Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-11-14 · Civilinė byla Nr. e2S-1561-459/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-14
Bylos Nr.
e2S-1561-459/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05286-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Andrulienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „C. E.“, uždarajai akcinei bendrovei „C. E.“
Ieškovas
mažosios bendrijos „Amberos“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1561-459/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05286-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.1.18.3; 3.1.18.2.3. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 14 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „C. E.“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Amberos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „C. E.“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Amberos“ su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė teismo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „C. E.“ 5 279,90 Eur nuostoliams dėl nekokybiškai atliktų rangos darbų atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant ieškinio reikalavimus – ieškinio sumos kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino – taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei priklausančio nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto, o jo nesant ar nepakankant, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštą už 5 279,90 Eur sumą, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Teismo motyvai:

2.1. Nurodė, kad ieškinio reikalavimas materialiniu teisiniu aspektu yra galimas, ieškinio faktinis pagrindas suformuluotas, pateikti jį pagrindžiantys paaiškinimai, įrodymai. Sprendžiant klausimą dėl antrosios sąlygos buvimo, įvertintina tai, kad ieškinio reikalavimas yra turtinio pobūdžio, teismui nėra žinoma atsakovės turtinė padėtis, kiti kreditiniai įsipareigojimai. Esant nustatytoms aplinkybėms, yra pagrindas manyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė gali imtis veiksmų, siekdama paslėpti turimą turtą, perleisti tretiesiems asmenims, ir teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

3. Atsakovė UAB „C. E.“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti. Skundo motyvai:

3.1. Nurodo, kad aplinkybė, jog teismui nežinoma atsakovės turtinė padėtis, savaime nesukuria jokių prielaidų apie grėsmę, kad atsakovė ketintų slėpti jai priklausantį turtą.

3.2. Nurodo, kad CPK 147 str. nustato teismui galimybę pareikalauti įrodymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, informuojant atsakovę ir sudarant galimybę pateikti savo paaiškinimus ir įrodymus.

3.3. Pažymi, kad ieškinio suma yra tik 5 279 Eur, atsakovė yra juridinis asmuo. Taigi akivaizdu, kad ši suma netgi nėra didelė, kad būtų galima daryti prielaidą, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir esant nepalankiam sprendimui, atsakovė siektų nuslėpti turtą, kad išvengtų įsipareigojimų vykdymo.

3.4. Nurodo, kad ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovė netinkamai atliko patalpų apdailos remonto darbus, t. y. atsakovė buvo įsipareigojusi atlikti tik paviršinius remonto darbus. Tuo tarpu, kaip matyti iš 2019 m. balandžio 29 d. Patalpų apžiūros akto Nr. PDS/19/0429-1, sienų įtrūkimų priežastys galėjo būti mūrinių konstrukcijų perkrovos, pamatų netolygių nuosėdžių dėl konstrukcijų įlinkių galbūt dėl išorinių veiksmų, kaip kad šalia vykusių statybos darbų (poliakalės sukeltų vibracijų) ir t. t. (2019 m. kovo 4 d. Apžiūros aktas). Taigi galimiems defektams įtakos galėjo turėti ne atsakovės netinkamai atlikti darbai, o išoriniai nuo atsakovės nepriklausantys veiksniai. Jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių ieškinį, ieškovė nėra pateikusi.

3.5. Nurodo, kad ieškovė nepateikė jokio įrodymo, pagrindžiančio nuostolių dydį. Ieškovė pateikė tik Excell formato lentelę, tačiau iš jos neaišku, kas ją surašė, kuo remiantis atlikti skaičiavimai. Tikėtina, kad šią lentelę parengė pati ieškovė, todėl ji nelaikytina objektyviu įrodymu, patvirtinančiu ieškovės patirtų nuostolių dydį.

Atsiliepimas

4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti arba įpareigoti atsakovę UAB „C. E.“ įmokėti reikalaujamą sumą (5 279,90 Eur) į Teismo specialiąją sąskaitą, siekiant užtikrinti tinkamą teismo sprendimo įvykdymą bei siekiant optimalios ginčo šalių interesų pusiausvyros.

5. 2019 m. spalio 29 d. ieškovė vadovaudamasi CPK 42 straipsniu pateikė papildomus paaiškinimus raštu. Nurodė, kad atsakovė atliko nekokybiškus statybos darbus, tai pripažino pradėjusi šalinti broką, tačiau broko taisymo darbų nebaigė. Akivaizdu, kad užsakovei, t. y. ieškovei yra padaryta žala, nes už darbus atsakovei buvo sumokėta, o tik vėliau paaiškėjo darbų brokas. Todėl teismas atlikęs preliminarų įrodymų vertinimą neturėjo jokio pagrindo laikyti, kad ieškinys yra neva aiškiai nepagrįstas. Nurodė, kad nėra aišku ar areštuoto turto pakanka teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovė esant tokiai situacijai nepatikslino savo turtinės padėties ir neteikė jokių įrodymų, todėl pasitvirtino prielaida, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu. Iki šios dienos atsakovė nėra padengusi nors iš dalies nuostolių, kas parodo, kad atsakovė gera valia nuostolių neketina padengti, galimai ir dėl nepalankios jos turtinės padėties. Atsakovė nepateikė jokio nuostolių užtikrinimo ir norėdama turto arešto panaikinimo net nesiekia mainais už areštuotą turtą įnešti į teismo depozitinę sąskaitą ieškinio sumos dydžio pinigų sumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

8. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

10. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios sąlygos (ieškinio prima facie pagrįstumo) vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovės nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.

11. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

12. CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Todėl ieškovė, manydama, kad jos teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, turi įstatymo suteiktą teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl nuostolių priteisimo. Ar jos ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, pirmosios instancijos teismas nuspręs bylą išnagrinėjęs iš esmės.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galbūt pažeistų teisių gynybos būdą ar dėl kitų aiškių priežasčių ieškovės ieškinys jau šiuo metu galėtų būti pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu. Apeliantės atskirajame skunde dėstomi argumentai dėl to, kad defektams įtakos padarė ne atsakovės netinkamai atlikti darbai, o išoriniai nuo atsakovės nepriklausantys veiksniai; jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškinį, ieškovė nėra pateikusi; nuostolių dydį pagrindžianti Excell formato lentelė nelaikytina objektyviu įrodymu, patvirtinančiu ieškovės patirtų nuostolių dydį, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, reikalaujantis nagrinėjamam ginčui aktualaus teisinio reguliavimo analizės, bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visapusiško ir detalaus išnagrinėjimo, kuris negali būti atliekamas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Remdamasis pirmiau nurodytais teisiniais ir faktiniais aspektais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalima pripažinti, kad ieškinys prima facie yra nepagrįstas ir ieškovės reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas.

14. Apeliantė nurodo, kad aplinkybė, jog teismui nežinoma atsakovės turtinė padėtis, savaime nesukuria jokių prielaidų apie grėsmę, kad atsakovė ketintų slėpti jai priklausantį turtą. Pažymėjo, kad ieškinio suma yra tik 5 279 Eur, o atsakovė yra juridinis asmuo. Kaip matyti iš byloje esančio 2019 m. liepos 24 d. Turto aprašo Nr. (duomenys neskelbtini), įmonė turi turto. Taigi akivaizdu, kad ši suma netgi nėra didelė, kad būtų galima daryti prielaidą, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir esant nepalankiam sprendimui, atsakovė siektų nuslėpti turtą, kad išvengtų įsipareigojimų vykdymo.

15. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantės argumentu dėl to, kad vien tik ieškinio suma pati savaime nenusako poreikio taikyti ribojimus disponuoti turtu. Tačiau pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones rėmėsi ne vien ginčo sumos dydžiu, bet kartu ir pažymėjo, kad ieškinio reikalavimas yra turtinio pobūdžio, o teismui nėra žinoma atsakovės turtinė padėtis bei kiti kreditiniai įsipareigojimai. Tokie faktiniai duomenys rodo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

16. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymą siejant ir su ginčo sumos dydžiu, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma jam nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1118/2014).

17. Taigi apeliantė siekdama paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą ir įrodyti, kad 5 279 Eur suma jai kaip juridiniam asmeniui nelaikytina didele, kad pagal savo turtinę padėtį ji yra pajėgi grąžinti tokią sumą, jei ieškinys būtų patenkintas, privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos gerą finansinę padėtį.

18. Apeliantė nurodo, kad iš byloje esančio 2019 m. liepos 24 d. Turto aprašo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad įmonė turto turi. Tačiau apeliacinės instancijos teismui įvertinus antstolio 2019 m. liepos 24 d. aprašytą turtą matyti, kad aprašytos tik trys transporto priemonės, o viso turto vertė nenustatyta. Apeliantė buvo įpareigota nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 dienas nuo šio turto aprašo gavimo momento, pateikti antstoliui įmonės trumpalaikio / ilgalaikio turto žiniaraščius su juose nurodytomis turto vertėmis šią dieną; taip pat pristatyti šiuo turto aprašu aprašytas transporto priemones antstoliui apžiūrai arba raštu nurodyti aprašytų transporto priemonių buvimo / saugojimo vietą, kartu pateikiant transporto priemonių registracijos liudijimų kopijas, nuotraukas (išorės, vidaus ir variklio) bei dokumentus, pagrindžiančius transporto priemonių vertę šią dieną. Duomenų apie antstoliui pateiktus dokumentus ir aprašyto turto vertes apeliantė apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu nepateikė. Taigi nors apeliantė nurodo, kad turi turto, t. y. tris antstolio aprašytus automobilius, tačiau neaiški šių automobilių būklė ir rinkos vertė, ar šios vertės pakaktų, jei ieškinys būtų patenkintas. Todėl apeliantės finansinė padėtis, jai pačiai nepateikus jokių įrodymų apie turimo turto vertę ar kitus įmonės finansinius dokumentus, nežinoma, ir todėl teigti, kad ieškinio suma atsakovei nėra reikšminga, o jos turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo, nėra pagrindo.

19. Taip pat remiantis informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad Vilniaus apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 15 d. išdavė teismo įsakymą dėl 5 427,51 Eur išieškojimo iš atsakovės UAB „C. E.“, taip pat Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-12232-991/2019 dėl skolos išieškojimo iš atsakovės UAB „C. E.“, taigi darytina išvada, kad apeliantė, be turimo neaiškios vertės turto, turi ir kreditorių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

20. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, jog kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Raimonda Andrulienė