Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji B. K. savo kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad ji policijos pareigūnams nepranešė melagingai apie nusikaltimą. Parodė, jog tąkart ji ėjo šaligatviu, prie jos privažiavo dideliu greičiu su paspirtuku mažametis vaikas, sustojo jai prieš pat veidą ir su tokiu klyksmu – vaaa, taip į veidą. Vaiko paklausė, kiek turi metų, kad gali taip važiuoti su paspirtuku. Vaikas atsakė, kad ką jinai jam aiškina ir išvažiavo. Paskui prie „(Duomenys neskelbtini)“ prie jos privažiavo tas asmuo P. su papirktuku ir dar su vienu vaiku ant paspirtuko. Pradėjo necenzūriniais žodžiais ją vadinti. Ji nieko neatsakė, tiesiog ėjo. Jis sustojo, priėjo prie jos ir su dešine ranka iš apačios jai trenkė. Jai pasirodė, kad jis norėjo duoti per veidą, bet ji taip pakreipė galvą ir V. P. sudavė iš apačios į dešinę ranką per riešą stipriai. Jai iškrito mobilusis telefonas. V. P. ji pasakė, jog čia filmuojama kamera, jis pažiūrėjo į kamerą, tada užsidėjo kapišoną ant galvos ir išvažiavo. Atsakydama į klausimus, parodė, jog šis įvykis nutiko gegužės 29 d. V. P. stovėjo prie sankryžos ir sakė, kad su ja susidoros. Pasakė, jog ja niekas nepatikės, nieko jam už tai nebus, jis su ja susidoros. Yra parašyta tiksli valanda, 17.35 val. Veiksmas nutiko prie viešbučio „(Duomenys neskelbtini)“ 2022-05-29. Jai pradėjo skaudėti šioje vietoje ranka ir toje vietoje kaklas [rodo] ir riešas. Jai pasirodė, kad V. P. taip sudavė, kad per ranką gavosi ir per kaklą. Buvo žiaurus kaklo ir rankos skausmas, ji iki šiol geria vaistus nuo skausmo, nes jai skauda ranką. Jis tiesiog priėjo ir trenkė jai, jis nieko nesakė. Vaikas stovėjo ir kikeno. Su paspirtuku kuris buvo, kitas vaikas atsisuko. Tas vaikas, kuris buvo su V. P. ant paspirtuko tas vaikas atsisuko, o tas vaikas, kur jo vaikas, kuris ją išgąsdino, jis stovėjo ir kikeno. Ten aplinkui žmonių nebuvo. Ji buvo šoke, nėra patyrusi smurto, išsigando ir automatu nuėjo namo, ji dvi dienas negalėjo atsikelti iš lovos, jai buvo baisu. Pasakė savo vyrui, nes paklausė, kas atsitiko ir jis pasakė, kad reikia rašyti pareiškimą. Parašė pareiškimą su advokatu. V. P. nepažįstamas asmuo, jį pirmą kartą gyvenime matė. Prasidėjo šmeižtas jos adresu iš jo žmonos Facebooke. Žmona šmeižė visokiais žodžiais. Paskui, kai jai pasakė, kad tai yra netiesa ir už tai baudžiama, ji ištrynė viską. Policijoje pirmas tyrėjas normalius klausimus uždavinėjo, antra tyrėja bandė ją, B. K., visą laiką suklaidinti. Ji pakreipė veidą ir gavosi, ir jai pasirodė, kad V. P. jai davė toje vietoje prie peties, bet paskui peržiūrėjus medžiagą, nes ji pirmą kartą medžiagos nematė, jai nerodė, kai ji antrą kartą peržiūrėjo medžiagą po to tyrimo, kai jai davė pažiūrėti, ji suprato, kad smūgis buvo vienas per riešą ir buvo toks stiprus, kad jai šioje vietoje viską skaudėjo. Taip, dešinė pusė. Taip, buvo vienas smūgis. Pareiškimą parašė tą dieną, kai jį atnešė, birželio 2 d. parašė (duomenys neskelbtini) policijos komisariatui. Pareiškimą atspausdino ir pasirašė. Priėmė pareiškimą pareigūnas ir apklausė iš karto. Du kartus ją apklausė. Antrą kartą buvo kita pareigūnė, jai pasakė, kad ji negali detaliai detalizuoti, nes ji gėrė labai stiprius (duomenys neskelbtini) vaistus, kuriuos išrašė (duomenys neskelbtini) ir ji gali gal kažką praleisti. Pareigūnė neatkreipė dėmesio. Jai kilo toks įtarimas, kad bandė ją, B. K., klaidinti, nes tris kartus rašė ir perrašinėjo apklausos protokolą ir neparodė jai pilno vaizdo įrašo, atsuko ekraną iš karto. Pas (duomenys neskelbtini) ji lankėsi, nes turi (duomenys neskelbtini), dabar geria vaistus - (duomenys neskelbtini) stiprumo. Nežino, kodėl apkaltino ją melagingų parodymų davimu, ji suprato, kad nori su ja susidoroti, kaip ir žadėjo. Jai nepatiko, kaip elgėsi antra tyrėja, ji iš karto pasakė advokatui, jai buvo tyrėjos klausimai keisti, bandė ją, B. K., įtikinti, kad vaikas nevažiavo su paspirtuku. Ji, B. K., pasakė, kad netiesa, kad vaikas važiavo su paspirtuku. Už poros minučių tyrėja vėl pasakė, jog vaikas ėjo, bet ji, B. K., paprieštaravo. Tyrimo eigoje vaizdo įrašo jai neparodė. Jos, B. K., paklausė, kurioje vietoje jai sudavė. Ji, B. K., parodė ant tuščio ekrano, kur vieta buvo parodyta, ji parodė tą vietą, kur jai sudavė ir paskui jai, B. K., parodė veidrodinį atvaizdą ir pasakė - ne su dešine ranka? Ji atsakė, kad su dešine ranka. Veidrodinis atvaizdas, kai rodo, ne iš dešinės, o iš kairės. Ji, B. K., žino 100 procentų, kad jos telefonas iškrito į dešinę pusę, nes ji yra dešiniarankė ir telefoną nešė dešinėje rankoje, o tame vaizde jos telefonas iškrito į kairę pusę. Ji nematė vaizdo įrašo, tyrėja iš karto atsuko ekraną, neparodė. Viso įrašo neparodė, tik fragmentą, kuris buvo veidrodinis. Jai neteko bendrauti po įvykio su V. P. Kviestis policijos iš karto po įvykio nebandė, nes buvo tokiame šoke, negalvojo, kad taip gali gyvenime nutikti. Vaizdo įrašą šiuo metu mačiusi. Smūgis buvo labai stiprus, ten buvo sekundės reikalas, viskas labai greitai nutiko. Jai niekas sulėtintai nerodė, vaizdo įraše viskas labai greitai vyksta, bet kaip ten parašyta, kad smūgis buvo švelnus, jis nebuvo švelnus, nes pagal kūno kompleksiją tas žmogus labai didelis ir fiziškai stiprus, tas smūgis negalėjo būti švelnus. Gal jai šoko būsenoje pasirodė, kad buvo du smūgiai. V. P. jai trenkė per ranką, per riešą labai stipriai. Nuo smūgio jai labai skaudėjo ranką, liko žymė, jai buvo apdraskyta rankos oda, ji parodė gydytojui, jis pasakė čia nesvarbu, nėra mėlynės, ji negali nieko pasakyti, nors skauda. Jis pasakė, kad čia nieko tokio. Dėl to, ar rodė žymę policijos pareigūnui po pirmos apklausos –ji nematė žymės, ją pamatė tik paskui, kai grįžo namo po apklausos. Parašyta, kada ji buvo nuvykusi pas ekspertą. Neatsimena, savaitės bėgyje buvo pas ekspertą. Ji pasakė abdukcijos ekspertui, kad pas ją yra nubrozdinimas, specialistas pasakė, čia nieko reikšmingo, nėra mėlynės, reiškia ji negali nieko pasakyti. Antroji tyrėja, kuri ją apklausė, galėjo būti A. B. - ilgais juodais plaukais, pamena, kad pavardė iš B raidės, mažo ūgio, juodais plaukais. Tas trenkimas vyriškio buvo visiškai netikėtas, negalėjo ji įsivaizduoti, kad kažkas prieis ir taip trenks. Mano, kad taip, tas skausmas petyje galėjo atsirasti nuo šio smūgio ir jos rankos pakėlimo į viršų. Vaizdo įrašą pilnai pamatė tik po to, kai parašė prokurorei, kad duotų peržiūrėti vaizdo įrašą. Tuomet pamatė vaizdo įrašą pilnai, kai buvo baigtas ikiteisminis tyrimas. Iki to, ką parašė pareiškime laikė, kad teisingi duomenys, buvo pilnai įsitikinusi, koks tikslas jai meluoti. Tuo momentu, kai V. P. jai trenkė, ji buvo šoke, jai buvo toks „stupuras“, ji sustingusi buvo. Gali būti, kad dėl tokios būsenos, kažkokių detalių pilnai neįvertino, nes tai įvyko taip greitai, negalėjo porą dienų susidėlioti galvoje, kaip tai galėjo atsitikti. Dėl smūgių kiekio gal ir galėjo neteisingai įvertinti, nes ji buvo šoke, nes jai staigiai pradėjo skaudėti visa ranka ir kaklas, todėl ji pagalvojo, kad V. P. jai pataikė į kaklą. Tai įvyko taip greitai, buvo kelių sekundžių veiksmas. Ji mano, kad tokie jo veiksmai neteisėti, to neturi būti, dėl to ji kreipėsi į policiją, negali būti, kad žmogus gali prieiti, dėl to klausimo kuris jam nepatiko ir jis dėl to klausimo priėjo ir trenkė, nes jam nepatiko. Mano, kad tokiu būdu V. P. padarė neteisėtus veiksmus, dėl ko jai buvo būtina kreiptis į policiją. Ji mano, kad tai buvo nusikaltimas. V. P. veiksmai yra vaizdo įraše užfiksuoti. Ji tikėjosi, kad pažiūrėjau vaizdo įrašą pamatys, kad jis iš tikrųjų buvo konflikto iniciatorius, pats priėjo prie jos, jai trenkė. Pats nuvažiavo toliau, grįžo iki jos, trenkė ir tik kai ji pasakė, kad filmuoja vaizdo kamera, jis pasižiūrėjo į tą kamerą ir tada tik jis išėjo grasindamas. Tyrėja per antrą apklausą neminėjo kas vaizdo įraše matyti. Tyrėja paklausė iš pradžių, kur ta vieta, ji, B. K., parodė tą vietą ant tuščio ekrano, paskui ji atsuko tą vaizdą ir ji, B. K. pasakė, jog matyti, kaip V. P. priėjo prie jos. Tyrėja sutiko ir iš karto nusuko ekraną, neparodė jai vaizdo iki galo. Tyrėja neminėjo, kas konkrečiai užfiksuota šiame vaizdo įraše. Jeigu ji, B. K., pamatytų vaizdo įrašą pilnai, galėtų pamatyti, kad ji suklydo, kad vienas smūgis buvo, bet jai neparodė to įrašo. Įrašas baigėsi tuo, kad ji, B. K., pasakė, o kodėl viskas iš kairės pusės ir tuo baigėsi, tyrėja iš karto atsuko ekraną. Dėl šio įvykio ji, B. K., kreipėsi į savo (duomenys neskelbtini) ir pas (duomenys neskelbtini) gydytoją, nes jai labai skaudėjo ranką, ji negalėjo miegoti dėl skausmo. Kai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) gydytoją, nurodė tas aplinkybes, ką dabar kalba. Tada pasakė, kaip tuo momentu viską vertino. Pagarsinus kaltinamosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu: b.l. 12, 19-20, 31-32, toliau parodė, jog jai, B. K., asmens duomenis apie jai sudavusį asmenį pasakė jo (duomenys neskelbtini). Ji suprato, kad jis netoli gyvena. Ji suprato, kad ji ir V. P. netoli vienas kito gyvena. Ji, B. K., neklausė (duomenys neskelbtini), paklausė Facebook pas pažįstamą ir ji per minutę parašė porą (duomenys neskelbtini). Po konflikto ji buvo tokiame „stupure“, nežinojo, ką daryti, niekada gyvenime nebuvo susidūrus ir su tokiais žodžiais, ir, kad ją taip išvadintų, ir, kad ją taip užpultų netikėtai, už tokį paprastą klausimą vaikui, ar turi vaikas teisę važiuoti su paspirtuku tokiu greičiu. Ji, B. K., buvo tokiam, kaip vakuume kažkokiam. (Duomenys neskelbtini) turi nuo 2000 m. Nepastoviai vaistus geria. Vaistai, kuriuos vartoja – (duomenys neskelbtini) ir dar (duomenys neskelbtini), kai jai būna (duomenys neskelbtini), kurie pasireiškia (duomenys neskelbtini). Ji (duomenys neskelbtini) neturi, bet turi pastovų (duomenys neskelbtini), tai (duomenys neskelbtini) išskyrimą ir turi pastoviai gerti (duomenys neskelbtini), jeigu negeria tų vaistų, blokuojančių (duomenys neskelbtini), jai prasideda (duomenys neskelbtini). Ją nukreipė pirmasis tyrėjas pas šį specialistą. Ji specialistui pasakė, kad jai skauda. Specialistas atsakė, jog nėra mėlynės ir jis nieko negali parašyti. Kažkodėl jai žiūrėjo tik nugarą, kaklą pasižiūrėjo, kojas žiūrėjo. Dėl to, nubrozdinimo ant rankos parodė jam, pasakė, specialistas atsakė, jog tai nieko nereiškia. Tiesiog va jai buvo nubrozdinta iki kraujo [rodo], kai V. P. jai trenkė, ar su striuke su savo segtukais, kažkaip nubrozdino. Ilgai laikėsi nubrozdinimas, gal savaitę. Kai buvo pas specialistą dar matėsi nubrozdinimas, buvo raudonas ir buvo oda nulupta. A. B. mato pirmą kartą, ją apklausinėjo ne A. B. Per apklausą buvo ne jinai, ten buvo su juodais plaukais mažo ūgio moteriškė. Jai tąkart paskambino tyrėja, ji atsakė, kad blogai jaučiasi, geria stiprius vaistus ir negali duoti parodymus. Tyrėja pasakė, jog užduos tik pora klausimų. Ji nuėjo pas tyrėją, tuomet suprato, jog ji ne liudytoja, o įtariamoji. Suprato iš to, kaip jai pradėjo uždavinėti klausimus. Jai pasakė, kad ją apklausinės kaip liudytoją, bet klausimai buvo kaip įtariamajai. Gėrė tuo metu “(duomenys neskelbtini)”. Gėrė nuo (duomenys neskelbtini), kurį ji patyrė, nuo (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini). Dėl to, ar situacijas adekvačiai vertina, jeigu ji dirba, bendrauja, dalyvauja visur, normaliai vertina situacijas. [Rodomas kaltinamajai apklausos dokumentas]. Po apklausos dokumentu teoriškai gali būti jos parašas, labai daug popierių pasirašinėjo. Nežino, nebeprisimena, kad tris kartus perrašinėjo apklausos protokolą. Perrašinėjo, todėl, kad ji sakė viena, tyrėja eidavo taisyti, nueidavo atspausdinti, atnešdavo, ji, B. K., vėl skaitydavo ir vėl tas pats parašyta. Ji pasakydavo, jog perrašytų, tyrėja nueidavo ir perrašydavo. Gal ji, B. K., atsipalaidavo, pavargo ir kažko nepastebėjo skaitydama. Perrašinėjo, nes ne taip užrašė, nes vis bandė tyrėja įtikinti, kad vaikas su paspirtuku nevažiavo. Ji, B. K., turi nuotrauką, iš kurios matyti, jog vaikas važiuoja su paspirtuku ir vaizdo įrašą. Ji pasiūlė tyrėjai parodyti, bet toji atsisakė peržiūrėti. Tyrėjai apie savo susirgimą pasakojo. Susirgimas pasireiškia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sistemos sutrikimas. Dėl šito ji gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje. (Duomenys neskelbtini) ligoninėje neteko gulėti, nes čia yra ne (duomenys neskelbtini) sutrikimas. Čia (duomenys neskelbtini) sistemos hyper jautrumas. (Duomenys neskelbtini) sistema ne (duomenys neskelbtini) sistema, ji neturi (duomenys neskelbtini) ligų. Čia vadinasi (duomenys neskelbtini) sutrikimai. Jai nustatė diagnozę gal 2001 m., paskui dėl šio sutrikimo ją gydė poliklinikoje, paskui iš poliklinikos gydytoja pasiūlė jai (duomenys neskelbtini), kuris konkrečiai dirba su šia liga. Jos medicininėje kortelėje šis sutrikimas yra fiksuotas. (Duomenys neskelbtini) ji geria, kai jai būna (duomenys neskelbtini). Tikrai ne ši tyrėja (A. B.) ją apklausinėjo. Iš apklausos pamena, kad paklausė, kodėl vaizdas toks keistas, iš kitos pusės. Pasakė, nes taip buvo ir užsuko ekraną. Jai tas labai nepatiko. Keistas vaizdas tuo, nes jos telefonas iškrito į dešinę pusę, o vaizde telefonas iškrito į kairę pusę, į gatvės pusę. Kas jai nepatiko, kai atėjo į apklausą, labai linksmu balsu tyrėja pranešė, kad ant jos irgi parašytas skundas. Labai linksmu balsu, optimistiškai tą pasakė. Kaip gali būti parašytas ant jos skundas, jeigu žmogus jos nepažįsta, tai reiškia jis turi žinoti jos duomenis visus. Jai niekas nieko neatsakė, ją pastatė prieš faktą, kad ant jos irgi parašytas skundas. Taip, čia tyrėja juodais plaukais taip pasakė. Nežino, ar buvo prieš ją parašytas skundas. Tyrėja jos paklausė, ar tikrai ji, B. K., vaikų nuotraukas į internetą įdėjo ir visi juos apkalbinėjo. Ji atsakė, jog jokių vaikų nuotraukų, į jokį internetą nedėjo, čia visiška nesąmonė. Jai užteko nuotraukos P. 20 s., kad visi (duomenys neskelbtini) pradėtų ant jo skųstis. Ir klausinėjo, o kas konkrečiai iš (duomenys neskelbtini) jai pasakė, bandė gal 3-4 kartus, kad ji pasakytų, kas. Ji gydosi privačiame (duomenys neskelbtini) kabinete, ji (duomenys neskelbtini) gydytoja, o (duomenys neskelbtini) – profesorius docentas G. D. Pas jį daug metų gydosi. Ji ir V. P. turi klausimų, iš kur jis sužinojo jos namų adresą, nes matė, kad jis vaikšto aplink jos kiemą. Kaip tik po tos apklausos. Kam ji galėjo apie tai pranešti. Ji galvojo, kad jai vaidenasi, iš tikrųjų, nes ji (duomenys neskelbtini) prie lango, ji tiesiog sėdėjo ir žado neteko, nes buvo baisu, kad tas žmogus vaikšto, vat taip su telefonu aplink jos kiemą. Jeigu ji dirba, ji turi dvylika el. pašto adresų, ji pastoviai dirba su kompiuteriu. Jai buvo žadėta paskambinti ir pasakyti apie bylos eigą. Jai niekas nei paskambino, nei rašė. Tiesiog ji pastebėjo po savaitės, kad jos e-paštas yra įdėtas į policijos šlamštą - juodą sąrašą. Dėl to, kaip ji tai nustatė, nes ji negalėjo parašyti, jai ateidavo atsakymas, jog laiškas su virusu. Į prokuratūrą irgi negalėjo parašyti iš savo asmeninio e-pašto, nes irgi užblokuotas buvo kažkodėl. Ji turėjo rašyti iš kito. Gavo tik paskui šaukimą į kitą paštą visiškai, kurį nurodė teisme. Ji mano, kad V. P. jai trenkė per riešą, jos ranka iki šiol skauda, laukia ji konsultacijos pas chirurgą- ortopedą, nes negali normaliai miegoti, nes skauda riešą, aptirpę pirštai. Ji pastoviai skausmą jaučia. Vieną kartą jai trenkė. Įvertinus aplinkybes per riešą trenkė, bet labai stipriai, nes jai pasirodė, gal dėl to, kad ji kažkaip galvą pasuko. Skausmas buvo jai ir per petį, ir per kaklą. Su riešu turi problemų iki šiol. Ji manė, kad V. P. dar kartą norėjo jai trenkti, bet ji pasakė, kad ta vieta filmuojama. Jis pamatė video kameras, apsisuko ir nuėjo. Koks jai tikslas meluoti prieš šį žmogų, ji šiuo keliu vaikšto visą gyvenimą, niekada jokių incidentų nebūdavo. Jai atrodo, buvo sekmadienis, 29 d. buvo, nes ji su drauge buvo pasivaikščioti po kalnų parką. Jai iki šiol skaudą ranką, darysis Magnetinio rezonanso tyrimą. Tai ne (duomenys neskelbtini) skausmas. Pastovus skausmas, tirpsta rankos, net darbe negali pilnai viską daryti, turi pasėdėti pakėlus ranką, nes jai tirpsta pirštai, skauda riešas. Šeimos gydytojai minėjo apie šiuos nusiskundimus. Dėl to, ką gydytoja rekomendavo – eina per chirurgus. Pareiškimą parašė tik po kelių dienų, nes jai buvo šokas, praverkė porą dienų, nežinojo, ką daryti, pirmą kartą jai toks įvykis nutiko. Maža to, kad nepažįstamas vyras išgėręs prieina su grasinimais visokiais ir dar kelia prieš ją ranką, ji buvo pasimetusi. Parašiusi pareiškimą norėjo, kad nubaustų jį, kad jis daugiau taip niekada nedarytų. V. P. pasakė aiškiai, jog tokia kaip ji niekas nepatikės. Vieną kartą jis sudavė, bet stipriai. Nežino, kaip apklausos metu atsirado antras smūgis, gal jos vienas kitą su tyrėja ne taip suprato, bet ji minėjo apie vieną smūgį. V. P. jai sudavė, norėjo sugadinti jos daiktą. Norėjo iš rankų išmušti telefoną ir sudavė per riešą, ir gaunasi, kad ji kalta. Tyrėjai pažįstami su V. P. žmona, lankosi pas tuos pačius (duomenys neskelbtini) specialistus, (duomenys neskelbtini). V. P. kankino kačiukus vaikystėje, buvo gana agresyvus, uždarbiauja užsienyje, jo žmona irgi nelabai iš socialios šeimos, gana agresyvi. Jo žmona gyrėsi, jog yra aukšto rango pareigūnai, kurie jai viską sutvarkys, kad ji, B. K., visą gyvenimą mokės moralinę žalą. Jai, B. K., (duomenys neskelbtini) metai. Jai yra (duomenys neskelbtini), jos situacija labai pablogėjo dėl teismų, ji negali gyventi savo laimingo gyvenimo, kurį gyveno prieš tai, ji keliavo, dirbo, per šiuos metus ji turėjo atsisakyti gero kontrakto darbe, turėjo atsisakyti apmokymų darbe, savo asmens gyvenimo planų, kuriuos turėjo. Ji lankosi pas (duomenys neskelbtini) kas tris mėnesius, neturi jokių naujų diagnozių. Jos (duomenys neskelbtini) sistema jautri, jautresnė už kitus žmones, bet tai nereiškia, kad ji agresyvi. Rankos yra jos silpnoji vieta, ji dešimt metų grojo su (duomenys neskelbtini), rankas visada saugojo ir jai tokie švelnūs prisilietimai yra labai traumatiški. Dėl to, kad ją švelniai palietė V. P., kaip ten parašė pareigūnas, ji gali įtarinėti, kad bent jau S. negalės skųstis niekam, kad V. P. ją švelniai liečia, nes tai žino visi (duomenys neskelbtini). Ji, B. K., norėjo pasakyti dėl to vaizdo įrašo, kai dirba su IT technologijomis, jeigu būtų smūgis švelnus, tai įrašas nebūtų taip sutepliotas. Jeigu smūgis būtų švelnus, tai įrašas būtų taip, kaip ji pakelia telefoną tokio pat greičio. Smūgis buvo labai staigus, dėl to gaunasi, kad porą sekundžių. Jeigu smūgis būtų lėtas ir apgalvotas per telefoną, jis būtų lėtesnis, maždaug toks, kaip ji kelia telefoną.

Apklausta įtariamąja B. K. parodė, kad savo kaltės visiškai nepripažįsta. Pranešimą apie įtarimą gavo, susipažino, viską suprato. Jai išaiškintos jos teisės. Sutinka duoti parodymus lietuvių kalba. Nesutinka su pranešime apie įtarimą pateiktu situacijos vertinimu, kadangi ji nepateikė melagingo pareiškimo ir nedavė melagingų parodymų. 2022 m. gegužės 29 d. apie 17.30 val. prie viešbučio „(Duomenys neskelbtini)“ V. P. su dešine ranka iš apačios į viršų trenkė jai per dešinę ranką riešo srityje, dėl ko jos ranka pajudėjo į viršų ir ji pajuto skausmą ne tik dešiniame rieše, bet iš dešiniame petyje prie kaklo. Nuo V. P. suduoto smūgio jai iš rankos iškrito ant šaligatvio tuo metu jos laikytas mobilaus ryšio telefonas. Galbūt dėl to jai pasirodė, kadangi tai įvyko kelių sekundžių bėgyje, kad V. P. pataikė jai į dešinę petį ir į kaklą, nes jai šioje vietoje labai skaudėjo. Galimai dėl to nurodė pirmos apklausos metu (2022 m. birželio 2 d.), kad buvo du smūgiai, nors faktiškai, kaip dabar supranta, pasižiūrėjus vaizdo įrašą, kad smūgis buvo tik vienas. Nori pabrėžti, kad 2022 m. birželio 2 d. pateiktame policijai jos pareiškime, kuris buvo surašytas 2022 m. birželio 1 d., ji nurodė tik vieną smūgį. Lygiai tą patį sakė ir tyrėjui, kad jaučia skausmą ne tik rieše, bet ir petyje. Galimai tyrėjas ne taip suprato ir įvertino jos papasakotas įvykio aplinkybes kaip du smūgius. 2022 m. birželio 15 d. papildomos apklausos metu ji nurodė, kad V. P. jai sudavė vieną smūgį su dešine ranka pataikydamas jai į dešinę ranką. V. P. viešoje vietoje be jokios priežasties trenkė jai per ranką, taip sukeldamas man fizinį skausmą, t. y., jos manymu, pažeidė viešąją tvarką ir ji apie tai pranešė policijai pateikdama savo pareiškimą. Ji yra ant tiek paveikta šio įvykio, kad iki šiol lankosi pas gydytoją – (duomenys neskelbtini) konsultacijos centre. Iš karto po įvykio dėl skausmo dešinėje rankoje kreipėsi pas savo šeimos gydytoją A. K. šeimos gydytojo kabinete, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 69-70).

Apklausta liudytoja B. K. (ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini)) 2022 m. birželio 2 d. parodė, kad 2022 m. gegužės 29 d. apie 17.20 val. ėjo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g., maždaug prie (duomenys neskelbtini) pastato pajuto, kad kažkas labai greitai važiuoja su paspirtuku. Staigiai išgirdo garsų vaiko klyksmą, po ko aplenkė mažametis vaikas, apie (duomenys neskelbtini) metųiaus, su žaliu elektriniu paspirtuku „BOLT“ ir staigiai sustojo priešais, dėl to stipriai išsigando. Paklausus, kiek jam metų ir ar turi teisę vairuoti elektrinį paspirtuką, į ką berniukas trumpai atsakė – „neaiškink“, tada vaikas su paspirtuku apsisuko ir nuvažiavo atgal (duomenys neskelbtini) g. Išsigandusi ir pasimetusi pradėjo eiti toliau (duomenys neskelbtini) gatve. Maždaug praėjus 50 metrų, prie pat centrinio įėjimo į (Duomenys neskelbtini) viešbutį, vėl pajuto kaip už jos atvažiuoja asmenys su žaliais paspirtukais BOLT. Iš tolo išgirdo priekaištus į pastarosios pusę. Prie pat veido sustojo vyras, kurio nepažįsta ir visiškai kitas vaikas. Vyras buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, aukšto ūgio, stambaus sportinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, vyras dėvėjo sportinę tamsiai mėlyną striukę, žydros spalvos sportines kelnės, baltos spalvos kedais ir ant galvos užsimovęs baltos spalvos kepurę su snapeliu, vyrą gerai įsiminė ir galės atpažinti. Minėtas vyras, staigiai sustojęs prie pastarosios, pradėjo sakyti, jog ji neaiškins sūnui, ką jam daryti, pradėjo įžeidinėti, vadinti ,,Valkata", „Bomžė“, „Juodžkė“, viešoje vietoje keiktis ir vartoti pažeminančius žodžius, tokius kaip „Padla, kurva“. Taip pat pasakė, kad jis „Susidoros“. Iš vyro sklido alkoholio kvapas, vyras paminėjo, jog pastaroji vaikui pasakė – „Padla nudvėsk“, tačiau tokių žodžių nesakė. Ji stipriai išsigando, nežinojo, ką atsakyti. Paėmusi savo mobilųjį telefoną pradėjo fotografuoti minėtą vyrą bei jo paklausė, ar gali tokio amžiaus vaikas važinėti elektriniu paspirtuku. Ji pasakė, kad tuoj pat kvies policiją, po šitų žodžių vyras staigiai priėjo ir su dešinės rankos delnu norėjo trenkti per veidą bei išmušti iš rankos telefoną, tačiau spėjusi patraukti savo galvą į šoną, staigiai pajuto stiprų smūgį į dešinės rankos petį bei kaklą. Antras smūgis buvo per dešinės pusės rankos riešą, dėl ko iš rankos iškrito mobilus telefonas. Po minėtų dviejų smūgių pajuto fizinį skausmą. Mobilus telefonas nebuvo sugadintas. Po smūgių buvo „šoko būsenoje“, nežinojo, kaip reaguoti į minėtą situaciją, buvo smarkiai išsigandusi. Pamatė, kad ant viešbučio pastato „(Duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), yra sudėtos kameros ir pasakė, kad ant minėto pastato yra kameros ir tikrai kreipsis dėl užpuolimo į policiją. Vyras staigiai atsitraukė, užsidėjo ant galvos megztinio gaubtą, su vaiku atsisėdo į žalius BOLT paspirtukus ir staigiai išvažiavo link (duomenys neskelbtini). Iki šiol skauda petį, kaklą bei riešą, į kurį pataikė minėtas vyras, tuo metu buvo šokas, nežinojo, ką daryti, pradėjo verkti. Grįžusi namo, pasinaudojusi interneto pagalba, sulygino pagal nufotografuoto vyro, kuris trenkė veido nuotraukas, sužinojo, jog minėtas vyras yra V. P., bei pagal V. P. socialinio tinklo paskyrą „Facebook“ minėtą vyrą atpažino kaip užpuoliką. Taip pat, jo veidas yra puslapyje (duomenys neskelbtini), V. P. dirba įmonėje UAB „(Duomenys neskelbtini)“ kaip (duomenys neskelbtini). Iki šiol jaučia nervinę įtampą ir baimę, sutriko sveikata, jaučia stiprią psichologinę įtampą dėl šio asmens veiksmų (b. l. 19-20).

Papildomai apklausta liudytoja B. K. (ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini)) parodė, kad papildomai nori parodyti, kad yra įspėta dėl melagingo pranešimo davimo pirminės apklausos metu. Patikslindama įvykio aplinkybės nurodo, kad 2022 m. gegužės 29 d. apie 17.35 val. einant šaligatviu šalia viešbučio „(Duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), nuo paspirtuko nulipęs vyras priėjo prie jos ir dešine ranka užsimojo prieš ją ir jai ranka trenkė į dešinio peties sritį, po ko jo ranka nusileido žemyn ir jai iš dešinės rankos dešine ranka išmušė rankoje laikytą mobiliojo ryšio telefoną. Daugiau vyras jai netrenkė, tik matė, kad vyras norėjo dar kartą trenkti, tačiau to nepadarė, nes jam nurodė, kad vieta yra filmuoja vaizdo stebėjimo kameromis. Vyras jai trenkė tik toje vienintelėje vietoje prie viešbučio „(Duomenys neskelbtini)“. Vieta, kurioje įvyko konfliktas, matė, kad yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 31-32).

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. P. parodė, jog B. K. su juo nėra susijusi asmeniniais santykiais, nei giminystės, nei draugystės ar kitokiais ryšiais. Parodė, jog tąkart jis važiavo su paspirtukais su savo vaiku ir draugo vaiku, ėjo tokia moteris. Tie vaikai pravažiavo pro moterį, vaikai net neužkliudė, neprilietė, ji išsiuntinėjo negražiais žodžiais vaikus. Jis, V. P., privažiavo prie jos pats ir ją sudrausmino, kad taip negalima kalbėti su vaikais ir visa kita. Tada B. K. jį bandė filmuoti, tai jis, V. P., truputį trinktelėjo per telefoną ir viskas tuo baigėsi, jis nuvažiavo. Ji pareiškė melagingai, kad ją nutrenkė, sužeidė, apsimelavo. Jis mano, kad visos video kameros parodė, kad taip nebuvo. Dabar sunkiai beprisimins, ką ji pasakė vaikams, reiktų gal vaiko paklausti, bet ten ir necenzūrinių žodžių buvo. Neprisimins žodis į žodį. Galėtų vaiko paklausti. Kai jis, V. P., privažiavo, jis pasakė, kad su jo vaikais taip nešnekėtų. Nelabai pamena žodis į žodį, ką ji atsakė, nes jau prieš metus buvo įvykis. Jis, V. P., žino tik vieną faktą, kad B. K. sakė, kad jis ją nutrenkė, Jis, V. P., B. K. nenutrenkė, neprisilietė ir jokio fizinio kontakto nebuvo. O ką ji sakė, ką nesakė, čia buvo prieš metus, tai jis nepasakys. Jis, V. P., sužinojo iš policijos, kad ją nutrenkė. Įvykio metu ji pamelavo, kad ją nutrenkė, kad ją sumušė, o ne nutrenkė, kad naudojo fizinį smurtą. Į telefoną trenkė jis, kad jo ir jo vaikų nefilmuotų. Tai nebuvo smūgis, trinktelėjo per telefoną, kad jo nefilmuotų, ne į ranką, ne į ją, matosi viskas per vaizdo įrašą. Tai tikriausiai trinktelėjo su dešine ranka, tiksliai nepasakys. Po trinktelėjimo B. K., jam atrodo, kad filmavo ir jie su vaikais nuvažiavo. Telefonas iškrito iš rankų, jam atrodo. Ji pasiėmė telefoną ir toliau pradėjo filmuoti juos. Jis su vaikais nuvažiavo, kažką dar pasakė, kad nefilmuotų, dar kažką, nepasakys tiksliai. Jis nevartoja alkoholio, sportuoja. Jo vaikui (duomenys neskelbtini) metų, anais metais jam buvo (duomenys neskelbtini) metų, kitam vaikui buvo (duomenys neskelbtini) metų. Įvykio metu jis buvo piktas, nes jo vaikus negražiai išvadino, kad agresyvus nepasakytų. Nemano, kad vartojo necenzūrinius žodžius prie vaikų. Jis, V. P., tik patraukė jos telefoną, kad nefilmuotų, tai nepavadintų trinktelėjimu, jos fiziškai nelietė, tik per telefoną. Jis gerai atsimena, kad sudavė tik per telefoną. Daugiau tos moters nebuvo sutikęs, paskui pamatė jos įrašą facebook apie jį, apšmeižė jį, kad ją sumušė. Jis asmeniškai su ja nekontaktavo per Facebook ar kitu būdu. Negrasino jai įvykio metu. Gi su vaikais buvo. Jis, V. P., nežino, kas ji, kur ji gyvena, dabar pirmą kartą jos vardą išgirdo. Nebuvo prie jos namų, nei matęs, nei girdėjęs, nežino, kur gyvena. Nežiūrėjo video įrašo, bet jeigu yra video įrašas, tai turi matytis viskas. Jis sužinojo iš policijos pareigūnų, kad yra vaizdo įrašas. Nežino, iš ko konkrečiai sužinojo, kad yra vaizdo įrašas. Nieko iš komisariato, kuris apklausinėjo, nepažįsta, jis buvo apklaustas nuotoliniu būdu. Nežino, ar sutuoktinė ką nors pažįsta iš komisariato. Jis realiai B. K. net nepažintų.

Liudytojas V. P. (ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini)) parodė, kad 2022 m. gegužės 29 d. apie 17.00 val. kartu su sūnumi A. ir sūnaus draugu važiavo paspirtukais (duomenys neskelbtini) g., palei viešbutį „(Duomenys neskelbtini)“, kai sūnus pasakė „pyp“ moteriai, kuri ėjo keliu, kad ji pasitrauktų iš kelio, tačiau moteris pasakė – „kad tu nudvėstum padla“. Sūnus apie tai papasakojo jam, po ko jis, privažiavęs su paspirtuku, moteriai davė pastabą. Ką tiksliai jai pasakė, jau neprisimena, tačiau moteris pradėjo su mobiliojo ryšio telefonu filmuoti jį bei nepilnamečius vaikus be sutikimo. Paprašius, kad nefilmuotų, moteris toliau tęsė savo tokius veiksmus, dėl ko nulipęs nuo paspirtuko priėjo ir su ranka trenkė per jos mobiliojo ryšio telefoną, kad ši nustotų filmuoti, bei moteriai paaiškino, kad su vaikais taip kalbėtis yra nevalia ir nuėjo atgal pas vaikus, daugiau su moterimi nebendravo. Viso įvykio metu prieš moterį, kuri nepažįstama, jokio fizinio smurto nenaudojo, jos fiziškai prilietęs nebuvo, tik jos rankose laikytą mobiliojo ryšio telefoną (b. l. 42-43).

Teisiamajame posėdyje specialistas K. Z. paaiškino, jog B. K. asmeniškai nepažįsta. Pokalbio su B. K. neatsimena. Apžiūros metu, tai kas buvo nustatyta, tas ir buvo surašyta. Šito dalyko neatsimena, kad ji rodytų, jog buvo ant rankos nežymus nubrozdinimas ir pasakytų, kad tai nieko nereikšmingo. Jeigu tai yra sužalojimas, tai sužalojimas yra aprašomas ir surašoma specialisto išvada, jeigu tai yra kiti odos pokyčiai, kuriuos asmuo kažkaip kitaip savaip vertina, čia jau yra jo pasakymai ir žodžiai, jeigu yra sužalojimas, jis yra surašytas, įvertintas ir sukvalifikuotas. Dėl, to ar tokiu atveju yra galima situacija, kad yra nubrozdinimas, tai yra akivaizdžiai matomas nubrozdinimas su paraudimu, kuris eksperto, kai jis jį mato nefiksuoja ir pasako asmeniui, kad tai yra nereikšminga, todėl jo neįrašys į išvadą: kartais pasitaiko, kai asmuo yra tiesiog nenurengiamas, o tiesiog sako, kad sužalojimai yra veide ir apžiūrima kūno dalis, dėl to, kai kuriuos sužalojimus galima pražiopsoti, bet jis dažniausiai nurengia asmenis iki apatinių. Tokia situacija negalima, kad galėjo nefiksuoti, jeigu buvo apžiūrimas riešas ir buvo parodyta, ir matėsi akivaizdžiai nubrozdinimas su paraudimu. Klausimas, ar yra kokie kūno sužalojimai, todėl apžiūros metu reikia nurengti asmenį iki apatinių tam, kad matyti kūną, jeigu žmogus nuogąstauja, kad kažkuri kūno dalis skauda, skausmas yra subjektyvus ir nevertinamas. Dėl to, ar kaklo srityje ir petyje, gali atsirasti skausmai dėl smūgio per ranką, ir staigaus rankos pakėlimo, ir galvos pasukimo – staigaus judesio metu gali būti patempiamos sausgyslės, kurių metu susidaro mikro įtrūkimai ir po to prasideda audinių uždegimas, audinių uždegimo metu gali būti jaučiamas skausmas, tačiau vėlgi, pasikartos, kad skausmas teismo medicinoje nevertinamas, nes tai yra subjektyvus pojūtis. Taip, tokia tikimybė egzistuoja, kad dėl staigaus tokio veiksmo galėjo atsirasti skausmai kaklo srityje ir petyje. Dėl to, kokio intensyvumo turėtų būti smūgis į ranką, į riešą, kad pasireikštų skausmas kakle – pirma teismo medicinos metu smūgio sudavimo jėga nėra nustatinėjama, antra, tam, kad objektyviai matytųsi kažkokie pokyčiai, smūgio sudavimo jėga turi viršyti audinių elastingumo ribas, reiškia, kad turi susidaryti mechaninis sužalojimas, plyšimas, kuris tokiais atvejais kartais matosi magnetinio rezonanso tyrimo metu. Jeigu kraujosruva pakyla virš odos audinių, tuomet matosi ant audinių. Dėl to, ar nuo smūgio į ranką, galėjo kraujosruva kakle susidaryti, ne kiekvieno trauminio poveikio metu yra pažeidžiami tiek audiniai, kad susidarytų kažkokios kraujosruvos. Taip, visa tai, ką matė ir nustatė, buvo surašyta specialisto išvadoje.

Teisiamajame posėdyje liudytoja A. B. parodė, jog ji yra (duomenys neskelbtini) vyresnioji tyrėja. Kaltinamoji su ja nesusijusi nei asmeniniais, nei giminystės, nei draugystės ryšiais. Šį asmenį iš ikiteisminio tyrimo kažkiek atsimena, bet pakankamai senai tai jau buvo, kad tokia byla buvo, taip atsimena. Pačios apklausos eigos, kaip vyko su B. K., neprisimins. Kiek pamena, ji, A. B., rašė pati papildomą liudytojo apklausos protokolą, jį pildė. Dėl pačio vaizdo įrašo, nebenurodys, ar jis buvo rodytas ar ne, mano , kad galėjo būti. Pagal jų praktiką, jie peržiūri vaizdo įrašą ir pagal matytus vaizdus atlieka apklausas. B. K. nerodė vaizdo įrašo. Dėl to, kam reikėjo papildomai apklausinėti B. K., mano, kad buvo poreikis atlikti papildomą apklausą, gal iškilo naujų aplinkybių, dėl ko išsikvietė, nes būna dažniausiai pirminėje apklausoje pareiškėja, dėl savo gal būsenos, susijaudinimo iš karto neprisimena visų aplinkybių, tai po to eigoje patikslina. Neatsakys, ar B. K. jai tiesiogiai skundėsi, kad ji blogai jaučiasi, kad geria vaistus. Žino, kad jos bendravo, bet šiuo metu tikrai neatsakys į šį klausimą, kadangi daug laiko praėjo, daug apklausų atlieka, įsidėmėti sudėtinga. Dėl to, ar galėjo parodyti dalį vaizdo medžiagos tam, kad sužinoti kurioje vietoje tai įvyko - mano, kad tikrai galėjo taip būti, patikslinti įvykio vietą. Kiek atsimena, pagal vaizdo įrašą asmuo, kuris sudavė B. K. su paspirtuku važiavo elektriniu. Buvo elektrinis paspirtukas, tikrai jis važiavo, jai atrodo, gal ir vaikas kartu priekyje buvo, reikia žiūrėti vaizdo įrašą. Dėl to, ar buvo abu V. P. vaikai, pagal bylą reikia žiūrėti, jai atrodo, galėjo būti užduotas toks klausimas, ji kiek atsimena, vienas vaikas turėjo, lyg ir V. P. būti, o kitas - vaiko draugas. Dėl to, ar nesiaiškino, kiek jiems metų, ar galėjo mažametis vaikas pats vairuoti paspirtuką, tokių duomenų, kad mažametis vaikas vairavo paspirtuką ji neatsimena, kad byloje būtų, nepasakys šito. Vaizdo įraše, pamena, buvo vyriškis ir šalia vaikas, bet ar vaikas vairavo tą paspirtuką kartu su vyriškiu, tikrai nenurodys. Nenurodys , ar kitas mažametis vaikas važiavo paskui juos su paspirtuku. Neatsimena, tai buvo prieš kiek laiko, pas juos ne viena byla yra, tai sudėtinga atsakyti, ar aiškinosi tas aplinkybes, negali nurodyti, reikia žiūrėti pagal bylą. Asmeniškai V. P. nepažinojo. Dėl to, kad byloje pradžioje buvo tyrėjas A. S. – pas juos komisariate priskirti pareigūnai, kurie tam tikrą dieną priima pareiškėjus, atvykusius į policijos komisariatą. Kiek žino, A. S. tą dieną buvo priskirtas pareigūnas, kuris buvo atsakingas už pareiškimų priėmimą, tai jis tą dieną ir priėmė pareiškimą. Priėmus pareiškimą, byla yra atiduodama pagal teritorinį priklausomumą tam tikrai zonai, kurios teritorijoje ir įvyko tas įvykis. Kadangi įvykis įvyko, tai pagal įvykio vietą byla priklauso jų zonai, nes komisariatas yra suskirstytas į zonas, kiekviena zona turi priskirtas teritorijas pagal gatves, kadangi įvykis buvo jų teritorijoje, todėl byla atiteko jiems. Vyr. tyrėja Ž. Š. yra zonos atsakinga tyrėja, kuri kontroliuoja visus turimus ikiteisminius tyrimus ir pagal gautus ikiteisminius tyrimus skiria jiems užduotis, kurias jie vykdo. Ji susipažįsta su byla ir pagal bylos turimus duomenis skiria užduotis, kurias jie vykdo. Ji yra jų viršininkė, nes jie patys nesprendžia byloje, kokius veiksmus atliks, jiems yra sukuriamos užduotys, kurias vykdo. Dėl to, kodėl Ž. Š. dar nesibaigus ikiteisminiam tyrimui, surašė tarnybinį pranešimą, kur nurodė, kad reikia bylą nutraukti ir pradėti bylą pagal LR BK 236 str. - už vyriausiojo tyrėjo veiksmus ji nėra atsakinga, todėl negali atsakyti į šį klausimą. Kiekvienas vyriausiasis tyrėjas kontroliuoja pats savo darbą, jie vyresnieji tyrėjai nesikiša į jų darbą. Taip, Ž. Š. gali kištis į jų darbą, kadangi ji kontroliuoja jų veiksmus, visi ikiteisminiai tyrimai yra priskiriami vyriausiajam tyrėjui, kuris ir kontroliuoja bylas. Komisariate daug bylų turi, bet ji nemano, kad čia galėjo būti kažkokia ypatinga byla. Negali atsakyti į šį klausimą, ar Ž. Š. pažinojo V. P. Dėl to, ar dėl apklausos V. P., ji pati, A. B., priėmė sprendimą – vyriausioji tyrėja peržiūri ikiteisminio tyrimo bylą ir nusprendžia, kokius veiksmus jiems atlikti, jeigu vyriausioji tyrėja nusprendė, kad reikia apklausti V. P., jis ir buvo apklaustas. Taip, dėl kiekvieno atvejo, dėl kiekvieno liudytojo apklausos vyriausioji tyrėja duoda nurodymus, nes ji kontroliuoja ikiteisminio tyrimo bylą, kurioje jie atlieka veiksmus su jos nurodymais, paskirtomis užduotimis. Ji, A. B., mano, kad galėjo ir klausimus užduoti B. K. ir galėjo pati pasakoti tas aplinkybes, nurodytas apklausoje, tiksliai kaip buvo, negali atsakyti. Jie rašo tai, ką asmenys nurodo, jie nekuria aplinkybių. Dėl rankų galėjo būti klausimai uždavinėjami patikslinantys, kad išsiaiškinti, kuria ranka, į kurią ranką sudavė. Protokolas iš karto surašomas ir duodamas perskaityti, susipažinti, jeigu viskas gerai, tada jis yra pasirašomas. Mano, kad buvo užduodami klausimai ir asmuo atsakinėjo į juos, bet galėjo ir pasakoti, o pasakojimo metu tikslinama, ar tikrai dešinė, ar kairė ranka. V. P. ji pati darė vieną apklausą. Ką pasakojo, reikia pagal apklausą skaityti, nes žodis žodin tikrai nepasakys. „...liudytojas nurodė, kad tęsė ji filmavimą, dėl ko nulipęs nuo paspirtuko priėjau prie jos ir suranka trenkiau, per jo mobilųjį telefoną, kad ši nustotų mus filmuoti”, prisimenate šį jo teiginį? Atsakė, kad žodis žodin tikrai nepasakys, kad prisimena, kad taip buvo, taip tai buvo. Jai atrodo, kad vienintelė V. P. apklausa buvo, reikia byloje žiūrėti. Dėl to, kas nusprendė dėl bylos kėlimo dėl melagingų parodymų - sprendimus priima pas juos vyriausioji tyrėja. Vyriausioji tyrėja pati skaito, susipažįsta su byla, nes visos bylos yra pas vyriausiuosius tyrėjus, kurie jiems sukuria užduotis. Dėl to, kaip jai pačiai susidarė įspūdis, ar melavo B. K. ką nors, ar nemelavo - jeigu iš vaizdo įrašo, peržiūrėjus, tai tikrai nebuvo, kad sumušta, ar dar kažkas. Iš vaizdo įrašo nepasakytų, kad galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Bet čia sudėtinga atsakyti, tai vaizdo įrašas, ji nežino, kaip žmogus pats jautė tuo momentu. Apžiūrėjo ji vaizdo įrašą ir, jai atrodo, kad jos kolega A. S. irgi žiūrėjo. Nepamena, ar ji protokolą vaizdo įrašo rašė, reikia pasižiūrėti. Taip, vaizdo įrašą matė. Vaizdo įrašas gal pusvalandžio ilgumo, bet ta pati akimirka, tai tik kelios sekundės buvo. Kelios sekundės to sudavimo, to pačio įvykio. Ji matė, kad vieną kartą buvo sudavimas. Per telefoną buvo sudavimas, kad jis priėjo ir link telefono tas visas veiksmas buvo nukreiptas. Ji mano, kad turėjo būti vaizdo įrašas parodomas po apklausos, ne prieš, nepasakys, tikrai nepasakys, neatsimena. Klaidinti asmenų negali, jie nesugalvos naujų įvykio aplinkybių, ką žmogus sako, tą rašo. Jeigu per kompiuterį vaizdo įrašas buvo parodytas, tai automatiškai ji grąžino kompiuterį prie savęs, kad toliau būtų galima ar apklausą užbaigti. Žinoma, jog galėjo būti, kad tris kartus perrašinėjo apklausos protokolą. Gali ir dvidešimt kartų perrašyti, nes įvairiai būna, kad žmonėms žodis nepatinka. Dėl kokios priežasties vyksta perrašymas - gal kažkas ne taip buvo surašyta, gal kairė, dešinė rankos galėjo būti ne taip surašytos, aplinkybių daug. Ji asmeniškai kiekvieną kartą surašant apklausos protokolą, duoda perskaityti, prašo peržiūrėti, jeigu mato, kad yra klaidos, neatitikimai, kad iš karto sakytų, pataisytų, nes tai yra asmens žodžiai. Jeigu buvo perrašymai, tai taip asmuo tikslino įvykio aplinkybes. Jeigu ir buvo pastabos, tai tada, kaip ir minėjo, jeigu buvo perrašinėjama, taisoma, tai reiškia tada taisymo metu tos pastabos kažkokios ir buvo, nes jeigu asmuo nesutinka su protokolu, tai jie neduoda pasirašyti ant to, dėl ko jis nesutinka. Jeigu žmogus pasirašė, tai reiškia jis sutiko su tuo, ką pasirašė. Jai atrodo, kad tada tik pačio įvykio vietą ir parodė, nes jiems kai pateikinėja vaizdo įrašus, tai gali būti vaizdo įrašas 2 val., bet apie nieką, čia kaip ištraukia tuos vaizdo įrašus pateikti, būna, kad tam tikra vieta parodoma, gali būti ir kelios sekundės įrašo, gali ir valanda. Neturi pagrindo, suinteresuotumo klaidinti asmenų, jo ne tas darbas. Nebent jeigu dar be jo buvo apklausiama kitų tyrėjų, kurie galėjo apklausti, bet ji neatsimena. Jeigu protokolas jos surašytas, tai per apklausą kitų tyrėjų negalėjo būti. Jeigu jų teritorijos, jų kabinete, tai tikrai tokių asmenų nėra. Ž. aukšta, šviesių rudų plaukų, tikrai ne juodų plaukų. Ji ir nesidažė per metus laiko plaukų. Dėl to, kaip B. K. buvo pakviesta į komisariatą - galimai galėjo būti arba telefoninio skambučio metu, gal ji pati atvyko, gal buvo iškvietusi vyriausioji tyrėja Ž. Š. Būtent, kaip ją pakvietė į komisariatą, ji negali nurodyti, kadangi jie asmenis įvairiai kviečia tiek el. paštu, tiek telefoninio pokalbio metu. Metai laiko praėjo, gal byloje yra užfiksuota kokiu būdu kviesta B. K. Ji apklausinėjo kaltinamąją. Dėl to, kaip vyksta apklausa, pildo protokolus, kieno kompiuteriu – jiems apklausoms yra priskirti kabinetai, kuriuose jie, atėjus asmeniui, atsiveda į kabinetą ir pildo apklausas. Ne, tuo kompiuteriu jos vardu, niekas negali pasirašyti. Jie prisijungia savo jiems priskirtais slaptažodžiais, prisijungimo kodais, jų niekas nežino, negali žinoti, tik jie patys ir viskas. Ji gali pasirašyti apklausos protokolą, tą ką surašė, kitas joks asmuo negali to padaryti. Kiek atsimena, kad jos ėjo į kabinetą su keliais langais, nes B. K. minėjo, kad nepatinka patalpos, kurios yra uždaros ir be langų, kad jai ne tai, kad trūksta oro, bet reikia šiek tiek erdvės, kurioje jaučiasi geriau. Dėl to jos ėjo į kabinetą su langais, gal net žaliuzes buvo pakėlusi, kad daugiau saulės būtų. Sudavimas per ranką žinoma, kad nėra teisėti veiksmai. Dėl tokių veiksmų B. K. ir kreipėsi į policiją rašydama pareiškimą. Visi žmonės turi teisę kreiptis į policiją dėl jiems atliktų veiksmų arba jei mano, kad buvo pažeistos jų teisės, tai žinoma. Dėl to, kad kai vyko apklausa, ar pastebėjo kažką neįprasto, ar adekvati moteris buvo, ar neadekvati – jie sutinka daug asmenų, pripratę prie kiekvieno elgesio, jeigu asmuo praprašo, tai sutinka, nes visko būna. Elgsena irgi skirtinga. Jai B. K. elgsena sukėlė įtarimų. Ji kiek atsimena, kad ji prašė ar el. pašto adreso, kad esant reikalui susisiekti, nes lyg ir minėjo, kad reikės išvykti į komandiruotę, ar telefonu negalės susisiekti, ar kaip. Ir buvo minima, kad tokių dalykų neturi, ar nenori naudotis. Bendraujant buvo sudėtingiau bendrauti negu su kitais asmenimis, bet jie visi yra skirtingi. Sudėtingumas pasirodė į užduodamų klausimų atsakinėjimą.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. S. parodė, jog dirba jis (duomenys neskelbtini) vyresniuoju tyrėju. Kaltinamoji B. K. su juo nesusijusi nei asmeniniais, nei giminystės, nei draugystės ryšiais. Atsimena miglotai įvykį. Atsimena, kad minėta pilietė atėjo į jų komisariatą rašyti pareiškimo. Jis tą dieną, kaip budintis pareigūnas pareiškimą priėmė. Jeigu neklysta, B. K. skundėsi, kad sumušė ją prie (duomenys neskelbtini) g. Ten konfliktas su paspirtukais įvyko, kažkas dėl vaikų. Vaikų tėvas bandė smaugti, jeigu jis tiksliai prisimena. Tiksliai nepasakys, žodis į žodį, liudytojo apklausoje turėtų būti nurodyta. Kai pildo protokolą, ar klausinėja, ar žmogus pats pasakoja - viskas iš žmogaus žodžių, bet ir konkrečius klausimus užduoda, kad sukonkretinti. Taip, šiuo atveju taip pat. Tą pačią dieną buvo apklausta, kai atėjo dėl sumušimo į policijos komisariatą. Taip, pradėjo tyrimą pagal jos pareiškimą. Dėl to, kas jam davė pagrindą manyti, kad tyrimas pradėtinas šiuo atveju - iš pareiškimo, kad sumušė, kad patyrė fizinį skausmą. Ne, įvykio aplinkybių smulkiau nepamena. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu b.l. 56-57, nurodė, jog pagarsinti parodymai teisingi. Dėl 2022-06-09 apžiūros protokolo, kuriame jis nurodė iš vaizdo įrašo apžiūros, kad “priėjęs prie moters, kuri tuo metu žiūrėjo į savo telefoną, vyras kaire ranka, švelniu rankos judesiu palietė moters dešinę ranką, kurioje buvo mobilusis telefonas, ir dėl tokio veiksmo moteriai iš dešinės rankos iškrito mobilusis telefonas ant žemės”, ar atsimena - žodis į žodį neatsimena. Dėl to, ar gerai atsimena, kad buvo kairė ranka, ar gerai apžiūrėjo - jeigu buvo dešinė ranka ne kairė, tai žmogiška klaida. Gali būti klaida. Dėl to, kaip vertina tą “švelniu”, ar sunkiu mostu buvo suduota – negali atsakyti į šį klausimą, kaip tai įvertino. Taip, teisingai sutinka, kad vertinant vaizdo įrašą, negalima pajusti to švelnumo. Kiek jis atsimena, ten labai smūgio neįžiūrėjo. Kiek atsimena, kad ne, smūgio neįžiūrėjo. Dėl to, ar nebuvo smūgio pagal jį – kas būtent yra smūgis? Neatsimena, ar buvo per ranką suduotas smūgis, negali pakomentuoti, reikia vaizdo įrašą žiūrėti iš naujo. Kontaktas buvo, bet nebuvo toks, kaip, turbūt, pareiškėja nurodė. Dėl to, kaip jis gali vertinti, jeigu nejautė to skausmo ir to švelnumo – nežino, reikia vaizdo įrašą iš naujo žiūrėti, ten viskas ir matosi. Pareiškime nurodyta, kad buvo vienas smūgis “ dešine ranka norėjo man pataikyti į galvą, bet aš pasukau galvą ir jis su ranka man trenkė į dešinį petį prie kaklo”, taip nurodė pareiškime, “dėl jo smūgio man iš dešinės rankos iškrito mobilaus ryšio telefonas, o iš telefono iškrito ausinukų laidas. Po smūgio aš pasakiau jam, kad čia yra stebėjimo kameros ir jis išsigandęs atsistojo ant paspirtuko su savo vaikais ir išvažiavo...”. Tame pareiškime nėra apie antrą smūgį, paskui apklausos metu jau nurodyti du smūgiai į petį ir kaklą ir po to “aš spėjau patraukti savo galvą į šoną ir staigiai pajutau smūgį į dešinės rankos petį bei kaklą, bei antras smūgis buvo per dešinės rankos riešą”, kaip atsimenate, ar pati pasakojo, ar klausimais? Galvoja, čia viskas yra iš pareiškėjos žodžių surašyta. Turbūt liudytojos apklausos eigoje pareiškėja atsiminė tokias aplinkybes ir jam papasakojo ir tai užfiksavo. Pareiškėja norėjo pradėti tyrimą prieš V. P., kad žmogus būtų nubaustas. Kiek atsimena, pareiškėja buvo labai susijaudinusi, verkė, tikrai matėsi, kad žmogus emociškai sutrikęs. Rišlus buvo pasakojimas apie tas aplinkybes. Kiek atsimena, nebuvo, kad keitėsi parodymai eigoje. Uždavė, jam atrodo, tą klausimą, kodėl kreipėsi į policiją po kelių dienų po įvykio, bet ką atsakė, neatsisakys, kad ar bijojo, reikia pareiškėjos klausti. Negali pasakyti, kaip jam atrodė, tas bijojimas po trijų dienų. Kiekvieno žmogaus čia reikalas. Sužalojimus, apie kuriuos pareiškėja kalbėjo dėl smūgių gavimo, lyg ir rodė. Neprisimins, ar matėsi kas nors ar ne. Vaizdo įrašą jis žiūrėjo. Dėl to, kieno nurodymu byla buvo perduota kitai tyrėjai - pagal teritorinį priklausomumą. Pagal paskirtas zonas, jis negali turėti bylos, bylą turi vyriausiasis tyrėjas. Čia jo zona buvo. Bylą atidavė vyriausiajai tyrėjai Ž. Š., nes ji kontroliuoja visas bylas. Taip, Š. zonos viršininkė. A. B. jo zonos tyrėja. Ta byla automatiškai nukeliauja vyriausiajai tyrėjai, o ji skirsto tam tikrus pavienius veiksmus, jie tik pavienes užduotis atlieka, renka medžiagą ir vyriausiasis tyrėjas priima procesinį sprendimą. Taip, visi veiksmai, kuriais buvo perduota byla kitai tyrėjai buvo Ž. Š. nurodymas - ji viršininkė ir ji kontroliuoja tas bylas, o jie atlieka pavienes užduotis. Kiekvienoje byloje ji duoda nurodymus. Turbūt, kad spėja vyriausioji tyrėja patikrinti visas bylas ir duoti nurodymus. Nepažinojau nei B. K., nei V. P. Jis V. P. net gyvai nėra sutikęs. Dėl to, ar įvardinimas švelniu sudavimu, kalba ėjo – taip smūgis buvo nestiprus, tą turėjo omenyje. Viskas yra labai protingai įvertinama, mano, kad ir B. K. matė minėtą vaizdo įrašą. Jam ir Ž. Š. atrodė, kad smūgis buvo nestiprus. Dar A. B. matė šį vaizdo įrašą. To asmens, to vyro smūgis per ranką B. K. be abejo, kad neteisėtas. Jis galvoja, kad neteisėtas, bet tai buvo, bent jau jis mano, kad išprovokuotas, jeigu gerai atsimena, kai vos ne į veidą žmogui su telefonu šviečia, filmuoja ir žmogus atitinkamai sureagavo į tai. Kiekvienas žmogus turi teisę kreiptis į policiją pagalbos.

Liudytojas A. S. (A. S.) parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyresniojo tyrėjo pareigose. 2022 m. birželio 2 d. pagal išankstinį patvirtintą grafiką dirbo (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Darbo metu, tikslaus laiko neatsimena, prieš 11.00 val. į komisariatą atėjo pareiškėja B. K., kuri atnešė atspausdintą pareiškimą. Susipažinęs su B. K. pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis ir įžvelgęs nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymius, nutarė apklausti B. K. ir patikslinti visas įvykio aplinkybes. Prieš pradedant B. K. apklausą, įspėjo ją dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį dėl melagingo įskundimo ar pranešimo apie nebūtą nusikaltimą ir pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą. Ji pasirašė įspėjime dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Po to ji susipažino su savo teisėmis ir pareigomis ir pasirašė teisių ir pareigų liudytojo (nukentėjusiojo) išaiškinimo protokole. Po to atliko liudytojos B. K. apklausą dėl 2022 m. gegužės 29 d. įvykio (duomenys neskelbtini) gatvėje prie viešbučio „(Duomenys neskelbtini)“, kuomet, anot B. K., jai nepažįstamas vyras išvadino ją necenzūriniais žodžiais ir sudavė jai du smūgius. Vienas smūgis, anot B. K., buvo suduotas į petį bei kaklą, o kitas smūgis buvo suduotas per jos rankos (neprisimena tiksliai kokios) riešą, dėl ko iš B. K. rankos ant žemės iškrito jos laikomas telefonas. Apklausos metu moteris buvo labai susijaudinusi, verkė, skundėsi fiziniu skausmu, atsiradusia (duomenys neskelbtini). Jis paklausė moters, kaip ji sužinojo pažeidėjo duomenis, t. y. vardą ir pavardę. B. K. nurodė, kad įmetė šio vyro nuotrauką į internetą, sutapatino ir tokiu būdu nustatė jo asmenybę. Šiuo metu neprisimena šio vyro vardo ir pavardės. Po šių visų procesinių veiksmų atlikimo, B. K. paliko (duomenys neskelbtini) policijos komisariato patalpas. 2022 m. birželio 3 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 straipsnį. Tą pačią dieną telefonu iškvietė B. K., kuri vėl atvyko į (duomenys neskelbtini) policijos komisariato patalpas. Jis priėmė nutarimą, kuriuo pripažino B. K. nukentėjusiąja ir jai buvo išaiškintos nukentėjusiojo teisės. Po to jis įteikė B. K. užduotį atlikti objektų tyrimą paaiškindamas, kad ji privalo nuvykti į Teismo medicinos tarnybą, kur specialistas jai atliks jos kūno apžiūrą ir nustatys kūno sužalojimus. Po visų šių veiksmų atlikimo B. K. paliko (duomenys neskelbtini) policijos komisariato patalpas. Ikiteisminio tyrimo metu vyriausiosios tyrėjos pavedimu kreipėsi dėl 2022 m. gegužės 29 d. vaizdo įrašų gavimo į viešbučio „(Duomenys neskelbtini)“ administraciją ir, juos gavęs, apžiūrėjo, įforminęs apžiūrą kitų objektų apžiūros protokole (b. l. 56-57).

Teisiamajame posėdyje liudytoja Ž. Š. parodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) vyriausioji tyrėja. Kaltinamoji su ja nesusijusi nei asmeniniais, nei giminystės, nei draugystės ryšiais. Ji vyriausioji tyrėja (duomenys neskelbtini) teritorijos, turi pavaldinius, ikiteisminį tyrimą kontroliuoja prokurorė, ji nekontroliuoja, ji organizuoja darbus, skiria užduotis, pavedimus savo tyrėjams ir kontroliuoja jų įvykdymą. Ji atlieka ikiteisminius tyrimus. Ikiteisminio tyrimo medžiaga yra priskiriama jai, vyriausiajai tyrėjai, ji atlieka tyrimą, bet turi pavaldinius, kuriems paveda užduotis ką atlikti, taip buvo ir šioje byloje. Ji turi tris pavaldinius, bet yra penki, tuo metu buvo 4 pavaldiniai. R. K. pavardę girdi pirmą kartą, nepažįsta. Taip, surašė tarnybinį pranešimą, datos jo neprisimena. Ikiteisminiai tyrimai yra paskirti jai Ž. Š., A. S. buvo pavesta užduotis apklausti B. K., surinkti medžiagą, nes jos pirminis pranešimas buvo, kad vyras privažiavęs su paspirtuku smūgiavo du kartus, išmušė telefoną. Tyrėjas tą ir padarė, jis surinko medžiagą, pripažino nukentėjusiąja, pradėjo ikiteisminį tyrimą. Tyrėjai A. B. buvo sukurta užduotis papildomai apklausti B. K., A. B. neatlieka tyrimo, tyrimą atlieka ji, Ž. Š. Ji davė A. nurodymą papildomai apklausti. Kai buvo gautas vaizdo įrašas, jis buvo pavestas apžiūrėti S., jis jį apžiūrėjo, ir ji matė jų įvykdytas užduotis ir visą laiką jas tikrino ir kontroliavo. Ji pamatė, kad pagal B. K. parodymus ir vaizdo įrašą yra neatitikimų, ji pavedė užduotį papildomai apklausti, patikslinti aplinkybes būtent dėl smūgio tikslumo, ar tikrai buvo ir nurodė tyrėjai, kad parodytų B. K. vaizdo įrašą. Ji, Ž. Š., pagalvojo, kad B. K. pamačiusi vaizdo įrašą, tikrai gal žmogus patyrė stresą, gal ne taip suprato, tik dėl to. Tyrėja parodė vaizdo įrašą. Ji, A. B. pavedė parodyti vaizdo įrašą ir papildomai apklausti. Iš papildomos apklausos būtent tikslinama aplinkybė to veiksmo, kai V. P. privažiavo prie B. K. ir smūgio seka. Sutinka, kad protokole turi būti užfiksuota, kad buvo rodomas vaizdo įrašas. Galbūt A. B. neįrašė to sakinio, kad buvo parodytas įrašas, bet esmės tai nekeičia. Be abejo, kad negali taip būti, kad apklausinėjo ne A. B., bet ji pasirašė. Pirminė apklausa buvo A. S., ji garantuoja, antra apklausa A. B., tai faktas. Pavaldžios tyrėjos žemo ūgio su juodais trumpais plaukais neturi, komisariate dirba 120 žmonių. Tikrai A. B. ją apklausinėjo. Ji, Ž. Š., nedalyvavo toje apklausoje, ji neprivalo dalyvauti, neturi pagrindo abejoti savo tyrėja. Ji neturi pagrindo abejoti tyrėja, kad ji apklausinėjo, kitaip ir būti negali. Kam pavesta užduotis, tas tą ir daro. Elektroninėje byloje ji turi teisę surašyti tarnybinį pranešimą ir informuoti prokurorą, yra toks procesinis bendravimas tarp tyrėjo ir prokuroro, tą ji ir padarė. Ji surašė visas aplinkybes, išdėstė visas apklausas, vaizdo įrašų medžiagą, bet to pirminės apklausos metu tyrėjas A. S. įteikė užduotį atlikti objektų tyrimą, kas ir buvo padaryta, kur buvo specialisto atsakyta į visus klausimus ir į visus klausimus buvo parašyta, kad sužalojimo nėra. Ji viską pateikė prokurorei ir, jos nuomone, buvo tikslinga priimti sprendimą byloje. V. P. ir jo žmonos be abejo, kad nepažinojo. Nepažįsta V. P. žmonos. Baigiau (duomenys neskelbtini) vidurinę mokyklą, gimė ir augo ji (duomenys neskelbtini). Lankosi pas grožio specialistus tik (duomenys neskelbtini), tiek manikiūrą, tiek pedikiūrą, tiek kitas grožio procedūras atlieka (duomenys neskelbtini), ten pigiau. V. P. žmonos nepažįsta, jeigu pasakytų vardą ar pavardę, gal prisimintų.

B. K. 2022 m. birželio 2 d. įspėjimu (ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pasirašytinai įspėta pagal BK 236 straipsnį. (b. l. 16).

B. K. 2022 m. birželio 2 d. teisių ir pareigų nukentėjusiajam išaiškinimo protokolu (ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pasirašytinai įspėta pagal BK 235 straipsnį (b. l. 18).

B. K. 2022 m. birželio 15 d. (ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini)) papildomos liudytojo apklausos protokolu, atskiroje grafoje priminus dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą dėl BK 235 straipsnio, pasirašytinai įspėta (b. l. 31).