Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-12-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-389-651/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-09-18Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-12-29Klaipėdos apygardos teismas
  3. T-716-563/2016Nutartis · 2016-10-26Klaipėdos apylinkės teismas
  4. T-586-158/2017Nutartis · 2017-11-20Klaipėdos apylinkės teismas
  5. T-36-906/2018Nutartis · 2018-01-08Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-29
Bylos Nr.
1A-389-651/2015
Teisminio proceso Nr.
1-31-1-00518-2013-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalia Kursevičienė (pirm.), Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
Nuteistasis
N. B.
Advokatai
Daiva Rocevičienė
Kategorijos

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-389-651/2015

Teisėja Edita Lapinskienė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00518-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.1; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. gruodžio 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,

kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Aurelijos Sadauskaitės,sekretoriaujant Vitai Diekontienei,dalyvaujant prokurorei Virginijai Tilvikienei,nuteistosios N. B. gynėjai advokatei Daivai Rocevičienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

N. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir dėl A. ir J. V. turto užvaldymo apgaule paskirtas laisvės apribojimas šešiems mėnesiams; dėl P. G. turto užvaldymo apgaule laisvės apribojimas šešiems mėnesiams; dėl V. D. turto užvaldymo apgaule – laisvės apribojimas šešiems mėnesiams; dėl M. V. turto užvaldymo apgaule – laisvės apribojimas šešiems mėnesiams; dėl R. S. turto užvaldymo apgaule – laisvės apribojimas šešiems mėnesiams; dėl A. V. turto užvaldymo apgaule - laisvės apribojimas šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir N. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas dvejiems metams, vadovaujantis BK 48 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 6 dalies 2 punktu, N. B. įpareigota per šį laikotarpį atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą.

Jurgitos ir A. V. atstovo advokato I. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš N. B. J. ir A. V. priteista 955,75 Eur (3 300 Lt) turtinei žalai atlyginti. Civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinta.

A. G. civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Iš N. B. A. G. priteista 289,62 Eur (1 000 Lt) turtinei žalai atlyginti.

V. D. civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Iš N. B. V. D. priteista 1 158,48 Eur (4 000 Lt) turtinei žalai atlyginti.

M. V. civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Iš N. B. M. V. priteista 231,70 Eur (800 Lt) turtinei žalai atlyginti.

R. S. civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Iš N. B. R. S. priteista 579,24 Eur (2 000 Lt) turtinei žalai atlyginti.

A. V. civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Iš N. B. A. V. priteista 231,70 Eur (800 Lt) turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. B. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-18 nuosprendžiu nuteista už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiesiems J. V. ir A. V. priklausantį, turtą. 2010 m. liepos 20 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kaltinamoji N. B. (ankstesnė pavardė – D.), būdama UAB „duomenys neskelbtini“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktorė, turėdama tikslą apgaule neatlygintinai įgyti J. V. ir A. V. turtą, t. y. pinigus, piktnaudžiaudama jų pasitikėjimu, ji UAB „duomenys neskelbtini“ vardu sudarė su J. V. planavimo organizatoriaus paslaugų suteikimo sutartį dėl sodo namo, esančio SB „duomenys neskelbtini“, 231 skl.,(duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo, projektavimo sąlygų gavimo sodo namui, sodo namo perdavimo eksploatuoti, jos pagrindu iš J. V. gavo dokumentus (žemės sklypo kadastrinę bylą, geodezinius sklypo matavimus ir kt. dokumentus) ir 1800 Lt (521,32 Eur) avansą, nepagrindžiant šių pinigų gavimo apskaitos dokumentais.

Kaltinamoji N. B., tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2012 m. gegužės 10 d., piktnaudžiaudama J. V. ir A. V. pasitikėjimu, klaidindama, kad baigiamiesiems darbams atlikti reikalinga papildomai pinigų, sudarė su Z. B., J. V. įgaliotu asmeniu sutartį dėl planavimo organizatoriaus paslaugų suteikimo UAB „duomenys neskelbtini“ vardu, kaip Būsto įteisinimo ir legalizavimo skyriaus vadovė, nors nuo 2012 m. balandžio 2 d. šioje bendrovėje nebedirbo, ir šios sutarties pagrindu iš Z. B. paėmė 2012 m. gegužės 10 d.–1000 Lt (289,62 Eur), 2012 m. gegužės 29 d. – 500 Lt (144,81 Eur) avansus, neišrašydama UAB „duomenys neskelbtini“ vardu kasos pajamų orderių, nepateikdama duomenų UAB „duomenys neskelbtini“ apie įvykusias ūkines operacijas ir įvykius pagal 2012 m. gegužės 10 d. sutartį bei neįnešdama į UAB „duomenys neskelbtini“ kasą gautų 1500 Lt (434,43), po to kaltinamoji N. B. vengė bendravimo su nukentėjusiaisiais dėl sutarties vykdymo, prisiimtų įsipareigojimų iki 2012 m. birželio 30 d. neįvykdė, pinigų – 3 300 Lt (955,75 Eur) ir dokumentų negrąžino. Taigi kaltinamoji N. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą J. V. ir A. V. turtą – 3300 Lt (955,75 Eur).

Be to, kaltinamoji N. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam P. G. priklausantį turtą. 2010 m. rugpjūčio 26 d., UAB „duomenys neskelbtini“ patalpose, esančiose duomenys neskelbtini, kaltinamoji N. B. (ankstesnė pavardė D.), būdama UAB „duomenys neskelbtini“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktorė, turėdama tikslą apgaule neatlygintinai įgyti P. G. turtą, t. y. pinigus, piktnaudžiaudama jo pasitikėjimu, realiai neketindama vykdyti turtinės prievolės, su P. G. sudarė UAB „duomenys neskelbtini“ vardu sutartį dėl planavimo organizatoriaus paslaugų suteikimo, ja įsipareigojo iki 2010 m. gruodžio 26 d. suteikti paslaugas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projekto paruošimo, leidimo, suderinimo, ir jos pagrindu iš P. G. gavo 1000 Lt (289,62 Eur) bei buto dokumentus, tačiau kaltinamoji N. B. gautiems 1000 Lt (289,62) kasos pajamų orderio P. G. nepateikė, po to vengė bendravimo su nukentėjusiuoju dėl sutarties vykdymo, prisiimtų sutartimi įsipareigojimų nei iki 2010 m. gruodžio 26 d., nei vėliau neįvykdė, pinigų ir dokumentų negrąžino. Taigi kaltinamoji N. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą P. G. turtą – 1 000 Lt (289,62 Eur).

Be to, kaltinamoji N. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam V. D. priklausantį turtą. 2011 m. gegužės 2 d., UAB „duomenys neskelbtini“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kaltinamoji N. B. (ankstesnė pavardė D.), būdama UAB „duomenys neskelbtini“, įmonės kodas 300662779, direktorė, turėdama tikslą apgaule neatlygintinai įgyti V. D. turtą, t. y. pinigus, piktnaudžiaudama jo pasitikėjimu, realiai neketindama vykdyti turtinės prievolės, su pirkėjos J. M. įgaliotu asmeniu V. D. sudarė 2011 m. gegužės 2 d. preliminarią žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, melagingai pažadėjusi sutvarkyti valstybinės žemės (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), išpirkimo dokumentus ir taip įgijusi pasitikėjimą, sutarties pagrindu iš V. D. paėmė 2011 m. gegužės 2 d. – 1 500 Lt (434,43 Eur), 2011 m. birželio 27 d. – 2 500 Lt (724,05), tačiau neišrašė UAB „Butė“ vardu kasos pajamų orderių, po to kaltinamoji N. B. sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, pinigų negrąžino, nors melagingai UAB „duomenys neskelbtini“ vardu žadėjo grąžinti 4 000 Lt (1 158,48 Eur) iki 2011 m. rugpjūčio 2 d. Taigi kaltinamoji N. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą V. D. turtą – 4 000 Lt (1 158,48 Eur).

Be to, kaltinamoji N. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam M. V. priklausantį turtą. 2012 m. liepos mėnesį, tiksli data ir laikas nenustatyti, duomenys neskelbtini, kaltinamoji N. B. (ankstesnė pavardė D), turėdama tikslą apgaule neatlygintinai įgyti M. V. turtą, t. y. pinigus, piktnaudžiaudama jo pasitikėjimu, realiai neketindama vykdyti turtinės prievolės, nedirbdama UAB „duomenys neskelbtini“, bet melagingai pasirašydama kaip šios bendrovės Būsto legalizavimo ir įteisinimo skyriaus vadovė, UAB „duomenys neskelbtini“ vardu sudarė sutartį dėl planavimo organizatoriaus paslaugų suteikimo, pagal ją įsipareigojo atlikti R. D. ir B. D. ūkinio pastato projektavimo, dokumentų ruošimo ir suderinimo paslaugas ir jos pagrindu sutarties sudarymo metu iš M. V. gavo 800 Lt (231,70 Eur), neišrašė UAB „duomenys neskelbtini“ vardu kasos pajamų orderių, nepateikė duomenų UAB „duomenys neskelbtini“ apie įvykusias ūkines operacijas ir įvykius pagal sutartį, neįnešė į UAB „duomenys neskelbtini“ kasą gautų 800 Lt (231,70 Eur), ji savo įsipareigojimų nei iki 2012 m. rugpjūčio 30 d., nei vėliau neįvykdė ir pinigų – 800 Lt (231,70 Eur) – ir toponuotraukos elektroninėje laikmenoje negrąžino. Taigi kaltinamoji N. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą M. V. turtą – 800 Lt (231,70 Eur).

Be to, kaltinamoji N. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam R. S. priklausantį, turtą. 2012 m. kovo 19 d. UAB „duomenys neskelbtini“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kaltinamoji N. B. (ankstesnė pavardė D.), turėdama tikslą apgaule neatlygintinai įgyti R. S. turtą, t. y. pinigus, piktnaudžiaudama jo pasitikėjimu, realiai neketindama vykdyti turtinės prievolės, UAB „duomenys neskelbtini“ vardu sudarė su R. S. sutartį dėl planavimo organizatoriaus paslaugų suteikimo, pagal ją įsipareigojo iki 2012 m. rugsėjo 30 d. išmatuoti, išregistruoti ir padalyti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tarp bendraturčių, ir jos pagrindu sutarties sudarymo metu iš R. S. gavo 2 000 Lt (579,24), neišrašė UAB „duomenys neskelbtini“ vardu kasos pajamų orderių, nepateikė duomenų UAB „duomenys neskelbtini“ apie įvykusias ūkines operacijas ir įvykius pagal sutartį, neįnešė į UAB „duomenys neskelbtini“ kasą gautų 2 000 Lt (579,24), tačiau kaltinamoji N. B. savo įsipareigojimų nei iki 2012 m. rugsėjo 30 d., nei vėliau neįvykdė ir pinigų – 2 000 Lt (579,24) – negrąžino, vengė bendravimo su nukentėjusiuoju. Taigi kaltinamoji N. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą R. S. turtą – 2 000 Lt (579,24).

Be to, kaltinamoji N. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam A. V. priklausantį turtą. 2012 m. rugsėjo 5 d. VšĮ „duomenys neskelbtini“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kaltinamoji N. B. (ankstesnė pavardė D.), turėdama tikslą apgaule neatlygintinai įgyti A. V. turtą, t. y. pinigus, piktnaudžiaudama jo pasitikėjimu, realiai neketindama vykdyti turtinės prievolės, nuo 2012 m. birželio 4 d. nevykdydama VšĮ „duomenys neskelbtini“ direktorės pareigų, bet pasirašydama kaip įmonės direktorė, VšĮ „duomenys neskelbtini“ vardu su A. V. sudarė sutartį dėl planavimo organizatoriaus paslaugų suteikimo, pagal ją melagingai įsipareigojo iki 2012 m. lapkričio 15 d. suteikti VšĮ „duomenys neskelbtini“ vardu lodžijos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įteisinimo ir įregistravimo paslaugas, ir jos pagrindu iš A. V. paėmė 300 Lt (86,89 Eur), išrašydama 2012 m. rugsėjo 5 d. kasos pajamų orderį be numerio.

Kaltinamoji N. B., tęsdama nusikalstamą veiką, 2012 m. lapkričio 17 d., tikslus laikas nenustatytas, prie (duomenys neskelbtini), įgijusi A. V. pasitikėjimą, už dokumentų sutvarkymą iš jo paėmė dar 500 Lt (144,81 Eur), neišrašydama kasos pajamų orderio, neįnešdama 500 Lt (144,81 Eur) į Bendrovės kasą, sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nei iki 2012 m. lapkričio 15 d., nei vėliau neįvykdė bei vengė bet kokio bendravimo su nukentėjusiuoju dėl sutarties nutraukimo, pinigų negrąžino. Tokiu būdu kaltinamoji N. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą A. V. turtą – 800 Lt (231,70 Eur).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistoji N. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-18 nuosprendį ir priimti naują – atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, padarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Pasak apeliantės, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytus reikalavimus, nevertino jai palankių liudytojų parodymų bei kitų akivaizdžių faktų.

Dėl sutarties su J. A. V. nurodė, kad sodo namo įteisinimui jie davė tik pirkimo–pardavimo sutartį su priėmimo–perdavimo aktu. Jokių kadastrinių bylų jie neturėjo. Darbų eiga ir apimtis priklausė nuo to, koks namelio dydis. Vizualiai negalima nustatyti, koks namo dydis, ar įsitenka į 80 kv. m ar ne, todėl nusivežusi kadastro darbuotoją bei viską išsiaiškinusi, ėmė ieškoti V., tačiau jos nerado, nors rašė elektroniniais laiškais, bendravo su dukra. Į sutartyje numatytą kainą įskaičiuotas atlyginimas jai už atliktą darbą, atlyginimas galimam projektuotojui bei kadastro bylos sudarymas. Taip pat įskaičiuotas ir topo nuotraukos darymas, jei būtų reikėję. Nurodė, jog pinigų paėmimo kvito 1800 Lt neišrašė, nes pinigus ėmė ne sau, o projektuotojui. J. A. V. buvo dingę daugiau nei metus, todėl negalėjo atlikti sutartyje numatytų darbų. Vėliau apeliantės įmonė bankrutavo ir neprivalėjo saugoti dokumentų. Pažymėjo, jog Z. B. parodė kadastro bylą, už kurią sumokėjo 500 Lt, tačiau 2012 metais, registruojant namą, jau reikėjo ir žemės sklypo matavimų bylos, tačiau senoji sutartis su J. A. V. buvo pasibaigusi, o naujos neturėjo, nes nerado pačių J. A. V.. Z. B., sodo sklypo pirkimo laiduotoja, įgaliojimą gavo daug vėliau. Z. B. pati minėjo, kad dukra J. V. ją nuskriaudė. Nesutinka su tuo, jog geodezininkas buvo padaręs visus darbus ir ji neatsiskaitė. Teigia, kad geodezininkas buvo subraižęs žemės sklypo planą, bet jo nepasirašė visos suinteresuotos pusės, todėl negalėjo derinti su Žemėtvarkos skyriumi ir gauti vedėjos sprendimą. Teigia, jog buvo paėmusi bylą iš geodezininko A. V., tačiau teko grąžinti, nes nebuvo kam pasirašyti. A. V. tai žinojo ir jokių pretenzijų nereiškė. Vėliau, pasikeitus įstatymas, reikėjo nurodyti ir statinio užstatymo plotą. A. V., žinodamas, kad nėra savininkų, atsisakė tai daryti, todėl rado kitą geodezininką R. S., kuris padarė bylą, tačiau Z. B. pasiūlė kalbėtis su jos advokatais. Teigia, jog šiuo atveju dėjo visas pastangas pabaigti darbą iki galo, tačiau patys J. A. V. su ja nebendravo, nors ji jų ieškojo ir siekė bendrauti.

Dėl sutarties su P. G. nurodė, jog darbų nepadarė ne vien dėl savo kaltės, bet ir užsakovo. Sutinka, kad reikia grąžinti pinigus, tačiau tai ne sukčiavimas, o civiliniai santykiai. Pažymėjo, kad bankrutavus jos įmonei, P. G. įrašytas į kreditorių sąrašą.

Dėl V. D. nurodė, kad ji sutartį pasirašė kaip įgaliotas asmuo, veikiantis savininko vardu, todėl pinigų į įmonės kasą įnešti neprivalėjo. Dalį pinigų – 500 Lt – įdavė N. V. – turto pardavėjai. Buvo sutarusios, jog sutvarkys dokumentus namo pardavimui ir sudarė atskirą sutartį, kur numatė atlyginimą. Teigia, jog paveldėjimą įregistravo, už paslaugas atsiskaitė su notare, mokėjo ir Registrų centre. Nurodo, jog negalėjo numatyti, jog ilgam susirgs ir nustatytais terminais negalės baigti darbų. Apie tai buvo informavusi ir N. V., ir V. D.. Byloje yra pateikti duomenys apie ligą. Nurodo, kad V. D. ją suklaidino – sklypą nusipirko pigiau nei numatyta sutartyje, N. V. jai jokių pretenzijų nereiškė, nes tokia baigtis jai buvo palanki – buvo sutvarkyti paveldėjimo dokumentai, už tai papildomai nereikėjo investuoti lėšų. Pasak apeliantės, jei V. D. būtų elgęsis sąžiningai, ji būtų pabaigusi atidalijimo darbus, sklypą pardavusi kitam klientui ir atsiskaičiusi su V. D.. Pažymėjo, jog ji niekada nežadėjo V. D. grąžinti UAB „duomenys neskelbtini“ vardu pinigų, nes sutartis pasirašyta tarp dviejų fizinių asmenų.

Dėl M. V. nurodė, kad buvo pasirašytos dvi sutartys, kurios viena kitą papildė. Iniciatorė buvo R. D.. Teigia, jog darbai užstrigo, nes buvo surašytas savavališkos statybos aktas, t. y. buvo nustatyta, kad R. D. neteisėtai pasistatė priestatus be kaimynų sutikimo bei pasiaukštinusi palėpės patalpas. Be to, padarius toponuotrauką, paaiškėjo, kad sklypas galbūt yra paveldo teritorijoje. M. V. iš viso nesidomėjo detalėmis, o R. D. nesutiko, kad yra tokie įstatymai, ir norėjo, kad darbaus pabaigtų, tačiau dėl nustatytų aplinkybių, to padaryti negalėjo. Apeliantės teigimu, čia nėra sukčiavimo, o pinigų grąžinimas yra civiliniai santykiai.

Dėl R. S. sutarties nurodė, kad liudytojų parodymai yra melagingi ir prieštaraujantys vieni kitiems. Liudytoja V. M. nurodė, kad ji žino, jog pinigai architektei A. M. už prašymo surašymą buvo sumokėti, vėliau teigia, jog nežino, kad pinigai sumokėti. Apeliantė sutinka, kad ir šiuo atveju darbų iki galo nepadarė, tačiau tik dėl to, kad nebuvo priimti reikalingi įstatymai, kurie dabar galioja. Teritorija buvo vadinama „geltonąja zona“ ir pagal galiojančius teisės aktus turėjo leisti sklypą matuoti ir dalyti, tačiau neaišku, kodėl neleido. Pažymi, jog negalėjo bendraturčių priversti dalyvauti matavimuose ir pasirašyti reikalingus dokumentus, jie to nenorėjo. Tiesioginės tyčios apgaule užvaldyti svetimą turtą tikrai neturėjo.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme liudytojas P. G. – tuometinis statybos inspekcijos pareigūnas – parodė, kad dokumentų nepriėmė todėl, kad inspekcijoje nebuvo išsiaiškinta, kas tai yra „apšiltinimas“, o kas „apšildymas“. Reikėjo tinkamai nustatyti, ar tai rekonstrukcija ar remontas. Pasak apeliantės, ir dabar jos suruošti dokumentai gali būti patvirtinti. A. V. melagingai teigia, kad nieko ji nepadarė. Pasak apeliantės, darbą atliko ir atlygį gavo teisėtai.

Nurodo, jog su UAB „duomenys neskelbtini“ savininku A. J. buvo sudarę savitarpio sutartį, pagal kurią ji savarankiškai dirbo darbus tuo metu, kai bankrutavo UAB „duomenys neskelbtini“.

Šalies argumentai

Apeliantė teigia, jog ji nė vienos sutarties nėra pasirašiusi turėdama išankstinę nuostatą apgauti ir kategoriškai nesutinka su jai inkriminuojamais kaltinimais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistoji nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu, ginčija kaltę dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo. Esminis apeliantės skundo argumentas tai, jog byloje nėra įrodyta, jog pasirašant sutartis turėjo išankstinį tikslą panaudoti apgaulę.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog kaltinamosios kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus išsprendžiamas teismo nuosprendžiu. Nuosprendis turi būti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, tai yra jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai yra pagrindinė būtina sąlyga vertinant įrodymus.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgusi į byloje ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis, nepažeidžiant minėtų teisės normų, išanalizavo ir įvertino liudytojų parodymus ir teisingai nustatė faktines veikos aplinkybes bei pagrįstai N. B. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti.

Nagrinėjamu atveju kaltinamoji su nukentėjusiaisiais sudarė paslaugų teikimo sutartis, iš nukentėjusiųjų paėmė avansus, tačiau paslaugų neatliko ir pinigų negrąžino. Apeliantė sutinka su tuo, jog yra skolinga nukentėjusiesiems, tačiau, jos teigimu, tai yra civiliniai santykiai. Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nesutinka su tokia apeliantės pozicija ir konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamoji svetimą turtą įgijo panaudodama apgaulę.

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Taigi šiuo atveju būtina pagrįsti apgaulės buvimą. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar kitos turtinės naudos įgijimo būdas. Naudojant apgaulę turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas ir dėl kaltininko ketinimų, tai gali būti daroma įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-02 nutartis, bylos Nr. 2K-7-255/2012).

Apeliacinės instancijos teismo manymu, byloje yra patvirtinta, kad kaltinamoji, sudarydama sutartis bankrutavusio juridinio asmens vardu, ar įmonės, kurioje nedirba, vardu, pasunkino asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą ir iš esmės nukentėjusiesiems tapo neįmanoma atkurti pažeistas teises civiline tvarka. Be to, visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad kaltinamoji, sudarydama sandorius, žinojo, jog jų nevykdys ir kad nukentėjusieji negalės išsireikalauti iš jos sumokėtų pinigų. Taigi remdamasi kasacinio teismo praktika bei įvertinusi byloje surinktus įrodymus, kolegija mano, kad kaltinamoji sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusieji negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistų teisių arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, o tokia veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Dėl J. V. ir A. V. turto įgijimo apgaule.

Apeliantė teigia, jog sutartis nebuvo įvykdyta ne dėl jos kaltės, o dėl J. A. V., kurie išvyko į užsienį ir su ja nesusisiekė.

Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad byloje yra įrodyta, kad kaltinamoji apgaule iš J. V. ir A. V. įgijo jiems priklausantį turtą – 3 300 Lt (955,75 Eur).

Bylos medžiaga nustatyta, kad sutartį su J. A. V. sudarė UAB „duomenys neskelbtini“, kuri vykdė ūkinę komercinę veiklą, susijusią su nekilnojamojo turto operacijomis. Bendrovės veiklos objektas – tarpininkavimas, paslaugos, prekyba ir kita veikla (t. 1, b. l. 130–137). Kaltinamoji 2010 m. liepos 20 d sutartį dėl planavimo organizatoriaus paslaugų suteikimo pasirašė kaip UAB „duomenys neskelbtini“ direktorė ir įsipareigojo atlikti J. A. V. priklausančio sodo namo, esančio SB „duomenys neskelbtini“, 231 skl., (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinius matavimus, gauti projektavimo sąlygas sodo namui, perduoti sodo namą eksploatuoti (t. 2, b. l. 4). Bylos medžiaga patvirtinta, kad pinigus pagal minėtą sutartį kaltinamoji yra gavusi, šio fakto neginčija ir pati kaltinamoji. Duomenų, kad darbai pagal minėtą sutartį būtų atlikti, nėra. Taip pat nėra duomenų, kad gautus pinigus būtų įtraukusi į UAB „duomenys neskelbtini“ finansinius dokumentus. Nors liudytojų parodymais byloje patvirtinta, kad kaltinamoji kreipėsi į UAB „duomenys neskelbtini“ dėl kadastrinių matavimų atlikimo, tačiau už atliktus darbus nesumokėta. Apeliantės argumentai, jog pinigų nesumokėjo, nes darbai nebuvo atlikti iki galo dėl pačių J. A. V. kaltės, neįrodo to, kad darbus ji atliko. Šiuo atveju tai, kad kaltinamoji kreipėsi į UAB „duomenys neskelbtini“, jos kaltės neeliminuoja. Kaip pati apeliantė patvirtino, darbų neatliko bei pinigų negrąžino ir dėl to, kad buvo pasibaigusi sutartis, be to, bankrutavo ir UAB „duomenys neskelbtini“. Taigi apeliantė iš esmės darbų neatliko ne vien dėl to, kad UAB „duomenys neskelbtini“ nebaigė darbo, bet ir dėl kitų aplinkybių, kurioms esant apeliantė turėjo visas galimybes grąžinti pinigus ir netęsti darbų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors bylos duomenimis patvirtinta, kad kaltinamoji 2010-07-20 gavo 1 800 Lt (521,32 Eur), gavimo faktą patvirtino parašu ir UAB „duomenys neskelbtini“ antspaudu (t. 2, b. l. 4), tačiau gauti pinigai neįtraukti į įmonės buhalterinius dokumentus ir dėl šios priežasties nukentėjusieji nebuvo įtraukti į UAB „duomenys neskelbtini“ kreditorių sąrašą. Šiuo atveju nukentėjusieji, sudarydami sutartį su UAB „duomenys neskelbtini“, kuri bankrutavo ir į kurios kreditorių sąrašą nukentėjusieji nebuvo įtraukti dėl netinkamai tvarkomos buhalterijos, prarado galimybę išsiieškoti skolą iš UAB „duomenys neskelbtini“, kurios vardu veikė kaltinamoji.

Kaltinamosios kaltę šiame epizode patvirtina ir tai, jog ji, žinodama, kad yra atleista iš UAB „duomenys neskelbtini“, jos vardu su J. A. V. įgaliotu asmeniu Z. B. 2012-05-10 sudarė planavimo organizatoriaus paslaugų teikimo sutartį ir paėmė 1000 Lt, o vėliau dar 500 Lt avanso. Sutartyje kaltinamoji nurodė, jog yra UAB „duomenys neskelbtini“ Būsto ir legalizavimo ir įteisinimo skyriaus vadovė (t. 2, b. l. 5, 6). Tačiau bylos medžiaga patvirtinta, kad N. B. UAB „duomenys neskelbtini“ dirbo vadybininke ir nuo 2012 m. balandžio 2 d. N. B. iš minėtos bendrovės buvo atleista (t. 3, b. l. 42). Taigi kaltinamoji neturėjo jokios teisės UAB „duomenys neskelbtini“ vardu sudarinėti sutarčių. Be to, byloje liudytojų G. Š. ir A. J. patvirtinta, kad UAB „duomenys neskelbtini“ nebuvo jokio Būsto ir legalizavimo ir įteisinimo skyriaus (t. 6, b. l. 22–27). Šiuo atveju vien tai, kad kaltinamoji iš anksto žinojo, kad sutarties negali vykdyti, suponuoja išvadą, kad turėjo išankstinį tikslą apgaule pasisavinti pinigines lėšas.

Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nurodė, jog kaltę šiuo atveju patvirtina ir tai, kad kaltinamoji gautų lėšų neįtraukė į UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinius dokumentus, be to, UAB „duomenys neskelbtini“ neperėmė jokių UAB „duomenys neskelbtini“ įsipareigojimų. Nurodyti duomenys suponuoja išvadą, jog kaltinamoji, sudarydama sutartį, žinojo ir suvokė, kad nukentėjusieji neturės jokių galimybių nei iš jos, kaip fizinio asmens, nei iš UAB „duomenys neskelbtini“ ar juolab bankrutavusios UAB „duomenys neskelbtini“ išsireikalauti sumokėtų pinigų. Įvertinus šią aplinkybę, kaltinamosios argumentai, jog dalis darbų buvo atlikta, nesuteikia pagrindo teigti, jog nebuvo tyčios. Be to, kaltinamoji jokiais duomenimis nepagrindė patirtų išlaidų už padarytus darbus, todėl argumentai, jog dalį darbų ji atliko, vertintini kritiškai. Įvertinus tai, kad už atliktus darbus nebuvo sumokėta, nors pinigus iš nukentėjusiųjų buvo gavusi, bei prieš tai nurodytas aplinkybes, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad kaltinamoji suprato savo veiksmų neteisėtumą ir, teigdama, jog darbai baigiami atlikti, apgaule suklaidino nukentėjusiuosius ir taip pasisavino jų turtą bei numatė, kad dėl neteisėtai praturtinančios veikos nukentėjusiajam atsiras turtinė žala, ir norėjo tokių padarinių.

Dėl P. G. turto įgijimo apgaule.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ir šiame epizode kaltinamosios kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d., yra įrodyta.

Apeliantės teigimu, šiuo atveju darbų neatliko taip pat ne dėl savo kaltės. Nurodo, jog ji P. G. suvedė su architektu ir manė, kad jie bendrauja tiesiogiai, nes tik pats P. G. galėjo nuspręsti, ar jam tinka jos pasiūlyto architekto paslaugos ir įkainiai. Teigia, jog UAB „duomenys neskelbtini“ bankroto negalėjo nuspėti, be to, nurodo, jog P. G. buvo įtrauktas į kreditorių sąrašą.

Nustatyta, kad N. B., būdama UAB „duomenys neskelbtini“ direktorė, su P. G. 2010-08-26 UAB „duomenys neskelbtini“ vardu sudarė sutartį dėl planavimo organizatoriaus paslaugų suteikimo, ja įsipareigojo iki 2010-12-26 suteikti paslaugas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projekto paruošimo, leidimo, suderinimo. Iš nukentėjusiojo gavo 1000 Lt avansą ir tai pažymėjo sutartyje (t. 1, b. l. 103). Kasos pajamų orderis nebuvo išrašytas ir duomenys apie gautas iš P. G. pajamas į bendrovės buhalterinę apskaitą nebuvo įtraukti. UAB „duomenys neskelbtini“ neteikė mokesčių deklaracijų už 2010 m. bei 2011 m. (t. 1, b. l. 154). Iš BUAB „duomenys neskelbtini“ bankroto bylos duomenų taip pat matyti, kad P. G., priešingai nei teigia kaltinamoji, nebuvo įtrauktas į įmonės kreditorių sąrašą (t. 1, b. l. 148).

Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad kaltinamosios argumentai, jog P. G. turėjo bendrauti tiesiogiai su architektu ir su juo sudaryti sutartį, paneigti bylos medžiaga. 2010-08-26 sutartyje aiškiai numatyta, kad užsakovas turėjo teisę kontroliuoti darbų eiliškumą, teikti prašymus, pasiūlymus pasirenkant architektus. Iš Sutarties II dalies 1 punkto matyti, kad į vykdytojo darbą įskaitytas ir architekto darbas. Iš viso vykdytojo atliktų darbų kaina (įskaitant ir architekto darbus) yra 3000 Lt. Ši sąlyga suponuoja išvadą, kad visus sutartyje sutartus darbus turėjo atlikti jos vykdytojas – kaltinamoji, o užsakovas tik teikti pasiūlymus ir pan. Šiuo atveju kaltinamosios teiginiai, jog pats P. G. turėjo bendrauti su architektu, yra nepagrįsti ir leidžiantys manyti, kad apeliantė, nukentėjusįjį supažindindama su architektu, siekė tik imituoti sutarties vykdymą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad kaltinamoji, gavusi avansą, nors ir nukentėjusįjį supažindino su architektu ir jam perdavė dokumentus, tačiau pati pagal sutartį neatliko jokių darbų ir jų neketino atlikti ir nusikalstamai tikėjosi, jog P. G. tiesiogiai bendrauja su architektu, todėl gautą avansą panaudojo asmeniniams poreikiams. Be to, kaltinamoji vengė bendrauti, nekėlė telefono ragelio, o įmonės patalpose nukentėjusysis taip pat jos nerado. Kaltinamosios nusikalstamas pasitikėjimas, neveikimas bei duomenų apie sudarytą sutartį ar gautas lėšas neįtraukimas į įmonės sąskaitą leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamoji iš anksto žinojo, kad sutarties nevykdys ir aiškiai suvokė ir numatė, kad nukentėjusysis patirs turtinę žalą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad šiuo atveju yra visi sukčiavimo (BK 182 str. 1 d.) požymiai.

Dėl V. D. turto įgijimo apgaule.

Apeliantės teigimu, sutartį su V. D. pasirašė kaip įgaliotas asmuo, todėl gauto avanso neprivalėjo įtraukti į UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinę apskaitą. Be to, tvirtina, kad avanso neturi grąžinti, nes ji pati liko apgauta.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2011-05-02 buvo sudaryta preliminari žemės pirkimo–pardavimo sutartis tarp pardavėjo N. V., atstovaujamos N. D. (B.), ir pirkėjos J. M., atstovaujamos įgalioto asmens V. D. (t. 1, b. l. 175–176). Byloje yra pateiktas N. V. įgaliojimas, kuriuo įgaliojo N. D. (B.), kaip fizinį asmenį, naudoti, valdyti N. V. priklausantį turtą (t. 1, b. l. 189–191). Tačiau, sudarydama preliminarią žemės pirkimo–pardavimo sutartį, kaltinamoji sutarties 1.3. punkte nurodė, jog V. D. (B.) yra UAB „duomenys neskelbtini“ atstovė. Sutartį taip pat pasirašė ne kaip fizinis asmuo, o kaip UAB „duomenys neskelbtini“ atstovė, ir patvirtino įmonės antspaudu. V. D. sumokėjo N. B., kaip UAB „duomenys neskelbtini“ atstovei, 1 500 Lt (434,43 Eur) avansą, po to 2011 m. birželio 27 d. sumokėjo dar 2 500 Lt (724,05 Eur). Bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „duomenys neskelbtini“ bankroto byla iškelta 2011-05-09, tačiau, kaip matyti, po bankroto bylos iškėlimo kaltinamoji 2011-06-27 papildomai iš V. D. paėmė 2 500 Lt (724,05 Eur). Gautų lėšų į UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinius dokumentus neįtraukė. Nesutiktina su kaltinamąja, kad pinigų neprivalėjo įtraukti į apskaitą įmonėje, nes veikė pagal įgaliojimą. Kaip nustatyta, kaltinamoji veikė pagal įgaliojimą, tačiau veikė ne kaip fizinis asmuo, o kaip juridinio asmens atstovė, todėl visos finansinės operacijos, vykdomos juridinio asmens, privalo būti įtrauktos į įmonės finansinius dokumentus.

Kaltinamosios kaltę patvirtina ir vėlesni jos veiksmai. 2012-03-16 kaltinamoji parašo raštą, kuriuo, kaip N. V. atstovė, įsipareigoja grąžinti pagal 2011-05-02 preliminarią sutartį gautą avansą, nes nespėjo sutvarkyti žemės sklypo atskyrimo dokumentų. Raštą pasirašo N. D. (B.), ne UAB „duomenys neskelbtini“, tačiau jau UAB „duomenys neskelbtini“ vardu. Taigi rašytiniai duomenys paneigia kaltinamosios argumentą, jog UAB „duomenys neskelbtini“ vardu V. D. nežadėjo grąžinti pinigų. Duomenų, kad UAB „duomenys neskelbtini“ būtų perėmusi UAB „duomenys neskelbtini“ teises, nėra. Iš UAB „duomenys neskelbtini“ kaltinamoji atleista 2012-04-02. Kaip matyti, kaltinamoji, nors ir privalėjo veikti N. V. vardu kaip fizinis asmuo, tačiau, sudarydama sutartis su V. D., nurodė, jog veikia juridinių asmenų vardu, kurių vardu veikti neturėjo teisės. Taigi akivaizdu, kad sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma identifikuoti prievolės vengiančio asmens ir V. D. neturėtų galimybės išieškoti patirtą žalą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad kaltinamosios tyčią patvirtina ir tai, kad ji, parašiusi pasižadėjimą grąžinti avansą, vis tiek pinigų negrąžino ir tai darė tikslingai, siekdama apgaule įgyti nukentėjusiojo turtą. Įvertinus nurodytus duomenis, kaltinamosios argumentai, kad ketino pabaigti žemės atidalijimo darbus ir tuomet atsiskaityti, yra nepagrįsti.

Dėl M. V. turto įgijimo apgaule.

Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai neįvertino sutarties, sudarytos su R. D., kuri tiesiogiai susijusi su M. V. sutartimi. R. D. turėjo perrašyti savo sandėliuką M. V., o pastarasis turėjo suprojektuoti jai naują sandėliuką, todėl buvo sudarytos dvi sutartys. Pasak jos, darbai užstrigo dėl to, kad R. D. sandėliuką buvo pastačiusi savavališkai.

Iš UAB „duomenys neskelbtini“ sutarties dėl planavimo organizatoriaus paslaugų suteikimo matyti, kad UAB „duomenys neskelbtini“, atstovaujama Būsto legalizavimo ir įteisinimo skyriaus vadovės N. D., įsipareigojo R. D. suteikti ūkinio pastato žemės sklype suprojektavimo, tam reikalingų dokumentų gavimo, paruošimo ir suderinimo paslaugas (t. 2, b. l. 182). Sutarties sudarymo data nenurodyta. Sutarta, jog už sutartimi sutartas paslaugas sumokės M. V.. Ant sutarties rankraštiniu įrašu nurodyta, jog „pinigus sumoje sumokėjau 800 Lt (231,70 Eur), M. V.“. Kaltinamoji taip pat rankraštiniu įrašu pažymėjo, jog pinigus iš M. V. gavo. N. D. (B.) įsipareigojo darbus atlikti iki 2012-08-30, tačiau duomenų, kad būtų atlikusi sutartyje numatytus darbus, byloje nėra. Nesutiktina su kaltinamąja, jog negalėjo atlikti darbų dėl to, kad R. D. sandėliukas, kurį ketino perleisti M. V., pastatytas savavališkai. Atkreiptinas dėmesys, kad analizuojamoje sutartyje nėra nurodyta, jog ši sutartis vykdoma tik tuo atveju, jeigu bus vykdoma sutartis, sudaryta su R. D. dėl sandėliuko įteisinimo, todėl nėra pagrindo sutikti su kaltinamąja, jog abi sutartys buvo neatsiejamos ir viena kitą papildančios ar kad neįvykdžius sutarties dėl sandėliuko įteisinimo, nebūtų galima vykdyti sutarties dėl ūkinio pastato suprojektavimo.

Kolegija taip pat visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog kaltinamosios kaltę įrodo tai, jog sutartį sudarė UAB „duomenys neskelbtini“ vardu, nors tokios teisės neturėjo – iš UAB „duomenys neskelbtini“ atleista dar 2012-04-02. Nėra pagrindo sutikti su kaltinamąja, jog sutartį ant UAB „duomenys neskelbtini“ blanko sudarė per klaidą. Byloje liudytojo A. J. parodymais patvirtinta, jog kaltinamoji UAB „duomenys neskelbtini“ vardu buvo iškabinusi reklamą, nors neturėjo tam jokių įgaliojimų, įmonėje tuo metu jau nebedirbo (t. 6, b. l. 24). Be to, liudytojų R. D., B. D. bei nukentėjusiojo M. V. parodymais patvirtinta, kad kaltinamoji vengė bendrauti, slapstėsi, sutartu laiku į susitikimus neatvykdavo (t. 6, b. l. 22–27, 46–50). Tokie faktai suponuoja išvadą, kad kaltinamoji veikė tikslingai ir sutartį UAB „duomenys neskelbtini“ vardu sudarė ne per klaidą, o siekdama suklaidinti nukentėjusįjį, kad vėliau negalėtų arba būtų itin sudėtinga atkurti pažeistas teises ir kuris negalėjo žinoti, kad sudarytos sutarties pagrindu negalės apginti savo pažeistas teises ir dėl to patirs žalą. Taigi sutartis sudaryta dėl apgaulės, ji buvo esminė nukentėjusiajam apsisprendžiant dalyvauti jam žalingame sandoryje. Šiuo atveju visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad kaltinamosios kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką šiuo atveju patvirtina byloje esančių duomenų visetas.

Dėl R. S. įgijimo apgaule.

Kaltinamosios teigimu, darbų neatliko, nes negalėjo iš anksto žinoti, kad Palangos miesto savivaldybė neleis formuoti sklypo. Be to, negalėjo bendraturčių priversti pasirašyti reikalingus dokumentus.

N. B. 2012 m. kovo 19 d., UAB „duomenys neskelbtini“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), UAB „duomenys neskelbtini“ vardu su R. S. sudarė sutartį dėl planavimo organizatoriaus paslaugų suteikimo, pagal ją įsipareigojo iki 2012 m. rugsėjo 30 d. išmatuoti, išregistruoti ir padalyti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tarp bendraturčių, ir jos pagrindu sutarties sudarymo metu iš R. S. gavo 2 000 Lt (579,24 Eur). Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta ir tai, jog N. B., iš R. S. gavusi pinigus, kasos pajamų orderių UAB „duomenys neskelbtini“ vardu neišrašė, duomenų UAB „duomenys neskelbtini“ apie įvykusias ūkines operacijas ir įvykius pagal sutartį nepateikė bei 2 000 Lt į UAB „duomenys neskelbtini“ kasą (579,24 Eur) neįnešė. Kaip matyti, N. B. ir šiuo atveju veikė UAB „duomenys neskelbtini“ vardu, nors nuo 2012 m. balandžio 2 d. ji nebeturėjo darbinių santykių su šia bendrove. Kadangi su UAB „duomenys neskelbtini“ buvo pasirašiusi visiškos materialinės atsakomybės sutartį, todėl sudarant sutartis su užsakovais, asmeniškai atsakinga buvo pati vadybininkė N. D. (B.) (t. 3, b. l. 122).

Kaltinamoji neneigia, jog darbai pagal 2012-03-19 sutartį nebuvo baigti, tačiau, jos teigimu, pinigų negrąžino, nes nesutarė dėl grąžinamos sumos. Kadangi dalį darbų atliko, nesutiko grąžinti visos sumos. Kaip patvirtinta bylos medžiaga, kaltinamoji negrąžino nukentėjusiajam R. S. nė dalies jo įmokėtų pinigų. Pažymėtina, kad kaltinamoji šiuo atveju neatlikusi darbų, turėjo pareigą grąžinti bent tiek lėšų, kiek, jos manymu, reikalinga, tačiau negrąžino nė dalies ir tai rodo, jog kaltinamoji neketino grąžinti R. S. pinigų. Duomenų, kad kaltinamoji būtų atlikusi kokius nors darbus pagal sutartį, nėra.

Kaltinamosios kaltę patvirtina tai, kad ji UAB „duomenys neskelbtini“ nepateikė duomenų apie 2012-03-19 sutarties neįvykdymą, nors su ja nutraukta darbo sutartis 2012-04-02. Iš R. S. gautų lėšų taip pat neįnešė į UAB „duomenys neskelbtini“ sąskaitą. Be to, su nukentėjusiuoju nesudarė naujos sutarties, kurios pagrindu turėtų galimybę tęsti darbus bei užtikrinti kitos sutarties šalies galimybę tinkamai vykdyti savo pareigas bei turėti teisę apginti savo pažeistas teises. Nagrinėjamu atveju kaltinamoji po darbo sutarties nutraukimo su UAB „duomenys neskelbtini“ toliau vykdė sutartį, nors suvokė, kad ji negali vykdyti sutarties UAB „duomenys neskelbtini“ vardu ir kad nukentėjusysis neturi jokių galimybių pareikšti pretenzijų UAB „duomenys neskelbtini“, kuri neperėmė nė vienos kaltinamosios pasirašytos sutarties ir kuri nebuvo atsakinga už kaltinamosios vykdomą veiklą. Nukentėjusysis R. S. šių aplinkybių objektyviai nežinojo ir negalėjo jų žinoti, todėl kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiajam apsisprendžiant dalyvauti jam žalingame sandoryje. Be to, kaltinamosios tyčią patvirtina jos vengimas bendrauti su nukentėjusiaisiais. Toks kaltinamosios elgesys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ji aiškiai suvokė neigiamus sutarties padarinius nukentėjusiajam ir to tikslingai siekė.

Nesutiktina su kaltinamąja, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog architektei A. M. nebuvo sumokėti 500 Lt. Pasak apeliantės, liudytojos V. M. parodymai keitėsi, todėl teismas negalėjo jais vadovautis.

Iš 2012 m. kovo 19 d. tarp kaltinamosios, atstovaujamos UAB „duomenys neskelbtini“, ir R. S. sutarties matyti, jog šalys susitarė, kad tretiesiems asmenims bus mokama atskirai (t. 3, b. l. 62). Architektė A. M. parodė, kad su kaltinamąja nebuvo sudaryta jokių sutarčių, todėl jokių darbų neatliko ir jokių pinigų iš N. B. negavo (t. 5, b. l. 23). Liudytoja V. M. ikiteisminio tyrimo metu apie architektei sumokėtus pinigus nenurodė jokių aplinkybių (t. 3, b. l. 71). Teismo posėdžio metu V. M. nurodė, jog nežino, ar architektei sumokėjo 500 Lt, pažymėjo, jog tokių įrodymų nėra (t. 5, b. l. 183). Įvertinus V. M. duotus parodymus, nesutiktina su apeliante, jog jos parodymai yra prieštaraujantys vieni kitiems. Įvertinus tai, jog pati architektė nurodė, jog pinigų nėra gavusi, kaltinamoji taip pat nepateikė jokių duomenų apie pinigų sumokėjimo faktą bei įvertinus liudytojos V. M. parodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaltinamosios argumentus dėl 500 Lt sumokėjimo architektei atmetė kaip nepagrįstus.

Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad kaltinamosios kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d., įrodyta.

Dėl A. V. turto įgijimo apgaule.

Kaltinamosios teigimu, dokumentus dėl lodžijos įteisinimo buvo surinkusi ir perdavusi Statybos inspekcijai, tačiau A. V. juos atsiėmė. Kadangi darbus buvo atlikusi, todėl atlygį gavo teisėtai.

Nustatyta, kad 2012-09-05 A. V. su VšĮ „duomenys neskelbtini“ direktore N. D. (B.) sudarė sutartį dėl planavimo organizatoriaus paslaugų suteikimo, ja kaltinamoji įsipareigojo įteisinti lodžijos įrengimą ir įregistruoti kadastre, paruošti tam reikalingus dokumentus ir juos suderinti (t. 2, b. l. 126). Nukentėjusiojo teigimu, kaltinamoji jokių darbų neatliko, pinigų negrąžino, skambinant telefonu neatsiliepė, darbo vietoje taip pat nebuvo. 2012 m. rugsėjo 5 d. kasos pajamų orderio kvitu nustatyta, jog 2012 m. rugsėjo 5 d. N. D. (B.), kaip VšĮ „duomenys neskelbtini“ atstovė, iš A. V. gavo 300 Lt (86,89 Eur) už tarpininkavimo paslaugas įteisinant lodžiją, esančią (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog kasos pajamų orderyje nėra įrašytas jo numeris (t. 2, b. l. 127). Nukentėjusiojo teigimu, 2012-11-17 papildomai sumokėjo 500 Lt, tačiau kasos pajamų orderis nebuvo išrašytas bei pinigai į įmonės sąskaitą neįnešti. Kaltinamoji neneigia, jog iš nukentėjusiojo gavo 500 Lt, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl jie neįtraukti į įmonės buhalterinius dokumentus, nors tuo metu už buhalterinės apskaitos organizavimą buvo atsakinga būtent ji.

Apeliantė teigia, jog darbus atliko, t. y. atvežė kadastro darbuotoją, paruošė kadastrinių matavimų bylą, nuskanavo projektą, užpildė deklaraciją ir dviem kartais duomenis perdavė Statybos inspekcijai. Patvirtino, kad kiekvienu atveju Kadastro įmonė išduoda kvitus, tačiau negalėjo pasakyti, kiek sumokėjo už kadastrinius matavimus, duomenų, patvirtinančių apmokėjimą, taip pat nepateikė. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad kadastriniai matavimai nebuvo atlikti (t. 2, b. l. 150–151). Nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog buvo kreiptasi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kad pateikė prašymą užregistruoti deklaraciją apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), statybos kapitalinio remonto užbaigimą (t. 2, b. l. 135), tačiau nesant duomenų, kokius konkrečiai darbus atliko kaltinamoji ir kokias išlaidas patyrė, negalima vienareikšmiškai teigti, jog darbai pagal sutartį buvo atlikti. Remdamasi nurodytais duomenimis, kolegija mano, kad kaltinamoji siekė tik sudaryti įvaizdį, kad darbus pagal sutartį atlieka. Be to, įvertintina ir tai, jog, A. V. teigimu, iš Statybų inspekcijos atsiimti dokumentai buvo ruošti jo paties, o kaltinamoji jokių darbų neatliko, tik atėjo į Statybų inspekciją ir užpildė prašymą (t. 2, b. l. 128–129).

Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad kaltinamosios kaltę, padarius nusikalstamą veiką, patvirtina bylos duomenys, įrodantys, jog N. B., pasirašydama sutartį su A. V., žinojo, kad dokumentų nesutvarkys, ir siekė gauti tik pinigus. Nustatyta, kad sutartį N. B. pasirašė kaip VšĮ „duomenys neskelbtini“ direktorė, nors tuo laikotarpiu ja nebuvo. Tai patvirtinta 2013 m. vasario 11 d. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo raštu Nr. (4.8.)IJ-373. Kaip matyti, N. B. VšĮ „duomenys neskelbtini“ direktorė buvo tik iki 2012 m. birželio 4 d. (t. 4, b. l. 64). Be to, bylos medžiaga patvirtinta, kad VšĮ „duomenys neskelbtini“ ne tik kad buvo organizacija, nesiekianti pelno (t. 4, b. l. 69), bet ir sutartyje numatyti darbai visiškai neatitiko šios įstaigos įstatuose nurodytų galimų užsiimti veiklų bei steigimo akte nurodytų veiklos tikslų bei srities (t. 4, b. l. 56, 59–61). VšĮ „duomenys neskelbtini“ įstatų 7 punkto 7 papunktyje nurodyta, kad gali vykdyti operacijas su nekilnojamuoju turtu, priklausančiu nuosavybės ar kita teise. Įvertinus steigimo akte, įstatų II dalies 6 punkte numatytus veiklos tikslus, akivaizdu, kad 7 punkto 7 papunktyje nurodyta veikla susijusi tik su nekilnojamuoju turtu, priklausančiu VšĮ „duomenys neskelbtini“, o ne kitiems asmenims. Visų šių aplinkybių nukentėjusysis negalėjo žinoti, todėl akivaizdu, kad žinodamas, jog VšĮ „duomenys neskelbtini“ negali vykdyti tokios veiklos, nebūtų sudaręs sutarties, dėl kurios patyrė žalą.

Esant nurodytų duomenų visumai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltinamoji šiuo atveju panaudodama apgaulę ir piktnaudžiaudama A. V. pasitikėjimu, sudarė su A. V. sutartį iš anksto žinodama, jog tokių paslaugų neturi teisės atlikti, ir taip pasisavino iš jo gautas lėšas.

Įvertinusi visus byloje esančius duomenis, kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad kaltinamoji visais nagrinėjamais atvejais, sudarydama sutartis, kurių neturėjo teisės sudaryti ir kurių pagrindu nukentėjusiesiems užkirstas kelias civiline tvarka ginti savo pažeistas teises, sąmoningai klaidino nukentėjusiuosius ir siekė užvaldyti nukentėjusiųjų turtą. Be to, gaudama iš jų pinigus, kaltinamoji jų neįtraukė į įmonių buhalterinius dokumentus, dėl to nukentėjusieji neteko galimybės būti įtraukti į bankrutuojančios UAB „duomenys neskelbtini“ kreditorių sąrašą, neturėjo galimybės išsiieškoti skolos iš VšĮ „duomenys neskelbtini“ bei iš UAB „duomenys neskelbtini“, kurios vardu kaltinamoji neteisėtai veikė. Kaltinamosios argumentai, jog su nukentėjusiaisiais nebendravo, nesusisiekė dėl ligos, neeliminuoja jos kaltės, nes būdama sąžininga ir atsakinga verslininkė, privalėjo įspėti nukentėjusiuosius dėl sutarčių vykdymo sustabdymo ar atsisakymo jas vykdyti.

Apibendrinusi nurodytus argumentus, kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad kaltinamoji suprato, jog apgaule suklaidinusi nukentėjusiuosius ji neteisėtai savo naudai įgis svetimą turtą, numatė, kad dėl tokios veikos nukentėjusiesiems atsiras turtinė žala, ir norėjo tokių padarinių, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kolegija iš esmės sutinka su visais pirmosios instancijos teismo motyvais, todėl jų visų nekartodama, daro išvadą, kad nuosprendis yra pagrįstas ir jo keisti ar naikinti remiantis apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl atstovavimo išlaidų.

Klaipėdos apygardos teisme 2015-12-21 iš Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus gauti prašymai priteisti valstybės naudai iš kaltinamosios N. B. tarnybos turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Kolegija pažymi, kad BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su pastarojo teise į gynybą ir valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistosios N. B. – netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios N. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Dalia KursevičienėKolegijos teisėjai Aurelija SadauskaitėSavinijus Katauskas