- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-19
- Bylos Nr.
- II-129-201/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01816-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Adolfina Simaitienė
- Pažeidėjas
- Ž. K.
- Kategorijos
- 39.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Liauksminei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. K., institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atstovui Mariui Pankevičiui, teismo posėdyje išnagrinėjusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyriaus skundą dėl 2015-04-22 nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla Ž. K. atžvilgiu nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124⁵ straipsnyje, sudėties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinio teisės pažeidimo byloje, kuri 2015-04-22 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus nutarimu nutraukta, Ž. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 124⁵ str., dėl to, kad jis, 2014-11-04 11.25 val. pastatė automobilį CHEVROLET EPICA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) J.Basanavičiaus g. 22, Vilniuje, rezervuotoje stovėjimo vietoje ir nepritvirtino (neužklijavo) leidimo, suteikiančio teisę statyti automobilį rezervuotoje stovėjimo vietoje nurodytu adresu, gerai matomoje vietoje taip, kad ant leidimo spausdinta informacija būtų gerai įskaitoma iš lauko. Tuo buvo pažeistas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-07-13 sprendimu Nr. 1-127 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų (toliau - Vietinės rinkliavos nuostatai) 17.6 punktas.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyrius skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Administracinių pažeidimų tyrimo poskyrio vedėjo Mariaus Pankevičiaus 2015-04-22 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP3-569 ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Skunde nurodė, kad automobilis valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užfiksuotas kelio ženklų Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta" ir Nr. 828 „Galiojimo laikas darbo dienomis", (2014-11-04, darbo diena-antradienis), galiojimo ribose. Kelių eismo taisyklėse patvirtintose (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950) kelio ženklo Nr. 531 sąvoka numato, kad tai Stovėjimo vieta, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik su specialiais leidimais (leidimai tvirtinami už priekinio stiklo). Nuostatų 17.6 punktas numato, kad automobilio valdytojas (vairuotojas) fiksuojamas tais atvejais kai rezervuotoje stovėjimo vietoje nepritvirtino (neužklijavo) leidimo, suteikiančio teisę statyti automobilį rezervuotoje stovėjimo vietoje leidime nurodytu adresu, gerai matomoje vietoje taip, kad ant leidimo spausdinta informacija būtų gerai įskaitoma iš lauko. Tokiu būdu vietinės rinkliavos nuostata nekonkuruoja su Kelių eismo taisyklėse numatyta taisykle, o išskiria skirtumus tarp panašių, bet neidentiškų LR ATPK 124¹ str. ir 124⁵ str. normų. Taip pat skunde nurodė, kad LR ATPK 284 str. 2 d. numato, kad Organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą.
Atsiliepimas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius atsiliepime į skundą nurodė, kad pagrindinis Vietinės rinkliavos nuostatų nustatytos mokėjimo tvarkos reikalavimas rinkliavos mokėtojui - automobilio vairuotojui (valdytojui) už suteiktas automobilio stovėjimo vietos paslaugas - tai nustatyta mokestinė pareiga (privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą). ATPK 124⁵ str. nustatytas vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas sietinas su tokiais priešingais teisei veiksmais, kai pažeidžiant tvarką nesurenkama vietinė rinkliava ir padaroma žala savivaldybės biudžetui, nustatyta tvarka nesumokamas privalomasis mokėjimas. Ženklas Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta" numato stovėjimo vietą, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik su specialiais leidimais, kurie tvirtinami už priekinio stiklo. Tuo tarpu institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, nurodomas Nuostatų 17.6 punktas tik detalizuoja koks yra tas Kelių eismo taisyklėse numatytas specialus leidimas, kuris turi būti tvirtinamas už priekinio stiklo. Nagrinėjamu atveju Ž. K. automobilį pastatė rezervuotoje stovėjimo vietoje, kur galioja kelio ženklas Nr. 531. Toje vietoje automobilių stovėjimo vietų, apmokestintų vietine rinkliava, nėra, todėl Ž. K. atsakomybė pagal ATPK 124⁵ straipsnį už nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą nėra galima. Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, nurodo, kad automobilių statymą rezervuotose vietose, leidimų statyti automobilius rezervuotose vietose Vilniaus mieste išdavimą bei mokėjimo tvarką reglamentuoja vietinės rinkliavos nuostatai, tačiau tai nesuteikia pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą. Automobilių stovėjimo vieta J. Basanavičiaus g. 22, Vilniuje, buvo rezervuota kelio ženklo Nr. 531 įrengimo iniciatoriui, kuris ir sumokėjo vietinę rinkliavą, dėl to Vilniaus miesto savivaldybei jokia žala padaryta nebuvo. Be to, ir Ž. K. vietinę rinkliavą buvo sumokėjęs iš bilietų automato įsigydamas bilietą. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, darytina išvada, kad vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas nepadarytas. Ž. K. pažeidė kelio ženklo Nr. 531 reikalavimus, todėl jo veika atitinka ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį. Administracinio teisės pažeidimo protokolas Ž. K. buvo surašytas už Vietinės rinkliavos nuostatų nesilaikymą ir ATPK 124⁵ straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, tačiau ne už Kelių eismo taisyklių nesilaikymą ir ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Esant tokiai situacijai bylą nagrinėjęs pareigūnas, priimdamas nutarimą būtų kvalifikavęs Ž. K. veiką pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį, nurodydamas visiškai naują sudėties aplinkybę (pažeidė kelio ženklo reikalavimus), nei buvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, kas yra neleistina situacija. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad instituciją rinkti įrodymus bei tinkamai suformuluoti kaltinimą protokole įpareigoja ATPK 256 straipsnio 3 dalis, ATPK 260 straipsnio l dalis. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Atsiliepimu į skundą prašo palikti nepakeistą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius Administracinių pažeidimų tyrimo poskyrio vedėjo Mariaus Pankevičiaus 2015-04-22 nutarimą administracinio teises pažeidimo byloje Nr. ATP3-569, o institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundo netenkinti.
Teismo posėdyje Ž. K. paaiškino, kad buvo tinkamai informuotas apie bylos nutraukimą. Susipažino su skundo aplinkybėm, skundas nepagrįstas, aplinkybės aiškiai buvo išnagrinėtos. Nurodė, kad nepažeidė taisyklių, dėl ko buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Buvo sumokėjęs rinkliavą, kvitas buvo aiškiai padėtas automobilyje. Vilniaus miesto savivaldybei jis išdėstė visas aplinkybes, į kurias turėjo būti atsižvelgta. Pirmame aukšte yra Karinių pajėgų štabo padalinys, būdamas komandiruotėje, užvažiavo pas juos dėl sutarties pratęsimo. Turi sutartį dėl gydymo. Užbėgo pasiklausti pas budintį pareigūną. Kariškis jam pasakė, kad tai ne tas padalinys, į kurį reikėtų kreiptis. Paklausė, ar netrukdys jo automobilis, jei paliktų. Jo automobilis buvo žymėtas darbovietės užrašu. Budintis pareigūnas pasakė, kad automobilis netrukdys. Sugaišo iki 10 minučių. Grįžęs rado lapelį. Pateikė paaiškinimą. Bandė paaiškinti telefonu. Visa byla buvo persiųsta į Klaipėdos savivaldybę ir nagrinėjama iš esmės. Mano, kad buvo priimtas tinkamas sprendimas bylą nutraukti. Buvo kaltinamas nesumokėjęs rinkliavos. Jis rinkliavą sumokėjo. Galimai yra požymiai kito pažeidimo, tačiau protokole tai nenurodyta. Dėl statymo rezervuotoje vietoje neginčija. Jam budintis karininkas leido stovėti, tačiau tai nebuvo nagrinėjama.
Institucijos atstovas Marius Pankevičiaus paaiškino, kad protokolas buvo surašytas už vietinės rinkliavos pažeidimą. Ž. K. nesutiko, kad pažeidė būtent šį straipsnį. 17.6 punktas, nurodo, kad po stiklu reikia palikti leidimą. Negalėjo priimti sprendimo, išnagrinėjęs bylą, kad asmuo pažeidė vietinės rinkliavos tvarką. Kelių eismo taisyklėse yra įtvirtinta speciali norma. Vadovavosi, kad tai yra specialiosios normos pažeidimas. Dėl vietinės rinkliavos sumokėjimo, tai ji buvo sumokėta. Nors tai formalus pažeidimas, tai susiję su tam tikra žala savivaldybės biudžetui. Nemato pažeidimo dėl vietinės rinkliavos. Kaltinimas buvo suformuotas protokole. Negalėjo perkvalifikuoti dėl kelių eismo pažeidimo, nes būtų pakeitęs aplinkybes, todėl buvo toks sprendimas priimtas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytąją valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str.). ATPK 124⁵ str. numatyta atsakomybė už Vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą. Tuo tarpu pagal ATPK 124¹ str. 4 d. atsakomybė kyla už sustojimą ar stovėjimą vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimą ar stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą (Vilniaus apygardos teismo 2014-04-08 nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-397-200/2014). Šiuo atveju, atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės nustatytą automobilių stovėjimo vietų rezervavimo tvarką ir į tai, kad ties pastatu J. Basanavičiaus g. 22, Vilniuje, (kur ir buvo užfiksuotas Ž. K. naudojamas automobilis) yra įrengtas kelio ženklas Nr. 531, preziumuojama, kad šio ženklo įrengimo iniciatorius sumokėjo (moka) vietinę rinkliavą į Vilniaus miesto savivaldybės biudžetą. Ž. K. iš anksto sumokėjusiam rinkliavos mokestį ir pastačius automobilį rezervuotoje stovėjimo vietoje, kur galioja kelio ženklas Nr. 531, vietų, apmokestintų vietine rinkliava, nėra. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas nepadarytas. Ž. K. pažeidė KET 531 ženklo reikalavimus, todėl jo veika formaliai atitinka ATPK 124¹ str. 4 d.
Teismas pažymi, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti ar jų pakanka nuspręsti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje Nr. N575-248/2012 yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos kaltinimo ribos, todėl kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Pastebėtina, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N756-135/2008, 2008 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje N444-340/2008 ir kt.). Be to, aiškinant ATPK 284 straipsnio nuostatas, nurodama, jog įstatymas leidžia teismui pakeisti veikos kvalifikavimą, pritaikant tiek švelnesnius, tiek sunkesnius ATPK straipsnius. Įstatymas nesieja tokio veikos kvalifikavimo pakeitimo su institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ar nukentėjusiojo iniciatyva. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad siekiant išvengti neleistinų procesinių staigmenų bei užtikrinti asmens teisės į gynybą realumą, teismas apie veikos perkvalifikavimo galimybę nedelsdamas turi pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams ir sudaryti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui galimybę gintis nuo naujo kaltinimo (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-2303/2008, 2010 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N261-4335/2010, 2010 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-6037/2010 ir kt.). Taip pat pabrėžiama, kad minėtos teisės normos negali būti aiškinamos kaip suteikiančios teisę patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį už pažeidimus, kurie apskritai nebuvo įvardinti ir teisiškai kvalifikuoti administracinio teisės pažeidimo protokole (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-710/2008, 2009 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr.N662-2703/2009).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teisena turi vykti taip, kad būtų garantuotos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytos teisės, šiuo atveju veikos perkvalifikavimas negalimas, nes tokie protokolo trūkumai laikytini esminiais, kurie trukdo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui suprasti, koks pažeidimas jam yra inkriminuojamas. Dėl tokių trūkumų yra pažeidžiama Ž. K. teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, bei suvaržoma teisė gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, o administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui) priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu, teismas,
nutarė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus skundo netenkinti.
Palikti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2015-04-22 nutarimą nepakeistą.
Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.