Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-09-24 · Civilinė byla Nr. e2YT-24039-1050/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-24
Bylos Nr.
e2YT-24039-1050/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18514-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Greičiūtė-Petrauskienė
Pareiškėjas
G. J.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė „Turto bankas“, D. J., S. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-24039-1050/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18514-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 24 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Greičiūtė-Petrauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Turto bankas“, D. J., S. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja G. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo sutuoktinio I. J. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su I. J.. 2007-06-15 pareiškėja G. J. ir jos sutuoktinis I. J. bendros jungtinės nuosavybės teise mainų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo ½ dalį buto, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktinis I. J. (duomenys neskelbtini) mirė. Nurodė, kad notaras Dionizas Adomavičius (duomenys neskelbtini) išdavė liudijimą, kuriame nurodyta, kad Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notarų biure paveldėjimo byla po sutuoktinio mirties pradėta nebuvo. Nuo pat buto dalies įsigijimo 2007-06-15, pareiškėja visą laiką gyveno bute, rūpinosi juo kaip savo – tvarkė namų ūkį, naudojosi bute esančiais apyvokos daiktais, mokėjo komunalinius ir kitus mokesčius. Nurodė, kad suinteresuoti asmenys S. J. ir D. J. yra mirusiojo dukros.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Nurodė, kad gavo pranešimą apie per įstatyme nustatytą terminą nepriimtą I. J. palikimą. VĮ „Turto bankas“ 2020-04-23 informavo pareiškėją G. J. dėl mirusiojo palikimo paveldėjimo procedūrų valstybei pradėjimo. Nurodė, kad šiuo metu pareiškėja nėra pateikusi rašytinių įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų, jog palikėjo palikimas po jo mirties buvo priimtas per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą.

Suinteresuoti asmenys D. J. ir S. J. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad ginčo dėl palikimo priėmimo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos G. J. ir I. J. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktinis (duomenys neskelbtini) mirė santuokoje. Iš byloje esančios VĮ „Registrų centras“ gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis, nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis turėjo dvi dukras – D. J. ir S. J. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėja ir jos sutuoktinis I. J. 2007-06-15 mainų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biure nebuvo pradėtos paveldėjimo bylos dėl (duomenys neskelbtini) mirusio I. J. turto.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).

Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ nurodė, kad pareiškėja nėra į bylą pateikusi rašytinių įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų, jog palikėjo palikimas po jo mirties buvo priimtas per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą. Pažymėtina, kad nors į bylą nėra pateikta tiesioginių įrodymų, liudijančių pareiškėjos atliktus aktyvius veiksmus, priimant mirusio sutuoktinio palikimą per tris mėnesius po jo mirties, byloje esančių duomenų visuma apie tai, kad butas buvo įgytas santuokos metu ir registruotas kaip abiejų sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pareiškėja tiek iki sutuoktinio mirties, tiek po jos, gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo už butui tiekiamas komunalines paslaugas, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja G. J. priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Tokią išvadą pagrindžia ir tai, kad per visą laikotarpį nuo palikėjo I. J. mirties (duomenys neskelbtini) jokie kiti potencialūs įpėdiniai neginčijo aplinkybės, kad pareiškėja pradėjo mirusiojo turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjo mirties, dėl palikimo priėmimo nesikreipė, be to, nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjos teisės paveldėti mirusio sutuoktinio turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti.

Vadovaujantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjos prašymas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja G. J. po savo sutuoktinio I. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu realizuoti pareiškėjai paveldėjimo teisę po sutuoktinio I. J. mirties.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spęsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270, 448 straipsniais,

nutaria:

patenkinti pareiškėjos G. J., a. k. (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po I. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė pareiškėja G. J., a. k. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turtintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos G. J., a. k. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lina Greičiūtė-Petrauskienė