- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-08
- Bylos Nr.
- 2S-1960-924/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09101-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Atsakovas
- S. K., A. K., R. K.
- Ieškovas
- D. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų S. K., A. K., R. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. patikslintą ieškinį atsakovams S. K., R. K., A. K. dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu ir statiniais nustatymo ir pagal atsakovų S. K., A. K. ir R. K. patikslintą priešieškinį ieškovei D. B. dėl įkeldinimo į namų valdą ir naudojimosi tvarkos žemės sklypu ir statiniais nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. B. (anksčiau buvusi pavardė K.) 2018 m. birželio 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė nustatyti jai ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto - žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, pagal jos užsakymu Valstybės įmonės registrų centras parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą ir ieškovės pageidaujamą naudojimosi statiniais tvarką.
Atsiliepimas
2. Atsakovai su ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka nesutiko, pateikė priešieškinį, kurį patikslinę prašė: įkeldinti atsakovus į namų valdą, adresu (duomenys neskelbtini), bei nustatyti atsakovų prašomą naudojimosi tvarką žemės sklypu ir pastatais, pagal atsakovų užsakymu parengus UAB „Kaunas RealEstate“ projektus.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 9 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovų 2020 m. birželio 5 d. sudarytą taikos sutartį (patikslintą), kuria, be kita ko, ieškovė D. B. įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 30 d. savo rizika ir savo lėšomis įrengti atsakovams S. K., R. K. ir A. K. Taikos sutarties 2.2 punkte atitenkančias 16,71 m2 ir 3,42 m2 patalpas, laikantis tokioms gyvenamosios patalpoms ir jų įrengimui taikomų teisės aktų reikalavimų. Šalys susitarė, kad D. B. pažeidus šiame punkte nustatytą terminą, D. B. privalo sumokėti atsakovams S. K., R. K. ir A. K. po 25 Eur už kiekvieną uždelstą dieną (Taikos sutarties 3 punktas).
Šalies argumentai
4. Atsakovai 2020 m. spalio 6 d. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties 3 punkto. Prašyme nurodė, kad ieškovė D. B. nevykdo nurodytos nutarties dalies.
Atsiliepimas
5. Atsakovė D. B. 2020 m. spalio 15 d. pateikė atsiliepimą į atsakovų atstovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriame nurodė, kad su prašymu nesutinka. Pažymėjo, kad teismo patvirtintos sutarties punktas yra įvykdytas taikos sutartyje nurodytu terminu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartimi atsakovų S. K., A. K., R. K. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkino.
7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog iš ieškovės pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovams yra įrengta atskira patalpa gyvenamajame name, verandoje atidalinta patalpa, įrengtas įėjimas, įstatytos duris. Šias aplinkybes patvirtina pateiktos fotonuotraukos. Taip pat, ieškovė pateikė 2020 m. rugsėjo 30 d. R. K. rašytinį patvirtinimą, kad pagal teismo patvirtintos nutarties 3 punktą jis rado įrengtą patalpą.
Šalies argumentai
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovams pateikus prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, prie prašymo nepateikta jokių įrodymų, kad teismo patvirtinta taikos sutartis nėra įvykdyta, nėra vykdoma ir praleistas 3 punkte numatytas terminas šį punktą įvykdyti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovai S. K., A. K., R. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį bei grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino taikos sutarties sąlygos tekstą, neištyrė visų taikos sąlygų vykdymo (ar nevykdymo) aplinkybių, todėl klaidingai vertino pateiktus įrodymus, esant teisiniams neaiškumas (taip pat ir taikos sutarties sąlygų interpretavimo) nepasinaudojo teismo diskrecijos teise prašymą išduoti vykdomąjį raštą nagrinėti teismo posėdyje, ir to pasėkoje nepagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą.
9.2. Teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino, jog patalpa neatitinka Taikos sutarties 3 punkte nurodytų reikalavimų dėl jos atitikimo teisės aktams, reglamentuojantiems gyvenamosioms patalpoms taikomų privalomų techninių ir saugos reikalavimų, patalpa neatitinka gyvenamosioms patalpoms taikomų higienos normų. Apie tai, kad patalpos įrengimas neatitinka susitarimo sąlygų nurodė ir atsakovas R. K., pasirašydamas ant 2020 m. rugsėjo 30 d. patalpų perdavimo-priėmimo akto.
9.3. Pirmosios instancijos teismas, apsiribojęs konstatavimu fakto, kad taikos sutartyje nurodyta naujai suformuota patalpa buvo perduota atsakovams laiku, t.y., nepažeidžiant sutartyje nustatyto termino, tačiau nevertinęs sąlygos dėl patalpos atitikimo gyvenamosioms patalpoms taikomų reikalavimų pagal galiojančius teisės aktus, nepakankamai ištyrė teismo sprendimu patvirtintos taikos sutarties vykdymo pasekmes ir to pasėkoje nepagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą atsakovams.
Atsiliepimas
10. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovų atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Atsakovų teiginiai, kad jiems atidalinta patalpa yra netinkama gyventi ir neatitinka techninių, higienos reikalavimų ir sanitarinių normų yra tik paskata pasigerinti savo gyvenimo sąlygas, bet jie neturi teisinio pagrindo reikalauti to iš ieškovės, nes iš byloje pateiktų VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo akivaizdu, jog šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančioje valdoje (duomenys neskelbtini) yra tik minimali infrastruktūrą - į sodybą atvesta elektros energija. Name nėra vandentiekio - ieškovai vandenį semia iš kieme esančio šulinio. Kanalizacijos taip pat nėra - ieškovės šeima pasistačiusi tualetą lauke ir juo naudojasi visais metų laikais. Name šildymas kietu kuru iš krosnies. Tokias sąlygas įgijo tiek ieškovė, tiek atsakovai.
10.2. Atsakovų atskirojo skundo teiginiai, jog jiems perduotoje gyvenamojoje patalpoje yra išplėšta prieš tai ten buvusi šildymo sistema, panaikinti visi elektros instaliacijos elementai (laidai, jungikliai, kištukiniai lizdai) nepagrįsti: jokios šildymo įrangos atsakovams atidalintoje patalpos dalyje nebuvo. Name yra centrinis krosninis šildymas, kūrenamas iš krosnies ieškovei naudotis priskirtoje patalpoje. Namo didžiajame kambaryje buvo radiatorius, tačiau šią kambario dalį atitvėrus naudotis atsakovams, radiatorius liko kambario dalyje, atitekusioje naudotis ieškovei - ten, kur buvo ir iki kambario atidalinimo. Be to, kaip jau minėta, centrinis šildymas yra vykdomas ir finansuojamas ieškovės - ji neįsipareigojo teikti elektrą ir šilumą į atsakovams priklausančią patalpą. Atitverdami atsakovams naudotis patalpą pagal parengtą planą, ieškovė siekė ateityje išvengti bendrų su atsakovais sąsajų, tuo pačiu ir konfliktų, todėl elektros laidus perkėlė į jai naudotis skirtas patalpas. Tokiu būdu atsakovai gali realizuoti savo teises pirkti elektros energiją iš tiekėjo.
10.3. Šalys ginčą dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), išsprendė kaip pagrindu pasinaudodami naudojimosi tvarka pagal V. J. parengtą vieno buto gyvenamojo namo bendraturčių naudojimo tvarkos pasiūlymą, kuris yra taikos sutarties Priedas Nr. 2. Šiame dokumente nėra numatyta šildymo, vandentiekio, elektros sistemų ir kitų komunikacijų įvedimas į namą, juo labiau į atsakovams naudotis atidalintą priskirtą patalpą, todėl atsakovų teiginiai, jog ieškovė privalėjo jiems įrengti patalpą su visais komunaliniais patogumais, nepagrįsta.
Šalies argumentai
10.4. Ieškovės įsitikinimu ji įvykdė visus prisiimtus taikos sutartimi įsipareigojimus. Teigia, jog atsakovų nepagrįstas reikalavimas išduoti vykdomąjį raštą reiškia jų siekį tęsti nesibaigiančius konfliktus tarp šalių. Atsakovai atskirajame skunde nėra nurodę, kokius konkrečius reikalavimus, jų nuomone, ieškovė privalo įvykdyti, kaip įsivaizduoja perduodamą jiems patalpą, kaip įsivaizduoja higienos normų jiems užtikrinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
12. Atsakovai 2020 m. gruodžio 1 d. pateikė teismui prašymą dėl papildomo įrodymo prijungimo, kuriuo prašoma prijungti prie bylos UAB „Skena“ 2020 m. lapkričio 3 d. aktą Nr. 20-11/01 dėl patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nekokybiškai atliktų statybinių darbų pataisymo sąnaudų nustatymo ir vadovautis juo, sprendžiant atsakovų atskirojo skundo reikalavimus.
13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą. Pažymėtina, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma CPK 314 straipsnio pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovų atskirojo skundo argumentus bei ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus ir vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima atsakovų pateiktus naujus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais.
Dėl atskirojo skundo esmės
14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netekintas atsakovų prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomos teismo patvirtintos taikos sutarties nuostatų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 9 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovų 2020 m. birželio 5 d. sudarytą taikos sutartį (patikslintą), kuria, be kita ko, ieškovė D. B. įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 30 d. savo rizika ir savo lėšomis įrengti atsakovams S. K., R. K. ir A. K. taikos sutarties 2.2 punkte atitenkančias 16,71 m2 ir 3,42 m2 patalpas, laikantis tokioms gyvenamosios patalpoms ir jų įrengimui taikomų teisės aktų reikalavimų. Šalys susitarė, kad D. B. pažeidus šiame punkte nustatytą terminą, D. B. privalo sumokėti atsakovams S. K., R. K. ir A. K. po 25 Eur už kiekvieną uždelstą dieną (taikos sutarties 3 punktas). Teismo nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo įsiteisėjo 2020 m. birželio 19 d. Atsakovai pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tuo pagrindu, jog ieškovė nevykdo savo įsipareigojimų pagal šalių sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį, t. y. ieškovei neįvykdžius taikos sutarties 3 punkto.
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, įvertinęs, kad iš ieškovės pateiktų įrodymų, matyti, kad atsakovams yra įrengta atskira patalpa gyvenamajame name, verandoje atidalinta patalpa, įrengtas įėjimas, įstatytos duris, o šias aplinkybes patvirtina pateiktos fotonuotraukos, sprendė, kad atsakovų prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo yra niekuo nepagrįstas, todėl atmestinas. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovė pateikė 2020 m. rugsėjo 30 d. R. K. rašytinį patvirtinimą, kad pagal teismo patvirtintos taikos sutarties 3 punktą jis rado įrengtą patalpą, o atsakovai pateikdami prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, prie prašymo nepateikė jokių įrodymų, kad teismo patvirtinta taikos sutartis nėra įvykdyta, nėra vykdoma ir praleistas 3 punkte numatytas terminas šį punktą įvykdyti. Atsakovai (toliau ir – apeliantai), nesutikdami su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame teigia, jog teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino, jog patalpa neatitinka taikos sutarties 3 punkte nurodytų reikalavimų dėl jos atitikimo teisės aktams, reglamentuojantiems gyvenamosioms patalpoms taikomų privalomų techninių ir saugos reikalavimų. Tai pat neįvertino, kad patalpa neatitinka gyvenamosioms patalpoms taikomų higienos normų. Teigia, jog apie tai, kad patalpos įrengimas neatitinka susitarimo sąlygų nurodė ir atsakovas R. K., pasirašydamas 2020 m. rugsėjo 30 d. patalpų perdavimo-priėmimo aktą, tačiau teismas šios aplinkybės neįvertino.
17. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad sudaromai taikos sutarčiai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai. Taikos sutarties ypatumas yra tas, kad teismo patvirtinta sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi, taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010). Kai šalys ginčą išsprendžia taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudaro taikos sutartį ir teismas šią patvirtina, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).
18. Kaip jau minėta, ieškovė ir atsakovai tarp jų iškilusį teisminį ginčą dėl įkeldinimo į namų valdą ir naudojimosi tvarkos žemės sklypu ir statiniais nustatymo išsprendė sudarydami taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta teismo nutartimi. Teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, įsiteisėjo 2020 m. birželio 19 d. Taigi, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas.
19. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, taip pat svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016). Taigi, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, pirmiausia reikia nustatyti, ar yra pagrindas konstatuoti, jog taikos sutarties sąlygos neįvykdytos / nevykdomos ir ar jos gali būti priverstinai (į)vykdomos apskritai.
20. Nagrinėjamu atveju prašymą išduoti vykdomąjį raštą atsakovai pareiškė, vadovaudamasi taikos sutarties 3 punktu, teigdami, kad ieškovė nevykdo patvirtintos taikos sutarties 3 punkto. Atskirajame skunde atsakovai teigia, jog neneigia, kad taikos sutarties 3 punkto dalis dėl ieškovės įsipareigojimo ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 30 d. savo rizika ir savo lėšomis įrengti S. K., R. K. ir A. K. taikos sutarties 2.2 punkte atitenkančias 16,71 m2 ir 3,42 m2 patalpas buvo įvykdyta, tačiau teigia, jog nebuvo įvykdyta taikos sutarties 3 punkto dalis dėl ieškovės įsipareigojimo užtikrinti, kad gyvenamoji patalpa privalomai būti įrengta laikantis tokioms gyvenamosioms patalpoms ir jų įrengimui taikomų teisės aktų reikalavimų. Tuo tarpu ieškovė teigia, kad yra tinkamai įvykdžiusi taikos sutarties 3 punktą. Nurodo, jog pagal V. J. parengtą vieno buto gyvenamojo namo bendraturčių naudojimo tvarkos pasiūlymą, kuriuo šalys vadovavosi sudarydamos taikos sutartį, nėra numatyta šildymo, vandentiekio, elektros sistemų ir kitų komunikacijų įvedimo į namą, juo labiau į atsakovams naudotis atidalintą priskirtą patalpą, todėl atsakovų teiginiai, jog ieškovė privalėjo jiems įrengti patalpą su visais komunaliniais patogumais, nepagrįsta.
21. Pažymėtina, kad ginčas tarp šalių yra kilęs dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto - žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo. Teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovų, buvo nustatyta ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarka pagal UAB „Kaunas RealEstate“ 2020 m. gegužės 15 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, o ginčo gyvenamuoju namu naudojimosi tvarka pagal V. J. parengtą vieno buto gyvenamojo namo bendraturčių naudojimo tvarkos pasiūlymą. Teismo patvirtintos taikos sutarties 3 punktu ieškovė D. B. įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 30 d. savo rizika ir savo lėšomis įrengti S. K., R. K. ir A. K. taikos sutarties 2.2 punkte atitenkančias 16,71 m2 ir 3,42 m2 patalpas, laikantis tokioms gyvenamosios patalpoms ir jų įrengimui taikomų teisės aktų reikalavimų. Šalys susitarė, kad D. B. pažeidus šiame punkte nustatytą terminą, D. B. privalo sumokėti S. K., R. K. ir A. K. po 25 Eur už kiekvieną uždelstą dieną.
22. Iš ieškovės teismui pateikto 2020 m. rugsėjo 30 d. rašto matyti, kad atsakovas R. K. atvykęs į ginčo gyvenamąjį namą 2020 m. rugsėjo 30 d. raštu patvirtino, jog atsakovams priskirtos naudotis gyvenamojo namo patalpos įrengtos, tačiau be pilno remonto. Byloje ginčo dėl to, kad ieškovė taikos sutarties 3 punkte nustatytu terminu t. y. ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 30 d. savo rizika ir savo lėšomis įrengė S. K., R. K. ir A. K. taikos sutarties 2.2 punkte atitenkančias 16,71 m2 ir 3,42 m2 patalpas, nėra. Atsižvelgus į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje esantys duomenys, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad ieškovė savo rizika ir savo lėšomis įrengė S. K., R. K. ir A. K. taikos sutarties 2.2 punkte atitenkančias 16,71 m2 ir 3,42 m2 patalpas per taikos sutartimi nustatytą terminą.
23. Pagal Lietuvos higienos normą HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ gyvenamosios patalpos – bute įrengti kambariai, taip pat atskiri kambariai, įrengti gyvenamuosiuose ir negyvenamuosiuose pastatuose (namuose). Šiuo atveju, kaip matyti iš teismo patvirtintos taikos sutarties 3 punkto nuostatos, šalys tiesiogiai nesusitarė dėl gyvenamųjų patalpų, dėl kurių įrengimo tinkamumo kyla ginčas, statybos baigtumo lygio (detaliai nenurodė, kokius gyvenamųjų patalpų įrengimo darbus ieškovė turi atlikti). Šalys tik nurodė, kad ieškovė patalpas turi įrengti, laikantis tokioms gyvenamosios patalpoms ir jų įrengimui taikomų teisės aktų reikalavimų, tačiau konkrečių teisės aktų taip pat nenurodė. Nesant taikos sutartyje susitarimo pagal kokią tvarką atsakovams priskirtos naudotis gyvenamosios patalpos turėjo būti įrengtos t. y. kokius gyvenamųjų patalpų įrengimo darbus ieškovė turėjo atlikti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tarp šalių kyla ginčas dėl taikos sutarties sąlygų įvykdymo, kadangi taikos sutarties sąlygas šalys supranta skirtingai, todėl darytina išvada, kad teismas negalėjo patvirtinti tokios taikos sutarties, nes aiškiai nebuvo suderinta šalių valia, t. y. šalys nebuvo susitarusios kokia tvarka ieškovė įsipareigojo įrengti atsakovams priskirtas naudotis gyvenamąsias patalpas.
24. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir į tai, kad teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovų prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustačius, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016, 28 punktas).
25. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje iš esmės tinkamai aiškino ir taikė vykdomojo rašto pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutarties išdavimo tvarką ir sąlygas reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė jį išduoti. Dėl to pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, kiti atskirojo skundo argumentai teisingam jo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. d. H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
27. Netenkinus atsakovų atskirojo skundo, yra pagrindas ieškovės D. B. naudai priteisti jos apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokama 50 procentų (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimas). Iš bylą pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. gruodžio 7 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad valstybė, apmokant ieškovei suteiktas teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme turėjo 189,00 Eur išlaidų, kurias sudaro užmokestis advokatui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš atsakovų valstybės naudai priteisima 94,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš kiekvieno po 31,50 Eur sumą), turėtų apeliacinės instancijos teisme.
28. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovų S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 31,50 Eur sumą turėtoms išlaidoms atlyginti, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.