Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-10-27 · Civilinė byla Nr. e2YT-33413-996/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-27
Bylos Nr.
e2YT-33413-996/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27594-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Stanislovaitienė
Pareiškėjas
O. Č.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
Advokatai
Darius Ališauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-33413-996/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27594-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.5.19 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. spalio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,sekretoriaujant Onai Virmauskienei,dalyvaujant pareiškėjai O. Č., jos atstovui advokatui Dariui Ališauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. Č. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

O. Č. (toliau – pareiškėja) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su pareiškimu (el. b. apyrašo t. I, l. 1–3), prašydama atnaujinti praleistą palikimo priėmimo terminą, atsiradusį po jos (duomenys neskelbtini) I. V. (toliau – palikėjas) mirties.

Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos (duomenys neskelbtini) I. V., gyvenęs adresu: (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla po (duomenys neskelbtini) mirties nebuvo užvesta, tačiau po jo mirties liko turtas – butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Teigė, kad ji yra pati artimiausia gyva palikėjo giminaitė, penktos eilės įpėdinė, jos dėdė sunkiai sirgo, todėl ji gyveno kartu su juo ir jį prižiūrėjo. Paaiškino, kad jos (duomenys neskelbtini) N. B. ir palikėjas buvo tos pačios (duomenys neskelbtini) M. T. ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) vaikai, brolis ir sesuo (jų tėvai skirtingi, iš skirtingų M. T. santuokų). Pažymėjo, kad po palikėjo mirties kreipėsi į Vilniaus miesto 41-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo, pirmą kartą kreipėsi 2020 m. balandžio 24 d. elektroniniu laišku, tačiau jokio atsakymo nesulaukė, 2020 m. gegužės 7 d. skambučiu užsiregistravo vizitui 2020 m. gegužės 11 d., vizito metu notaro biure buvo padarytos turimų dokumentų, kurie buvo lietuvių kalba, kopijos, tai pat buvo nurodyta išversti kelis dokumentus iš rusų kalbos, be to, notaras pareiškimo dėl palikimo priėmimo iš jos nepriėmė, kadangi ji neturėjo visų reikalingų dokumentų, patvirtinančių giminystės ryšį ir tuo pačiu jos teisę į palikimo priėmimą, todėl užsiregistravo kitam vizitui 2020 m. gegužės 28 d., tačiau vėliau vizitą atšaukė, nes iki nurodytos dienos nepavyko surinkti visų reikalingų dokumentų. Pabrėžė, kad dokumentų, kuriuos turėjo pristatyti, buvo nemažai, kadangi giminystės ryšys tolimas, buvo sudaryta ne viena santuoka ir ištuoka, taigi nuolat keitėsi giminaičių pavardės, be to, dalis dokumentų buvo seni, jų reikėjo ieškoti pas gimines ir archyve, kita dalis buvo išduoti rusų ir baltarusių kalbomis, taigi reikėjo atlikti vertimus, dar daugiau, dokumentus rinkti sutrukdė tuo metu Lietuvoje paskelbtas karantinas, dėl galiojusių suvaržymų viskas vyko žymiai lėčiau (nedirbo vertėjai), todėl negalėjo atlikti dokumentų vertimų. Nurodė, kad surinkusi reikalingus dokumentus rugpjūčio mėnesį pakartotinai kreipėsi į notarų biurą, tačiau jau buvau praleidusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą, todėl pareiškimą dėl palikimo priėmimo notaras atsisakė priimti ir nurodė kreiptis į teismą, kadangi po palikėjo mirties vienintele penktos eilės įpėdine pagal įstatymą yra ji ir artimesnės eilės įpėdinių nėra (palikėjas savo šeimos ir vaikų neturėjo), kiti giminaičiai (palikėjo (duomenys neskelbtini) N. V. (N. V.) ir M. V.; jos (duomenys neskelbtini) N. B.) yra mirę, todėl prašo atnaujinti jai terminą palikimui priimti.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), vedęs nebuvo, duomenų apie jo vaikus nėra (el. b. apyrašo t. I, l. 12, 14), palikėjo (duomenys neskelbtini) buvo N. V. (N. V.) ir M. V. ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) (el. b. apyrašo t. I, l. 13, 37–39), palikėjas turėjo (duomenys neskelbtini) N. B. ((duomenys neskelbtini)) iš kitos M. V. ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) santuokos (el. b. apyrašo t. I, l. 4–6, 24–27), jo (duomenys neskelbtini) N. B. ((duomenys neskelbtini)) susilaukė dukters – pareiškėjos (el. b. apyrašo t. I, l. 7–8, 31–33), kuri yra 5 eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktas), palikėjo tėvai ir sesuo yra mirę (el. b. apyrašo t. I, l. 18, 21–23, 28).

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, įstatyme nustatyta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006). Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimui priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatymų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja yra vienintelė palikėjo I. V., mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėtoja. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, I. V. vardu registruotas butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Testamentų registro duomenimis, mirusio I. V. palikimo priėmimo faktų įregistruota nėra, taip pat nėra įregistruotų jo sudarytų testamentų.

Spręsdamas, ar yra pagrindas terminą atnaujinti, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad po palikėjo mirties pareiškėja nedelsiant 2020 m. balandžio 24 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Vilniaus miesto 41-ąjį notarų biurą pirminės informacijos dėl palikimo priėmimo (el. b. apyrašo t. I, l. 9–10), vėliau rinko visus reikalingus dokumentus, rūpinosi jų išvertimu, dokumentų rinkimas ir jų vertimas sutapo su šalyje paskelbtu karantinu dėl COVID-19, kas neabejotinai sutrukdė pareiškėjai reikiamus veiksmus archyvuose ir vertimų biuruose atlikti itin operatyviai – per įstatymo nustatytą terminą, paaiškėjus apie termino palikimui priimti praleidimą, pareiškėja 2020 m. rugsėjo 4 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu (el. b. apyrašo t. I, l. 34) ir šiuo pareiškimu kreipėsi į teismą, taigi, pareiškėja veikė aktyviai ir rūpestingai.

Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) teismas konstatuoja, jog įstatymo nustatytas palikimo priėmimo terminas buvo praleistas dėl objektyvių, svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas pareiškėjai atnaujinti praleistą terminą palikėjo palikimui priimti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu teismas

nutaria:

pareiškėjos O. Č. pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti O. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini)) praleistą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po I. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad pareiškimas apie palikimo priėmimą privalo būti paduotas palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Stanislovaitienė