Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo, suinteresuoti asmenys byloje akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, V. S., antstolis A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi A. S. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Skolvalda“. Nustatytas keturių mėnesių terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 10 d.

2019 m. sausio 31 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios A. S. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas 100899,40 Eur sumai.

2019 m. balandžio 1 d. nutartimi keturiems mėnesiams pratęstas terminas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planui pateikti, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 1 d.

Nustatytu terminu nei bankrutuojanti A. S., nei bankroto administratorė UAB „Skolvalda“ mokumo atkūrimo plano projekto teismui tvirtinti nepateikė. 2019 m. liepos 9 d. teisme gautas bankrutuojančio asmens A. S. bankroto administratorės UAB „Skolvalda“ prašymas nutraukti A. S. bankroto bylą, nes kreditoriai du kartus nepritarė pateiktam A. S. mokumo atkūrimo plano projektui, be to kyla abejonių dėl bankrutuojančio asmens sąžiningumo, todėl kreditoriai pritarė A. S. bankroto bylos nutraukimui.

Bankroto administratorė UAB „Skolvalda“ į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoti asmenys UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir AB SEB bankas į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bankroto byla nutrauktina.

Pagal FABĮ 1 straipsnio nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo institutu iš esmės siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t. y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus. Taigi fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis Nr. 3K-3-263-706/2015).

Viena iš fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą, kartu su plano projektu, pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Jei kreditorių susirinkimas pritarė mokumo atkūrimo planui, tai planas teikiamas teismui tvirtinti. Teismo nutartis patvirtinti planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, yra galutinė ir neskundžiama (FABĮ 8 straipsnio 4, 5, 9 dalys). Teismas pažymi, kad paprastai, nesant akivaizdžių plano trūkumų ar įstatymų imperatyvų pažeidimo, teismas turėtų patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas. Jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, fizinis asmuo, atsižvelgęs į kreditorių pastabas, turi teisę plano projektą tikslinti ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui. Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet nenurodo tokio nesutikimo priežasčių arba nesutikimo priežastys nesusijusios su plano projektui nustatytais reikalavimais, tai įstatyme nenustatyta tokio plano tikslinimo galimybės, jis iš karto teikiamas teismui tvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, tokį planą patvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja A. S. dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna apie 383,00 Eur atlyginimą atskaičius mokesčius. Pareiškėja turi vidurinį išsilavinimą, plataus profilio kirpėjos kvalifikaciją. Pareiškėja A. S. kilnojamojo, nekilnojamojo turto ar santaupų neturi. Ji augina nepilnametę dukrą S. S., gimusią (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimu, pakeistu 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu, iš pareiškėjos buvusio sutuoktinio V. S. priteistas 200,00 Eur kasmėnesinis išlaikymas šalių nepilnametei dukrai S. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Pareiškėja su buvusiu sutuoktiniu V. S. turi solidarių skolinių įsipareigojimų AB SEB bankui 98007,56 Eur sumai ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2891,84 Eur sumai. Bendra kreditorinių įsipareigojimų suma – 100899,40 Eur.

2019 m. gegužės 28 d. įvyko pirmasis bankrutuojančios A. S. kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavo (balsavimo biuletenius raštu pateikė) kreditoriai AB SEB bankas ir UAB „Būsto paskolų draudimas“, turintys 100 proc. balsų. Abu kreditoriai bankrutuojančios A. S. 2019 m. balandžio 3 d. mokumo atkūrimo plano tvirtinimui nepritarė ir pateikė pastabas. AB SEB bankas nurodė, kad mokumo atkūrimo plane pateikiamos pajamos bei išlaidos nėra pagrįstos jokiais jas patvirtinančiais dokumentais, neaišku iš kokių lėšų bus dengiami kreditorių finansiniai reikalavimai. Kreditorius taip pat nesutiko su mokumo atkūrimo plano projekte pateikiama bankroto administravimo išlaidų suma. UAB „Būsto paskolų draudimas“ nurodė, kad bankrutuojanti A. S. galimai slepia pajamas, plane nenurodyta konkrečių mokumo atkūrimo priemonių, kurių bankrutuojantis asmuo ketina imtis. Mokumo atkūrimo plane taip pat nenurodytas administravimo išlaidų už laikotarpį nuo plano patvirtinimo iki bankroto proceso pabaigos pagrindimas ir kt.

2019 m. liepos 8 d. įvyko antrasis bankrutuojančios A. S. kreditorių susirinkimas, kuriame kreditoriai AB SEB bankas ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ taip pat nepritarė bankrutuojančios A. S. mokumo atkūrimo plano tvirtinimui. Minėto susirinkimo metu buvo pritarta bankroto administratoriaus siūlymui kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Kreditoriai AB SEB bankas ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė iš esmės analogiškas pastabas kaip ir pirmajame kreditorių susirinkime. Bankroto administratorė UAB „Skolvalda“ 2019 m. birželio 27 d. išvadoje dėl A. S. plano projekto įgyvendinimo nurodė, kad kai kurie mokumo atkūrimo plano punktai neatitinka FABĮ nustatytų reikalavimų ir turėtų būti tikslinami, t. y. bankrutuojanti A. S. galimai slepia savo pajamas nurodydama, kad gauna artimą minimaliai mėnesinei algai atlyginimą, nors užsiima rinkoje paklausia veikla; bankrutuojantis fizinis asmuo turėtų nurodyti kokių konkrečių priemonių imsis, kad gautų didesnį atlyginimą bei turėtų nurodyti priežastis, kodėl pradėjus dirbti pilnu etatu jos pajamos nepadvigubėjo; turėtų būti tikslinamos išlaidos būtiniems poreikiams patenkinti, kadangi nurodytosios neatitinka realybės; kreditorių reikalavimo tenkinimo grafike turėtų būti nurodytos ne bendros sumos, o sumos be delspinigių ir palūkanų.

Išanalizavus bylos medžiagą matyti, kad bankrutuojančios A. S. kreditoriai nepritarė mokumo atkūrimo plano tvirtinimui pirmiausia dėl to, kad bankrutuojantis fizinis asmuo nepateikė jokių duomenų iš kokių lėšų bus dengiami kreditorių finansiniai reikalavimai bankroto proceso metu. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja, reaguodama į kreditorių išsakytas pastabas, teismui kartu su prašymu patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą pateikė pažymas iš darbovietės bei Sodros apie jai mokamą darbo užmokestį bei ligos pašalpą nedarbingumo laikotarpiu. Laikytina, kad bankrutuojantis asmuo aplinkybes iš kokių lėšų ketina dengti kreditorinius įsipareigojimus pagrindė.

Kreditoriai susirinkimo metu taip pat teikė pastabas, kad pareiškėjos plane nenurodyta konkrečių mokumo atkūrimo priemonių, kurių bankrutuojantis asmuo ketina imtis. Teismo vertinimu, nurodyta pastaba pagrįsta. Pažymėtina, kad FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytas reikalavimas mokumo atkūrimo plane nurodyti priemones, skirtas fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis Nr. 3K-3-263-706/2015). Taigi plane numatytos mokumo atkūrimo priemonės turi būti realios, patvirtinančios maksimalias asmens pastangas atkurti savo mokumą ir užtikrinti maksimalų jo kreditorių interesų patenkinimą.

Iš teismui pateikto 2019 m. birželio 17 d. mokumo atkūrimo plano projekto matyti, kad pareiškėja persikvalifikuoti neketina dėl lėšų stygiaus. Nurodo, kad bankroto proceso metu ketina toliau dirbti (duomenys neskelbtini), stebėti darbo skelbimus ir ieškoti geriau apmokamo darbo. Apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankrutuojančio fizinio asmens darbas pagal darbo sutartį savaime nepatvirtina maksimalių asmens pastangų įgyvendinti fizinio asmens bankroto tikslus (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-389-479/2018). Tai reiškia, kad siekdama patenkinti kreditorių reikalavimus, būdama jauno, darbingo amžiaus pareiškėja turi dėti daugiau pastangų, kad bankroto proceso metu susirastų geriau apmokamą darbą. Pažymėtina, kad pareiškėja apie ketinimus susirasti geriau apmokamą darbą buvo nurodžiusi ir 2015 m., kai buvo nagrinėjamas jos ir buvusio sutuoktinio prašymas patvirtinti mokumo atkūrimo planą, tačiau nuo to laiko realiai jokių veiksmų nesiėmė, tebedirba toje pačioje įmonėje už neženkliai didesnį nei minimalus darbo užmokestį (Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2FB-125-325/2015). Nagrinėjamu atveju pareiškėja jokių konkrečių, realių priemonių, skirtų fizinio asmens mokumui atkurti, nenurodė. Darytina išvada, kad plano 1.5 dalis, kurioje iš esmės nenumatyta jokių priemonių, skirtų fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, ir kt.), nėra suderinama su FABĮ tikslu užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą ir pasiekti teisingą kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyrą, todėl ši plano dalis pripažintina kaip neatitinkanti fizinio asmens bankroto tikslų ir paskirties.

Mokumo atkūrimo plane nurodytas išlaidų būtiniesiems poreikiams patenkinti dydis taip pat buvo vienas iš kvestionuojamų dalykų kreditorių susirinkimo metu. Pareiškėja nurodė, kad jos pajamos per mėnesį sudaro apie 383,00 Eur, iš kurių 200,00 Eur skirti nepilnametės dukros poreikiams tenkinti, 100,00 Eur jos pačios poreikiams tenkinti (50,00 Eur maistui, 30,00 Eur būsto išlaikymui, 10,00 Eur sveikatos priežiūrai, 10,00 Eur kitoms išlaidoms). Pažymėtina, kad nurodyta 50,00 Eur suma maistui (kas sudaro apie 1,66 Eur per dieną suaugusiam žmogui) leidžia pagrįstai abejoti pareiškėjos nurodytų duomenų apie patiriamas išlaidas teisingumu bei faktiškai gaunamų pajamų dydžiu.

Bankroto administravimo išlaidų dydis taip pat buvo vienas iš kreditorių susirinkimo metu nurodytų mokumo atkūrimo plano netvirtinimo priežasčių. Pažymėtina, kad pagal FABĮ 22 straipsnio nuostatas administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) bei atlyginimas bankroto administratoriui. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad plane nurodoma bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas. Nagrinėjamu atveju kreditorius AB SEB bankas po pirmojo kreditorių susirinkimo išreiškė pastabas dėl administravimo išlaidų patvirtinimo. Nurodė, kad administravimo išlaidų suma yra neadekvati bylos sudėtingumui, atliekamų darbų kiekiui bei bankrutuojančio asmens gaunamų pajamų dydžiui. Iš teismui pateikto patikslinto mokumo atkūrimo plano matyti, kad mokumo atkūrimo plano projektas šioje dalyje buvo pakoreguotas. Vietoj numatytų 75,00 Eur/mėn. atlyginimo administratoriui ir 25,00 Eur/mėn. išlaidų administravimo procedūroms atlikti, 2019 m. birželio 17 d. mokumo atkūrimo plano projekte numatytas 30,00 Eur/mėn. atlyginimas administratoriui ir 20,00 Eur/mėn. išlaidos administravimo procedūroms atlikti. Bankroto administravimo išlaidų pagrindimas į planą neįtrauktas. Atkreiptinas dėmesys, kad plane numatytos išlaidos administratoriui vis tiek yra gerokai didesnės nei kreditorių reikalavimų tenkinimui numatoma skirti suma, t. y. 33,00 Eur/mėn. Nagrinėjamu atveju sutiktina su kreditorių išdėstyta pozicija, kad tokio plano patvirtinimas iš esmės pažeistų skolininkės ir jos kreditorių interesų pusiausvyrą. Teismas pažymi, jog bankroto bylos iškėlimo tikslas yra ne nurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad asmuo, vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. Fizinio asmens bankroto procesas negali tapti priemone ar sąmoningu mėginimu išvengti ar išsisukti nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-706/2015).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad bankrutuojančio fizinio asmens A. S. pateiktas mokumo atkūrimo planas negali būti pripažįstamas tinkamu bankroto procedūrų įgyvendinimu, nes suponuoja prielaidas pasyviai atsikratyti visų skolų ir neskatina jos dėti visas įmanomas pastangas gauti daugiau pajamų bei tenkinti prisiimtus įsipareigojimus kreditoriams. Bankrutuojančio asmens A. S. mokumo atkūrimo planas iš esmės neatitinka įstatymo reikalavimų (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2, 5, 8 punktų), taip pat nenumato konkrečių realių įgyvendintinų priemonių fizinio asmens mokumui atkurti, kuriomis būtų užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas, nepažeidžiant teisingos skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros, todėl planą atsisakytina tvirtinti.

Konstatavus, kad teismui pateiktas tvirtinti mokumo atkūrimo planas prieštarauja FABĮ 7 straipsnio reikalavimams, bankroto byla nutrauktina (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Išaiškintina, kad nutraukus fizinio asmens bankroto bylą FABĮ 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais, visi mokesčiai ir su jais susijusios sumos, palūkanos ir netesybos skaičiuojami nuo teismo nutarties iškelti šią bylą įsiteisėjimo dienos, išskyrus jau įvykdytus skolinius įsipareigojimus (FABĮ 10 straipsnio 3 dalis).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netvirtinti pareiškėjos A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patikslinto mokumo atkūrimo plano.

Nutraukti pareiškėjos A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankroto bylą.

Įsiteisėjus nutarčiai dėl A. S. bankroto bylos nutraukimo ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti, pateikiant šios nutarties kopiją, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie nutrauktą A. S. bankroto bylą.

Įsiteisėjus nutarčiai dėl A. S. bankroto bylos nutraukimo grąžinti antstoliams vykdomuosius raštus, pateiktus į bankroto bylą, byloje paliekant šių vykdomųjų raštų kopijas.

Išaiškinti bankroto administratoriui, kad bankroto administratorius privalo ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo teismo nutarties nutraukti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti fiziniam asmeniui saugotinus dokumentus, susijusius su fizinio asmens bankroto procesu, pervesti depozitinėje sąskaitoje likusias lėšas į fizinio asmens asmeninę sąskaitą (FABĮ 30 straipsnio 6 dalis).

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.