ direktorius A. R., kuris garantavo, jog statinys bus parduotas ir UAB „Norvedas“ atsiskaitys su ieškove. Jeigu UAB „Norvedas neatsiskaitys su ieškove susitarime numatytomis sąlygomis ir tvarka, A. R. įsipareigoja sumokėti 4 643 Eur iš savo asmeninių lėšų (susitarimo 2.3 punktas). Taigi, priešingai nei teigia apeliantai, atsiskaitymas su kreditoriumi UAB „Kauno šilas“ nebuvo besąlygiškai susietas tik su statinio pardavimu ir tik tada, kai UAB „Norvedas“ gaus pajamas iš turto pardavimo, ji per 14 dienų atsiskaitys su kreditoriumi. Sutarties turinys bei šalių paaiškinimai akivaizdžiai leidžia tikėti, jog kreditorius, turėdamas didelę ir sudėtingą santykių su jungtinės veiklos partneriais patirtį, žinodamas, kad trys antstoliai yra areštavę gyvenamąjį namą už UAB „Norvedas“ skolas kitiems kreditoriams, sutiko perleisti savo įnašų dalį, būtent prievolės įvykdymo užtikrinimui pareikalavęs direktoriaus A. R. asmeninio įsipareigojimo sumokėti skolą ir nustatęs aiškų bei konkretų terminą, iki kada skolininkė, o jeigu pastaroji neatsiskaitys, sumokės direktorius A. R..
21. Apeliantai patys pripažįsta, kad atsiskaityti su kreditore privalėjo iki 2019 m. sausio 26 d. Ši pareiga jiems kilo iš minėto šalių sudaryto susitarimo. Vadinasi, dėl pačios prievolės vykdymo ginčo nebuvo, ką įrodo atsakovės UAB „Norvedas“ 2019 m. rugpjūčio 29 d. atliktas skolos sumokėjimas (b. l. 49). Todėl šiuo aspektu, be kita ko, pastebėtina, jog apeliantai nepagrįstai remiasi susitarimo 8.1 punktu, pagal kurį bet kuris ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, atsiradęs tarp šalių dėl sutarties ar su ja susijęs, sprendžiamas derybų keliu; nepavykus ginčų, nesutarimų ar reikalavimų išspręsti derybų keliu per 30 kalendorinių dienų nuo ginčo kilimo pradžios, jie sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.59 straipsnį, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju, suėjus šalių sutartam prievolės įvykdymo terminui, UAB „Norvedas“ neatsiskaitė. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius po skolos mokėjimo termino suėjimo neprivalo laukti neapibrėžtą laiką, iki kol skolininkas įvykdys ar neįvykdys prievolę, ieškovė UAB „Kauno šilas“ turėjo teisėtą pagrindą kreiptis į teismą ir taip ginti savo pažeistas teises. Apeliantų nuomonė apie tai, kad statinio pardavimas užtruko, kad ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą, turėjo atsakyti atsakovams į jų prašymą pratęsti prievolės vykdymo terminą, kad ieškovės elgesys leido atsakovams manyti, jog ji neprieštarauja prievolės vykdymo atidėjimui, sprendžiant klausimą dėl ieškovės teisės kreiptis į teismą nagrinėjamo klausimo išsprendimui teisiškai nereikšminga. Be to, tai, kad ieškovė, kaip kreditorė, neturėjo suinteresuotumo ilgiau delsti laukiant, kol bus sumokėta skola, patvirtina ir ta aplinkybė, jog prievolės įvykdymas nebuvo užtikrintas netesybomis, nenumatytas delspinigių ir / ar baudų priteisimas už prievolės neįvykdymą laiku.
22. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė ieškinio atsisakė tik po to ir dėl to, kai atsakovė UAB „Norvedas“ 2019 m. rugpjūčio 29 d., t. y. po bylos iškėlimo ir ieškinio priėmimo, skolą sumokėjo. Esant tokiam šio pareiškimo turiniui, yra pagrindas spręsti, kad ieškinio atsisakymas yra susijęs būtent su atsakovės atsiskaitymu, ką pagrįstai įvertino ir pirmosios instancijos teismas.
23. Apeliantai taip pat teigia, kad skundžiama nutartis yra be motyvų, teismas visiškai neatsižvelgė į jų atsiliepime išdėstytus argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių. Nesutikdamas su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kuriais remdamasis priėmė nutartį, ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovei atsisakius ieškinio išsprendė teisingai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bei įvertino byloje reikšmingas aplinkybes, nutartyje nurodė esminius motyvus, todėl vien tai, kad apeliantai nesutinka su teismo procesiniu sprendimu, nėra pagrindas teigti, jog pirmosios instancijos teismo priimta nutartis nemotyvuota. Akcentuotina tai, kad teismo pareiga motyvuoti nutartį yra nustatyta CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte, tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
24. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės pateikti duomenys apie 500 Eur turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina, kad šias išlaidas ieškovė patyrė šioje byloje už advokato suteiktą pagalbą. Apeliantų teigimu, iš bankinio pavedimo kopijos negalima daryti išvados, kad buvo atsiskaityta būtent už šioje byloje pateikto ieškinio rengimą, nenurodyta, kokios konkrečios paslaugos buvo suteiktos. Aptariamame mokėjimo nurodyme (b. l. 17) nurodyta mokėjimo data 2019 m. birželio 10 d. (ieškinys teisme gautas 2019 m. birželio 13 d.), gavėja – advokatės D. P. kontora (pateikta 2019 m. birželio 6 d. atstovavimo sutartis su advokate D. P.). Todėl apeliantų nurodytos aplinkybės ir keliamos abejonės yra deklaratyvaus pobūdžio, nes teisinės paslaugos ieškovei faktiškai buvo suteiktos, o tai, kad nedetalizuotos konkrečios paslaugos, nereiškia, jog gali būti paneigiama šalies teisė į patirtų išlaidų atlyginimą ar kad jos nebuvo suteiktos, tuo labiau, kad šiuo atveju pateiktas tik vienas procesinis dokumentas – ieškinys su priedais. Nėra pagrindo vertinti, kad 500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti yra per didelės išlaidos. Kaip matyti, išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (yra ženkliai mažesnė už maksimalią).
25. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
26. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.