- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-24
- Bylos Nr.
- 2A-302-368/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02886-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- P. S.
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-92-215/2013, iškeltoje pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovui V. B., tretiesiems asmenims (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijai, V. S. dėl turtinės bei neturinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas P. S. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. B. 6165,44 Lt turtinę žalą ir 5000 Lt neturtinę žalą, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis su šeima pagal panaudos sutartį gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso jo motinai V. S.. Teigė, kad prieš 3–4 metus šį butą suremontavo, nusipirko naujus baldus, virtuvės įrangą, pakeitė santechninius įrenginius. Tvirtina, kad 2012-05-22, apie 16 val., butas buvo aplietas ir buvo padaryta 6165,44 Lt žala, kurią dėl netvarkingos santechnikos sukėlė atsakovas. Pažymėjo, kad jis ir jo šeima patyrė daug nepatogumų, išgyvenimų, stresą, ir patirtą neturtinę žalą įvertino 5000 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui P. S. iš atsakovo V. B. 6165,44 Lt turtinės žalos atlyginimą ir 65,20 Lt bylinėjimosi išlaidas. Taip pat priteisė iš atsakovo 40,40 Lt, o iš ieškovo 32,78 Lt pašto išlaidas valstybei. Likusią ieškinio dalį atmetė. Nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybių, o jo teiginiai, jog vamzdis galėjo trūkti dėl padidėjusio vandens spaudimo ar dėl susidėvėjusių vamzdžių, laikytini deklaratyviais. Pažymėjo, kad atsakovas pažeidė bendrijos įstatus, kadangi savavališkai atliko bendros inžinerinės įrangos (šalto vandens vamzdžio, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso patalpų savininkams) suvirinimo darbus, o prieš atliekant suvirinimo darbus, nepranešęs bendrijos pirmininkei, užsuko gyventojams vandenį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2013-05-16 vandentiekio avarijos apžiūros akte nurodyta, jog vandentiekio avarija nurodytoje vietoje negalėjo įvykti, kadangi esant atidarytam vandentiekio kranui, neįmanomas vamzdyno trūkimas, ir suvirinimo darbai atlikti nekokybiškai, dirbtinai imituojant avariją. Sprendė, kad ieškovo pagal panaudos sutartį valdomas butas buvo aplietas iš atsakovui priklausančio buto dėl atsakovo netinkamai prižiūrimų santechnikos įrenginių. Teismo vertinimu, ieškovas medicininiais dokumentais nepagrindė savo teiginių, kad buto apliejimas turėjo įtakos jo ir šeimos narių sveikatai, todėl atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėdamas, jog neįmanoma visiškai išvengti natūralių gyvenimo reiškinių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Skųsdamas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą, apeliantas (atsakovas) V. B. prašo teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde teigia, kad vandentiekio avarija įvyko iki apskaitos prietaiso ir mano, jog dėl ieškovui padarytos žalos yra atsakinga bendrija. Apelianto vertinimu, teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.
Atsiliepimas
Atsiliepdamas į apeliacinį skundą, ieškovas P. S. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad atsakovas neginčijo padarytos žalos ir bandė imituoti apliejimo priežastį.
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos pirmininkė R. J. nurodė, kad po buto apliejimo matė netvarkingą ieškovo skalbimo mašinos žarną. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas pats iškvietė suvirintoją, savavališkai užsuko vandens padavimą į namą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apelianto (atsakovo) V. B. apeliacinis skundas netenkintinas.
CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Nors apeliantas su skundu pateikė naujus (papildomus) įrodymus, tačiau skunde nesuformulavo pašymo priimti šiuos įrodymus ir nepagrindė būtinybę minėtus įrodymus pateikti Šiaulių apygardos teismui. Be to, apeliantas nepaneigė aplinkybių, kad turėjo galimybę šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nevertina apelianto pateiktų naujų įrodymų.
Teisėjų kolegija, įvertindama apelianto skundo turinį, pažymi, kad skunde apeliantas iš esmės kelia tik įrodymų vertinimo klausimą.
Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi atsakovas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą dėl žalos, atsiradusios dėl vandens užliejimo, atlyginimo atsakovo (apelianto) veiksmai yra laikomi neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).
Iš 2013-05-16 vandentiekio avarijos apžiūros akto matyti, kad komisija, vietoje apžiūrėjusi atsakovo nurodytą vandentiekio avariją sukėlusią vietą, kuri yra iki įvadinio ventilio bute, nustatė, jog vandentiekio avarija nurodytoje vietoje negalėjo įvykti, kadangi esant atidarytam vandentiekio kranui, neįmanomas vamzdyno trūkimas. Taip pat nustatė, kad atsakovo bute atlikti vandentiekio suvirinimo darbai buvo atlikti nekokybiškai, dirbtinai imituojant avariją (1 tomas, 111–112 b. l.). Nors apeliantas nesutinka su minėtu apžiūros aktu, tačiau jo išvadų nepaneigė ir nepagrindė savo teiginių dėl kitos buto apliejimo priežasties. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme namo savininkų bendrijos atstovė paliudijo, kad po avarijos užėjusi į atsakovo butą, matė, jog avarija įvyko dėl atsakovo skalbimo mašinos trūkusio čiaupo (2 tomas, 21 b. l.).
Bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte nustatyta, kad bendrosios pastato inžinerinės sistemos, tarp jų: šilumos ir sanitarinės technikos (įskaitant šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus) yra pastato bendrojo naudojimo objektai. Pagal įstatymo 4 straipsnio 1 dalį bendrija įgyvendina butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra.
CK 6.248 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laikoma, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl žalos padarymo, jeigu jo elgesys neatitinka įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų veikimo tam tikroje situacijoje standartų, nes jis nesugebėjo pasielgti taip, kaip turėtų pasielgti protingas žmogus.
Pagal bendrijos įstatų 17.6. punkte bendrijos narys privalo savavališkai be bendrijos pirmininko ar jo įgalioto asmens leidimo nereguliuoti, nekeisti, neremontuoti namo bendrosios inžinerinės įrangos, bendrųjų konstrukcijų ir bendro naudojimo patalpų (1 tomas, 104 b. l.). Atsakovas, būdamas bendrijos nariu (1 tomas, 108 b. l.), tačiau, nesilaikydamas minėtų įstatų, savavališkai atlikdamas vandentiekio suvirinimo darbus, apie tai neinformuodamas bendrijos pirmininkės ar įgalioto asmens, ir negavęs šiems darbams leidimo, prisiėmė tokių darbų atlikimo pasekmes. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto veiksmai, siekiant neparodyti tikrų vandentiekio avarijos priežasčių, neatitinka sąžiningo namo bendraturčio elgesio standarto.
Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Kiti skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.