Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-11-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2760-818/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-11-08
Bylos Nr.
1-2760-818/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35342-2022-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Kaltinamasis
A. B.
Advokatai
Mindaugas Lukaševičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2760-818/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35342-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.8; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Violetai Makevičienei,dalyvaujant prokurorui Alvydui Markauskui,kaltinamajam A. B. (A. B.), jo gynėjui advokato padėjėjui Mindaugui Lukaševičiui,galimam laiduotojui E. B. (E. B.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vidurinio išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis - (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. B., 2022 rugsėjo 15 d., apie 09.35 val. adresu (duomenys neskelbtini), nuo sankryžos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apie 50 metrų link (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus nuo alkoholio, vairavo automobilį „KIA SORENTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,12 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Tokiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir nurodė, kad kaltinamajam akte nurodytomis aplinkybėmis jis būdamas namuose vartojo alkoholį – alų, kokį būtent kiekį alkoholinio gėrimo jį išgėrė neatsimena, bet tai buvo 7 procentų stiprumo alkoholinis gėrimas. Vartojant alkoholį, nieko nevalgė, po to nuėjo miegoti, nes anksti ryte reikėjo važiuoti į darbą. Atsikėlus apie 7.00 val. jis jautėsi gerai, todėl su jo tėvui priklausomu automobiliu „Kia“ važiavo į darbą, bevažiuojant jis nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelkraštyje esantį medį. Netrukus į įvykio vietą atvažiavę policijos pareigūnai alkotesterio pagalba jam nustatė virš 3,00 promilių girtumą, to fakto neginčija, dėl savo veiksmų gailisi ir jų nepateisina. Teismo posėdyje A. B. išreiškė prašymą dėl laidavimo instituto taikymo jo atžvilgiu, laiduotoją įvardino savo tėvą – E. B., kuris jam yra autoritetas ir jis tėvo nuolat klauso patarimų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje laiduotojas E. B. paaiškino, kad vairuojant automobilį apsvaigimo būsenoje jo sūnus A. B. pasielgė neatsakingai. Nurodė, kad jis su kaltinamuoju gyvena vienoje gyvenamojoje vietoje, nuolat palaiko tarpusavyje ryšį, jis turi autoritetą kaltinamajam, pastarasis klauso jo patarimų. Apie save nurodė, jog yra dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbovietėje charakterizuojamas tik teigiamai, yra neteistas, administracine tvarka nebaustas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-09-16 A. B. įtariamojo apklausos metu parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažįsta visiškai, kad lietuvių kalbą supranta, skaityti rašyti moka, vertėjas jam nereikalingas. Įtariamojo teisės jam išaiškintos. Teisė turėti gynėją jam išaiškinta. Įtarimą perskaitė, įtarimo esmė yra aiški ir suprantama, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažįsta visiškai. Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas. Narkotinių medžiagų nevartoja. Psichikos sutrikimų neturi. Parodymus duoti sutinka. 2022-09-14 dienos vakaro ir naktį vartojo alkoholį, alkoholį gėrė vienas. Gėrė alų, kurio pavadinimo neatsimena, pamena, kad buvo virš 7 procentų stiprumo, ir išgėrė apie 3 litrus. Po ko jis nuėjo miegoti, ir miegojo apie 4 val. Taip pat nori paminėti, kad jis nieko nevalgė. Po ko jis atsikėlė apie 07.00 val. nieko nevalgė ir kadangi jis jautėsi gerai ir apie 09.00 val. nusprendė važiuoti į darbą su jo tėčiui priklausančiu automobiliu "Kia Sorento" valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ir jis važiavo nuo (duomenys neskelbtini) jis pasuko į (duomenys neskelbtini) po ko jis pasuko žiede į kairę pusę į (duomenys neskelbtini) . Ir tik įvažiavus į (duomenys neskelbtini) ir pavažiavus apie 50 metrų užmetė mano automobilio užpakalį ir jo vairuojama automobilį sumėtė ir jis nesuvaldęs atsitrenkė į medį su automobilio dešine puse. Po ko maždaug po 15-20 min. atvyko policijos pareigūnai. Kuriems jis prisipažino vairavęs neblaivus ir jiems patikrinus jo girtumą alkotesteriu buvo nustatytas pirmu kartu 3,17 promilių girtumas, o antru pūtimu 3,12 promilių girtumas. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi, kad taip neatsakingai pasielgė. Taip pat nori paminėti, kad į teismą kreipsis su prašymu bylą baigti laidavimu, (b. l. 48).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-09-16 apklaustas liudytoju E. B. parodė, kad jis yra A. B. tėvas. Jis turi nuosavybės teisę jam priklausantį automobilį „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pirko 2019 metais savo reikmėms ir kartais, jei reikia, duoda automobilį savo sūnui, A. B.. Kas buvo 2022-09-15 jis sužinojo iš savo sūnaus, kuris jam paskambino kai jau jam priklausantį automobilį "Kia Sorento" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sudaužė. Sūnus jam pasakė, kad būdamas neblaivus su jam priklausančiu automobiliu atsitrenkė į medį, po ko atvyko policijos pareigūnai ir automobilį išvežė į automobilių saugojimo aikštelę. Kad sūnus vairavo būdamas neblaivus jis nieko nežinojo. Jis tik iš vakaro t. y. 2022-09-14 jo paprašė, kad su jam priklausančiu automobiliu, galėtų nuvykti į darbą. Jis nieko blogo neįtaręs davė automobilį, kadangi jis nieko nežinojo ir taip pat nori paminėti, kad net nejautė iš vakaro nuo jo sklindančio alkoholio kvapo. Taip pat kiek jam yra žinoma jis niekada nevairuoja būdamas neblaivus. Kas jam šiuo metu pasidarė jis nežino. Taip pat nori paminėti, kad jam automobilis "Kia Sorento" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) labai reikalingas, važiuoti į sodybą, kadangi ten labai blogas kelias. Dėl šių priežasčių prašo jūsų atiduoti jam priklausantį automobilį, kadangi jis pats vairuoja šį automobilį ir tik kartais duoda naudotis sūnui, A. B., (b. l. 25).

2022-10-03 Ž. B. liudytojo apklausos metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate tyrėju. 2022-09-15 dirbo pagal iš anksto nustatytu grafiku kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato vyresniąja tyrėja A. P.. Ir jiems patruliuojant su tarnybiniu automobiliu apie 09:90 val. gavo iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sankryžoje nuo kelio į griovį nuvažiavo automobilis „Kia Sorento“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pravažiuojantis įtaria, kad vairuotojas neblaivus, nelaukia. Jiems atvykus į nurodytą vietą pamatė į griovį, šalia miško, nuvažiavusį automobilį "Kia Sorento" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kiek šiuo metu atsimena. Taip pat pamatė, kaip prie aukščiau minėto automobilio galo yra pritvirtintas vilkimo lynas. Asmens paklausė, ar jis pažįsta automobilį vairavusį asmenį pastarasis jam atsakė, kad nepažįsta jis tik pravažiuodamas (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pastebėjo į griovį įvažiavusį aukščiau minėtą automobilį, nusprendė sustoti ir paklausti automobilį, „Kia Sorento", vairavusio asmens ar jam nereikalinga pagalba. Po ko jo vairuotojas paprašė, kad jis ištemptų jo automobilį "Kia Sorento" iš griovio. Tada vyriškis vairuotojo paklausė ar jis blaivus ir vairuotojui atsakius, kad jis blaivus ir nesukėlus vyriškiui jokių įtarimų jis nusprendė padėti vairuotojui. Ir tik prikabinus lyną prie automobilių atvyko jie. Po ko jis vyriškio paklausė ar jis matė vairavimo faktą jis jam teigė, kad nematė jis tik matė jau į griovį įvažiavusį automobilį "Kia Sorento". Kai jie atvyko jis iškart vairuotojui pasakė, kad jie patikrins jo blaivumą ir vairuotojas sutiko. Patikrinus jo blaivumą pirmu kartu buvo nustatytas 3,17 promilių girtumas, o antru kartu, po maždaug 20 min. buvo nustatytas 3,12 promilių girtumas, kiek šiuo metu atsimena. Kadangi vyriškis nematė vairavimo fakto ir labai skubėjo, jie užsirašę jo asmens duomenis paleido. Priėjo bendrauti su "Kia Sorento" vairuotoju, kiek šiuo metu atsimena A. B., kuris nurodė, kad alkoholį gėrė iš vakaro t. y. 2022-09-14 apie 22 val. Taip pat jo paklausė apie įvykio aplinkybes ir A. B. nurodė, kad važiavo (duomenys neskelbtini) suko į (duomenys neskelbtini) nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į griovį. Taip pat vyriškis nurodė, kad automobilis priklauso jo tėvui. Po ko A. B. jie įteikė šaukimą atvykti į policijos įstaigą, o automobilį "Kia Sorento" išvežė į automobilių stovėjimo aikštelę (b. l. 31).

2022-09-15 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-35342-22, pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2022 rugsėjo 15 d., apie 09 val. 35 min., adresu (duomenys neskelbtini), nuo sankryžos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apie 50 metrų link (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus nuo alkoholio, A. B. vairavo automobilį „KIA Sorento “ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,12 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 1-7).

Žemesnės instancijos teismas

Apžiūrėta įvykio vieta ir automobilis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryža; bei automobilis?„KIA Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su išoriniais apgadinimo požymiais - apgadintas automobilio variklio dangtis, prekinis stiklas, prekinis bamperis, dešinės pusės priekinis žibintas, dešinės pusės sparnas, sparno apdaila, dešinės pusės priekinės ir galinės durelės, išdaužti prekinių ir galinių durų stiklai (b. l. 8-11).

2022-10-01 apžiūros protokolu apžiūrėtas Body cam vaizdo įrašas. Vaizdo įrašai pasileidžia su "VLC media player". Vaizdo įrašo pavadinimas "2022_0915_094752_002" Vaizdo įrašo trukmė 08:20 min. Paleidus vaizdo įrašą apačioje, kairėje pusėje matomas užrašas: VLN_1PK_6093AA 2022/09/15 ir besikeičiantis laikas. Vaizdo įrašo pradžioje matoma dešinėje pusėje nuvažiavęs automobilis valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nuo važiuojamosios kelio dangos ir prie automobilio stovi stambaus kūno sudėjimo vyriškis ir prie jo prieina policijos pareigūnas, toliau vyksta veiksmai neturintys reikšmės ikiteisminiam tyrimui. 00:44 min. pareigūnas filmuojantis kūno kamera (toliau- P) paklausia pas stambaus kūno sudėjimo vyriškį (toliau - V) ar vartojo alkoholį. Vyriškis atsakė: "kaip ir ne". P- nei vakar, nei šiandien. V- vakar jo P- vakar jo, kelintą valandą. Dienos metu, vakare? V- vakare, kažkur nu 9 10, tada fone girdisi vyriškas balsas kuris sako "nu tai dabar pripūsi, aš gi paklausiau ar blaivus. Nu tai dabar įpūsi tikrai jeigu 9 10 tai. Po ko prieina pareigūnas ir stambaus kūno sudėjimo vyriškiui papūsti į alkotesterį. Ir vyriškis pučia ir pareigūnas jam pasako: "3 17". Toliau vyksta veiksmai neturintys reikšmės ikiteisminiam tyrimui. Baigiasi vaizdo įrašas kurio trukmė 08:20 min. Vaizdo įrašo pavadinimas "2022_0915_101158_003" Vaizdo įrašo trukmė 01:10 min. Paleidus vaizdo įrašą apačioje, kairėje pusėje matomas užrašas: VLN_1PK_6093AA 2022/09/15 ir besikeičiantis laikas. 00:18 min. matoma kaip stambaus kūno vyriškis sėdintis automobilyje ant galinės sėdynės pučia į alkotesterį ir po kurio laiko matosi alkotesterio ekrane „3,12“. Taip pat pareigūnas laikantis alkotesterį pasako vyriškiui 3 12. Toliau vaizdo įraše vyksta veiksmai neturintys reikšmės ikiteisminiam tyrimui. Baigiasi vaizdo įrašas kurio trukmė 01:10 min. Vaizdo įrašo pavadinimas "2022_0915_104737_004" Vaizdo įrašo trukmė 00:51 min. Paleidus vaizdo įrašą apačioje, kairėje pusėje matomas užrašas: VLN_1PK_6093AA 2022/09/15 ir besikeičiantis laikas. Matosi kaip pareigūnas filmuojantis kūno kamera stambaus kūno sudėjimo vyriškio paklausia ar jis sutinka, kad būdamas neblaivus padarė eismo įvykį. Vyriškis jam atsakė, kad taip. 00:33 min. Pareigūnas vyriškio klausia, ar jis vakar vartojo alkoholį, vyriškis jam atsako, kad taip. Po ko pareigūnas paklausia ką vartojo, vyriškis atsako, kad truputį degtinės ir alaus. Baigiasi vaizdo įrašas kurio trukmė 00:51 min.

2022-10-01 apžiūros protokolu apžiūrėta atminties kortelė "Micro SD HC, 8 GB", kuri buvo išimta iš automobilio registratoriaus. Atidarius atminties kortelės aplankalą pavadinimu CD CARD matome 13 vaizdo įrašų. Peržiūrėjus 13 vaizdo įrašų pavadinimais: 2022_0915_101549_390, 2022_0915_101849_391, 2022_0915_102149_392, 2022_0915_102449_393, 2022_0915_102749_394, 2022_0915_103049_395, 2022_0915_103349_396, 2022_0915_103649_397, 2022_0915_103949_398, 2022_0915_104249_399, 2022_0915_104550_400, 2022_0915_104849_401, 2022_0915_105150_402 ikiteisminio tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota, (b. l. 34-35).

2022-09-15 Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad A. B. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena. Atlikus tikrinimą alkotesteriu pirmo patikrinimo metu 09:50 val. pripūtė 3,17 promiles, 10:13 val. pripūtė 3,12 promiles, (b. l. 12).

Pažymos duomenimis alkotesterio Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0339 metrologiškai patikrintas, sertifikato galiojimo laikas iki 2022-12-15, (b. l. 15).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio „KIA Sorento“ 2.5 CRDi, pasirinkti metai 2006, vidutinė kaina Lietuvoje 2022 m. rugsėjo mėn. su PVM 3200 Eur, (b. l. 21).

VĮ „Regitra“ pažymos duomenimis automobilio „KIA SORENTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra E. B. (b. l. 20).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Žemesnės instancijos teismas

KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo A. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Žemesnės instancijos teismas

Tiek iki bylos nagrinėjimo, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis A. B. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, patvirtino jo padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad jis, 2022-09-15 apie 09:35 val., adresu (duomenys neskelbtini), nuo sankryžos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apie 50 metrų link (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „KIA SORENTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,12 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiuos jos parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojų E. B., Ž. B. parodymai, policijos įvykių registro išrašo duomenys, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo duomenys, neblaivumo nustatymo akto, policijos pareigūno Body kameros vaizdo įrašo duomenys ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Atsižvelgdamas į paminėtas nustatytas aplinkybes bei jas patvirtinančius nuoseklius, neprieštaringus ir vienas kitą papildančius įrodymus, teismas sprendžia, kad nurodytais veiksmais A. B. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nes jo iškvėptame ore yra 3,12 promilės etilo alkoholio koncentracija, tai jis darė veikdama tiesiogine tyčia – suvokdamas pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėdamas taip veikti, t. y. sėsdamas vairuoti transporto priemonę gerokai neblaivus ir ją sąmoningai tokios būklės vairuodamas, neabejotinai suvokė savo veiksmų pavojingumą, tačiau nuo jų neatsisakė.

Taigi A. B. veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius, A. B. pripažintinas kaltu padaręs nurodytą nusikaltimą.

IV. Dėl laidavimo instituto taikymo

BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos sąlygoms, kurioms esant teismas gali taikyti laidavimo institutą, t. y. asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Bylos nagrinėjimo metu teismui buvo išreikštas E. B. prašymas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jo sūnų A. B. pagal laidavimą ir perduoti A. B. jo atsakomybei, kartu su prašymu teismui pateikiant jo charakterizuojančius duomenis.

Žemesnės instancijos teismas

Apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu E. B. prašė perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Paaiškino, kad yra dirbantis, ankščiau nėra teistas, administracinėmis nuobaudomis baustas už nešiurkščius nusižengimus. Papildomai nurodė, kad suvokia ir supranta savo, kaip laiduotojo, atsakomybę. Tiki, jog A. B. pasikeis, daugiau tokių klaidų nebepadarys.

Kaltinamasis A. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), susijusį su transporto eismo saugumu, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi jį padaręs, be to, neigiamai vertina savo elgesį ir yra linkęs jį keisti. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – nedirbantis, šiuo metu aktyviais veiksmais ieško darbo, bylos duomenimis Lietuvos Respublikoje neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą už padarytus administracinius nusižengimus viešajai tvarkai, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centruose byloje taip pat nėra. Taigi, teismo vertinimu, kaltinamasis nėra linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, o jo priešingas teisei elgesys šiuo atveju buvo atsitiktinis. Teismo vertinimu, visos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad dalyvavimas baudžiamajame procese jam padarė pakankamą poveikį ir kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaip matyti pagal galimo laiduotojo E. B. paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu ir pateiktus dokumentus, jis yra kaltinamojo tėvas su kuriuo nuolat palaiko ryšį. Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas nurodė, kad jis administracine tvarka bausta už nešiurkščius nusižengimus, neteistas, į Respublikinį priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą penkių metų laikotarpiu nesikreipė, dirbantis, darbovietės charakterizuojama teigiamai. E. B. nuomone, jis sugebės daryti teigiamą įtaką, kadangi jie tarpusavyje bendrauja ir jis klauso jo patarimų. Iš visų šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, teismas sprendžia, kad A. B. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato, nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Remiantis 67 straipsnio 2 dalimi, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialia teise vairuoti kelių transporto priemones tuo atveju, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Nagrinėjamu atveju, įvertinęs kaltinamojo A. B. padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, kad atleidžiant A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise, šiuo atveju – teise vairuoti kelių transporto priemones), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad A. B. transporto priemonę būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,12 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Tokiu būdu A. B. skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių šios priemonės taikymo terminą. Teismo vertinimu, nustatytas terminas, atsižvelgus, be kita ko, ir į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-50-788/2018). Nagrinėjamoje byloje vertinant turto konfiskavimo taikymo proporcingumą, teismas įvertina kaltinamosios asmenybę – A. B. teisiamas pirmą kartą, nusikalstamos veikos padarymo metu turi galiojančių administracinių nuobaudų (ANK 524 str. 1 d., 416 str. 3 d. ). Tačiau sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo būtina įvertinti ne tik kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, bet ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-676/2019). Nagrinėjamu atveju, teismas vertina, kad A. B. nusikaltimo padarymo aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo taikymas būtų neteisingas. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, A. B. vairavo automobilį būdamas neblaivus, nes patikrinimo metu jam konstatuotas 3,12 prom. girtumas. Akivaizdu, kad toks kaltinamojo vairavimas kėlė rimtą pavojų eismo saugumui ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nebuvo sužaloti žmonės, o tik buvo apgadintas jo vairuojamas automobilis. Nagrinėjamu atveju taip pat būtina atsižvelgti ir į aiškią bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai, keliančius didelį pavojų kitiems eismo dalyviams bei lemiančius eismo įvykius, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, daugeliu atvejų būtų neįmanomas ir neužtikrintų prevencinio šios baudžiamojo poveikio priemonės pobūdžio (Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-481-1020/2017; Nr. 1A-411-468/2018). Vien tai, kad kaltinamasis pripažino savo kaltę, davė išsamius parodymus, bei tai, kad jis netekęs automobilio patirs tam tikrus nepatogumus, nesudaro pagrindo skirti švelnesnę baudžiamojo poveikio priemonę. Pažymėtina, kad teismų praktikoje automobilio konfiskavimas netaikomas, kai yra išimtinių aplinkybių, o kaltinamojo nuodytos aplinkybės nelaikytinos tokiomis.

A. B. padarė nusikalstamą veiką naudodamasi automobiliu „KIA SORENTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė pasak kaltinamąjį trečiajam asmeniui E. B.. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos 3200,00 Eur su PVM (pagal VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo aktą (b. l. 21)) – 3200 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020)) išieškojimas iš A. B. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. B. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, jog išieškotina automobilio vertė yra gana didelė, spręstina, kad yra pagrindas suteikti galimybę A. B. sumokėti paskirtą sumą savanoriškai, terminą pratęsiant 24 mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam A. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, (b. l. 52-54), paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos, o paimtas dokumentas perduotinas VĮ „Regitra“.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vaizdo įrašai CD voke, pridėti prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. (A. B.) padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojui E. B. (E. B.), gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1 ir 5 dalimis, paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Šį terminą skaičiuoti nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

– nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „KIA SORENTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 3200 Eur (trijų tūkstančių dvejų šimtų eurų) – konfiskavimą valstybės naudai.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti, paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) perduodant teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

A. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vaizdo įrašus CD voke, pridėtus prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti A. B., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Išaiškinti A. B. ir E. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo.. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6 dalis).

Išaiškinti A. B., kad automobilio vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801, automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos įmokos kodas 6610)): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, ji antstolio bus išieškomos priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą sumą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti paskirtą pinigų sumą ir nėra galimybės jos išieškoti, teismas gali pakeisti ją laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius