Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-10-18 · Civilinė byla Nr. 2A-1129-513/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-18
Bylos Nr.
2A-1129-513/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-085592-2010-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irma Čuchraj (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Eugenija Morkūnienė
Atsakovas
UAB ,,Fjord Sales“
Ieškovas
V. L.
Trečiasis asmuo
S. L., AB ,,Lietuvos draudimas“
Pranešėja Irma Čuchraj Civilinė byla Nr. 2A-1129-513/2012

Teisėjas Egidijus Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-085592-2010-1)

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 16.2.1; 16.3; 44.2.4.1; 44.2.4.2; 44.5.2.2; 44.5.2.4; 121.18; 121.21
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. spalio 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus ir Eugenijos Morkūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB ,,Fjord Sales“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovei UAB ,,Fjord Sales“, tretiesiems asmenims S. L. (S. L.), AB ,,Lietuvos draudimas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 14 041,56 Lt turtinės ir 56 824,33 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. dirbo UAB ,,Fjord Sales“ žuvies perdirbimo kokybės specialiste Norvegijoje. 2007-06-21 ieškovei su bendradarbiais vykstant su UAB ,,Fjord Sales“ priklausančiu automobiliu iš darbo žuvų fabrike Syvdėje į gyvenamąją vietą Rovdėje (Norvegijoje, kelyje Syvde-Rovde), įvyko autoavarija, kurios metu ieškovė buvo sunkiai sužalota. Ieškovės patirtos išlaidos už gydymą sudaro 14 041,56 Lt. Be materialinės žalos ieškovei buvo padaryta ir didelė neturtinė žala, nes dėl autoįvykio ieškovė patyrė ir šiuo metu patiria fizinį skausmą, daug nepatogumų, negali tinkamai maitintis. Dėl veido sužalojimo, randų, dantų netekimo sumažėjo ieškovės bendravimo galimybės, ieškovė tapo emociškai labai pažeidžiama, depresyvi, patiria diskomfortą bei nerimą dėl savo sveikatos būklės ateityje.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-06 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės UAB „Fjord Sales“ 7 020,78 Lt turtinės žalos atlyginimo, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 18 020,78 Lt ieškovei V. L.. Teismas nurodė, kad sužalojimus ieškovė patyrė dirbdama pas atsakovę ir atsakovei priklausančiu transportu vykstant iš darbo į gyvenamąją vietą. Šiuo atveju ieškovei atsiranda teisė į žalos atlyginimą bendrais pagrindais (CK 6.263 straipsnis). Asmuo, kurio veika susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu, dėl kurio buvo sužalota ieškovė, automobilį vairavo trečiasis asmuo S. L., kuris buvo atsakingas už saugų vairavimą. Teismas pripažino, kad tokiomis aplinkybėmis atsakovė, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, yra atsakinga už ieškovės sveikatai padarytą žalą pagal CK 6.270 straipsnio taisykles, nustatančias didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę nesant jo kaltės. Teismas nurodė, kad nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į jos pasekmes, žalą padariusio darbdavio kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo bei CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir 6.282 straipsnyje nurodytus kriterijus. Pažymėjo, kad ieškovė nebuvo prisisegusi saugos diržų, be to nesilaikė UAB „Fjord Sales“ „Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnale“ nustatytų reikalavimų, todėl pripažintina, kad ji buvo neatsargi. Teismas konstatavo, kad ieškovei priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydis mažintinas atsižvelgiant į jos didelį neatsargumą bei į tai, kad atsakovė, kaip darbdavys, ieškovės atžvilgiu elgėsi pakankamai rūpestingai. Dėl šių priežasčių turtinė žala ieškovei buvo sumažintina 50 %, o neturtinė žala – iki 10 000 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB ,,Fjord Sales“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-06 sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl ieškovė patyrė tokius sužalojimus yra ta, jog ji nebuvo užsisegusi saugos diržų. Šiuos duomenis patvirtina ir ekspertizės aktas, iš kurio išvadų akivaizdu, kad ieškovė nebūtų patyrusi sužalojimų jei ji būtų laikiusi numatytų saugos taisyklių, su kuriomis buvo supažindinta raštiškai. Ieškovė buvo supažindinta su saugaus darbo taisyklėmis, todėl jai keliami didesni rūpestingumo ir atidumo standartai. Ieškovė galėjo ir privalėjo numatyti galimas savo pažeidimo pasekmes, tai yra suvokti, jog sėdėdama automobilyje neprisisegusi saugos diržų, gali būti traumuota. Pažymėtina tai, kad atsakovės vairuotojas nebuvo nubaustas administracine tvarka dėl įvykio. Atsakovė teigia, kad diržo neprisisegimas šioje situacijoje yra pagrindinė būtent tokių ieškovės sužalojimų priežastis. Teismas privalėjo aiškintis, kad būtent ieškovės didelis neatsargumas lėmė žalos atsiradimą. Atsakovė nesutinka su teismo nustatyta turtine ir neturtine žalos suma, kadangi ieškovė neturi teisės į žalos atlyginimą, kadangi būtent jos didelis neatsargumas lėmė visos žalos atsiradimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. L. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-06 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas spręsdamas bylą dėl žalos atlyginimo, turi teisę nustatinėti kaltę dėl autoįvykio, jei ir nebuvo administracinio nubaudimo. Nepagrįstas atsakovės skundo argumentas, kad tik ieškovė patyrė sužalojimus, kadangi iš policijos medžiagos matyti, jog be ieškovės dar buvo sužaloti trys keleiviai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad ieškovė V. L. nuo 2007-05-03 iki 2008-04-16 dirbo pas atsakovę UAB ,,Fjord Sales“ žuvies perdirbimo specialiste. 2007-06-21 ieškovei vykstant atsakovei UAB ,,Fjord Sales“ priklausančiu automobiliu iš darbo žuvų fabrike Syvdėje į gyvenamąją vietą Rovdėje (Norvegijoje, kelyje Syvde-Rovde), įvyko autoavarija, kurios metu automobilio vairuotojas siauroje kelio dalyje prasilenkdamas su sunkvežimiu išvažiavo už kelio ribos, prarado kontrolę ir nuvažiavo į griovį. Eismo įvykio metu ieškovė V. L. buvo sunkiai sužalota. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkino iš dalies. Atsakovė, nesutikdama su teismo sprendimu, nurodo, kad būtent ieškovės didelis neatsargumas lėmė žalos atsiradimą – ji nebuvo prisisegusi saugos diržų, o pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir išaiškino CK 6.270 straipsnį.

Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka ir pažymi, kad civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą nustato CK 6.270 straipsnis. Pagal šio straipsnio nuostatas didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas, be to, didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė už šio šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys, bet ne darbuotojas, kuris naudojasi didesnio pavojaus šaltiniu dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio savininku (darbdaviu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-79/2008, 2006-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2006, 2007-05-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-210/2007). Jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą turi atsakyti darbdavys kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas.

Didesnio pavojaus šaltinio naudojimas sukelia padidintą grėsmę padaryti žalą ne tik aplinkiniams asmenims, bet ir pačiame didesnio pavojaus šaltinyje esantiems asmenims, įskaitant darbdavio, esančio padidinto pavojaus šaltinio valdytoju, darbuotojus (CK 6.270 straipsnis). Esminę reikšmę šiuo atveju turi aplinkybė, jog žala padaryta naudojant didesnio pavojaus šaltinį. Byloje nustatyta, kad tiek ieškovė V. L., tiek ir trečiasis asmuo S. L. buvo atsakovės UAB „Fjord Sales“ darbuotojai. Eismo įvykio metu, dėl kurio buvo sužalota ieškovė, automobilį vairavo trečiasis asmuo, kuris buvo atsakingas už saugų vairavimą, ieškovė tuo metu buvo automobilio keleivė. Darbuotojas, kuris betarpiškai naudojo didesnio pavojaus šaltinį dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (darbdaviu), nelaikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir tiesiogiai neatsako už padarytą žalą. Žala ieškovei atsirado įvykus autoįvykiui, kai vykdydamas darbines pareigas automobilį vairavo UAB „Fjord Sales“ darbuotojas S. L., todėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra atsakovė UAB „Fjord Sales“ ir ji privalo atsakyti už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, yra atsakinga už ieškovės sveikatai padarytą žalą pagal CK 6.270 straipsnio taisykles, nustatančias didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę nesant jo kaltės.

Atsakovė apeliaciniame skunde ginčija teismo priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Atsakovė teigia, kad ieškovė neturi teisės į žalos atlyginimą, kadangi būtent jos didelis neatsargumas lėmė visos žalos atsiradimą. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Sprendžiant klausimą dėl padidinto pavojaus šaltiniu padarytos žalos, tiek turtinės, tiek neturtinės, atlyginimo (CK 6.270 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis), įstatymas įpareigoja atsakingą už žalą asmenį įrodyti, kad žala atsirado dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovei priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydis mažintinas tiek atsižvelgiant į jos didelį neatsargumą, tiek į tai, kad atsakovė, kaip darbdavys, ieškovės atžvilgiu elgėsi pakankamai rūpestingai – supažindino ieškovę su „Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinė instrukcija“, kurios 8.6 punktu ieškovė įspėta, kad „važiuodami transporto priemone su įrengtais sausos diržais, keleiviai privalo būti užsisegę saugos diržus“; buvo sudariusi darbuotojų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį. Nurodytą aplinkybę pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovės dideliu neatsargumu, padėjusiu žalai padidėti ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), prašomos priteisti turtinės žalos dydį sumažino 50 proc., o neturtinės žalos dydį – nuo prašomos 56 824,33 Lt iki 10 000 Lt sumos. Apeliacinės instancijos daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, ženkliai sumažindamas turtinės ir neturtinės žalos dydį, pripažino, jog dėl žalos atsiradimo yra didelė nukentėjusiojo kaltės.

Pažymėtina, kad automobilį eismo įvykio metu vairavo UAB „Fjord Sales“ darbuotojas S. L., kuris buvo atsakingas ne tik už saugų važiavimą, bet ir automobilio salone esančios ieškovės saugumą kelionės metu (Kelių eismo taisyklių 64 punktas). Vairuotojas, vairuodamas motorinę transporto priemonę su įrengtais saugos diržais, privalo būti juos užsisegęs ir nevežti keleivių su neužsegtais saugos diržais (Kelių eismo taisyklių 65 punktas). Trečiasis asmuo S. L., matydamas, kad ieškovė yra neprisisegusi saugos diržo, nepareikalavo, kad ieškovė užsisegtų saugos diržus, ir kelionę tęsė toliau iki automobilis išvažiavo už kelio ribos, prarado kontrolę ir nuvažiavo į griovį, o ieškovė šio įvykio metu buvo sunkiai sužalota. Tokiais veiksmais atsakovei priklausančio padidinto pavojaus šaltinio vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių 65 punkto reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti apeliaciniame skunde keliamą reikalavimą ieškinį atmesti arba dar daugiau sumažinti ieškovei priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydį.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Irma ČuchrajKolegijos teisėjai Eugenija MorkūnienėŽydrūnas Bertašius