Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieškovų V. S. ir A. S. ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėjęs bankrutuojančių asmenų V. S. ir A. S. bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens I. L. prašymą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo ir skundą dėl 2014-05-15 kreditorių susirinkime priimto nutarimo 6-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-05-27 teisme gautas bankrutuojančių asmenų V. S. ir A. S. bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens I. L. prašymas patvirtini V. S. ir A. S. mokumo atkūrimo planą (1 t., b.l. 120-121). Kartu su fizinių asmenų mokumo atkūrimo planu (1 t., b.l. 122-130) bankroto administratorius pateikė teismui išvadą dėl V. S. ir A. S. parengto mokumo atkūrimo plano projekto įgyvendinimo galimybių (1 t., b.l. 131). 2014-05-27 teisme taip pat gautas bankroto administratoriaus skundas dėl 2014-05-15 kreditorių susirinkimo nutarimo 6-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo (1 t., b.l. 148-150).

2015-01-19 Kretingos rajono apylinkės teisme gautas bankrutuojančių fizinių asmenų V. S. ir A. S. bankroto administratoriaus prašymas patvirtinti V. S. ir A. S. mokumo atkūrimo planą, patikslintą pagal 2014-12-04 Klaipėdos apygardos teismo nutartį (2 t., b.l. 131-133) bei 2015-01-16 bankrutuojančių fizinių asmenų V. S. ir A. S. kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 2 su priedais (2 t., b.l. 146-149). Teismas, susipažinęs su pateiktais dokumentais nustatė, kad kreditorių susirinkimas bankrutuojančių fizinių asmenų V. S. ir A. S. kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektui nepritarė.

Kreditorių susirinkimas nepatvirtino mokumo atkūrimo plano, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos FABĮ 8 str. 3 d. plano projektas yra teikiamas teismui. Kartu su fizinių asmenų mokumo atkūrimo planu bankroto administratorius pateikė teismui išvadą (2 t., b.l. 144-145) dėl V. S. ir A. S. parengto mokumo atkūrimo plano projekto įgyvendinimo galimybių, kurioje nurodė, jog planas atitinka Lietuvos Respublikos FABĮ nustatytus reikalavimus, įstatyme nurodytų pagrindų bankroto bylai nutraukti nenustatyta, plane numatytos priemonės gali būti įgyvendintos, todėl planas gali būti tvirtinamas.

Kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimo teismui dėl bankrutuojančių asmenų V. S. ir A. S. bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens I. L. prašymo dėl bankrutuojančių asmenų V. S. ir A. S. mokumo atkūrimo plano patvirtinimo bei skundo dėl 2014-05-15 kreditorių susirinkime priimto nutarimo 6-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, pateikė prašymą civilinę bylą nagrinėti šio asmens atstovui nedalyvaujant. Prašyme taip pat nurodė, kad nesutinka su teismui pateiktu tvirtinti fizinių asmenų mokumo atkūrimo planu ir prašo bankroto bylą nutraukti.

Teismo posėdžio metu ieškovė A. S. palaikė pateiktą prašymą patvirtinti fizinių asmenų mokumo atkūrimo planą, patikslintą pagal 2014-12-04 Klaipėdos apygardos teismo nutartį, bei skundą panaikinti pirmojo kreditorių susirinkimo 6 darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, išsprendžiant atitinkamą klausimą iš esmės.

Lietuvos Respublikos FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, mokumą ir užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos FABĮ iš esmės siekiama sukurti efektyvų teisinį mechanizmą, sudarantį sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą įstatymo nustatyta tvarka tuo pačiu išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Šių tikslų įgyvendinimo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo sudaryto plano ir jo įgyvendinimo.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovai turi du kreditorius, tai yra AB SEB bankas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2014-04-18 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi (1 t., b.l. 118) patvirtinti ieškovų kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai, t.y. AB SEB bankas finansinio reikalavimo suma 280835,99 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5235,60 Eur (18077,48 Lt), bendra kreditorinių reikalavimų suma 298913,47 Lt. Nustatyta, kad ieškovai kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, ieškovė A. S. šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gaunamas darbo užmokestis per mėnesį po mokesčių atskaitymo sudaro 832,00 Lt, o ieškovas V. S. šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gaunamas darbo užmokestis per mėnesį po mokesčių atskaitymo sudaro 1050,80 Lt, už darbą, atliekamą komandiruočių metu, V. S. yra mokami darbdavio nustatyti dienpinigiai. I. V. Solovejus turi tik spec. vidurinį išsilavinimą, suvirintojo kvalifikaciją, turi suvirintojo ir vilkikų vairuotojo darbo patirties. A. S. turi vidurinį išsilavinimą, plataus profilio kirpėjos kvalifikaciją, kirpėjos ir baldų lakuotojos darbo patirties.

Nustatyta, kad 2015-01-19 įvyko V. S. ir A. S. kreditorių susirinkimas, kurio metu kreditorių susirinkimas nepatvirtino ieškovų mokumo atkūrimo plano, nes prieš balsavo kreditoriai AB SEB bankas ir UAB (duomenys neskelbtini)“, turintys 100 proc. kreditorių reikalavimo sumos. Iš pateikto 2015-01-19 kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 nustatyta, kad kreditorių susirinkime, įskaitant balsavusius paštu, dalyvavo du V. S. ir A. S. kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma yra 86571,32 Eur, tai sudaro 100 proc. visų kreditorių reikalavimų bendros sumos. Raštu savo nuomonę, dėl kiekvieno darbotvarkės klausimo pateikė kreditoriai AB SEB bankas – 93,95 proc. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 6,05 proc. Šiame kreditorių susirinkime kreditoriai AB SEB bankas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepritarė V. S. ir A. S. mokumo atkūrimo planui ir pareiškė pastabas, kurias prašė įtraukti į kreditorių susirinkimo protokolą.

Atsižvelgdamas į tai, kad fizinio asmens bankroto byloje sprendžiant klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, teismas privalo ne tik formaliai taikyti Lietuvos Respublikos FABĮ nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kuomet kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet ir visapusiškai ištirti ir įvertinti priežastis, dėl kurių kreditoriai nesutinka su pateiktu plano projektu, taip pat įvertinti šių priežasčių atitikimą Lietuvos Respublikos FABĮ 7 str. nustatytiems plano reikalavimams.

Lietuvos Respublikos FABĮ 8 str. 3 d. nustato, kad tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 str. nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 str. nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bankroto administratorius, nepaisant to, kad mokumo atkūrimo planui nepritarė kreditorių susirinkimas, nurodydamas, jog pateiktas mokumo atkūrimo planas neatitinka Lietuvos respublikos FABĮ 7 str. nustatytų reikalavimų, pateikė jį tvirtinti teismui. Be to, bankroto administratorius pateikė teismui išvadą dėl V. S. ir A. S. mokumo atkūrimo plane numatytų priemonių įgyvendinimo, kurioje nurodo, kad planui įgyvendinti numatytas 5 metų laikotarpis, plane numatyta mokėjimų tvarka kreditorinių reikalavimo tenkinimo grafikas, kas atitinka Lietuvos Respublikos FABĮ 7 str. 1 d. 12 p., o konkrečių pinigų sumų negali įvardinti, nes per penkerius metus gali pasikeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės MMA, be to, V. S. ir A. S. gali pakeisti, susirasti papildomą ar prarasti darbą.

Vienas pagrindinių aspektų, dėl kurio kreditoriai nesutinka su patvirtintu mokumo atkūrimo planu, yra tas, jog plane nėra nurodytos kreditorių reikalavimų tenkinimui skirtinos lėšos. Lietuvos Respublikos FABĮ 7 str. yra nurodyti reikalavimai bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planui: plane, be kitų jam keliamų reikalavimų, turi būti nurodytas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos (laikantis šio įstatymo 29 str. nurodytos jų tenkinimo tvarkos). Teismas negali iškelti bankroto bylos, o iškelta bankroto byla turi būti nutraukta tokio fizinio asmens, kuris negauna/neketina gauti jokių pajamų, o tai reiškia neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais, atžvilgiu. Šiuo atveju teismo patvirtintame mokumo atkūrimo plane nurodoma tik pati mokėjimo tvarka (kurią ir taip reglamentuoja Lietuvos Respublikos FABĮ ir kurios įtraukimas į mokumo atkūrimo planą nėra būtinas) ir terminai, tačiau nenurodoma, kokios konkrečiai lėšos bus mokamos kiekvienam kreditoriui ar kokios lėšos planuojamos mokėti praėjus pirmajam pusmečiui po mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Teismo nuomone, toks kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas negali būti laikomas tinkamu, nes, kaip matyti iš patvirtinto plano, bankrutuojančių asmenų gaunamų pajamų neužtenka net jų būtiniesiems poreikiams tenkinti bei administravimo išlaidoms, todėl nenurodžius konkrečių lėšų ir jų šaltinių, skirtinų kreditoriams, sukuriamos prielaidos tokiai situacijai, kai bankroto procesu bus tik nurašytos fizinio asmens skolos ir nesukuriamos realios galimybės padengti bent dalį kreditorių reikalavimų. Teismas pažymi, jog bankroto bylos iškėlimo tikslas yra ne nurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad asmuo, vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. Fizinio asmens bankroto procesas negali tapti priemone ar sąmoningu mėginimu išvengti ar išsisukti nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo. Teismo nuomone, patvirtintu planu, toks, koks jis buvo pateiktas teismui, nebūtų užtikrinama teisinga skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyra. Plane turi būti numatyta, iš kokių esamų ar realiai atsirasiančių pajamų šaltinių ir kokiomis sumomis bus dengiami kreditorių reikalavimai, asmenys turi dėti visas įmanomas pastangas savo turtinei padėčiai pagerinti, tuo atveju, jei kistų jų pajamos ar atsirastų papildomų pajamų šaltinių, planas gali būti keičiamas ar tikslinamas, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos FABĮ 8 str. 12 p.

Atskirai pažymėtina, kad teismui pateiktame tvirtinti Fizinių asmenų mokumo atkūrimo plane abstrakčiai nurodoma, jog bankrutuojantys asmenys persikvalifikuoti neketina, išnaudos visas galimybes gauti didesnes pajamas, siekdami susirasti darbą nuolat domėsis darbo pasiūlymais, radę priimtiną darbo pasiūlymą, kandidatuos į siūlomą darbo vietą, esant galimybei, vykdys individualią veiklą. Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos FABĮ 7 str. 1 dalis nustato reikalavimus mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo planui, kur nurodyta, kad plane turi būti nurodytos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos) (Lietuvos Respublikos FABĮ 7 str. 1 d. 5 p.). Nagrinėjamu atveju Fizinių asmenų mokumo atkūrimo plane nurodytos priemonės yra hipotetinės ir nekonkrečios, be to, nepagrįstos konkrečiais įrodymais. Numatomos priemonės turi būti realios, galinčios padėti pasiekti didesnį kreditorių reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinančios asmens, kuriam keliama bankroto byla, galimybę patenkinti minimalius būtinus poreikius. Pažymėtina, kad fiziniai asmenys teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jų ketinimus susirasti geriau apmokamus darbus. Mokumo atkūrimo plane nurodyta, jog A. S. darbo užmokestis sudaro 240,96 Eur, V. S. – 304,33 Eur. Būtinųjų poreikių tenkinimui prašoma pavirtinti 470,00 Eur per mėnesį suma (plius darbdavio mokami dienpinigiai), kurią sudaro 130,00 Eur išlaidos gyvenamųjų patalpų nuomai ir komunaliniams mokesčiams apmokėti, 140,00 Eur nepilnametės dukters išlaikymui reikalingos lėšos, 35,00 Eur transporto išlaidos, 130,00 Eur išlaidos maistui, 15,00 Eur išlaidos vaistams, asmens higienai, 20,00 Eur rūbams. Taigi beveik visos bankrutuojančių asmenų lėšos yra skiriamos jų būtinųjų poreikių tenkinimui, bankrutuojantys asmenys neplanuoja tobulinti turimos kvalifikacijos ar įgyti naujų įgūdžių, tačiau ketina ieškoti geriau apmokamo darbo, taip pat bankrutuojantys asmenys neturi jokio turto, kurį realizavus bent iš dalies būtų tenkinami kreditorių reikalavimai. Pažymėtina, jog bankroto proceso metu būtina įvertinti visas realias galimybes atkurti asmens mokumą, siekiant sumažinti kreditorinius įsipareigojimus per įstatyme nustatytą terminą, tuo pačiu įvertinant galimybę bankrutuojančiam asmeniui išsilaisvinti nuo beviltiškų skolų naštos. Asmenims, kuriems iškelta bankroto byla, nesiekiant maksimalaus galimo kreditorinių reikalavimų patenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, iš esmės nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, o tuo pačiu bus pažeista skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyra. Tokio bankroto proceso metu naudą iš esmės gautų vien tik fizinis asmuo, kuris būtų atleistas nuo esamų įsipareigojimų. Šiuo atveju bankrutuojantys fiziniai asmenys nepateikė jokių įrodymų, kad deda visas įmanomas pastangas atkurti savo mokumą, tapti konkurencingais darbo rinkoje, nors yra darbingi darbingo amžiaus asmenys, įgiję pakankamai paklausias profesijas. Toks mokumo atkūrimo planas negali būti pripažįstamas tinkamu bankroto procedūrų įgyvendinimu, nes suponuoja prielaidas pasyviai atsikratyti visų skolų ir neskatina asmenų dėti visas įmanomas pastangas gauti daugiau pajamų ir tenkinti bent dalį kreditorių reikalavimų. Būtent nuo asmens, kuriam yra iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, taigi ir Lietuvos Respublikos FABĮ siekiamų tikslų įgyvendinimas. Tai reiškia, jog pats fizinis asmuo, kuris kreipiasi, kad jam būtų iškelta bankroto byla, privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis ir sąžiningai vykdyti įstatymo jam nustatytas pareigas (Lietuvos Respublikos FABĮ 16 str.). Kaip jau minėta, vienas svarbiausių momentų fizinio asmens bankroto procedūroje yra plano parengimas ir tvirtinimas, o jame numatomos priemonės turi būti realios, galinčios padėti pasiekti didesnį kreditorių reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinančios asmens, kuriam keliama bankroto byla, galimybę patenkinti minimalius būtinus poreikius. Taigi ypatingai svarbu, ypač kreditoriams nepritarus mokumo atkūrimo planui ir išreiškus abejones dėl būtinųjų poreikių tenkinimui skirtinos sumos pagrįstumo, objektyviai įvertinti būtinųjų poreikių tenkinimui būtiną skirti sumą, kartu nustatant, ar yra galimybė atitinkamą gaunamų lėšų dalį skirti atsiskaitymams su kreditoriais. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad fiziniams asmenims būtiniesiems poreikiams tenkinti būtina prašoma tvirtinti suma.

Bankrutuojantys asmenys nurodė, jog teismui tvirtinti pateikė mokumo atkūrimo planą, patikslintą pagal 2014-12-04 Klaipėdos apygardos teismo nutartį, kurioje be kita ko buvo nurodyta, kad būtina nurodyti kokią ir kada paramą, dengiant administravimo išlaidas, suteiks bankrutuojančių fizinių asmenų tėvai, tačiau pateiktame mokumo atkūrimo plane nėra nurodyta, kokią pagalbą suteiks bankrutuojančių fizinių asmenų tėvai, kaip ir nėra nurodyta, pateikta įrodymų, kad tėvai sutinka teikti tokią pagalbą, o tik nurodyta kuomet pagalbą teiks tėvai, t.y. tuomet, jeigu bus bankroto bylos administravimo išlaidų įsiskolinimas. Įvertinus teismui pateiktą tvirtinti Fizinių asmenų mokumo atkūrimo planą pripažintina, kad bankrutuojančių asmenų V. S. ir A. S. Fizinių asmenų mokumo atkūrimo planas faktiškai nebuvo pakeistas, išskyrus būtiniesiems poreikiams tenkinti sumažintą sumą.

Atskirai paminėtina, kad pateiktame Fizinių asmenų mokumo atkūrimo plane nurodyta ta pati bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas, nors vieną kartą kreditoriai jau nurodė, kad deklaratyvus bankroto administratoriaus argumentas dėl įstatymo nustatytų daugybės bankroto administratoriaus pareigų bankroto proceso metu, prašomos bankroto administravimo išlaidų sumos nepagrindžia ir su tokia kreditorių pozicija sutiko ir apeliacinės instancijos teismas, t.y. 2014-12-04 Klaipėdos apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad tvirtinant administravimo išlaidų sąmatą būtina užtikrinti teisingą visų bankroto procese dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyrą. Nagrinėjamu atveju patvirtinus mokumo atkūrimo planą sukuriamos prielaidos tokiai situacijai, kai bankroto proceso metu visos fizinių asmenų lėšos skiriamos tik jų būtinųjų poreikių tenkinimui ir administravimo išlaidoms, administravimo išlaidų dengimui numatomi papildomi šaltiniai, tuo tarpi kreditorių reikalavimų tenkinimui konkrečios lėšos ir sumos nėra numatytos.

Teismo nuomone, mokumo atkūrimo planas nelaikytinas procesiniu dokumentu, kuriam teismas gali taikyti esminių trūkumų šalinimo institutą, dėl kurių būtų pažeista įstatyme įtvirtinta teisinga skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra, nes visi esminiai mokumo atkūrimo plano trūkumai gali būti šalinami iki pateikimo teismui tvirtinti mokumo atkūrimo planą. Teismas, gavęs Lietuvos Respublikos FABĮ 8 str. 4 d. nurodytus dokumentus, per 15 dienų privalo priimti nutartį dėl plano (Lietuvos Respublikos FABĮ 6 d.), turi vertinti būtent jam pateiktą mokumo atkūrimo plano projektą ir negali nustatyti esminių plano projekto trūkumų, t.y. negali nurodyti, kokį mokumo atkūrimo plano projektą turi pateikti pareiškėjas, kad teismas jį patvirtintų, todėl, įvertinus tai, kas išdėstyta, bankrutuojančių asmenų V. S. ir A. S. teismą pateiktą Fizinių asmenų mokumo atkūrimo planą, kaip neatitinkantį Lietuvos Respublikos FABĮ keliamų reikalavimų, neužtikrinantį kreditorių interesų gynimo bei pažeidžiantį skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyrą, atsisakytina tvirtinti ir bankroto byla nutrauktina.

Kadangi teismas atsisako tvirtinti Fizinių asmenų mokumo atkūrimo planą ir bankroto bylą nutraukia, tai atskirai dėl bankroto administratoriaus skundo dėl 2014-05-15 kreditorių susirinkimo nutarimo 6-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo nepasisakytina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 – 291 str., Lietuvos Respublikos FABĮ 8 str. 6 d. teismas

nutaria:

netvirtinti bankrutuojančių asmenų V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) teismui pateikto mokumo atkūrimo plano.

Bankroto bylą nutraukti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.