Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-06-25 · Civilinė byla Nr. e2S-987-560/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-25
Bylos Nr.
e2S-987-560/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Ieškovas
A. C.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-987-560/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33199-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11.; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. birželio 25 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškinyje prašo panaikinti paskolos specialiosios dalies 2.3. punkte atsakovo vienašališkai nurodytą fiktyvią ir melagingą nuostatą ir pripažinti paskolos sutartį Nr. 09-00081 LTL vartojimo sutartimi; panaikinti arba sumažinti paskolos specialiosios dalies 2.13. punkte skaičiuojamus delspinigius nuo 73 procentų metinių palūkanų (0,2 proc. x 365 dienos) iki 2,50 procentų metinių palūkanų pagal protingumo ir sąžiningumo principus arba iki 5,47 procentų metinių palūkanų (0,015 proc. x 365 dienos) pagal įstatymų reikalavimus; panaikinti ar sumažinti paskolos specialiosios dalies 2.5. punkte skaičiuojamas palūkanas nuo 19 procentų metinių palūkanų iki 2,50 procentų metinių palūkanų pagal protingumo ir sąžiningumo principus arba iki 5 procentų metinių palūkanų pagal įstatymų reikalavimus; panaikinti arba sumažinti paskolos specialiosios dalies 2.18. punkte skaičiuojamas palūkanas (procesines palūkanas) nuo 19 procentų metinių palūkanų iki 2,50 procentų metinių palūkanų pagal protingumo ir sąžiningumo principus arba iki 5 pagal įstatymų reikalavimus.

2. Teisme 2020-04-23 gautas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turtui: žemės sklypui, kurio unikalus Nr. 0101-007-0161, ir sodo nameliui, kurio unikalus Nr. 1397-7080-901, pagal CPK 145 straipsnio nuostatas, nes kitoje civilinėje byloje, kurios Nr. e2-4623-861/2020, ieškinys dar nebuvo priimtas tik dėl žyminio mokesčio nesumokėjimo. Teismui 2020-04-24 nutartimi įpareigojus ieškovą patikslinti prašymą, ieškovas 2020-04-29 pateikė teismui patikslintą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriuo prašo teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones turtui: žemės sklypui, kurio unikalus Nr. 0101-007-0161, ir sodo nameliui, kurio unikalus Nr. 1397-7080-901, pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 1, 2, 6, 12, 13 punktus.

Šalies argumentai

3. Ieškovas nurodė, jog turi būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kadangi byloje paaiškėjo naujos aplinkybės, kad Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba pradėjo naują ikiteisminį tyrimą dėl turto iššvaistymo. Ieškovo atžvilgiu galimai buvo atlikti neteisėti ir nusikalstami veiksmai, nes paskola įkeistas turtas buvo parduotas galimai fiktyviam ar susijusiam su kredito unija asmeniui. Ieškovo skola buvo nušalinto bankroto administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“ parduota galimai fiktyvioms įmonėms dar nepasibaigus kredito unijos bankroto procedūroms. Patenkinus ieškinį kitoje civilinėje byloje Nr. e2-4623-861/2020 nebus iš ko išreikalauti antstolio pervestus pinigus. A. J. C. ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-4623-861/2020 nebuvo priimtas, kadangi A. J. C. laiku nesumokėjo žyminio mokesčio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė. Nurodė, kad ieškovas pateiktame ieškinyje aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą, išdėstė faktinės aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimus, pateikė įrodymus, kurie tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimus, todėl yra pagrindas daryti išvadai, jog ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą. Ieškovas prašo taikyti turtui: žemės sklypui, kurio unikalus Nr. 0101-007-0161, ir sodo nameliui, kurio unikalus Nr. 1397-7080-901, laikinąsias apsaugos priemones numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalies 1, 2, 6, 12, 13 punktuose. Ieškovas pateiktu teismui ieškiniu prašo modifikuoti paskolos sutartį. Ieškovas neprašo pripažinti paskolos sutarties negaliojančia, taigi ieškovas neneigia jo prievolės grąžinti paskolos sumą, tačiau siekia sumažinti iš jo išieškomą skolos sumą. Tenkinus ieškovo ieškinį visiškai, ieškovo prievolė atsiskaityti su savo kreditoriumi išliktų. Ieškovas nagrinėjamu atveju nepateikė pakankamų įrodymų, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės užtikrins būsimo ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą. Aplinkybė, jog Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą negali būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi nepriimtas joks teismo sprendimas, kuris patvirtintų ieškovo nurodomas aplinkybes.

Šalies argumentai

5. Ieškovas 2020-04-23 prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės sieja su kita civiline byla, kurioje ieškovas yra A. J. C., bylos Nr. e2-4623-861/2020. Šioje byloje ieškovas A. J. C. reiškė reikalavimą panaikinti turto pardavimo iš varžytinių aktą 2019-10-25 Nr. S-19-174-15935 vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/00453 ir pritaikyti paskolos turtui restituciją. Šioje byloje ieškinys buvo laikytas nepaduotu tinkamai nepašalinus trūkumų. Nutartis, kuria ieškinys laikytas nepaduotu, šią dieną nėra įsiteisėjusi. Šioje civilinėje byloje galėtų būti teikiamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios užtikrintų šioje civilinėje byloje pareikštus reikalavimus, o siekdamas užtikrinti kitoje civilinėje byloje pareikštus reikalavimus, jis prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėtų teikti būtent toje byloje.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Ieškovas A. C. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad teismas nutartyje netinkamai ir nepagrįstai nustatė teisines ir faktines esmines bylos aplinkybes (jų visumą). Ginant viešąjį interesą (nes buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl baudžiamųjų bylų iškėlimo) buvo tinkamas pagrindas uždrausti atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ginčo turtui. Civilinėse bylose Nr. e2-2449-862/2020, Nr. e2-4623-861/2020 ir skyrėsi pareikštų ieškinių reikalavimai (t. y. skyrėsi šiose civilinėse bylose pareikštų ieškinių dalykai), tačiau, buvo akivaizdu, jog nustatinėtinos ir vertintinos faktinės aplinkybės iš dalies sutapo, todėl tarp šių bylų egzistavo tiesioginis teisinis ryšys. Šiame teisiniame procese priimti procesiniai sprendimai turėjo esminę prejudicinę galią kitose bylose. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjas jokiu galimu būdu negalėjo užtikrinti ginčo turto stabilumo. Šioje byloje patenkinus ieškovo reikalavimus ir iš esmės pasikeitus ieškovo skolai galėjo nebūti iš ko susigrąžinti jau išieškotą skirtumą. Atsakovas galėjo neturėti ir neturėjo lėšų atlyginti ieškovui jau išieškotą skirtumą. Aplinkybė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą galėjo būti tinkamas pagrindas taikyti prevencines laikinąsias apsaugos priemones, nors dar nebuvo priimtas joks teismo sprendimas, kuris patvirtintų ieškovo nurodomas aplinkybes. Ir šioje civilinėje byloje galėjo būti teikiamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios užtikrintų būtent šioje civilinėje byloje pareikštus reikalavimus, siekiant užtikrinti šioje civilinėje byloje pareikštus reikalavimus.

7. Teismas turėjo pagrindą sustabdyti galimą turto pardavimą (perdavimą) dar kitiems asmenis, nes šios bylos nagrinėjimo metu UAB „Baltic debt management“ jau neatsakė į teismo siunčiamus procesinius dokumentus, todėl galėjo būti fiktyviai uždaryta. Panaikinus turto pardavimo iš varžytynių aktą ir pritaikius restituciją, jau nebus iš ko išreikalauti antstolio pervestus pinigus gautus pardavus turtą, todėl šioje byloje reikėjo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi A. J. C. ieškinio priėmimas arba nepriėmimas toje ginčo byloje dar galėjo užtrukti, o ginčo turtas galėjo būti perleistas (parduotas) dar kitiems (tretiems) asmenims, todėl šioje byloje reikėjo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to pasaulyje susidarė ypatinga situacija ir mūsų šalyje buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, todėl teismas turėjo įvykdyti savo tiesioginę pareigą vykdyti teisingumą ir sustabdyti tolesnius galimus veiksmus su ginčo turtu. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra turėjo ištirti ir pasisakyti apie tokių sandorių teisėtumą ir fiktyvumą, bei apsimestinumą, ir sustabdyti galimą turto pardavimą dar kitiems asmenims. Šios bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo naujos esminės aplinkybės (jų visuma) ir ieškovas gavo naujus procesinius dokumentus (priedus), kurie parodė, kad buvo atliktos galimai nusikalstamos veikos. Buvo pažeistas ne tik ieškovo, bet ir viešasis interesas. Viešasis interesas suponavo pareigą ieškovo prašymus priimti ir išnagrinėti, bei patenkinti. Viešasis interesas reikalavo priimti ieškovo byloje pateiktus naujus paaiškinimus dėl kredito sutartimi nustatyto netesybų dydžio ir jo galimo mažinimo, bet ir tinkamai įvertinti naujas (naujai paaiškėjusias) esmines aplinkybes. Kredito unija netinkamai įvertino kredito gavėjo (ieškovo) kreditingumą, ir kad finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymo atvejais kredito sutartyje nustatyta marža negalėjo būti didinama.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Apeliantas kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones žemės sklypui, kurio unikalus Nr. 0101-007-0161, ir sodo nameliui, kurio unikalus Nr. 1397-7080-901, pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 1, 2, 6, 12, 13 punktus. CPK numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymėtina tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog būsimas teismo sprendimas bus realiai įvykdytas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimais ar užtikrinti visai kitus šalių interesus (o ne būsimo teismo sprendimo įvykdymą). Tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.

10. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neprašo pripažinti paskolos sutarties negaliojančia, taigi ieškovas neneigia jo prievolės grąžinti paskolos sumą, tačiau siekia sumažinti iš jo išieškomą skolos sumą, kas reiškia, jog tenkinus ieškovo ieškinį, jo prievolė kreditoriui išliktų. Ieškovo ieškinyje nėra pareikšta reikalavimų, kuriems užtikrinti turėtų būti taikomos jo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovas, pareikšdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nenurodė naujų aplinkybių, dėl ko jo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turėtų būti patenkintas, nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškovo nurodoma aplinkybė, jog Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą negali būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi tyrimas nėra užbaigtas ir nėra nustatyta jokių teisės aktų pažeidimų. Ieškovas taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti reikalavimus, pareikštus kitoje civilinėje byloje. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šioje civilinėje byloje prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turėtų užtikrinti reikalavimus, pareikštus šioje byloje. Siekiant, kad reikalavimai būtų užtikrinti ieškovo minimoje civilinėje byloje, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti reiškiamas toje byloje.

11. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016). Šiuo atveju ieškovas pakartotiniu prašymu neįrodė galimų atsakovo nesąžiningų veikslų buvimo ir galimų tokių veiksmų pasekmių ieškovui. Net tuo atveju, jei būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas nesukeltų grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.

12. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

13. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą -procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Ieškovo A. C. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius