- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- e2A-832-777/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09369-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, Klaipėdos miesto savivaldybei
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2Deliktinė atsakomybė
- 2.6.10.5.2.8Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės ir Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė 2018 m. spalio 11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės ieškovei 310,40 Eur turtinės žalos atlyginimo, 7,27 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad:
2.1. 2018 m. sausio 29 d. transporto priemonė „KIA Cerato“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodama (duomenys neskelbtini), ties 7 namu, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Klaipėdos apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojo veiksmuose nebuvo administracinio nusižengimo požymių. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadinta transporto priemonės važiuoklė. Įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2012-11-28 redakcija, galioja nuo 2013-01-01, toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių I dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5. punktą transporto priemonės sugadinimo atveju nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Ieškovė pagal remonto sąmatą apskaičiavo ir išmokėjo draudėjai 310,40 Eur draudimo išmoką.
2.2. Atsakovė privalo atlyginti atsiradusią 310,40 Eur žalą Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio pagrindu, nes: 1) atsakovė yra kelio, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė ir valdytoja; 2) transporto priemonei įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią duobę atsirado žala; 3) žala yra tiesioginis kelio trūkumo sukeltas rezultatas.
2.3. Atsakovė privalo atlyginti atsiradusią 310,40 Eur žalą ir CK 6.271 straipsnio pagrindu, nes: 1) nevykdydama pareigos prižiūrėti ir taisyti kelio, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovė elgėsi neteisėtai; 2) transporto priemonei įvažiavus į kelyje buvusią duobę atsirado žala; 3) žala yra tiesioginis atsakovės pareigos tvarkyti, prižiūrėti jai priklausantį kelią nevykdymo rezultatas.
2.4. Ieškovė pretenzija ragino atsakovę sumokėti žalą. Atsakovė žalos neatlygino, todėl ji priteistina.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 310,40 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 7,27 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 317,67 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. spalio 16 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
4.1. Nustatė, kad ieškovė 2018 m. vasario 26 d. išmokėjo 310,40 Eur draudimo išmoką transporto priemonės draudėjai I. V. Byloje nėra ginčo dėl eismo įvykio, dėl kurio buvo išmokėta draudimo išmoka, aplinkybių, dėl padarytos žalos ir atitinkamai išmokėtos draudimo išmokos dydžio.
4.2. Nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovei.
4.3. Nustatė, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. vasario 14 d. pranešime dėl eismo įvykio nurodyta, kad 2018 m. sausio 29 d. 14 val. (duomenys neskelbtini), transporto priemonė, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusią nepažymėtą duobę. Aplinkybę, kad važiuojamojoje kelio dalyje buvo duobė, patvirtina ir byloje esančios nuotraukos. Atsakovė tos aplinkybės, kad kelio važiuojamojoje dalyje buvo duobė, neneigia, o tik akcentuoja jos atsiradimo aplinkybes, t. y. kad ši duobė atsirado, atliekant statybos darbus pagal jos trečiajam asmeniui AB „Klaipėdos vanduo“ išduotą statybą leidžiantį dokumentą.
4.4. Konstatavo, kad nagrinėjamu atveju žala atsirado dėl inžinerinio statinio – kelio – trūkumų ir yra pagrindas statinio savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei kilti. Vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Klaipėdos mieste, nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei (atsakovei), todėl būtent jai tenka pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.
4.5. Vertindamas atsakovės argumentus ir pateiktus įrodymus, iš Nekilnojamojo turto registro pažymėjimo nustatė, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota trečiojo asmens AB „Klaipėdos vanduo“ nuosavybės teisė į nuotekų šalinimo tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvė Atsakovės pateikti dokumentai taip pat patvirtina, kad Klaipėdos miesto savivaldybė 2017 m. spalio 11 d. yra išdavusi statytojai AB „Klaipėdos vanduo“ leidimą šiuos nuotekų šalinimo tinklus rekonstruoti. Konstatavo, kad draudžiamasis įvykis ir žala atsirado dėl statinio – gatvės, o ne statinio – nuotekų šalinimo tinklų, trūkumų. Nė vienas iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų, įskaitant statybos leidimą, nesudaro pagrindo spręsti, kad nuotekų šalinimo tinklų savininkei ir statytojai pagal minėtą statybos leidimą AB „Klaipėdos vanduo“ būtų perduotos savarankiškai valdyti (duomenys neskelbtini) gatvė ar atitinkama jos atkarpa. Pagal bylos medžiagą atsakovės ir trečiojo asmens nesiejo sutartiniai ar kitokie teisiniai santykiai, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl ginčo statinio – (duomenys neskelbtini) gatvės ar jos atkarpos – valdymo teisės perdavimo AB „Klaipėdos vanduo“. Todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo trečiojo asmens AB „Klaipėdos vanduo“ civilinei atsakomybei pagal CK 6.266 straipsnį kilti ir dėl gatvės trūkumų kilusią žalą privalo atlyginti statinio (gatvės) savininkė atsakovė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino duobės atsiradimo priežasčių, kurios sąlygoja atsakingą asmenį. Pirmosios instancijos teismas duobę ties (duomenys neskelbtini) (į kurią įvažiavo automobilis) nepagrįstai vertino kaip (duomenys neskelbtini) gatvės defektą, o ne kaip oficialiai tuo metu vykdytų (nebaigtų) statybos darbų laikiną būklę / pasekmę.
6.2. Atsakovė yra ne tik (duomenys neskelbtini) gatvės valdytoja, bet ir subjektas: prisidedantis prie statytojų teisių įgyvendinimo (duomenys neskelbtini) Statybos įstatymo 3 straipsnis; tikrinantis projektus, pateiktus Statybą leidžiančiam dokumentui (toliau – SLD) gauti; išduodantis SLD.
6.3. Atsakovė per „Infostatybą“ gavo prašymą išduoti SLD statytojai AB „Klaipėdos vanduo“ pagal UAB „KRS“ parengtą 2016 m. techninį darbo projektą „Buitinių nuotekų tinklų rekonstrukcija (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)“ (toliau – projektas). Atsakovė, atlikusi teisės aktuose nustatytas prievoles dėl projekto patikros, išdavė SLD, šiuo atveju 2017 m. spalio 11 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Klaipėdos vanduo“ atlikti statybos darbus. Projekto 21–22 lapų brėžiniuose nurodyta, kuriose vietose požeminių inžinerinių tinklų rekonstrukcija bus atliekama atviru būdu, t. y. bus atkasami. Projekto 21–22 lapų pačioje apačioje nurodyta (duomenys neskelbtini) gatvės vieta „214A“ su koordinatėmis X=6175100.18 ir Y=320682.25, pažymėta kaip kasama atviru būdu. Minėtos (duomenys neskelbtini) gatvės projekte nurodytos vietos „214A“ koordinates perkėlus į miesto žemėlapį, matyti, jog atviru būdu kasama vieta yra gatvėje ties (duomenys neskelbtini), prie atsišakojimų į (duomenys neskelbtini) gatvę, kurios kitoje pusėje stovi pastatas (duomenys neskelbtini) (t. y. projekte numatyta statybos darbų vieta yra ta pati duobė, į kurią įvažiavo automobilis). Iš Klaipėdos miesto policijos 2018 m. balandžio 25 d. e-paštu buvo gautos autoįvykio nuotraukos. Policijos 1 nuotraukoje aiškiai matyti įvykio vieta, t. y. vieta prie gatvės atsišakojimų į (duomenys neskelbtini) gatvę, kurios kitoje pusėje stovi pastatas (duomenys neskelbtini), kuri sutampa su projekto 21–22 lapų pačioje apačioje nurodyta atviro kasimo (duomenys neskelbtini). Policijos 2 nuotraukoje matyti, jog, pvz., trys gatvės bordiūrai išmontuoti ir lygiagrečiai padėti ant vejos (iš kurių vienas su prilipusio betono likučiais), prie „Stop“ ženklo guli kitas išmontuotas ženklas. Policijos 5 nuotraukoje aiškiai matyti ne tik duobės gylis, bet ir asfalto kraštas: pažymėtina, jog asfalto kraštas ypač lygus, nes buvo išpjautas prieš atliekant statybos-kasimo darbus (dėl tariamos nepriežiūros gatvės asfaltas trupėtų, lūžtų ir t. t., bet jokių būdu netaptų toks lygus be techninio įsikišimo). Iš minėtų aplinkybių akivaizdu, jog duobė neatsirado ne dėl gatvės nepriežiūros, o dėl statybos darbų pagal SLD (šiuo atveju 2017 m. spalio 11 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini)).
6.4. Atsakovė 2018 m. balandžio 25 d. raštu Nr. (4.19E)-R2-1256 buvo informavusi ieškovę, jog būtina kontaktuoti su UAB „KRS“ tam, kad išsiaiškintų, kas realiai vykdė statybos darbus ir turėjo užtikrinti eismo saugumą. Šiuo atveju formalus statytojas pagal atsakovės išduotą 2017 m. spalio 11 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo AB „Klaipėdos vanduo“, kuri pagal projekto 9 lapo 12–13 pastraipas, statybos darbus turėjo organizuoti laikantis saugumo reikalavimų bei suderinus eismo saugumo schemas su policija (t. y. pasirūpinti, pvz., atitinkamais įspėjamaisiais ženklais).
6.5. Pirmosios instancijos teismas išsprendė ne ginčo dalyką – AB „Klaipėdos vanduo“ atsakomybės klausimą, tokiu būdu panaikindamas netgi atsakovės regreso galimybę į suinteresuotą asmenį. Teismas nesiaiškindamas, ar tinkamai buvo vykdyti statybos darbai pagal SLD, dėl kurių atsirado duobė, skundžiamu sprendimu paneigė statytojo – suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos vanduo“ – imperatyvias pareigas pagal CK 6.692 straipsnį (rangovas, vykdydamas statybos bei su ja susijusius darbus, privalo laikytis įstatymų ir normatyvinių statybos dokumentų nustatytų aplinkos apsaugos ir darbų saugumo reikalavimų, už kurių pažeidimą atsako rangovas), pagal Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 punkto 5 ir 6 dalis (organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą, organizuoti statinio projekto vykdymo priežiūrą).
6.6. Pirmosios instancijos teismo sprendimas kuria precedentą, jog bet kuris inžinerinių tinklų statybos / remonto darbus gatvėje vykdantis asmuo pagal oficialų SLD galės iškasti gatvėje duobes ir nesirūpinti statybvietės saugumu, nes kaltas bus gatvės savininkas, o statytojui nebus galima pareikšti net regresinio reikalavimo. Vadovaujantis tokia logika ir kuriamu precedentu, pvz., statybininkai statantys / rekonstruojantys gyvenamąjį namą eiliniam gyventojui, už netinkamai vykdomus statybos darbus bus neatsakingi, nes nebus statomo / rekonstruojamo gyvenamojo namo savininkai.
7. Atsiliepimai į apeliacinį skundą negauti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo konstatuota atsakovės kaip statinio – gatvės – savininkės deliktinė atsakomybė.
11. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino duobės atsiradimo priežasčių, duobę ties (duomenys neskelbtini) (į kurią įvažiavo automobilis) nepagrįstai vertino kaip (duomenys neskelbtini) gatvės defektą, o ne kaip oficialiai tuo metu vykdytų (nebaigtų) statybos darbų laikiną būklę / pasekmę, išsprendė ne ginčo dalyką – AB „Klaipėdos vanduo“ atsakomybės klausimą, tokiu būdu panaikindamas netgi atsakovės regreso galimybę į suinteresuotą asmenį, nesiaiškindamas, ar tinkamai buvo vykdyti statybos darbai pagal SLD, dėl kurių atsirado duobė, skundžiamu sprendimu paneigė statytojo – suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos vanduo“ imperatyvias pareigas pagal CK 6.692 straipsnį, pagal Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 punkto 5 ir 6 dalis. Šie apeliantės argumentai yra pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino atsakovės nurodytų aplinkybių dėl išduoto SLD, t. y. ar projekte numatyta statybos darbų vieta yra ta pati duobė, į kurią įvažiavo automobilis. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino duobės atsiradimo priežasčių, t. y. duobė atsirado dėl gatvės nepriežiūros ar dėl statybos darbų pagal SLD. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, kas realiai vykdė statybos darbus ir / ar turėjo pareigą užtikrinti eismo saugumą. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog žala atsirado dėl inžinerinio statinio – kelio – trūkumų ir yra pagrindas statinio savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei kilti yra deklaratyvi.
12. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
13. Apibendrindama teisėjų kolegija, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimus (neatskleidė bylos esmės). Šie pažeidimai yra esminiai, jų nėra galimybės pašalinti apeliacinės instancijos teisme. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.