Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

G. A. 2024 m. spalio 17 d. apie 2.31 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu Drager Alcotest 7510, Nr. ARRK-0070, patikros sertifikato Nr. 2070569, 3.10 val. jam buvo nustatytas 2,07 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais G. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis G. A. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad gailisi, kad taip atsitiko, niekada šito gyvenime nebuvo, tai buvo pirmas kartas, kai vairavo neblaivus. Nurodė, kad pripažįsta, kad vairavo neblaivus, sutinka su nustatytu neblaivumo laipsniu . Tą dieną gėrė viskį, sėdėjo 2 valandas, tai tiksliai negali pasakyti, kiek išgėrė. Po alkoholio vartojimo iki vairavimo buvo praėjusi gal valanda, gal dvi, paskui sėdo ir važiavo. Vairavo, nes skambino draugui, jis nekėlė ragelio, todėl sėdo ir važiavo. Į (duomenys neskelbtini) važiavo, bet ten nedegė šviesa, apsisuko ir tada policija sustabdė. Vairuotojo pažymėjimą turi 7-8 metus. Tai pirmas kartas, kai vairavo išgėręs. Draugo sužadėtinei automobilis priklauso - A. J.. Ji nežinojo, kad jis vairuos išgėręs. Į (duomenys neskelbtini) atvyko į svečius, atvyko pabūti prieš mėnesį į (duomenys neskelbtini). Kada išvyks iš (duomenys neskelbtini) nežino, priklausomai, kaip pasibaigs teismas ir bus leista išvykti. (duomenys neskelbtini) gyvena pas draugus, dabar adresu (duomenys neskelbtini), tai nuomojamas butas, ten gyvena su drauge. Tą butą nuomojasi moteris, jis pas ją svečiuose yra. Ji yra draugė, santykiai - šeimyniniai. Kai atvyko į (duomenys neskelbtini), tai turėjo pinigų, o šiuo metu nedirba, tačiau pakanka pinigų cigaretėms, maistui. Oficialiai niekur šiuo metu nedirba. Su kaltinimu visa apimti sutinka, kaltę pripažįsta. Žinojo, kad (duomenys neskelbtini) negalima išgėrus važiuoti, visur taip pat. Prašo paskirti A. J. laiduotoja ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Ji yra jo draugo sužadėtinė, santykiai normalūs, susitinka dažnai, susiskambina kas antrą dieną. Dabar jaučia įtaką iš jos. Yra gėda. Taip, ji gali padaryti teigiamą įtaką. Jos vyras vaikystės draugas, tai su juo draugystės negali nutraukti. Ji nebuvo atvykusi į (duomenys neskelbtini). Kai atvyksta į (duomenys neskelbtini), tai tada pas juos užsuka į svečius.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė visiškai įrodyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Galima laiduotoja A. J., apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji girto vairavimo nepateisina, bet bėdoje žmogaus palikti nenori. Norėtųsi, kad tai nepasikartotų, stengiasi padėti, nes neseniai pagimdė, bus namuose ir galės kontroliuoti kaltinamojo veiksmus, prižiūrėti, neduoti daugiau automobilio, prižiūrėti, kad negertų. Kaltinamasis yra vyro draugas jie nuo vaikystės yra pažįstami, į (duomenys neskelbtini) jis prieš mėnesį atvyko. Jam automobilį prieš įvykį apie savaitę paskolino dėl susiekimo. Nebuvo minčių, kad jis sės girtas už vairo. Nežino, kodėl jis išgėręs vairavo, jis nėra geriantis žmogus, ir negalvojo, kad taip, gali būti. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), bet yra galimybė, kad apsigyventų ir pas juos. Mano, kad darys jam įtaką pokalbiais, kad negertų, dažniau bendraus, stebės jį. Šiuo metu kiekvieną dieną susitinka, jis atvažiuoja papietauti, nes vyras jį pasiima. Bendrauja rusų kalba. Be užstato laiduoti sutinka, o su užstatu, tai reiktų žiūrėti į finansines galimybes. Šiai dienai šeimos pajamos minimalios, apie 1000 Eur per mėnesį šeimos pajamos. Nurodė, kad ji neteista, bet bausta administracine tvarka, bausta už vairavimą be teisių ir už greitį, nesumokėtų baudų nėra. Kaltinamasis lėšų pragyvenimui atsivežė iš namų, ji jam pinigų nedavė, jo neišlaiko. Jis atvažiavo atostogauti. (duomenys neskelbtini) jis verčiasi statybomis. Jis buvo 2019 m. kartu su vyru ir dabar. Kada išvyks iš (duomenys neskelbtini) priklausys nuo teisminio proceso. Jei teismas skirtų 1000 Eur užstatą, tai bandytų surinkti. Nurodė, kad ji su kaltinamuoju pažįstami mėnesį laiko. Žino, kad jis turi žmoną su vaikus, jie (duomenys neskelbtini) gyvena, o (duomenys neskelbtini), ar turi šeimą nežino.

2024 m. spalio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti pareigūnų Body kameros vaizdo įrašai. Vaizdo įraše PSS-20241017-024307UTC+0300, užfiksuota, kaip policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu, naudodami specialiuosius šviesos ir garso signalus sustabdo sidabrinės spalvos automobilį. Pareigūnas išlipa iš tarnybinio automobilio ir prieina prie sidabrinio automobilio vairuotojo, atidaro vairuotojo dureles bei paprašo pateikti vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojas kalba rusiškai, toliau policijos pareigūnas su juo bendrauja rusų kalba. Vaizdo įrašo laiku 2 min. matoma, kaip policijos pareigūnas atlieka pirmąjį neblaivumo patikrinimą alkoholio matavimo prietaisu, kurio metu nustatytas 2,31 promilių neblaivumas. Vaizdo įraše PSS-20241017-030129UTC+0300 matyti, kaip policijos pareigūnas nueina ir atidaro tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą, kurioje matomas vyras. Pareigūnas su vyru bendrauja rusų kalba. Asmeniui paaiškinama, jog bus atliekamas antras neblaivumo patikrinimas. Vaizdo įrašo laiku 7 min. matyti kaip asmeniui atliekamas antrasis neblaivumo patikrinimas alkoholio matavimo prietaisu, kurio metu nustatytas 2,07 promilių neblaivumas. Policijos pareigūnai vyrui liepia atlikti neblaivumo nustatymo testą. Vyras tiesia linija eiti negali, dešinės rankos pirštu paliesti nosį nesugebėjo taisyklingai atlikti. Įraše girdėti, kaip policijos pareigūnas kalba telefonu ir paaiškina, jog vyras (duomenys neskelbtini) yra kaip svečias ir jokio oficialaus dokumento dėl gyvenimo (duomenys neskelbtini) neturi (b. l. 66-69).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjo M. D. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2024 m. spalio 17 d. 2.31 val. Kauno apskr. VPK gautas pranešimas, kuriame nurodoma, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) nesaugiai po kelią manevruoja „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis, kuris šiuo metu dideliu greičiu nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) posūkio. Automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nustatyta, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus vairavo sakartvelo pilietis G. A.. 2024 m. spalio 17 d. 2 val. 48 min. pirmuoju tikrinimu alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest ARRK-0070 patikros sertifikato Nr. 2070569 G. A. nustatytas 2,31 promilių girtumas. Antruoju tikrinimu tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu 2024 m. spalio 17 d. 3 val. 10 min. nustatytas 2,07 promilių girtumas. Įvykio vietoje atlikus automobilio ir įvykio vietos apžiūrą automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvežtas saugojimui adresu Technikos g. 18A, Kaunas. G. A. laikinai sulaikytas ir pristatytas į Kauno AVPK OVS patalpas adresu Vytauto g. 91, Kaunas.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjo M. D. tarnybiniu pranešimu tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2024 m. spalio 17 d. apie 2 val. 31 min. dirbant r/š „K1741“ kartu su tyrėju D. M. patruliuodami nustatytame maršrute Santakos PK teritorijoje iš Kauno AVPK OVS budėtojo gavo nurodymą vykti (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu nesaugiai manevruoja automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir dideliu greičiu nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) posūkio. Atvykus į (duomenys neskelbtini), buvo apvažiuotos (duomenys neskelbtini) miestelio teritorijos. Važiuojant (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas priešpriešais atvažiuojantis pranešime nurodytas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už kurio vairo sėdėjo tamsesnio gymio vyriškis. Pastebėję automobilį apsisuko ir važiuodami jam iš paskos pastebėjo, jog automobilio vairuotojas įtartinai manevruoja po kelią išvažinėja tai į vieną tai į kitą pusę. Įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą automobilis buvo sustabdytas adresu (duomenys neskelbtini). Už automobilio vairo sėdėjęs vyras atsakė, jog nesupranta lietuviškai, kalba rusų kalba ir paaiškino, jog yra (duomenys neskelbtini) valstybės pilietis (kaip vėliau paaiškėjo tai buvo G. A. gim. (duomenys neskelbtini)., tel. nr. (duomenys neskelbtini)). Iš vairuotojo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo akys buvo paraudusios. Paklausus automobilio vairuotojo, ar šis vartojo alkoholį, pastarasis atsakė, jog gėrė tik vakar vakare apie 20.00 val. Alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest ARRK-0070 patikros sertifikato nr. 2070569 patikrinus vyro neblaivumą 2 val. 48 min. pirmuoju tikrinimu G. A. nustatytas 2,31 promilių girtumas. Automobilio vairuotojo buvo paprašyta ištraukti automobilio užvedimo raktelį ir eiti kartu su mumis į laikino sulaikymo patalpą. Praėjus ne mažiau 15 min. ir ne daugiau 30 min. tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu antruoju tikrinimu 3 val. 10 min. G. A. nustatytas 2,07 promilių neblaivumas. Bendraujant su vyru šis aiškino, jog su savimi jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų šiuo metu neturi, Lietuvoje negyvena tik retkarčiais atvažiuoja pasisvečiuoti pas įvairius draugus. (duomenys neskelbtini) pilietis savo mobiliajame telefone parodė nufotografuotą asmens tapatybės patvirtinančio dokumento priekinę dalį. Paklausus G. A., iš kur gavo automobilį šis atsakė, jog automobilį jam vakar, kai jis buvo blaivus perdavė draugo žmona A. J.. Esant šioms aplinkybėms asmeniui buvo skirtas laikinas sulaikymas. Į įvykio vietą buvo iškviestas K1717 ekipažas, kurie G. A. pristatė į Kauno AVPK OVS patalpas adresu Vytauto pr. 91, Kaunas. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Technikos g. 18A., Kaunas.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Kaltinamasis G. A. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas: 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šiuo atveju, G. A. inkriminuota tai, kad jis 2024 m. spalio 17 d. apie 2.31 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu Drager Alcotest 7510, Nr. ARRK-0070, patikros sertifikato Nr. 2070569, pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu 02.48 val. buvo nustatytas 2,31 promilių neblaivumas, o antruoju 03.10 val. jam buvo nustatytas 2,07 promilių neblaivumas. Pats kaltinamasis šios aplinkybės nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nusikaltimo padarymo dieną jis gėrė viskį. Po alkoholio vartojimo iki vairavimo buvo praėjusi gal valanda, gal dvi, paskui sėdo ir važiavo. Vairavo, nes skambino draugui, jis nekėlė ragelio, todėl sėdo ir važiavo. Į (duomenys neskelbtini) važiavo, bet ten nedegė šviesa, apsisuko ir tada policija sustabdė. Vairuotojo pažymėjimą turi 7-8 metus. Tai pirmas kartas, kai vairavo išgėręs. Draugo sužadėtinei automobilis priklauso - A. J.. Ji nežinojo, kad jis vairuos išgėręs. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra, kaltinamasis visiškai prisipažino dėl to, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Kaltinamojo vairavimo apsvaigus nuo alkoholio faktas buvo užfiksuotas policijos pareigūnų akivaizdoje. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad transporto priemonė, kurios savininkė A. J., patvirtina 2024 m. gegužės 30 d. pirkimo - pardavimo sutartis. Kaltinamasis neneigė jo apsvaigimo nustatymo fakto. Jo parodymai dėl esminių aplinkybių sutampa su 2024 m. spalio 17 d. tarnybiniuose pranešimuose policijos pareigūno nurodytomis aplinkybėmis bei 2024 m. spalio 17 d. apžiūros protokolu apžiūrėto vaizdo įrašų duomenimis, kuriuose užfiksuota kaltinamojo neblaivumo nustatymo procedūra.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė akivaizdžiai jautęsis neblaivus, žinojo, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus asmeniui esant neblaiviam, draudžiama vairuoti motorines transporto priemones. Tokiais savo veiksmais – padidinto pavojaus šaltinio vairavimu apsvaigus, kaltinamasis neabejotinai sukėlė pavojų tiek sau pačiam, tiek ir aplinkiniams, nesant jokio objektyvaus būtinumo tokiems veiksmams. Taigi, be kita ko, įvertinus ir kaltinamajam nustatytą apsvaigimo laipsnį, daroma išvada, jog jis turėjo ir galėjo suprasti tai, kad jis dėl savo neblaivumo negalėjo vairuoti padidinto pavojaus šaltinio. Nesant jokios objektyvios būtinybės pasirinkęs tokį elgesio variantą, kuris neabejotinai sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog G. A. pirmu patikrinimu 2024 m. spalio 17 d. 2.48 val. nustatytas jo apsvaigimas nuo alkoholio 2,31 promilių, antru – 3.10 val. min. - 2,07 promilių, alkotesteriu „Drager Alcotest 7510, Nr. ARRK-0070, patikros sertifikato Nr.2070569, buvo nustatytas 2,31 promilių neblaivumo laipsnis, šalinama iš kaltinimo, paliekant, tik aplinkybę, jog antru patikrinimu 3.10 val., jam nustatytas 2,07 promilių neblaivumo laipsnis. Pažymėtina, kad tai nekeičia inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad baudžiamojoje byloje nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji būtinieji kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo požymiai. Byloje surinkti įrodymai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, kad G. A. 2024 m. spalio 17 d. apie 2.31 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu Drager Alcotest 7510, Nr. ARRK-0070, patikros sertifikato Nr. 2070569, 3.10 val. jam buvo nustatytas 2,07 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šie kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikymo

Byloje gautas kaltinamojo draugo sužadėtinės A. J. prašymas atleisti kaltinamąjį G. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant kaltinamąjį jai. Taip pat kaltinamasis G. A. pateikė prašymą jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teismo vertinimu, pritariant prokuroro argumentams, šioje byloje pagrindo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas nėra.

BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytos formaliosios bei materialiosios sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnyje nustatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-134-1073/2018).

Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018). BK 40 straipsnio taikymo požiūriu byloje negali likti neaiškumų, sprendimo motyvai turi būti aiškūs ir išsamūs, išdėstyti pagal visus įstatymo reikalaujamus kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-301-788/2019).

Teismo nuomone, šioje baudžiamojoje byloje nėra BK 40 straipsnyje išvardytų sąlygų visumos. Kaltinamasis G. A. padarė vieną nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, nedirba, anksčiau neteistas, tačiau baustas vieną kartą administracine tvarka pagal ANK 538 straipsnį įspėjimu už tai, kad 2019 m. gruodžio 25 d. 4.20 val. iš Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos Vilniaus oro uosto PKP reisu (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) vyko (duomenys neskelbtini) pilietis G. A., kuris Šengeno erdvėje nuo 2019 m. lapkričio 30 d. yra neteisėtai 26 dienas. Todėl teismas neturi jokio pagrindo daryti išvadą, kad G. A. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas, teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimojo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-120-489/2016, 2K-88-976/2017, 2K-176-303/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2023).

Teismo posėdžio metu galima laiduotoja nurodė, kad kaltinamasis jos sužadėtinio vaikystės draugas, jis atvykęs į (duomenys neskelbtini) į svečius, ji su juo yra pažįstama apie mėnesį laiko. Pastebėtina, kad A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad nežino, ar turi kaltinamasis šeimą (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) turi žmoną ir vaikų. Pabrėžtina, kad ikiteisminio tyrimo metu, apklausta teigė, kad nežino, kur kaltinamasis Lietuvoje gyvena, nežino, kokiais tikslais atvyko į (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad kaltinamasis G. A. teismo posėdžio metu teigė, kad (duomenys neskelbtini) gyvena su drauge, palaiko šeiminius santykius, o (duomenys neskelbtini) turi žmoną ir du vaikus.

Pabrėžtina ir tai, kad G. A. yra 40 metų amžiaus galima laiduoja žymiai jaunesne – 25 metų amžiaus. Akcentuotina ir tai, kad A. J. nėra buvusi (duomenys neskelbtini), svečiuose pas G. A., nėra jai žinoma, kur (duomenys neskelbtini) gyvena G. A. ir su kuo, iš kokių lėšų gyvena (duomenys neskelbtini) jis. Jie pažįstami tik apie mėnesį laiko. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog jie nėra artimi, nepalaiko pastovių santykių ir bendravimo. Vien tai, kad A. J. sužadėtinis ir vaiko tėvas yra su G. A. vaikystės draugai nepatvirtina ir neleidžia teigti, jog ir ji su juo artimai bendrauja, yra jam autoritetas ir turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką. Akcentuotina, kad G. A. leidimo (duomenys neskelbtini) gyventi neturi, atvykęs tik laikinai ir kaip teigė po teisminio proceso išvyks iš (duomenys neskelbtini) atgal į (duomenys neskelbtini), ką patvirtino ir A. J., kur teigė jog jis gali būti pagal įstatymus tik 90 dienų, yra likę apie mėnesis laiko, kas leidžia daryti išvadą, kad A. J. negalės jam daryti jokios įtakos.

Be išdėstyto, pažymėtina ir tai, kad BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011). Teismo vertinimu, įvertinus nurodytas aplinkybes, teismų praktiką A. J. yra netinkama laiduotoja, nes jis realiai neturės galimybės daryti teigiamos įtakos G. A., kadangi jie nėra artimai bendraujantys asmenys, nėra giminaičiai, yra skirtingų valstybių piliečiai, jų nuolatinės faktinės gyvenamosios vietos skirtingose valstybėse, be to, A. J. iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 148-158) (10 lapų) matyti, kad ji daug kartų baustas administracine tvarka už tyčinius administracinius nusižengimus, kas rodo, kad ji pati nėra linkusi laikytis teisės aktais įtvirtintų reikalavimų bei nustatytų elgesio normų. Akcentuotina, kad galima laiduoja neteista, tačiau kaip teisingai nurodė prokuroras daug kartų bausta administracine tvarka: 2024 m. rugpjūčio 14 d. 7.43 val. pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones. 2023 m. sausio 31 d. 11.13 val. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, 417 straipsnio 4 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, vairavo transporto priemonę neturėdama teisės vairuoti transporto priemonių, kai šios teisės niekada nebuvo įgijusi, taip pat vairuojant transporto priemonę, kuri nėra įregistruota nustatyta tvarka, įvažiavo į sankryžą, reguliuojamą šviesoforu, ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. 2022 m. balandžio 7 d. 11.00 val. pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 2 dalį, vairavo transporto priemonę, esant leistinam greičiui 50 km/h, važiavo 75 km/h ( ± 3 km/h paklaida). Leistiną greitį viršijo 22 km/h. Vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę. Vairavo transporto priemonę neturėdama teisės jos vairuoti, kadangi šios teisės nėra įgijusi. 2020 m. rugpjūčio 5 d. 11.40 val. pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 2 dalį, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama tam teisės, neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir neįvykdė pareigos apdrausti viešajame eisme dalyvaujančios transporto priemonės, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. 2021 m. rugpjūčio 9 d. 13.24 val. pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 2 dalį, vairavo automobilį, neturėdama teisės vairuoti transporto priemonę, ir viršijo leistiną 90 km/val. greitį, važiavo 107 km/val. greičiu. Be to, iš išrašo matyti, kad užfiksuoti taip pat nusižengimai, dėl kurių sprendimai dar nėra priimti - pagal 415 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2024 m. rugpjūčio 31 d. 14.29 val. vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros, pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 3 dalį 2024 m. rugpjūčio 27 d. 16.57 val. vairavo transporto priemonę, kuriai nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Vairavo transporto priemonę, kuri nustatyta tvarka neįregistruota (neperregistruota). Vairavo transporto priemonę neturėdama teisės vairuoti. 2024 m. rugpjūčio 26 d. 7.41 val. vairavo transporto priemonę, kuriai nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2024 m. liepos 5 d. 9.10 val. vairavo transporto priemonę, kuriai nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę. Pakartotinai vairavo transporto priemonę neturėdama teisės vairuoti, kai ji atimta ir nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. Transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Bausta 2024 m. rugsėjo 20 d. pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, už tai, kad 2024 m. liepos 2 d. 18 val. pakartotinai vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai ji atimta ir nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. Vairavo transporto priemonę, kuriai nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 21 d. 17.43 val. pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 5 dalį, vairavo transporto priemonę, kuriai nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Pakartotinai vairavo transporto priemonę neturėdama teisės vairuoti, kai nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. Transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo 11 d. 16.04 val. pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, vairavo transporto priemonę ir nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 15 km/val. Važiavo 65 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Vairavo transporto priemonę neturint teisės vairuoti. Transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 30 d. 10.08 val. pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Vairavo transporto priemonę neturėdama teisės vairuoti. Transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nuo 2023 m. vasario 21 d. 7.07 val. iki 2023 m. vasario 21 d. 7.08 val. pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį, greičio viršijimas.

Išdėstytų aplinkybių kontekste spręstina, kad toks asmuo, be kita ko, kurie nėra giminaičiai ir pažįstami vos mėnesį laiko, nėra vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką bei įtakotų kaltinamąją G. A. laikytis teisės aktų reikalavimų ir nenusikalsti. Teismo vertinimu, esant tokiems kaltinamojo ir A. santykiams, kai galima laiduotoja yra draugo sužadėtinė, pažįstami vos mėnesį laiko, esant tiek kaltinamojo, tiek galimos laiduotojos teiginiams, kad G. A. (duomenys neskelbtini) Respublikoje bus tik, kol vyksta teisminis procesas, neturint jam leidimo gyventi (duomenys neskelbtini), spręstina, jog A. J. neturi ir neturės jokių realių galimybių G. A. daryti teigiamą įtaką ar, kokiais nors būdais įtakoti G. A. elgesį.

Taigi nesant būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, kaltinamojo G. A. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas nėra pagrindo, todėl prašymas atleisti G. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atmestinas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis G. A. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, jis anksčiau Lietuvos Respublikoje nėra teistas, yra baustas vieną kartą administracine tvarka pagal ANK 538 straipsnį įspėjimu už tai, kad 2019 m. gruodžio 25 d. 4.20 val. iš Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos Vilniaus oro uosto PKP reisu (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) vyko, kuris Šengeno erdvėje nuo 2019 m. lapkričio 30 d. yra neteisėtai 26 dienas. Lietuvos Respublikoje priklausomybės ligų centro įskaitoje, psichiatrinio gydymo įstaigoje neregistruotas. Kaltinamasis turi leidimo gyventi (duomenys neskelbtini) Respublikoje neturi, planuoja grįžti toliau gyventi į (duomenys neskelbtini) po teisminio proceso. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 281¹ straipsnyje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, tai yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienų metų. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinant tai, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, teisę vairuoti yra įgijęs, kaip pats teigė, 7-8 metus, ir anksčiau ji jam nebuvo atimta, duomenų, kurie kaltinamąjį charakterizuotų neigiamai, byloje nėra, jis yra užsienio valstybės pilietis, turi santaupų pragyvenimui, (duomenys neskelbtini) Respublikoje nedirba, tačiau dirba (duomenys neskelbtini), todėl, teismo vertinimu, kaltinamajam už jo įvykdytą nesunkų nusikaltimą skirtina švelniausia pagal savo pobūdį bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas BK 47 straipsnyje už nesunkų nusikaltimą galimam skirti minimaliam baudos dydžiui.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą bei pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu.

V. Dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę naudodamasis jam suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones ir jam nustatytas neblaivumo laipsnis reikšmingai viršijo 1,51 promilių neblaivumą, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), vadovaujantis BK 67 straipsniu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams (BK 68 straipsnio 2 dalis), jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Pagrindo netaikyti šios poveikio priemonės byloje nėra, kadangi nenustatyta, kad tokios poveikio priemonės taikymas būtų neproporcingas ir neadekvatus kaltinamojo asmenybę bei jo veiką apibūdinančioms aplinkybėms, kurios nustatytos šioje baudžiamojoje byloje.

Papildomai pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas ne didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020). Taigi, skirti minimalų šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nėra jokio teisinio ir objektyvaus pagrindo.

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra A. J.. Šiuo atveju, iš VšĮ „Emprekis“ pateiktos pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės 2004 m. transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ kaina Lietuvoje su PVM yra 1 580 Eur (be PVM 1248,20 Eur) (b. l. 41). Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso kitam asmeniui ir duomenų, kad jai buvo žinoma apie transporto priemonės panaudojimą nusikalstamiems veiksmams byloje nėra, todėl nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų kitiems asmenims priklausančiam turtui konfiskuoti, iš kaltinamojo išieškotina turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta pinigų suma – 1 580 Eur. Ši baudžiamojo poveikio priemonė, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo nurodytas gaunamas pajamas, nusikalstamos veikos, kurią įvykdė kaltinamasis, pavojingumą ir pobūdį, yra proporcinga ir adekvati ja siekiamų tikslų įgyvendinimui užtikrinti.

Pažymėtina, jog BPK nenumato galimybės išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo, ar nustatyti mokėjimo terminą. To nenumato ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK), o šio kodekso 6 straipsnyje numatyta tik bausmės – baudos išdėstymo galimybė. Turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai, kaip bausmei, ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka. Įsiteisėjus nuosprendžiui ši baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai, pateikiant ją vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Pagal BPK 357 straipsnio 6 dalį, BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju teismui nusprendus išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, <...> vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui. Taigi, įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas buvo nuo 2024 m. spalio 17 d. 02 val. 48 min. iki 2024 m. spalio 17 d. 17.27 val. (1 t., b. l. 85-90), Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 137-140) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų byloje nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- Vokas su DVD-R disku su pareigūnų Body kameros vaizdo įrašais laikomas byloje (1 t., b.l. 69), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje;

- 2024 m. spalio 17 d. nutarimu automobilis su užvedimo rakteliu grąžinti savininkei A. J., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas A. J..

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos, patirtos dėl kaltinamojo gynėjo procese, atsižvelgiant į tai, kad gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas esant būtiniems gynėjo dalyvavimo pagrindams, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama finansinio pobūdžio bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonė, įvertinus kaltinamojo finansinę padėtį, iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 51 MGL, tai yra 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. A. sumažintą bausmę – 34 MGL, tai yra 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. spalio 17 d. 02 val. 48 min. iki 2024 m. spalio 17 d. 17.27 val., t. y. vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir nustatyti, jog G. A. yra paskirta 32 MGL dydžio, t. y. 1 600 Eur(vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) dydžio bauda.

Bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas teismo raštinės tarnautojui. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti G. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, apie tai pranešant Akcinei bendrovei „Regitra“.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš G. A. išieškoti konfiskuotino turto – lengvojo „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 580 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų).

G. A. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo raktu, 2024 m. spalio 17 d. nutarimu grąžintą jo savininkei A. J., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti A. J..

Kitus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- voką su DVD-R disku su pareigūnų Body kameros vaizdo įrašais laikomas byloje (1 t., b.l. 69), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš G. A. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.