Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-06-16 nuosprendžio, kuriuo O. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista iš O. B. 600 Lt (šeši šimtai litų) neturtinės žalos ir 100 Lt (vienas šimtas litų) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. N. naudai.

Priteista iš O. B. 759,60 Lt (septyni šimtai penkiasdešimt devyni litai ir 60 centų) už nukentėjusiajam D. N. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

O. B. nuteistas už tai, kad 2009-09-01 apie 21:00 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, veikdamas kartu su trimis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, bendrais tyčiniais veiksmais, įžūliu elgesiu, matant aplinkiniams, suduodamas nukentėjusiajam D. N. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių, bet nemažiau penkių smūgių į veidą ir galvą, ko pasekmėje nukentėjusiajam D. N. dėl dešinės akies obuolio sumušimo su poodine kraujosruva vokuose, muštinės žaizdos apatinės lūpos ir kairio žando vidiniuose paviršiuose, odos nubrozdinimo kairėje kaktos pusėje, dešinės akies viršutiniame voke ir kairiajame momenyje buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl paskirtos bausmės ir kitų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų

Išnagrinėjusi bylos medžiagą ir nuteistojo apeliacinį skundą, kolegija sutinka su apelianto skunde nurodytu teiginiu, kad žalos atlyginimas laikytinas jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismai, vadovaudamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustato atsakomybę lengvinančią aplinkybę tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės bylos Nr. 2K-38/2009, 2K-174/2009, 2K-7-287/2009). Taigi šiuo atveju baudžiamasis įstatymas reikalauja atlyginti ar pašalinti visą žalą. Kita vertus, BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatos nedraudžia teismui atsižvelgiant į bylos aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tais atvejais, kai kaltininkas (ar jo valia kiti asmenys) atlygina ar pašalina tik dalį padarytos žalos. Tuomet atlygintinos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios ir pan. (kasacinės bylos Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tai yra teismo teisė, bet ne pareiga. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis O. B. po apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo dienos atlygino nukentėjusiajam D. N. visą skundžiamu nuosprendžiu priteistą žalą, t. y. 700 Lt (23 b. l.) bei 2011-06-29 sudarė sutartį su Valstybinės ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl 759.60 Lt nuostolių atlyginimo per 12 mėnesių laikotarpį (22 b. l.). Iš aptartų duomenų matyti, kad visa nusikalstama veika padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala nukentėjusiajam atlyginta, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, pripažįstant O. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą.

Nors nuteistasis apeliaciniu skundu ir prašo jam skirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti į kitas Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas alternatyvias bausmes, kurios nesusijusios su laisvės atėmimu, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad apelianto skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos, kuriomis remiantis būtų galima skirti nuteistajam jo prašomą bausmės rūšį, kuri nebūtų susijusi su realiu laisvės atėmimu ir konstatuoja, jog bausmės rūšis apeliantui paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje reglamentuota bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio siekiama nubaudžiant asmenį už nusikalstamos veikos padarymą. Skiriant bausmę nuteistajam siekiama ne tik nubausti jį, paveikti, sulaikyti nuo tolesnio nusikalstamų veikų darymo, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Visos šios aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę, jas įvertinęs teismas motyvuotai parenka skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę.

Bylos aplinkybės liudija apie tai, kad nuteistasis O. B. naują tyčinį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, įvykdė būdamas teistas du kartus, teistumui neišnykus, naują nusikalstamą veiką padarė nepraėjus nė metams laiko po ankstesnio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Iš to daroma išvada, kad nuteistasis O. B. savo elgesiu nesistengia įrodyti, jog siekia pasitaisyti, todėl teigtina, kad teisei priešingas elgesys nebuvo atsitiktinio pobūdžio, tai, vertinant BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes ir BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, suponuoja išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog O. B. bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, t. y. nuteistajam paskyrus kitas Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas alternatyvias bausmes, nebūtų pasiekti bausmės tikslai, todėl laisvės atėmimo bausmė jam skirta pagrįstai.

Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad O. B. už padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) – savo dydžiu didesnė negu Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (šios bausmės vidurkis – 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), bei apeliacinės instancijos teismui pripažinus nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, ir pirmosios instancijos teismui nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kolegija daro išvadą, kad nuteistajam pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė mažintina, skiriant jam bausmę artimą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

Nuteistojo skunde nurodytas prašymas atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, atmestinas kaip nepagrįstas. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, galimas be realaus laisvės atėmimo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis 2K-160/2009). Pažymėtina tai, kad BK 75 straipsnis nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmenims, kurie turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, tokį savo sprendimą teismas privalo motyvuoti. Šiuo nagrinėjamu atveju, vertinant bylos duomenis visumos vieningumo aspektu, pastebėtina, kad O. B. praeityje teistas du kartus už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, naują nusikalstamą veiką padarė nepraėjus nė metams laiko po ankstesnio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, nusikalto neišnykus teistumui, Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio prasme – recidyvistas. Iš to daroma išvada, kad nuteistasis O. B. savo elgesiu nesistengia įrodyti, jog siekia pasitaisyti, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus nuteistajam realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad užsiima individualia veikla, jog pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) valytojų, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su neįgaliais seneliais, kad pagal savo išgales rūpinasi seneliais, padeda jiems buityje, mama gyvena užsienyje, o tėvas - miręs, yra deklaratyvios, ir jos neatsveria bausmės tikslų ir paskirties. Paminėtina tai, kad iš apelianto pateiktų dokumentų matyti tik tai, kad jo seneliai yra pensininkai (3 t., 21 b. l.), tačiau, kad jie būtų neįgalūs – tokių duomenų byloje nėra. Be to, tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo ir savo šeimos padėtį ir negali pradėti gyventi visaverčio gyvenimo, pakankamai rūpintis jam artimais žmonėmis, priklauso nuo jo paties elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Esant paminėtoms aplinkybėms, tokie nuteistojo teiginiai nelaikytini pakankamais keisti apeliantui paskirtą bausmę.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendį pakeisti:

O. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikyti tai, kad jis savo noru atlygino nusikaltimu padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.).

O. B. paskirtą bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį sumažinti iki 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.