Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 3 d. nutarties, kuria išspręstas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo civilinėje byloje pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ dėl žalos aplinkai atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismas 2018-11-09 sprendimu iš patenkino Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį iš dalies, priteisdamas valstybei iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“ 133 746 Eur žalos aplinkai atlyginimą, 1 048,34 Eur žyminį mokestį ir 3,29 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu; atsakovei UAB „Kauno vandenys“ iš ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos priteisė 4 512,85 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 1 923,90 Eur išlaidas už ekspertizės byloje atlikimą; ieškovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“ priteisė 105,81 Eur išlaidas, susijusias su eksperto iškvietimu ir dalyvavimu teismo posėdyje.

2. Lietuvos apeliacinis teismas 2019-11-21 nutartimi Kauno apygardos teismo 2018-11-09 sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė atsakovei UAB „Kauno vandenys“ iš ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 836,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3. Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ pateikė teismui prašymą išdėstyti Kauno apygardos teismo 2018-11-09 sprendimu iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“ valstybei priteistą 133 746 Eur žalos aplinkai atlyginimą ne trumpesniam nei 24 mėnesių laikotarpiui. Prašymą motyvavo tuo, kad ji yra vienintelė geriamojo vandens tiekėja Kauno mieste, kurios steigėjas yra Kauno miesto savivaldybės taryba. Atsakovės vykdoma veikla apima tiek geriamojo vandens gavybą, tiekimą, tiek vandens ir nuotekų valymą. Atsakovė aptarnauja klientus daugiau kaip 300 kv. km teritorijoje. Atsakovės veikla visada orientuota į klientų poreikių tenkinimą, pastovų paslaugų kokybės ir kainos santykio gerinimą. Atsakovė gana aktyviai plečia savo veiklą bei vykdo įvairius strateginės reikšmės projektus gerinant tiek geriamojo vandens kokybę, tiek nuotekų valymo technologijas. UAB „Kauno vandenys“ vykdomi projektai dažnai finansuojami Europos Sąjungos lėšomis. UAB „Kauno vandenys“ valdybos patvirtintu 2020–2022 m. veiklos ir plėtros planu yra patvirtinti 4 investiciniai projektai, kuriuos atsakovė numatė įgyvendinti ir į kuriuos planuoja investuoti 59 000 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovė planuoja skolintis iš kredito įstaigų apie 28 000 000 Eur sumą, kadangi turimų lėšų jai nepakaks. Taigi, bet kokios UAB „Kauno vandenys“ patiriamos papildomos (nenumatytos) išlaidos gali ypač pakenkti visam Kauno miestui reikšmingų projektų įgyvendinimui (projektų įgyvendinimas esant lėšų stygiui taptų visiškai nebeįmanomas arba nutrūktų jų vykdymas) bei turėti neigiamos įtakos atsakovės teikiamų paslaugų kokybei ir kainoms, taip pat itin sumažintų galimybes pasiskolinti iš kredito įstaigų esant padidėjusiai kreditingumo rizikai. Bandant įvykdyti teismo sprendimą, atsakovė susidurtų su labai dideliais finansiniais sunkumais, kas ypač pakenktų atsakovės vykdomai veiklai bei plėtrai, atsakovė neturėtų kitos išeities kaip tik žymiai pakelti geriamojo vandens bei kitų paslaugų kainas, tokiu būdu itin nukentėtų viešasis interesas – Kauno miesto gyventojai, kuriems atsakovė teikia paslaugas. Atsakovė pažymėjo, kad jau yra atlyginusi teismo sprendimu valstybei priteistą 1 048,34 Eur žyminį mokestį ir 3,29 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, o ieškovui – 105,81 Eur išlaidas, susijusias su eksperto iškvietimu ir dalyvavimu teismo posėdyje. Taigi, atsakovė jau iš dalies yra įvykdžiusi teismo sprendimą, ji nevengia vykdyti teismo sprendimo, tačiau yra finansiškai nepajėgi teismo sprendimo įvykdyti iš karto.

4. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atsakovės prašymą nurodė, kad aplinkybės, jog UAB „Kauno vandenys“ 2020–2022 m. veiklos ir plėtros plane įtvirtinti investiciniai projektai, kurių bendra suma 59 000 000 Eur ir planuojama iš kredito įstaigų skolintis apie 28 000 000 Eur tik patvirtina, kad atsakovė prisiims dar daugiau turtinių įsipareigojimų, jos finansinė padėtis neišvengiamai pablogės. Atsakovė prašyme nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą, t. y. nepateikė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų. Ieškovas nesutinka su teismo sprendimo įvykdymo išdėstymu, kadangi jis pažeistų ieškovo, kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apygardos teismas 2020-02-03 nutartimi atmetė atsakovės UAB „Kauno vandenys“ prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo.

6. Teismas nurodė, kad atsakovė savo prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo grindžia negalėjimu iš karto sumokėti visos teismo sprendimu priteistos sumos valstybei, tačiau nepateikė jokių savo turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, kad būtų galima įvertinti realią atsakovės turtinę padėtį ir jos atsiskaitymo galimybes.

7. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš atsakovės pateikto 2019-12-19 paaiškinimo dėl įmonės turimų finansinių įsipareigojimų nustatė, jog atsakovė plečia savo veiklą ir vykdo įvairius strateginės reikšmės projektus, gerinant tiek geriamojo vandens kokybę, tiek nuotekų valymo technologijas, taip pat artimiausiu metu vykdys didelės vertės investicinius projektus. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina gerą ir stabilią atsakovės turtinę padėtį ir paneigia atsakovės nurodomas aplinkybes apie negalėjimą iš karto įvykdyti teismo sprendimo.

8. Aplinkybes, kad bet kokios atsakovės patiriamos papildomos (nenumatytos) išlaidos gali ypač pakenkti visam Kauno miestui reikšmingų projektų įgyvendinimui bei turėti neigiamos įtakos atsakovės teikiamų paslaugų kokybei ir kainoms, taip pat itin sumažinti galimybes skolintis iš kredito įstaigų esant padidėjusiai kreditingumo rizikai, teismas laikė nepagrįstomis jokiais objektyviais įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis), juolab kad teismo sprendimu priteista suma (133 746 Eur), palyginus ją su atsakovės planuojamomis investicijomis (59 000 000 Eur), nelaikytina itin reikšminga, galinčia sutrikdyti įmonės veiklą. Teismas atkreipė dėmesį, kad žala aplinkai atsakovės veiksmais buvo padaryta dar 2016 m. birželio 10-11 dienomis, o teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovės priteista žala, priimtas 2018-11-09 (įsiteisėjo 2019-11-21), taigi nuo žalos padarymo iki įpareigojimo ją atlyginti praėjo gana ilgas laikotarpis (daugiau kaip 3 metais) ir atsakovė per šį laikotarpį turėjo galimybę planuotis savo pajamas / išlaidas bei numatyti lėšų rezervą padarytai žalai atlyginti (atsakovės minimi investiciniai projektai numatyti vykdyti ateityje, t. y. 2020–2022 metais, o ne už praeitus metus).

9. Teismas taip pat pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo 2018-11-09 sprendimu žala yra priteista už žalą aplinkai, o aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas neabejotinai yra viešasis interesas. Žala aplinkai padaryta daugiau kaip prieš trejus metus, atsakovė nepateikė duomenų, kad per laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ji būtų atlyginusi valstybei nors dalį priteistos žalos aplinkai. Todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas akivaizdžiai pažeistų ieškovės (valstybės) teisėtus lūkesčius, neužtikrintų tinkamo teismo sprendimo įvykdymo ir šalių interesų pusiausvyros, kadangi suteiktų atsakovei nepagrįstą pranašumą prieš ieškovę – įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymas būtų atidėtas dvejiems metams, taip pat neatitiktų kuo greitesnio ir operatyvesnio sprendimo įvykdymo tikslo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020-02-03 nutartį ir tenkinti atsakovės prašymą išdėstyti Kauno apygardos teismo 2018-11-09 sprendimu iš atsakovės valstybei priteistą 133 746 Eur žalos aplinkai 24 mėnesių laikotarpiui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovės išdėstytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, dėl kurių atsakovė nėra pajėgi iš karto valstybei sumokėti priteistos žalos aplinkai sumą.

10.2. Jeigu atsakovė turėtų iš karto sumokėti priteistos žalos sumą, ji privalėtų pakelti geriamojo vandens bei kitų paslaugų kainas, todėl nukentėtų viešasis interesas – Kauno miesto gyventojai, kuriems atsakovė teikia paslaugas.

10.3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovė jau yra atlyginusi teismo sprendimu valstybei priteistą žyminį mokestį, išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, bei išlaidas, susijusias su eksperto kvietimu ir dalyvavimu teismo posėdyje.

11. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateiktu atsiliepimu prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Atsakovė yra Kauno miesto savivaldybės valdoma įmonė – atsakovės steigėja yra Kauno miesto savivaldybės taryba, kuri savo sprendimu ir nustato bei tvirtina atsakovo teikiamų paslaugų kainas.

11.2. Nors atsakovė nurodo, kad ji iš dalies jau yra įvykdžiusi sprendimą, tačiau įvykdyto sprendimo, kuriuo ieškinys (ieškinio suma buvo 250 112,30 Eur, priteista suma 133 746 Eur) tenkintas 53 proc., dalis (1 157,44 Eur) nuo visos priteistos sumos (134 903,44 Eur) sudaro viso tik 0,86 proc.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl naujų įrodymų

14. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2017-06-12 paaiškinimą dėl atsakovės turimų finansinių įsipareigojimų, pažymą apie sąskaitų likučius bei bankinius išrašus, kuriuos prašo priimti į bylą.

15. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima į bylą minėtus įrodymus ir juos vertina.

Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo

16. CPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

17. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

18. CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Nustačius, kad atsakovo dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto arba paaiškėjus, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga bei ateityje ji nepagerės, teismas netenkina atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, nepaisant to, kokia yra ieškovo turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apeliantės pateiktus duomenis, konstatavo, kad ji neįrodė savo sunkios finansinės padėties. Apeliacinis teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

20. Apeliantė prašymą išdėstyti teismo nutarties vykdymą grindė tuo, kad yra būtina užtikrinti viešąjį interesą – Kauno miesto gyventojų interesus, kadangi atlyginus sprendimu priteistą žalą, šios papildomos (nenumatytos) išlaidos pakenktų atsakovės vykdomai veiklai bei plėtrai, atsakovė būtų priversta žymiai pakelti geriamojo vandens bei kitų paslaugų kainas, kadangi šiuo metu ji yra finansiškai nepajėgi teismo sprendimą įvykdyti iš karto.

21. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino apeliantės argumentus bei pateiktus įrodymus, pateikia naujus duomenis apie apeliantės atsiskaitomosiose banko sąskaitose esantį lėšų likutį 2020-01-31, iš kurio matyti, jog jis yra 1 763 000 Eur, tačiau mokėtinos sumos tai pačiai dienai yra net 3 420 000 Eur, o apyvartinių lėšų likutis sudaro 152 073,31 Eur, todėl apeliantė apyvartinių lėšų daug neturi ir jos yra ribotos. Be to, pateiktame apeliantės 2017 m. paaiškinime dėl įmonės turimų finansinių įsipareigojimų nurodomi argumentai, kurie buvo dėstomi apeliantės tiek pateiktame prašyme, tiek atskirajame skunde, tad paaiškinime yra pateikiami tik bendro pobūdžio duomenys ir informacija apie apeliantės ketinamus vykdyti plėtros projektus ir jiems skirtinas lėšas, tačiau šiame paaiškinime nėra jokios informacijos apie finansinę apeliantės padėtį (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad byloje kitų duomenų apie apeliantės gaunamas pajamas ar turtą nėra pateikta. Deklaratyvūs apeliantės teiginiai nesudaro pagrindo spręsti, kad ji per ketverius metus, t.y. nuo bylos nagrinėjimo teisme pradžios iki dabar neturėjo galimybės ne tik susiplanuoti galimų išlaidų, tačiau ir atlyginti didesnės priteistos teismo sprendimu sumos dalį, nei yra atlyginta šiai dienai (1 proc.).

22. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai įvertino visus šiam klausimui reikšmingus faktus ir pagrįstai konstatavo, kad nėra sąlygų tenkinti apeliantės prašymo.

23. Apeliantės argumentai, kad bus pažeistas viešasis interesas, iš esmės nėra susiję su nagrinėjamu klausimu, nes sprendžiant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą visų pirma vertinama šalies turtinė padėtis ir jos galimybės įvykdyti teismo sprendimą.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl šis skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.