Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovui L. G. dėl laidojimo išlaidų, paskolos ir kitų išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą atsakovas buvo informuotas tinkamai. Esant šioms aplinkybėms, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, jo miręs brolis visą gyvenimą vartojo narkotines medžiagas. 2016 m. gydėsi nuo priklausomybės reabilitacijos centre ir su savo vadovo pagalba pasiėmė paskolą bendrabučio tipo butui įsigyti. Kadangi ieškovas norėjo broliu padėti jį palaikyti ir rūpinti, jis nuolat kas mėnesį pervesdavo pinigų šios paskolos dengimui ir kitiems brolio poreikiams tenkinti. Ieškovo brolis savo vaikų niekada neaugino, tarp jų nebuvo ryšio, todėl jie buvo kaip svetimi žmonės. Kai mirus broliui, jo trys sūnūs apie sužinojo, kad jis vienas nuolat rūpinuosi jų tėvu, jį išlaikė, patvirtino, kad atsisakys palikimo – bendrabučio tipo buto dėdės naudai, nes jis vienas ir apmokėjo laidojimo išlaidas. Tačiau vienas iš mirusiojo vaikų – L. visgi pakeitė savo nuomonę ir nesutinka apmokėti net tėvo laidojimo išlaidų, o siekia gauti mirusiojo butą, nors ir pats turi priklausomybę.

Teismo posėdyje ieškovo atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo brolis K. G. Po K. G. mirties jo turto paveldėtoju pagal įstatymą tapo sūnus L. G. Kiti du mirusiojo vaikai palikimo nepriėmė.

Dėl laidojimo išlaidų

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina įpėdinio teisę panaudoti paveldimo turto dalį palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidoms. Kai vienas iš įpėdinių įgyvendina tokią teisę, tai nulemia kiekvienam iš įpėdinių tenkančios paveldimo turto dalies sumažėjimą. Kitu atveju, jei vienas iš įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėją savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš visų įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-171/2012).

Ieškovo paaiškinimais teismo posėdžio metu, pateiktai rašytiniai įrodymais nustatyta, kad ieškovas savo lėšomis apmokėjo laidojimo paslaugas – 2 047,40 Eur. Iš šios sumos atskaičius Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus išmokėtą 320 Eur laidojimo pašalpą, ieškovas patyrė 1 727,40 Eur mirusio brolio laidojimo išlaidų.

Bylose dėl laidojimo išlaidų atlyginamos tik būtinos, įprastos, vidutinės išlaidos, t. y. tokios, kurios buvo padarytos neperžengiant nuosaikumo ribų.

Tokiu atveju, kai vieno ar kito faktinio santykio arba jų grupės konkreti teisės norma nereglamentuoja, egzistuoja teisės spraga. Vienas teisės spragų užpildymo būdų – įstatymo arba teisės analogija. CK 1.8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinės teisės nesureguliuotiems civiliniams santykiams taikoma panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra panašius santykius reglamentuojančių civilinių įstatymų, taikomi bendrieji teisės principai (teisės analogija). <...> Nėra teisės akto, kuris reglamentuoja panašų į šioje byloje kilusio ginčo teisinį santykį ir kuriuo būtų galima remtis sprendžiant šalių ginčą. Dėl to ginčas spręstinas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, t. y. taikant teisės analogiją. Pažymėtina, kad CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina įpėdinio teisę panaudoti paveldimo turto dalį palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidoms. Kai vienas iš įpėdinių įgyvendina tokią teisę, tai nulemia kiekvienam iš įpėdinių tenkančios paveldimo turto dalies sumažėjimą. Tačiau yra galimos situacijos, kai įpėdinis dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, kai paveldimo turto masę sudaro vien tik nekilnojamasis turtas ar kt., neįgyvendina (objektyviai negali įgyvendinti) CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos teisės, o palikėją palaidoja ir jo kapą sutvarko savo lėšomis. Tokiais atvejais aiškinimas, kad šis asmuo neturi teisės iš kitų įpėdinių (paveldėtojų) atgauti dalį tokių turėtų išlaidų, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, prieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo principams (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir remdamasi teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, sprendžia, kad jeigu vienas iš įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėją savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš visų įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas. Dėl to darytina išvada, kad šioje byloje kilęs ginčas spręstinas taikant teisingumo, protingumo, proporcingumo principus ir, atsižvelgiant į faktinius bylos duomenis bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, jog tarp šalių egzistuoja prievolinis teisinis santykis, kasatoriai (skolininkai prievoliniame teisiniame santykyje) turi prievolę atlyginti ieškovei (kreditoriui) jos reikalaujamą palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų dalį (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnio 2 dalis, 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 6.1, 6.2 straipsniai, CPK 3 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-18 nutartis byloje Nr. 3K-3-171/2012).

Nurodytas kasacinio teismo praktikos atvejis nėra analogiškas nagrinėjamam šioje byloje ginčui, tačiau nurodo principus, kuriais vadovaujantis teismas turi užpildyti teisinio reguliavimo spragą. Įpėdinis turi teisę iš paveldimo turto apmokėti palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas (CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Iš šios teisės normos ir jau nurodytos kasacinio teismo praktikos seka, kad palikėjo laidojimo išlaidos, jei yra palikto turto, turi būti dengiamos iš šio paveldimo turto. Tai savaime reiškia, kad išlaidos turi tekti visiems paveldėtojams proporcingai paveldėto turto dalies dydžiui. Jei laidojimo išlaidos turi būti apmokamos iš paveldimo turto, susiklosčius situacijai, kai mirusįjį palaidoja asmuo, kuris turto nepaveldi, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, yra akivaizdžiai teisinga, kad toks asmuo turi teisę reikalauti iš paveldėtojų atlyginti jo turėtas laidojimo išlaidas. Pareiga palaidoti mirusįjį tenka velionio vaikams – kaip turto paveldėtojams, tačiau neatlikus šios pareigos, ieškovas įvykdė visuomenės interesus atitinkančią prievolę. Taigi, ieškovo reikalavimas atlyginti jo patirtas K. G. laidotuvių išlaidas yra pagrįstas. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį bei priešpriešinių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis), teismo posėdyje nedalyvavo.

Ieškovo patirtos laidojimo išlaidos nelaikytinos itin prabangiomis ar lėmusiomis neprotingai dideles išlaidas, todėl teismas, įvertinęs laidojimo išlaidų išklotinėje nurodytas paslaugas ir kainas, nenustatęs, jog jos buvo nebūtinos ar nepagrįstai didelės, neturi pagrindo abejoti šių išlaidų realumu.

Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovas laidotuvėms išleido 2 047,40 Eur. Ieškovas iš valstybės gavo 320,00 Eur laidojimo išmoką, todėl prašo priteisti iš atsakovo 1 727,40 Eur laidojimo išlaidų. Vertinant sąmatą galima daryti išvadą, kad joje nurodytos išlaidos buvo reikalingos.

Įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu šioje dalyje nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu (CK 5.52 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

Kadangi ieškovas mirusio K. G. laidojimui panaudojo savo asmenines lėšas, priešingų duomenų byloje nėra (CPK 178 straipsnis), suteiktos laidojimo paslaugos nelaikytinos prabangiomis, o skirtos lėšos neprotingai didelėmis, šių išlaidų dydžio negali nulemti įpėdinio materialinė padėtis, amžius ar žinojimas/nežinojimas apie tėvo laidotuves. Ieškovo patirtos išlaidos pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, todėl jis turi teisę atgauti iš paveldėtojo šias pinigų sumas, priešingu atveju tai prieštarautų teisingumo, proporcingumo ir protingumo principams (CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str.; CK 5.59 str.). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo K. G. paveldimo turto priteistina 1 727,40 Eur suma. Atsakovas, atsiliepimo į ieškinį bei priešpriešinių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis), teismo posėdyje nedalyvavo, todėl teismas, įvertinęs laidojimo išlaidų išklotinėje nurodytas paslaugas ir kainas, nenustatęs, jog jos buvo nebūtinos ar nepagrįstai didelės, neturi pagrindo abejoti šių išlaidų realumu.

Dėl paskolos

pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; 2012-07-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012; 2014-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014; 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015; kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. <...> Atsižvelgiant į tai, kad esminės paskolos teisinių santykių buvimą patvirtinančios sąlygos – paskolos dalyko paskolos gavėjo nuosavybėn perdavimas ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką sudarančią pinigų sumą ar kiekį daiktų paskolos davėjui, darytina išvada, jog tam, kad būtų pripažinta, jog šalys buvo sudariusios rašytinę paskolos sutartį, joje turi būti aptartos šios sąlygos. Pažymėtina, kad įstatymo reikalaujamos paskolos sutarties formos nesilaikymas nedaro jos negaliojančios, tačiau atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo ar jos įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). <...> Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t. Dėl to kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-235/2009). Kartu pažymėta, kad, sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-368/2011). Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, darytina išvada, kad savaime pinigų pervedimą (įnešimą grynaisiais) į banko sąskaitą patvirtinantys įrodymai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai neįtvirtinta mokėjimo paskirtis, kilus lėšas pervedusios ir jas gavusios šalies ginčui, nepakankami spręsti dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą ir, ja remdamasis, kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-22 nutartis byloje Nr. 3K-3-305-248/2015).

Taigi, paskolos faktui įrodyti reikalinga nustatyti du aspektus: 1) ar paskola perduota paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) ar paskolos gavėjas įsipareigojo grąžinti tokią pat pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju pirmam aspektui pagrįsti ieškovas pateikė banko sąskaitų išrašus. Iš šių išrašų matyti, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 17 d. iki 2021 m. vasario 8 d. nuolat atliko pavedimus K. G. įvairiomis pinigų sumomis. Darytina išvada, kad pinigai K. G. buvo perduoti.

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti jo naudai broliui paskolintus 2 930 Eur. ieškovo paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad bendra skolos suma susidarė ieškovui nuolat skolinant lėšas broliui pavedimu per keletą metų.

Šiuo atveju, paskolos dalykas buvo perduotas bankiniais mokėjimo nurodymais. Aplinkybė, kad ieškovas nereikalavo iš palikėjo jam esant gyvam grąžinti paskolintas lėšas, sandorių galiojimui jokios įtakos neturi, nes tai ieškovo valia.

CK 6.156 str. 1 d. nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Šioje teisės normoje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – sutarties laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys) patys sprendžia sudaryti konkrečią sutartį ar jos nesudaryti. Sutarties laisvės principas taip pat reiškia, kad šalys laisvos apsispręsti ne tik dėl sutarties sudarymo, bet ir dėl jos sąlygų nustatymo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo skolą pagal nurodytus bankinius pavedimus yra teisėtas, pagrįstas ir tenkintinas ta dalimi, kiek faktiškai buvo atlikta mokėjimų, t. y. 2 930 Eur (CK 5.52 straipsnio 1 dalis, 5.53 straipsnio 1 dalis).

Dėl palūkanų priteisimo

CK 6.872 str. 1 d. yra reglamentuota, jog palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu.

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo L. G. 148,00 Eur sumos palūkanas už naudojimąsi paskolos suma.

Pagrindinė palūkanų paskirtis – mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip.

Reikalavimams priteisti palūkanas pareikšti nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis) skaičiuojamas nuo prievolės mokėti palūkanas termino pažeidimo kiekvieną mėnesį, todėl, nors reikalavimas priteisti palūkanas pareikštas praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo prievolės mokėti pelno palūkanas pažeidimo, šios palūkanos gali būti priteisiamos už paskutinius penkerius metus, nes kreditoriaus teisių pažeidimas vyksta kiekvieną mėnesį. Ieškovas pervedė bendrai 2 930,00 Eur paskolos sumą, todėl ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 148,00 Eur palūkanos.

Dėl išlaidų, susijusių su palikimo priėmimu

CK 6.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku.

Byloje ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas 2021 m. balandz?io 27 d. kreipe?si į Klaipe?dos miesto 5 - ajį notarų biurą is?reiks?damas valią priimti mirusio brolio K. G. palikimą pagal apyras?ą, nes buvo informuotas, kad mirusiojo pirmosios eile?s įpe?diniai neketina priimti palike?jo palikimo ir patyrė išlaidų susijusių su pavelde?jimo teise jam ture?jusiu pereiti turtu. Ieškovas mokėjo notarui, už AB „Klaipėdos energija“ paslaugas, už atliekų tvarkymą Klaipėdoje, vykdymo išlaidos antstoliui Mindaugui Mažrimui, UAB „Mano būstas Baltija“ paslaugas, už e.ignitis.lt krepšelį, UAB „Klaipėdos vanduo“, UAB „City Service“. Teismo manymu, ieškovo 594,19 Eur išlaidos, turėtos išlaidos, turi būti priskirtos prie išlaidų, turėtų dėl išlaidų, susijusių su palikimo priėmimu, ieškovui sąžiningai manant, kad jis turi teisę į K. G. turtą. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovo prašymas dėl išlaidų priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Iš atsakovo ieškovui priteistina 594,19 Eur patirtų išlaidų.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90). Teismas sprendžia, kad kiti šalių argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). Pripažinus ieškinį pagrįstu, tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio palūkanų priteisimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje patenkinti 100 procentų ieškovo ieškinio reikalavimų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas sumokėjo 121 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 1710,00 Eur išlaidų advokato Eligijaus Karbausko ir advokato padėjėjos Justės Stonkutės teisinei pagalbai apmokėti. Nurodytos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatyto išlaidų dydžio. Todėl priteistinos iš atsakovo ieškovui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui R. G. iš atsakovo L. G. 1 727,40 Eur laidojimo išlaidų, 2 930 Eur skolą, 148 Eur palūkanas už naudojimąsi paskolos suma, 594,19 Eur kitų ieškovo patirtų išlaidų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo ieškinio sumos, t. y. 5 399,59 Eur už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2021-07-22 iki teismo sprendimo įvykdymo ir 1 831 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.