Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2015-09-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-27-606/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-09-18Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-12-29Klaipėdos apygardos teismas
  3. T-716-563/2016Nutartis · 2016-10-26Klaipėdos apylinkės teismas
  4. T-586-158/2017Nutartis · 2017-11-20Klaipėdos apylinkės teismas
  5. T-36-906/2018Nutartis · 2018-01-08Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-09-18
Bylos Nr.
1-27-606/2015
Teisminio proceso Nr.
1-31-1-00518-2013-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Nukentėjusysis
A. G., V. D., M. V., A. V., R. S., J. V.
Kaltinamasis
N. B.
Advokatai
Irmantas Balčiūnas, Daiva Rocevičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-27-606/2015Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00518-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.1.; 2.3.6.4.5. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 18 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė,sekretoriaujant Erikai Palepšienei, R. B.,dalyvaujant prokurorei Virginijai Tilvikienei,gynėjai advokatei Daivai Rocevičienei,nukentėjusiesiems A. G., V. D., M. V., A. V., R. S.,nukentėjusiųjų J. V. ir A. V. atstovui advokatui Irmantui Balčiūnui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. B., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, teista:

- 2013 m. kovo 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio l dalį, 223 straipsnio 1 dalį – 20 MGL (2600,00 Lt (753,01 Eur)) bauda.

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji N. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiesiems J. V. ir A. V. priklausantį, turtą.

2010 m. liepos 20 d., UAB „B.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kaltinamoji N. B. (ankstesnė pavardė – D.), būdama UAB „B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktorė, turėdama tikslą apgaule neatlygintinai įgyti J. V. ir A. V. turtą, t. y. pinigus, piktnaudžiaudama jų pasitikėjimu, ji UAB „B.“ vardu sudarė su J. V. planavimo organizatoriaus paslaugų suteikimo sutartį dėl sodo namo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo, projektavimo sąlygų gavimo sodo namui, sodo namo pridavimo, kurios pagrindu iš J. V. gavo dokumentus (žemės sklypo kadastrinę bylą, geodezinius sklypo matavimus ir kt. dokumentus) ir 1800,00 Lt (521,32 Eur) avansą, nepagrindžiant šių pinigų gavimo apskaitos dokumentais.

Po ko, kaltinamoji N. B. tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2012 m. gegužės 10 d., piktnaudžiaudama J. V. ir A. V. pasitikėjimu, klaidindama, kad baigiamiesiems darbams atlikti reikalinga papildomai pinigų, sudarė su Z. B., J. V. įgaliotu asmeniu sutartį dėl planavimo organizatoriaus paslaugų suteikimo UAB „J“ vardu, kaip būsto įteisinimo ir legalizavimo skyriaus vadovė, nors nuo 2012 m. balandžio 2 d. šioje bendrovėje nebedirbo, ir šios sutarties pagrindu iš Z. B. paėmė 2012 m. gegužės 10 d. -1000,00 Lt (289,62 Eur), 2012 m. gegužės 29 d. – 500,00 Lt (144,81 Eur) avansus, neišrašydama UAB „J.“ vardu kasos pajamų orderių, nepateikdama duomenų UAB „J.“ apie įvykusias ūkines operacijas ir įvykius pagal 2012 m. gegužės 10 d. sutartį bei, neįnešdama į UAB „J.“ kasą gautų 1500,00 Lt (434,43), po ko, kaltinamoji N. B. vengė bendravimo su nukentėjusiaisiais dėl sutarties vykdymo, prisiimtų įsipareigojimų iki 2012 m. birželio 30 d. neįvykdė, pinigų – 3.300,00 Lt (955,75 Eur) ir dokumentų negrąžino. Tokiu būdu, kaltinamoji N. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą J. V. ir A. V. – 3.300,00 Lt (955,75 Eur) turtą.

Be to, kaltinamoji N. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam P. G. priklausantį, turtą.

2010 m. rugpjūčio 26 d., UAB „B.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kaltinamoji N. B. (ankstesnė pavardė Daubarienė), būdama UAB „B., įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktorė, turėdama tikslą apgaule neatlygintinai įgyti P. G. turtą, t. y. pinigus, piktnaudžiaudama jo pasitikėjimu, realiai neketindama vykdyti turtinės prievolės, su P. G. sudarė UAB „B.“ vardu sutartį dėl planavimo organizatoriaus paslaugų suteikimo, kuria įsipareigojo iki 2010 m. gruodžio 26 d. suteikti paslaugas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projekto paruošimo, leidimo, suderinimo, ir kurios pagrindu iš P. G. gavo 1000,00 Lt (289,62 Eur) bei buto dokumentus, tačiau kaltinamoji N. B. gautiems 1000,00 Lt (289,62) kasos pajamų orderio P. G. nepateikė, po ko vengė bendravimo su nukentėjusiuoju dėl sutarties vykdymo, prisiimtų sutartimi įsipareigojimų nei iki 2010 m. gruodžio 26 d., nei vėliau neįvykdė, pinigų ir dokumentų negrąžino. Tokiu būdu, kaltinamoji N. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą P. G. – 1.000,00 Lt (289,62 Eur) turtą.

Be to, kaltinamoji N. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam V. D. priklausantį, turtą.

2011 m. gegužės 2 d., UAB „Butė“ patalpose, esančiose Taikos pr. 42-5, Klaipėdoje, kaltinamoji N. B. (ankstesnė pavardė D.), būdama UAB „B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktorė, turėdama tikslą apgaule neatlygintinai įgyti V. D. turtą, t. y. pinigus, piktnaudžiaudama jo pasitikėjimu, realiai neketindama vykdyti turtinės prievolės, su pirkėjos J. M. įgaliotu asmeniu V. D. sudarė 2011 m. gegužės 2 d. preliminarią žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį, melagingai pažadėjusi sutvarkyti valstybinės žemės Gargždų gatvėje, Doviluose, išpirkimo dokumentus ir taip įgijusi pasitikėjimą, sutarties pagrindu iš V. D. paėmė 2011 m. gegužės 2 d. – 1.500,00 Lt (434,43 Eur), 2011 m. birželio 27 d. – 2.500,00 Lt (724,05), tačiau neišrašė UAB „B.“ vardu kasos pajamų orderių, po ko, kaltinamoji N. B. sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, pinigų negrąžino, nors melagingai UAB „J.“ vardu žadėjo grąžinti 4.000,00 Lt (1.158,48 Eur) iki 2011 m. rugpjūčio 2 d. Tokiu būdu, kaltinamoji N. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą V. D. - 4.000,00 Lt (1.158,48 Eur) turtą.

Be to, kaltinamoji N. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam M. V. priklausantį, turtą.

2012 m. liepos mėnesį, tiksli data ir laikas nenustatyti, (duomenys neskelbtini), kaltinamoji N. B. (ankstesnė pavardė D.), turėdama tikslą apgaule neatlygintinai įgyti M. V. turtą, t. y. pinigus, piktnaudžiaudama jo pasitikėjimu, realiai neketindama vykdyti turtinės prievolės, nedirbdama UAB „J.“, bet melagingai pasirašydama kaip šios bendrovės Būsto legalizavimo ir įteisinimo skyriaus vadovė, UAB „J.“ vardu sudarė sutartį dėl planavimo organizatoriaus paslaugų suteikimo, pagal kurią įsipareigojo atlikti R. D. ir B. D. ūkinio pastato projektavimo, dokumentų ruošimo ir suderinimo, paslaugas ir kurios pagrindu sutarties sudarymo metu iš M. V. gavo 800,00 Lt (231,70 Eur), neišrašė UAB „J.“ vardu kasos pajamų orderių, nepateikė duomenų UAB „J.“ apie įvykusias ūkines operacijas ir įvykius pagal sutartį, neįnešė į UAB „J.“ kasą gautų 800,00 Lt (231,70 Eur), ji savo įsipareigojimų nei iki 2012 m. rugpjūčio 30 d., nei vėliau iki neįvykdė pinigų -800,00 Lt (231,70 Eur) ir topo nuotraukos elektroninėje laikmenoje, negrąžino. Tokiu būdu, kaltinamoji N. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą M. V. - 800,00 Lt (231,70 Eur) turtą.

Be to, kaltinamoji N. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam R. S. priklausantį, turtą.

2012 m. kovo 19 d., UAB „J.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kaltinamoji N. B. (ankstesnė pavardė D.), turėdama tikslą apgaule neatlygintinai įgyti R. S. turtą, t. y. pinigus, piktnaudžiaudama jo pasitikėjimu, realiai neketindama vykdyti turtinės prievolės, UAB „J.“ vardu sudarė su R. S. sutartį dėl planavimo organizatoriaus paslaugų suteikimo, pagal kurią įsipareigojo iki 2012 m. rugsėjo 30 d. išmatuoti, išregistruoti ir padalinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tarp bendraturčių, ir kurios pagrindu sutarties sudarymo metu iš R. S. gavo 2.000,00 Lt (579,24), neišrašė UAB „J.“ vardu kasos pajamų orderių, nepateikė duomenų UAB „J.“ apie įvykusias ūkines operacijas ir įvykius pagal sutartį, neįnešė į UAB „J.“ kasą gautų 2.000,00 Lt (579,24), tačiau kaltinamoji N. B. savo įsipareigojimų nei iki 2012 m. rugsėjo 30 d., nei vėliau iki neįvykdė pinigų - 2.000,00 Lt (579,24) negrąžino, vengė bendravimo su nukentėjusiuoju. Tokiu būdu kaltinamoji N. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą R. S. - 2.000,00 Lt (579,24) turtą.

Be to, kaltinamoji N. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam A. V. priklausantį, turtą.

2012 m. rugsėjo 5d., VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kaltinamoji N. B. (ankstesnė pavardė Daubarienė), turėdama tikslą apgaule neatlygintinai įgyti A. V. turtą, t. y. pinigus, piktnaudžiaudama jo pasitikėjimu, realiai neketindama vykdyti turtinės prievolės, nuo 2012 m. birželio 4 d. nevykdydama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigų, bet pasirašydama kaip įmonės direktorė, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu su A. V. sudarė sutartį dėl planavimo organizatoriaus paslaugų suteikimo, pagal kurią melagingai įsipareigojo iki 2012 m. lapkričio 15 d. suteikti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu lodžijos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įteisinimo ir įregistravimo paslaugas ir, kurios pagrindu iš A. V. paėmė 300,00 Lt (86,89 Eur), išrašant 2012 m. rugsėjo 5 d. kasos pajamų orderį be numerio.

Po ko, kaltinamoji N. B. tęsdama nusikalstamą veiką, 2012 m. lapkričio 17d., tikslus laikas nenustatytas, prie (duomenys neskelbtini), įgijusi A. V. pasitikėjimą, už dokumentų sutvarkymą iš jo paėmė dar 500,00 Lt (144,81 Eur), neišrašydama kasos pajamų orderio, neįnešdama 500,00 Lt (144,81 Eur) į Bendrovės kasą, sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nei iki 2012 m. lapkričio 15 d., nei vėliau neįvykdė bei vengė bet kokio bendravimo su nukentėjusiuoju dėl sutarties nutraukimo, pinigų negrąžino. Tokiu būdu kaltinamoji N. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą A. V. - 800,00 Lt (231,70 Eur) turtą.

1. Dėl J. V. ir A. V. turto įgijimo apgaule

Kaltinamoji N. B. kalta padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino ir parodė, jog ji su J. V. pasirašė sutartį dėl paslaugų suteikimo, t. y. sodo sklypo išmatavimo, namelio įteisinimo. Sutartyje nustatyta paslaugų kaina - 4.000,00 Lt (1.158,48 Eur). Į nustatytą kainą įėjo jos darbas, kadastro ir geodezininko darbai. Sutarties pasirašymo metu J. V. jai sumokėjo 1.300,00 Lt (376,51 Eur) avansą. J. V. buvo neaišku ar sodo namelis yra 80 kv. m. dydžio ar didesnis, nes jei iki 80 kv. m., sodo namelio įteisinimui būtų užtekę paprastesnių dokumentų, jei daugiau, tai pagal statybos techninį reglamentą sodo namelis turėjo būti registruojamas su komisija. J. V. jai nurodė sodo namelio adresą, perdavė jo įsigijimo dokumentus, t. y. pirkimo – pardavimo sutartį, perdavimo aktą, registracijos pažymėjimą, preliminarų žemės sklypo planą. Ji savo automobiliu nuvežė matininkę V., tam, kad išmatuotų žemės sklypo planą ir nufotografuotų. Tą pačią dieną, ar šiek tiek anksčiau, preliminarų žemės sklypo planą ji nuvežė geodezininkui A. V., su kuriuo buvo dirbusi ir anksčiau. Po kurio laiko, jai paskambino A. V. ir pasakė, jog yra paruošta kadastrinė matavimo byla ir joje reikia savininkų parašų. Tuomet ji pradėjo ieškoti J. V., kuri jai buvo palikusi savo telefono numerį. Skambinant J. V. niekas neatsiliepė. Vėliau iš J. V. telefono numerio gavo žinutę su tekstu „mama pakliuvo į avariją“, po savaitės laiko gavo kitą žinutę su tekstu „mama Kauno klinikose dėl akių“. Kartą, skambinant J. V., atsiliepė, J. V. dukra, kuri pasakė, jog jos mama J. V. išvyko į Angliją ir jai praneš, kad jos ieško. Tačiau J. V. su ja nesusiekė. Ji J. V. skambino daug kartų, rašė el. laiškus, tačiau jokio atsakymo iš J. V. negavo. Pagal sutartį sudarytą su J. ir A. V., ji atliko visus darbus. 2010 m. spalio 1 d. pasikeitė statybos techninis reglamentas, kuriuo buvo supaprastintas namelių pridavimas, tuomet, ji vėl ieškojo J. ir A. V., tačiau iš jų jokio atsakymo taipogi negavo. Per tą laikotarpį buvo prasidėjusi krizė, bankrutavo jos įmonė UAB „B.“. 2012 m. gegužės 10 d. einant iš darbo, tarpduryje sutiko Z. B. su anūke R. V.. Z. B. jai pasakė, jog ji yra nuo J. ir A. V. ir, kad reikia užbaigti tvarkyti dokumentus. Ji apsidžiaugė, ištraukė pradėtus ruošti dokumentus. Tuo metu, jos su UAB „J.“ darbiniai santykiai nesiejo, nes buvo atleista 2012 m. balandžio 2 d. Kadangi jos įmonė buvo tuo metu bankrutavusi, ji neturėjo pagrindo tęsti sutartį sudarytą su J. ir A. V., kuri buvo pasibaigusi 2010 m., todėl su Z. B., 2012 m. gegužės 10 d., savo darbo kabinete, sudarė naują sutartį 1.500,00 Lt (434,43 Eur) sumai, pagal kurią, Z. B. jai sumokėjo 1.000,00 Lt (289,62 Eur) avansą. Ji Z. B. parodė, jog anksčiau pradėtas darbas praktiškai yra baigtas. Z. B. jai sakė, jog kol kas neturi įgaliojimo tvarkyti dokumentus, tačiau užtikrino, kad jį turės. Ar vėliau Z. B. buvo įgaliota tvarkyti dokumentus, ji nežino, įgaliojimo, nematė. Sudarant sutartį, kaip UAB „J.“ direktorė, ant dokumentų blankų nepastebėjo įmonės pavadinimo, juose antspaudai buvo uždėti iš anksto. Po kelių dienų, susitikus su Z. B. ir jos anūke, visos nuvažiavo į Žemėtvarką Gargžduose. Kuomet važiavo į Gargždus, Z. B. jai pasakojo, kad jos duktė J. V. pasiėmė iš banko paskolą, kurios nemokėjo, todėl pabėgo į Angliją, Z. B. buvo laiduotoja. Nuvykus pas A. V., pastarasis paprašė papildomų dokumentų, tačiau kokių, ji nepamena. Minėtų dokumentų jai be įgaliojimo nedavė, Z. B. įgaliojimo taipogi neturėjo, todėl jos anūkė R. V. pasirašė ant dokumentų, kuriuos Žemėtvarka davė. Po ko, minėtus dokumentus paliko A. V.. Po kurio laiko, paskambinus A. V., atsiliepė jo žmona, kuri pasakė, kad A. V. šiuo metu ligoninėje. Kuomet pasveiko A. V., jai pasakė, kad bylos neįmanoma suformuoti, kadangi nėra žmonių parašų ir, kad daugiau su tais dokumentais neužsiims, todėl dokumentus grąžino jai. A. V. už paslaugą ji nesumokėjo, kadangi jis darbo iki galo nepadarė ir jis tai suprato. Kadastrinių matavimų bylos nebuvo galima pabaigti, nes nebuvo J. ir A. V.. Iš A. V. gautus dokumentus nunešė R. S. ir jam papasakojo visą situaciją. 2013 m. gegužės ar birželio mėn. R. S. paruošė kadastrinių matavimų bylą. Tuomet ji, paskambino Z. B. ir pasakė, jog atvažiuotų pasiimti bylą, pasirašytų dokumentus ir susimokėtų likusią sumą, t. y. - 500,00 Lt (144,81 Eur) R. S. už atliktus darbus. Z. B. telefoninio pokalbio metu pasakė, kad nuo šiol kalbės su advokatu, iš kurio sužinojo, jog žemės sklypas yra areštuotas. Į susitikimą Z. B. neatvyko.

Kaltinamoji N. B. parodė, jog su Z. B. sudaryta sutartis buvo apskaityta UAB „B.“ buhalterinėje apskaitoje. Kuomet Sodra paskelbė bankrotą, jai buvo šokas, kokius dokumentus liepė Sodra pristatyti, tokius ji ir pristatė. Kodėl J. ir A. V. nėra UAB „B.“ kreditorių sąraše, ji nežino. Kasų pajamų orderiai buvo išrašinėjami visiems klientams, jei darbai nepadaryti iki galo, gali būti, kad kvitas šiuo atveju nebuvo išrašytas. Pinigai, kuriuos gauna avansu, padalinami tarp kelių asmenų, t. y. jeigu reikia, sumokamas avansas Kadastrui, architektui, geodezininkui, tačiau taip buvo ne visada. Mano, jog sumokėti pinigai buvo apskaityti buhalterinėje apskaitoje, nes bankroto administratorius dėl dokumentų teisėtumo jai pretenzijų nereiškė, tačiau neneigė, jog aplaidumo faktų, dėl dokumentų apskaitymo buhalterinėje apskaitoje, galėjo būti. Pagal jos ir UAB „J.“ direktoriaus susitarimą ji galėjo į įmonės kasą įnešti tik pelną. Iš Z. B. gauti pinigai - 1.500,00 Lt (434,43 Eur), nebuvo apskaitomi kaip pelnas.

Kaltinamoji N. B. paaiškino, jog sudarius sutartį su J. V. labai skubėjo atlikti savo darbus ir gauti galutinį atsiskaitymą. Jos praktikoje buvo pirmas toks atvejis, kad klientas, sumokėjęs avansą dingtų. Ji jų ieškojo 3-4 mėnesius. J. ir A. V. žemės sklypas buvo areštuotas. Jei Z. B. būtų pasirašiusi ant dokumentų kadastrinių matavimų byloje, tuomet ji būtų pabaigusi savo darbą galutinai, tačiau faktiškai, namelio įregistruoti ant areštuotos žemės sklypo nebuvo galima. Tokiu atveju skolininkai turi kreiptis į banką ir prašyti raštiško leidimo, kad leistų įregistruoti namelį. Antstoliai parduoda areštuotą turtą ne todėl, kad jis neįregistruotas nekilnojamojo turto registre, o todėl, kad skolininkai nemoka skolų. Kuomet vyko pardavimo procesas, J. ir A. V. galėjo antstoliui pareikšti pretenzijas, kad parduoda tuščią žemės sklypą, kurioje faktiškai buvo namelis jau pastatytas, tik neįregistruotas, o registruoti namelio iki 80 kv. m. prievolės nėra. Kaltinamoji nurodė, jog ji savo prievolės pilnai pagal sutartį negalėjo įvykdyti dėl to, kad negalėjo surasti J. ir A. V., pastarieji vengė su ja susisiekti, todėl J. ir A. V. ieškiniai nepagrįsti, tačiau 2010 m. liepos 20 d. iš J. V. gautų 1.800,00 Lt (521,32), 2015 m. gegužės 10 d. iš Z. B. gautų 1.000,00 Lt (289,62 Eur), 2012 m. gegužės 29 d. gautų 500,00 Lt (144,81 Eur), viso 3.300,00 Lt (955,75 Eur) gautų pinigų sumos neginčija.

Pripažįsta savo aplaidumą dėl pinigų į kasą įnešimo ar neįnešimo. Jautėsi visiškai teisi, kad neišrašė kasos pajamų orderio, nes ant sutarties visuomet pasirašydavo, kad pinigus gavo, kadangi tik dalis tų pinigų būdavo skirti jai, kitus mokėjo tretiesiems asmenims, prašo išteisinti.

Nukentėjusioji J. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2006 m. lapkričio mėnesį ji su savo vyru A. V., įsigijo sklypą su nameliu sodo bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Šį nekilnojamąjį turtą įsigijo gavę paskolą iš SEB banko ir jam buvo įregistruota hipoteka. Namelis sode nebuvo įregistruotas VĮ „Registrų centras“, todėl jie norėjo susitvarkyti visus dokumentus ir įteisinti sodo namelį. Pagal skelbimą spaudoje, reikalingų dokumentų sutvarkymui susirado UAB „B.“ direktorę N. B.. 2010 m. liepos 20 d. UAB „B.“ ofise, (duomenys neskelbtini), su N. B. pasirašė sutartį dėl planavimo organizatoriaus paslaugų suteikimo, pagal kurią N. B. įsipareigojo iki 2010 m. gruodžio 15 d. už 4.000,00 Lt (1.158,48 Eur) atlygį sutvarkyti dokumentus, reikalingus teisinėms procedūroms atlikti. N. B. sutartyje pasirašė kaip UAB „B.“ direktorė, jai sutarties pasirašymo metu sumokėjo 1.800,00 Lt (521,32 Eur) avansą, tačiau kvito, patvirtinančio avansinį mokėjimą ji neišrašė, o apie gautus pinigus pažymėjo sutartyje, parašydama „2010 m. liepos 20 d. pinigus sumoje 1.800,00 Lt, gavau“ ir pasirašydama. Pagal sutartį D. B. turėjo organizuoti žemės sklypo matavimų atlikimą, gauti sąlygas sodo namo projektui ir jį priduoti. Pasirašius sutartį N. B. atidavė dvi topo nuotraukas (be namo ir su namu) ir sodo sklypo dokumentus. 2010 m., kiek atsimena, rugpjūčio mėnesį, N. B. jai paskambino ir pasakė, kad projektuotojai reikia įmokėti 2.000,00 Lt (579,24 Eur). Ji šią sumą mokėti jai atsisakė, sakydama, kad projektuotoja vis tiek turėtų atvažiuoti ir bent jau pamatyti namą. 2010 m. rugsėjo mėnesį ji su vyru išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę. Iki 2012 metų pavasario ji N. B. neskambino, nes nebeturėjo jos telefono numerio, o ji taip pat neturėjo jų naujo telefono numerio. N. B. per šį laikotarpį patys neieškojo dar ir todėl, kad tuo metu neturėjo pinigų, jei būtų reikėję sumokėti jai už darbus, todėl galvojo tuos reikalus atidėti. Kai 2012 m. pavasarį, dėl nesumokėtos paskolos jų pradėjo ieškoti bankas, ji paskambino mamai ir paprašė jos susisiekti su N. B.. Kaip pasakojo mama, 2012 m. gegužės mėnesį ji buvo susitikusi su N. B., pastaroji rodė jai kažkokius dokumentus ir patikino, kad visi dokumentai beveik sutvarkyti ir, kad procedūros su sodo namo įteisinimu praktiškai yra baigtos, tik reikia sumokėti 1.000,00 Lt (289,62 Eur). 2012 m. gegužės 10 d. jos mama, Z. B. su N. B. (tada jos pavardė buvo D.), kaip UAB „J.“ būsto legalizavimo ir įteisinimo skyriaus vadove, sudarė sutartį dėl planavimo organizatoriaus paslaugų suteikimo ir už vykdytojo darbą mama jai sumokėjo 1.000,00 Lt (289,62 Eur), apie tai pažymint sutartyje. Preliminarus darbų atlikimo terminas sutartyje nurodytas 2012 m. birželio 30 d. Vėliau mamai paskambinusi N. B. pasakė, kad viskas pabrango ir reikia sumokėti dar 500,00 Lt (144,81 Eur) už kadastrinius matavimus. Mama jai sumokėjo 500,00 Lt (144,81 Eur). Tuos pinigus 1.500,00 Lt (434,43 Eur), kuriuos mama mokėjo N. B., jie persiuntė mamai. Suėjus sutarties įvykdymo terminui mama su N. B. ilgai susisiekti negalėjo, o ji jai neskambino, nes tada mama tvarkė jų reikalus. Jie žinojo, kad už skolą bankui yra areštuotas jų sodo sklypas ir banko darbuotojai jiems patarė, kad greičiau susitvarkytų sodo dokumentus ir įregistruotų namą, nes paskui patys pardavę galėtų gauti didesnes pajamas ir grąžinti paskolą. Jos vyras A. V., 2013 m. balandžio mėnesio viduryje buvo grįžęs į Lietuvą ir vieną kartą iš nežinomo telefono numerio paskambino N. B.. Tada N. B. A. V. patikino, kad visi dokumentai sutvarkyti ir pažadėjo kitą dieną paskambinti ir susitikus dokumentus atiduoti, tačiau ji pati neskambino, o A. V. su ja susisiekti nebegalėjo, nes ji į skambučius neatsiliepė. Dėl N. B. kaltės dokumentai nebuvo sutvarkyti ir sodo sklypas 2013 m. liepos mėnesį buvo parduotas iš varžytinių. Iki kol buvo parduotas jų sklypas, N. B. savo įsipareigojimų numatytų sutartyse neįvykdė ir yra įsitikinusi, kad net neketino jų vykdyti ir apgaule iš jų pasisavino 3.300,00 Lt (955,75 Eur). Iki šiol visi sodo sklypo ir kiti dokumentai yra pas ją. Prašo pripažinti ją civiliniu ieškovu 3.300,00 Lt (955,75 Eur) sumai (2 t., b. l. 9-10).

Nukentėjusysis A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2006 m. lapkričio 2 d. jis su savo žmona J. V., įsigijo sklypą su nameliu sodo bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Namelis sode nebuvo įregistruotas VĮ „Registrų centras“, todėl jie norėjo susitvarkyti visus dokumentus ir įteisinti sodo namelį. J. V. su N. B. pasirašė sutartį dėl dokumentų sutvarkymo sodo sklypo matavimams atlikti ir sodo namo įregistravimo. Visus reikalus su N. B. sprendė žmona. Jis žino, kad N. B. buvo sumokėję sutarties pasirašymo metu 1.800,00 Lt (521,32 Eur), vėliau J. V. mama, Z. B., N. B. sumokėjo dar 1.500,00 Lt (434,43 Eur). Tuos pinigus persiuntė jie. 2013 m. balandžio mėnesio viduryje jis buvo grįžęs į Lietuvą ir vieną kartą iš nežinomo telefono numerio jam pavyko prisiskambinti N. B.. Tada N. B. patikino, kad visi dokumentai sutvarkyti tik dabar ji jau ruošiasi eiti į statybų inspekciją gauti paskutinį patvirtinimą ir pažadėjo kitą dieną paskambinti ir susitikus dokumentus atiduoti. Tačiau kitą dieną ji pati neskambino, o jis su ja susisiekti nebegalėjo, nes ji į skambučius neatsiliepė. N. B. dokumentų nesutvarkė ir pinigų jiems negrąžino (2 t., b. l. 13-14).

Liudytoja Z. B. parodė, jog bendravimas su N. B. prasidėjo nuo 2012 metų. Jos dukra 2010 metais išvažiavo į Angliją ir ją įgaliojo sutvarkyti dokumentus. Kartą jai paskambino jos dukra J. V. ir paprašė, kad ji N. B. nuneštų pinigus. Pagal J. V. pasirašytą sutartį, pirmą kartą N. B. davė 1.000,00 Lt (289,62 Eur) ar 1.500,00 Lt (434,43 Eur), antrą kartą, po dviejų savaičių, pačiai N. B. paskambinus ir pasakius, kad pabrango išmatavimai, jai davė dar 500,00 Lt (144,81 Eur). N. B. pinigų gavimo faktą patvirtino raštelyje. N. B. dar kartą paskambino telefonu ir liepė važiuoti į Gargždus, tam, kad jos anūkė R. V. pasirašytų dokumentus, nes pastaroji turėjo savo tėvų duomenis. Vėliau N. B. iš Kadastro paėmė dokumentus ir su ja važiavo pas geodezininką į Dauparus, po ko, N. B. jai pasakė, jog po dviejų savaičių visi projektai bus pabaigti. Projektas buvo reikalingas tam, kad būtų galima priduoti namą. Po paskutinio susitikimo, ne kartą skambino N. B., kuri sakydavo, jog susirgo, kitą kartą – savo tėvą palaidojo. Po to, skambinant iš jos telefono, N. B. į skambučius nė karto neatsiliepdavo. Jei N. B. skambino iš kito telefono, pastaroji atsiliepdavo, tačiau sakydavo, kad darbai bus baigti ryt ar poryt. Po to, vėl dingdavo ir neatsiliepdavo į telefono skambučius. Pagal sutartį N. B. darbų neatliko.

Liudytojas A. V. parodė, jog N. B., kaip fizinis asmuo, į jį kreipėsi dėl žemės kadastrinių matavimų, kuriuos jis atliko (duomenys neskelbtini). Kadastrinės matavimo bylos parengimo kaina buvo 500,00 Lt, joje yra pavaizduotos žemės ribos. Buvo ruošiamos dvi kadastrinės matavimo bylos, viena - Registrų centrui, kita - Žemėtvarkai. Pirmąją kadastrinę matavimo bylą N. B. gavo, tačiau ji jam pasakė, kad žemės savininkų parašų nebus, kadangi pastarieji yra išvykę į užsienį. N. B. prašė atiduoti paruoštą antrąją kadastrinę matavimo bylą ir sakė, kad kai grįš žemės savininkai joje pasirašys, tačiau jis minėtos bylos N. B. neatidavė. Ši byla šiuo metu yra pas jį, paskutinio bylos varianto jis N. B. neatidavė, todėl, kad byloje nebuvo žemės savininkų parašų ir N. B. už atliktus darbus jam neatsiskaitė. N. B. atstovauti žemės savininkus įgaliojimų neturėjo. Tai jog, N. B. buvo sumokėti pinigai, jis nežinojo. Liudytojas paaiškino, jog jis nepasitikėjo N. B., jei būtų bylą atidavęs N. B., tuomet ji būtų galėjusi pati nunešti bylą į Žemėtvarką, po ko, galbūt, už atliktus darbus jis būtų negavęs pinigų. Iki šio įvykio, su N. B. problemų nekildavo. Žemės savininkai dėl bylos į jį nesikreipė ir pats jų neieškojo.

Liudytojas R. S. parodė, jog N. B. kaip užsakovę pažįsta, su ja bendravo apie pusę metų, ji kreipėsi dėl geodezinių darbų ir dėl namų pridavimo, buvo apie 10 objektų. Su N. B. buvo susitaręs tik dėl kadastrinių matavimų bylų paruošimo, sutarties dėl paslaugų atlikimo su ja pasirašęs nebuvo. Kuomet būdavo atlikti darbai, jis pranešdavo N. B. telefonu, ir kada ji susimokėdavo už atliktus darbus, išrašydavo sąskaitas ir bylas atiduodavo jai. Atlikti darbai N. B. buvo parodyti, ji dėl atliktų darbų pretenzijų ir pastabų neturėjo. Šiai dienai, N. B. atsiėmė ne visus atliktus darbus, t. y. apie 4-5. Žemės sklypo savininkai J. ir A. V. su juo turėjo atsiskaityti tuomet, kai pastarieji grįš iš užsienio, kadastrinių matavimų byla šiuo metu yra pas jį. Minėta kadastrinių matavimų byla buvo paruošta 2013 m. liepos 10 d., kiek kainavo bylos paruošimas, neatsimena, tačiau tokio pobūdžio darbai kainuoja apie 300,00 Lt - 400,00 Lt (86,89 Eur – 115,85 Eur).

Liudytojas A. J. parodė, jog jis nuo 2009 m. buvo UAB „J.“ direktorius, dirbo nekilnojamojo turto srityje. N. B. pažįsta ilgą laiką. Adresu (duomenys neskelbtini), nusipirko bendrabučio tipo viešbutį. Kartą su N. B. susitiko prekybos centre. Ji prašė jo priimti į darbą, kol jis susitvarkys savo įmonę, ji sakė dirbs atskirai, ateityje padėtų sutvarkyti dokumentus dėl bendrabučio. Tuo metu N. B. savo įmonės neturėjo. Jis sutiko N. B. priimti į vadybininkės pareigas, su ja buvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kurioje buvo numatyta, jog N. B. sudarydama sutartis su užsakovais prisiima materialinę atsakomybę. N. B. atlikdavo tik savo asmeninius darbus, t. y. įteisindavo sklypus, sodus. Sutartims sudaryti su užsakovais, ji už savo pinigus buvo pasidariusi UAB „J.“ antspaudą. UAB „J.“ kito antspaudo ir firminių blankų nebuvo. N. B. jokių veiksmų savo kabinete neatliko. Pastaroji jam sakė, kuomet turės pelno, įneš į UAB „J.“ sąskaitą. Tai jog, N. B. vykdo veiklą, jis suprato iš klientų telefoninių skambučių. Po kurio laiko, skambindavo žmonės, kurie skųsdavosi, jog N. B. su jais neatsiskaito. Susisiekus su N. B., ji jam paaiškindavo, jog ji teisi. Kartą klientai pasakė, kad Dituvos soduose yra stendas su UAB „J.“ įmonės reklama. Jis nuvažiavęs pamatė ant stendo užrašytą įmonės UAB „J.“ pavadinimą su reklaminiu tekstu. Jis minėtą stendą išrovė ir sunaikino. Kuomet minėta reklama buvo įdėta, N. B. iš darbo jau buvo atleista jai pačiai prašant, kadangi įkūrė savo įmonę.

Liudytoja G. Š. parodė, jog ji yra UAB „J.“ direktorė. Tuo metu ji buvo atsakinga už nuomą, o A. J. už darbuotojus. Ji asmeniškai N. B. nepažįsta, žino tik tiek, kad pastaroji dirbo UAB „J.“ vadybininke. Liudytoja paaiškino, jog UAB „J.“ įteisinimo ir legalizavimo skyriaus nebuvo, žinojo, jog N. B., atlikdavo ir kitus darbus, tačiau juos atlikdavo asmeniškai, o ne kaip UAB „J.“ darbuotoja. N. B. sudarytų sutarčių dėl kitų darbų, ji nematė.

2013 m. rugpjūčio 26 d. pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo nustatyta, jog pareiškėjai J. V. ir A. V., 2010 m. dėl statinio – sodo namo įteisinimo Lietuvos statybos įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į UAB „B.“ direktorę N. D. (N. B.), kad atliktų žemės sklypo kadastrinius matavimus, dėl projektinių sąlygų gavimo sodo namui ir pridavimo. 2010 m. liepos 20 d. buvo sudaryta sutartis dėl planavimo organizatoriaus paslaugų suteikimo, pagal kurią N. D. (N. B.) įsipareigojo iki 2010 m. gruodžio 15 d. suteikti paslaugas už 4.000,00 Lt (1.158,48 Eur) atlygį. Sutarties sudarymo metu N. D. (N. B.) sumokėjo 1.800,00 Lt (521,32 Eur) ir perdavė dokumentus. Su N. D. (N. B.) 2011 m. pavykus susisiekti, pastaroji nurodė, jog statinio įteisinimo procedūros užtruko, todėl dar reikia palaukti. J. V. notariniu įgaliojimu įgaliojo motiną Z. B. tęsti procedūras susijusias su sodo namo įteisinimu ir atstovauti įvairiose įstaigose. Z. B. pavykus susisiekti su N. D., iš pastarosios buvo pareikalauta grąžinti sumokėtą avansą, tačiau pastaroji patikino, jog sodo namo įteisinimas praktiškai baigtas, tačiau reikalinga dar pinigų už atliktus darbus. Dėl ko Z. B. su N. D. (N. B.), atstovaujančia UAB „J.“ sudarė 2012 m. gegužės 10 d. sutartį ir sumokėjo 1.000,00 Lt (289,62 Eur), o 2012 m. gegužės 29 d. pagal pakvitavimą sumokėjo 500,00 Lt (144,81 Eur), o N. D. (N. B.) įsipareigojo iki 2012 m. birželio 30 d. užbaigti darbus dėl sodo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įteisinimo. Suėjus nustatytam terminui su N. D. (N. B.) susisiekti nepavyko (2 t., b. l. 1-2).

2010 m. liepos 20 d. sutartimi dėl planavimo organizatoriaus paslaugų suteikimo nustatyta, jog J. V. ir UAB „B.“, atstovaujama direktorės N. B., sudarė sutartį, kuria UAB „B.“ įsipareigojo atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, topografinių nuotraukų atnaujinimo, projektinių sąlygų gavimo sodo namui, esančio (duomenys neskelbtini), sodo namo pridavimo paslaugas. Preliminarus darbų atlikimo terminas – 2010 m. gruodžio 15 d. Bendra paslaugų suma 4.000,00 Lt (1.158,48 Eur). Nustatyta, jog N. B. 2010 m. liepos 20 d. pinigus sumoje 1.800,00 Lt (521,32 Eur) gavo, pinigų gavimo faktą patvirtino parašu ir UAB „B.“ antspaudu (2 t., b. l. 4).

2012 m. gegužės 10 d. sutartimi dėl planavimo organizatoriaus paslaugų suteikimo nustatyta, jog Z. B. ir UAB „J.“, atstovaujama Būsto legalizavimo ir įteisinimo skyriaus vadovės N. D. (N. B.), UAB „J.“ įsipareigojo įregistruoti ir įteisinti sodo namą, esantį (duomenys neskelbtini). Preliminarus darbų atlikimo terminas 2012 m. birželio 30 d. Nustatyta, jog vykdytojo darbas apmokėtas 1.000,00 Lt (289,62 Eur) pasirašant sutartį (2 t., b. l. 5).

2012 m. gegužės 29 d. pakvitavimu nustatyta, jog iš Z. B. N. D. (N. B.) gavo 500,00 Lt (144,81 Eur) (2 t., b. l. 6).

2013 m. spalio 24 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, jog žemės sklypas su statiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise J. ir A. V. priklausė nuo 2006 m. lapkričio 2 d. iki 2013 m. liepos 23 d., nuo 2013 m. liepos 23 d. pagal turto pardavimo iš varžytinių aktą nuosavybės teisę įgijo A. M.. Nustatyta, jog kadastriniai matavimai atlikti UAB “Kartografiniai projektai”, 2013 m. rugpjūčio 29 d. suformuojant nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, pateikiant 2013 m. rugsėjo 26 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 (2 t., b. l. 37-42).

Nustatyta, jog VĮ Registrų centras Klaipėdos filialas elektroniniu paštu pateikė dokumentų kopijas, susijusias su žemės sklypu (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 46-86).

2013 m. rugpjūčio 7 d. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo raštu Nr. (4.8.2) IJ-1992 nustatyta, jog VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas pateikė UAB “J.”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registro dokumentų byloje, esančių visų turimų dokumentų kopijas, iš kurių matyti, jog vienasmenis valdymo organas - direktorius: iki 2012 m. kovo 14 d. A. J., nuo 2012 m. kovo 14 d. – G. Š. (3 t., b. l. 8-32).

2013 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštu Nr. (18.17)D2-5601 nustatyta, jog Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcija pateikė UAB “J.” 2012 m. metinės pelno mokesčių deklaracijos patvirtiną išrašą iš elektroninės deklaravimo sistemos (3 t., b. l. 39-41).

2013 m. balandžio 12 d. “SODRA-draudėjas ir jo darbuotojai” išrašu nustatyta, jog N. D. (N. B.) UAB “J.” dirbo nuo 2011 m. liepos 8 d. iki 2012 m. balandžio 2 d. (3 t., b. l. 42).

2011 m. liepos 18 d. darbo sutartimi Nr. 05 nustatyta, jog N. D. (N. B.) nuo 2011 m. liepos 18 d. priimta į UAB „J.“ vadybininkės pareigas. Nustatyta, jog darbo sutartis nutraukta 2012 m. balandžio 2 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 12 dalį (3 t., b. l. 119-121).

2011 m. liepos 18 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartimi nustatyta, jog sudarant sutartis su užsakovais, asmeninę atsakomybę neša ne UAB „J.“ ir jos vadovas, o pati vadybininkė N. D. (N. B.) (3 t., b. l. 122).

2014 m. kovo 12 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „J.“ buhalterinių dokumentų apžiūros protokolu nustatyta, jog registre „kasa 272 už 2012 m. gegužės mėn. nėra užfiksuota iš Z. B. gauti 1.500,00 Lt (434,43 Eur) (4 t., b. l. 76-82).

2. Dėl P. G. turto įgijimo apgaule

Kaltinamoji N. B. kalta padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino ir parodė, jog 2010 m. rugpjūčio 26 d. ji, kaip įmonės direktorė, su P. G. pasirašė sutartį. Sutartyje buvo nurodyta jos ir architekto bendra paslaugų kaina – 3.000,00 Lt (868,86 Eur). Darbų apimtį, įkainius ji buvo suderinusi. Sutartyje buvo nurodyta, jog už matavimus, topo nuotraukas ir įregistravimus reikės mokėti atskirai, tai buvo įvardinta kaip mokėjimai tretiesiems asmenims. P. G. gyveno Smiltynėje, norėjo pasistatyti priestatą, Ji skambino architektui T. B. klausdama, kiek gali kainuoti jo paslaugos, jis pasakė, jog pirmiausia reikia jam važiuoti apžiūrėti vietą, todėl po sutarties su P. G. pasirašymo, pastarajam davė T. B. telefono numerį. P. G. dokumentus ji atidavė T. B.. Architektas turėjo paruošti projektą, o ji, pagal paruoštą projektą, įteisinti statinį. Kadangi projektas nebuvo padarytas, statinio nebuvo galima įteisinti. Po sutarties pasirašymo praėjo nemažai laiko, ji T. B. skambino kelis kartu, bet jis sakė, kad P. G. nebuvo pasirodęs. Dar vėliau, T. B. ir P. G. buvo susiskambinę, T. B. buvo nuvykęs pas P. G., nupaveikslavo, paskaičiavo, paaiškino kaip vyksta darbai. P. G. turėjo apsispręsti ar jam tinka T. B. pasiūlytos darbų sąlygos ir turėjo tiesiogiai susidaryti sutartį su T. B. kaip klientas. P. G. jam sakė, kad dar neapsisprendė, pats paskambins T. B.. Ji su T. B. buvo apsitarusi darbų eigą, buvo išėmusi specialiąsias sąlygas. T. B. jai sakė, jog reikia laukti kol paskambins pats P. G.. 2007 m. prasidėjo krizė, UAB „B.“ nuolat dirbo 5-7 žmonės, įmonėje nebuvo darbo, darbuotojai susirado kitus darbus, ji pati išsikraustė. Tuo metu, t. y. 2008 m., jai buvo atlikta operacija, po ko, 2011 m. rugsėjo mėn. ir 2012 m. vasario mėn., ji jautėsi blogai, turi tai patvirtinančius dokumentus. Tuo laikotarpiu buvo darbų, kurie buvo padaryti ir kurie nepadaryti. Vėliau įvyko UAB „B.“ bankrotas, įmonės dokumentus atidavė bankroto administratoriui. Ji P. G. nepranešė, jog UAB „B.“ bankrutavo ir, kad ji negalės vykdyti įsipareigojimų, apie įmonės bankrotą buvo skelbiama spaudoje. Kuomet prasidėjo ikiteisminis tyrimas dėl G., ji skambino T. B., jo klausė, kaip baigėsi jo bendravimas su P. G., pastarasis atsakė, jog P. G. daugiau į jį nesikreipė. Tai, jog P. G. daugiau nebeskambino T. B. ji nežinojo. Ji tikėjosi, kad darbai padaryti iki galo, manė, kad P. G. ir T. B. bendrauja tiesiogiai. Dalis kaltės buvo ir P. G., nes jis nepaskambino architektui T. B., todėl architektas nieko nedarė. Į ją P. G. nesikreipė du metus, jei būtų kreipęsis pinigus būtų grąžinusi. Ji turėtų jam grąžinti 900,00 Lt (260,66 Eur) – 950,00 Lt (275,14 Eur), nes nieko nebuvo padaryta, bet tai nebuvo jos sąmoninga tyčia, ne P. G. jos neieškojo. Ji P. G. neieškojo taipogi.

Kaltinamoji N. B. paaiškino, jog ji pagal sutartį sudarytą su P. G. sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, kadangi nebuvo paruoštas projektas. Sumokėto avanso P. G. negrąžino, nes neturėjo jo telefono numerio ir dokumentų, apie jį buvo pamiršusi. Mano, jog UAB „B.“ buhalterinėje apskaitoje P. G. sumokėtas avansas – 1.000,00 Lt (289,62 Eur) turėjo būti apskaitytas. P. G. turėjo būti kreditorių sąraše, sąrašą sudarė buhalterė, ji dokumentų netikrino, kadangi vėlavo juos priduoti. Pagal kiekvieną sutartį patirtas išlaidas UAB „B.“ buhalterinėje apskaitoje neįmanoma apskaityti, kadangi reikėdavo važinėti automobiliu. Į sutartyje nurodytą kainą įeidavo bendros išlaidos, kurios priklausydavo nuo darbų apimties, kiekvienu atveju su klientu buvo tai aptariama. Kaltinamoji N. B. prašo išteisinti.

Nukentėjusysis P. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010 m. jis nusprendė prie savo buto (duomenys neskelbtini), pasistatyti priestatą, kadangi jo butas buvo be patogumų, priestate norėjo įsirengti tualetą ir nedidelę verandėlę. Pats negalėjo tvarkyti jokių dokumentų, kadangi tuo metu buvo prasta sveikata. Laikraštyje „Klaipėda“ jis rado skelbimą, kuriame nurodyta, kad UAB „B.“ tarpininkauja sutvarkant dokumentus susijusius su statybomis, nekilnojamuoju turtu. Jis priestato dar nebuvo pradėjęs statyti, nes neturėjo tam reikiamų leidimų. Būtent todėl ir kreipėsi į UAB „B.“, kuri buvo įsikūrusi (duomenys neskelbtini). Nuvykus šiuo adresu 2010 m. rugpjūčio 26 d. ten buvo viena moteris, kuri prisistatė N. B., UAB „B.“ direktore. Sakė, kad kitų darbuotojų neturi, visus bendrovės reikalus tvarko pati. Jis jai paaiškino, kad norėtų pasistatyti nedidelį priestatą. Ji pasakė, kad padės sutvarkyti visus reikiamus dokumentus, ir tą pačią dieną jie pasirašė sutartį dėl planavimo organizatoriaus paslaugų suteikimo. Pagal šią sutartį ji įsipareigojo iki 2010 m. gruodžio 26 d. (terminas buvo preliminarus) paruošti buto (duomenys neskelbtini), Klaipėda rekonstrukcijos projektą ir gauti bei subendrinti tam reikalingus dokumentus. Jis sutartimi įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti 1.000,00 Lt (289,62 Eur) avansą, o bendra paslaugos kaina buvo 3.000,00 Lt (868,86 Eur). Į šią sumą turėjo būti įskaitytas architekto darbas ir numatyta, kad kitiems tretiesiems asmenims mokama atskirai. Jam dalyvaujant ji sutartį pasirašė, uždėjo UAB „B.“ antspaudą. Taip pat sutarties apatinėje dalyje įrašė, kad jis sumokėjo 1.000,00 Lt (289,62 Eur), tai taip pat patvirtino savo parašu ir UAB „B.“ antspaudu. Visus savo buto dokumentus jis paliko N. B.. Ji jam davė architekto telefono numerį ir jis jam po kelių dienų paskambino. Sutarus, jie susitiko prie perkėlos, jis apžiūrėjo jo butą. Jo nei vardo, nei pavardės neprisimena, kur jis dirba nežino. Architektas tiesiog apžiūrėjo butą, trumpai pasakė, ką reikės padaryti ir viskas. Jis minėjo, kad visą tai turi atlikti N. B.. Po to jam nė karto nepavyko su N. B. susisiekti, telefono ji niekada nekeldavo, UAB „B.“ patalpose jos taip pat nė karto nerado. Ji pati jam taip pat neskambino. Anksčiau į policiją dėl tokių N. B. veiksmų neskambino, kadangi labai pablogėjo sveikata, patyrė operaciją, gydėsi. Po kiek laiko vėl bandė jos ieškoti, bet N. B. jam rasti nepavyko. Savo buto dokumentų jis nėra atgavęs iki šiol ir nežino, bet mano, kad juos turi N. B.. Naujų buto dokumentų nesidarė, tikisi atgauti N. B. paliktus dokumentus. N. B. pagal sutartį neatliko nė vieno veiksmo, pinigų – 1.000,00 Lt (289,62 Eur) jam iki šiol negrąžino, todėl būtent tokiai sumai ir reiškia civilinį ieškinį iš N. B. išieškoti. (1 t., b. l. 104-105).

Nukentėjusioji A. G. parodė, jog jos miręs vyras P. G. N. B. rado per skelbimą laikraštyje, kadangi jiems reikėjo paruošti detalųjį planą. Laikraštyje skelbimas buvo kaip įmonės, o ne kaip fizinio asmens. Kartą ji ir jos vyras, prekybos centre „Akropolis“, susitiko su N. B., ir jie su N. B. pasirašė sutartį. Jos vyras P. G. N. B. sumokėjo 1.000,00 Lt (289,62 Eur), N. B. išrašė tai patvirtinantį dokumentą. Kokios įmonės vardu buvo pasirašyta sutartis, nežino. Vėliau jos vyras P. G. susirgo vėžiu. N. B. sutartyje numatytų darbų neatliko ir sumokėtų pinigų negrąžino. Ar sutartyje buvo nurodytas darbų atlikimo terminas, ji nežino. P. G. N. B. skambino, tačiau pati N. B. jiems neskambino. Dvejus metus ji ir jos vyras niekur nesikreipė. Kuomet vyras pasijautė geriau, kartu nuėjo į kontorą, kurioje dirbo N. B., tačiau joje nieko nebuvo. Kitą kartą, kuomet jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ji su P. G. į kontorą nuėjo vėl, joje buvusi moteris pasakė, kad N. B. daug kas ieško.

Liudytoja R. J. parodė, jog ji UAB „B.“ dirbo vadybininke, nuo įmonės įsteigimo iki bankroto. Jos pareigos buvo surasti klientus, sudaryti preliminarią sutartį ir sutartu laiku pakviesti juos į kontorą. Viso įmonėje dirbo 2-3 vadybininkai. N. B. buvo UAB „B.“ direktorė. Vadybininkai pokalbyje su klientais nedalyvaudavo, sutarčių su jais pasirašyti negalėjo. Ji, jokių įteisinimo dokumentų dėl sklypų nedarė. N. B. pati asmeniškai bendraudavo su klientais, pasirašydavo sutartis ir ruošdavo įteisinimo dokumentus dėl sklypų.

Liudytoja I. B. parodė, jog UAB „B.“ 2009 m. dirbo vadybininkės pareigose. UAB „B.“ užsiėmė nekilnojamuoju turtu, ji dėdavo skelbimus bei turėjo rinkti kitus skelbimus susijusius su nekilnojamuoju turtu. Kas dar dirbo tuo metu bendrovėje, nepamena. Kadangi ji tuo metu laukėsi, daug dirbo namuose. N. B. buvo UAB „B.“ direktorė, jai pateikdavo surinktą informaciją. Sutarčių su klientais ji nepasirašydavo. Ar buvo atliekami darbai dėl statinių, žemės sklypų įteisinimo, ar įmonėje buvo sutarčių registras ir kas dirbo įmonėje su buhalteriniais dokumentais, nežino.

Liudytoja Silva M. D. parodė, jog 2007-2010 m. dirbo UAB „B.“ administratore. Įmonės vadovė buvo N. B.. Įmonėje taipogi dirbo ir buhalterė. Įmonė užsiėmė butų, namų, pirkimu - pardavimu, tarpininkavimu. Jos pareigos buvo surinkti informaciją, kas kokį namą ar butą parduoda, sutartis spausdindavo, visus reikiamus dokumentus tvarkydavo. N. B. ruošdavo rekonstrukcijų projektus, juos įteisindavo, įmonės vardu sudarydavo sutartis. Jei sutartis su klientais buvo sudaryta ir klientai sumokėdavo pinigus, N. B. išrašydavo kasos pajamų orderį. Darbų kaina buvo apie 2.500,00 Lt (724,05 Eur). Sutartis jai perduodavo N. B. ir jas užregistruodavo į žurnalą. Minėti dokumentai buvo laikomi įmonėje. Pinigai įmonėje nebuvo laikomi, juos turėdavo N. B..

Būdavo atvejų kuomet pasitaikydavo ir nepatenkintų klientų, pavyzdžiui dėl terminų, bet būdavo ir tokių, kurie dėkodavo už atliktus darbus. Ar N. B. neatlikdavo darbų gavusi už tai pinigus, nepamena.

Liudytoja B. L. parodė, jog UAB „B.“ dirbo buhaltere – apskaitininke, suvesdavo pirminius dokumentus, dirbo su banku ir kasa, su grynaisiais pinigais nedirbo. Už grynuosius pinigus buvo atsakinga N. B.. Įmonės apyvarta buvo nedidelė. Kadangi ji dirbo namuose, įmonės dokumentų atvažiuodavo pasiimti į kontorą, juos paruošdavo sekretorė Silva M. D.. Kuomet dokumentai būdavo sutvarkyti, jie buvo grąžinami įmonei. Įmonėje turėjo būti sutarčių registras, bet ji jo nematė, ji sutarčių registro duomenų į buhalterinę apskaitą neperkeldavo. Pačių sutarčių taipogi nematė. Įmonės dokumentai buvo saugojami kabinete, jų saugojimo tvarkos nebuvo. Kuomet buvo iškelta UAB „B.“ bankroto byla, dalį įmonės dokumentų ji atidavė bankroto administratoriui, buvo sudarytas debitorių - kreditorių sąrašas pagal tai, kokius duomenis ji turėjo. Asmenų vardų ir pavardžių, kaip J. ir A. V., P. G. ir V. D., nepamena.

Liudytojas V. K. parodė, jog jis buvo UAB „B.“ bankroto administratorius, t. y. pradėjo UAB „B.“ bankroto bylą, tačiau vėliau perdavė kitam bankroto administratoriui. Pradėjus bankroto bylą, N. B., pagal perdavimo – priėmimo aktą, jam perdavė dokumentus, kuriuos turėjo. Kuomet dokumentai buvo surinkti, jie buvo perduoti kitam bankroto administratoriui J.. Liudytojas parodė, jog šia bankroto byla dirbo 3-4 mėn., ar nukentėjusieji J. ir A. V., P. G. ir V. D. buvo įtraukti į kreditorių sąrašą, neatsimena. Tai, jog N. B. dėl dokumentų nepateikimo buvo paskirta bauda, nežino.

Liudytojas T. B. patvirtino ikiteisminiame tyrime duotus parodymus ir parodė, jog jam yra tekę darbo reikalais su N. B. bendrauti ne kartą. Darbų buvo ne vienas, kurie darbai buvo pradėti, jie buvo pabaigti. Pas klientą, kurio butas buvo Smiltynės pusiasalyje, buvo nuvykęs.

Šalies argumentai

2013 m. vasario 7 d. pareiškimu dėl N. D. (N. B.) nustatyta, jog P. G. 2010 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į N. D. (N. B.) dėl tarpininkavimo, įteisinant priestatą ir visos reikalingos dokumentacijos įteisinimo sutvarkymo ir sudarė sutartį, pagal kurią sumokėjo 1.000,00 Lt (289,62 Eur) avansą. N. D. (N. B.) jokių darbų neatliko, pinigų ir dokumentų negrąžino. Skambinant telefonu neatsiliepia, darbo vietoje nebūna (1 t., b. l. 102).

2010 m. rugpjūčio 26 d. sutartimi dėl planavimo organizatoriaus paslaugų suteikimo nustatyta, jog UAB „B.“, atstovaujama direktorės N. B., įsipareigojo P. G. atlikti buto, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projekto paruošimo ir tam reikalingų leidimų gavimo ir suderinimo paslaugas iki 2010 m. gruodžio 26 d. Nustatyta, jog paslaugos kaina įskaitant architekto darbą – 3.000,00 Lt (868,86 Eur), vykdytojo darbas pasirašant sutartį apmokamas - 1.000,00 Lt (289,62 Eur) (1 t., b. l. 103).

2013 m. kovo 7 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, jog liudytojas T. B. pateikė registro centro išrašą ir buto techninės apskaitos bylą, inv. Nr. 2387, kuri pagal 2013 m. gegužės 28 d. patvirtinimą grąžinta A. G. (1 t., b. l. 116-118).

2013 m. gegužės 10 d. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo raštu Nr. (4.8.2)IJ-1230 nustatyta, jog VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas pateikė UAB „B.“ juridinių asmenų registro dokumentų byloje, esančių dokumentų kopijas, iš kurių matyti, kad bendrovės steigėja – S. B., bendrovės akcininkė - A. B., direktore nuo 2007 m. kovo 20 d. paskirta N. B. (1 t., b. l. 121-149).

Žemesnės instancijos teismas

2011 m. gegužės 9 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi nustatyta, jog pagal ieškovės valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį UAB „B.“ iškelta bankroto byla (1 t., b. l. 139).

2012 m. sausio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi nustatyta, jog UAB „B.“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei patvirtintas likviduojamos UAB „B.“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai (1 t., b. l. 148).

2013 m. gegužės 14 d. Klaipėdos apskrities VMI raštu Nr. (18.17)D2-3191 nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gegužės 13 d. mokestiniai patikrinimai UAB „B.“ atlikti nebuvo, UAB „B.“ nėra pateikusi metinių pelno mokesčių deklaracijų už 2010 m. ir 2011 m., pridėtinės vertės mokesčių mokėtoju bendrovė nebuvo įregistruota (1 t., b. l. 154).

2014 m. kovo 3 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, jog iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos archyvo pateikta dokumentų sutvarkymo ir veiklos istorijos pažymos kopija (1 t., b. l. 167-169).

2013 m. gruodžio 6 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, jog patalpa-butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliai nuosavybės teise priklausė P. G. (1 t., b. l. 172-173).

Nustatyta, jog VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas el. paštu pateikė visų dokumentų susijusių su P. G. nekilnojamu turtu: (duomenys neskelbtini), turimas kopijas (3 t., b. l. 131-136).

3. Dėl V. D. turto įgijimo apgaule

Kaltinamoji N. B. kalta padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino ir parodė, jog buvo įtalpinusi skelbimą su tekstu, jog nori pirkti žemės sklypą ir gali padėti sutvarkyti dokumentus. Kartą į ją kreipėsi N. V., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Susitikus su ja, pastaroji papasakojo, jog mirė jos tėvas ir paliko nekilnojamąjį turtą – 30 arų žemės sklypą Doviluose, turi skolų, nežino kaip reikia įteisinti paveldėjimą, neturi pinigų matavimo darbams atlikti. N. V. jai pasiūlė sutvarkyti dokumentus, įteisinti paveldėjimą, padaryti žemės sklypo atidalijimą, už darbą pažadėjo pusę žemės sklypo perrašyti ir primokėti 5.000,00 Lt (1.448,10 Eur). Dėl šių darbų su N. V. buvo pasirašyta sutartis. Po kelių dienos jos nuvažiavo pas notarą, N. V. ją įgaliojo tvarkyti dokumentus, po ko, ji įteisino paveldėjimą, vežė dokumentus į žemėtvarką Gargžduose. Praėjus kuriam laikui paaiškėjo, kad jai nereikia 15 arų žemės sklypo, apie tai informavo N. V., pastaroji jai pasakė „kur tu nori, ten tu ją dėk, bet yra tokia sutartis“. Tada ji N. V. pasakė, kad pardavinės 15 arų žemės sklypą, po ko, įtalpino skelbimą. Į skelbimą atsiliepė V. D., atvažiavo pas ją į agentūrą, ji parodė jam paveldėjimo ir įgaliojimo dokumentus, pasakė kam priklauso žemės sklypas, kur gyvena žemės sklypo savininkė, žemės sklypas nepamatuotas, ir tai, kad jai priklausys 15 arų žemės sklypas. Po kurio laiko, atvažiavo V. D. ir pasakė, kad pirks 15 arų žemės sklypą, tačiau sesers vardu, su juo buvo pasirašyta 2011 m. gegužės 2 d. preliminari sutartis, sutarties objektas – namų valdos žemės sklypas ne mažiau 15 arų, nuosavybės teise tuo metu priklausė N. V.. Sutartyje buvo nustatyta, kad pirmiausia bus atlikti matavimo darbai, ir kai bus žemės sklypas įteisintas, jis galės nusipirkti. V. D. su sąlygomis sutiko ir UAB „B.“ patalpose sumokėjo jai 1.500,00 Lt (434,43 Eur) avansą. Šią pinigų sumą ji iš jo paėmė kaip fizinis asmuo, t. y. kaip N. V. įgaliotas asmuo, už būsimą 15 arų žemės sklypo pirkimą. Iš gauto avanso ji 500,00 Lt (144,81 Eur) perdavė N. V.. Vėliau, susitiko su žemėtvarkos darbuotoja, t. y. vyriausiąja specialiste L. kuri pateikė preliminarų žemės sklypo išmatavimą, pastebėjo, jog žemės sklypas ne 30 arų, o 37,5 arų. Apie tai, ji informavo N. V., pastaroji pasakė, kad jos yra 15 arų žemės sklypas, o visa kita ne jos reikalas. Po to, ji V. D. pasakė, kad žemės sklypo yra ir daugiau. Jam paaiškino, jog šalia minėto žemės sklypo yra valstybinė žemė, ją gali atmatuoti 30 arų arba 37,5 arų. V. D. sutiko pirkti didesnį žemės sklypą ir jai už 7 arų žemės sklypą primokėjo 2.500,00 Lt (724,05 Eur). Tai, jog ši suma buvo primokėta, parašė ant pirmosios su V. D. sudarytos sutarties. Po to, ji kreipėsi į žemėtvarkoje dirbančią L., kuri tikrina darbus, kai juos padaro geodezininkai, L. sumokėjo 200,00 Lt (57,92 Eur). Darbai buvo vykdomi keliais etapais, išmatuojamas žemės sklypas, suformuojama kadastrinių matavimų bylą ir vėliau ji tikrinama. Ji 2011 m. rugsėjo mėn. atsigulė į ligoninę, visą žiemą sirgo, 2012 m. vasario mėn. buvo atlikta operacija, po jos buvo reabilitacija. Iki kol ji atsigulė į ligoninę geodezinio matavimo darbai dar nebuvo atlikti. Reabilitacijos metu ji buvo susitikusi su V. D., kuris pasakė, jog ilgai nebelauks ir minėto žemės sklypo nebepirks, prašė grąžinti pinigus. Ji pažadėjo V. D. pinigus grąžinti per du mėnesius, t. y. iki 2011 m. rugpjūčio 2 d., nes manė, jog iki nurodyto termino turės dokumentus ir kitą klientą. N. V. pranešė, jog klientas, t. y. V. D., žemės sklypo nepirks, nes apsigalvojo. Kuomet pradėjo dirbti, sužinojo, kad N. V. buvo nuvykusi į žemėtvarką ir pasiėmė žemės sklypo dokumentus. Su N. V. nebuvo kalbos, kad nutrauks sutartį, kad panaikins joje numatytus įsipareigojimus. Sužinojo, kad V. D. iš N. V. minėtą žemės sklypą nusipirko. Ji V. D. pinigų negrąžino, mano, kad jie priklauso jai, kadangi buvo sumokėtas avansas už perkamą žemės sklypą ir jei V. D. būtų iš N. V. nepirkęs žemės sklypo, ji būtų minėtą žemės sklypą pardavusi kitam klientui, o pinigus grąžinusi V. D.. Kaltinamoji N. B. prašo išteisinti.

Nukentėjusysis V. D. parodė, jog jo sesuo sužinojo, kad Doviluose parduodamas žemės sklypas už 28.000,00 Lt (8.109,36 Eur), ji jo paprašė, kad nueitų į UAB „B.“, sumokėtų avansą ir sutvarkytų dokumentus žemės sklypo įsigijimui. Jo sesuo buvo jį galiojusi nupirkti minėtą žemės sklypą. 2011 m. gegužės 2 d. jam nuėjus į UAB „B.“ patalpas, su N. B. pasirašė sutartį, pagal kurią pastaroji įsipareigojo paruošti visus žemės sklypo dokumentus. Taipogi jis su ja pasirašė preliminarią sklypo pirkimo – pardavimo sutartį ir sumokėjo N. B. grynaisiais 1.500,00 Lt (434,43 Eur) avansą. N. B. dokumento patvirtinančio pinigų gavimo faktą neišrašė. N. B. iki 2011 m. rugpjūčio 2 d. pažadėjo viską notariškai sutvarkyti. Žemės sklypo savininkė buvo N. V., su ja susitikęs jis nebuvo. Po kurio laiko, paskambinus N. B., ji pasakė, kad yra galimybė iš valstybės papildomai nusipirkti žemės sklypą, bet tam reikėjo pinigų. 2011 m. birželio 27 d. jis nuėjo į UAB „B.“ patalpas ir N. B. už darbus nunešė dar 2.500,00 Lt (724,05 Eur). Šį kartą N. B. taipogi neišrašė jokio dokumento, tik toje pačioje sutartyje, ranka parašė, kad 2011 m. birželio 27 d. sumokėtas papildomas avansas 2.500,00 Lt (724,05 Eur), nes parduodamas žemės sklypas bus padidinamas iki 22 arų. Kiek turėjo kainuoti papildomas žemės sklypas N. B. nepasakė. N. B. sumokėti pinigai turėjo būti įskaitomi į 28.000,00 Lt (8.109,36 Eur ) sumą. Šią sumą būtų jis sumokėjęs N. B., kadangi pastaroji turėjo parduodamo žemės sklypo savininkės įgaliojimą. N. B. ruošdama dokumentus vis sakydavo, kad kažko nėra, eilės ilgos visur, vis kažko nepadaro. Vėliau N. B. prisiskambinti nepavyko. Kartą buvo nuėjęs į UAB „B.“ patalpas jose rado N. B., pastaroji sakė, jog šiuo metu pinigų neturi, vėliau žadėjo juos per du mėnesius jam grąžinti, pasirašė susitarimą dėl pinigų grąžinimo, N. B. susitarime uždėjo UAB „J.“ antspaudą. Po šio susitikimo, N. B. surasti nepavyko. Tuomet jis surado žemės sklypo savininkę N. V., kuri dėl žemės sklypo dokumentų paruošimo kreipėsi į kitą įmonę. Grįžusi sesuo minėtą žemės sklypą nusipirko pati. Už kokią sumą buvo nupirktas žemės sklypas nežino. Nukentėjusysis V. D. nurodė, jog po sutarties su N. B. pasirašymo, pastaroji jokių darbų neatliko, N. B. savo veiksmais jam padarė 4.000,00 Lt (1.158,48 Eur) turtinę žalą.

Liudytoja N. V. parodė, jog pažįsta N. B.. Kartą pagal skelbimą, paskambino N. B., kad padėtų sutvarkyti dokumentus pagal paveldėjimą įgyjant žemės sklypą. Pokalbio metu su N. B. susitarė, kad N. B. žemės sklypo dokumentus už 5.000,00 Lt (1.448,10 Eur) sutvarkys savo lėšomis, po ko, už tai, ji N. B. turės perrašyti pusę žemės sklypo. Ji dokumentus paėmė iš žemėtvarkos ir perdavė N. B., pastaroji juos atidavė į žemėtvarką. Buvo iš žemėtvarkos atvažiavę darbuotojai, kurie išmatavo žemės sklypą. Vėliau telefonu skambino N. B., tačiau ji neatsiliepė. Po ko, ji nuvažiavo į žemėtvarką, kurioje sužinojo, kad du mėnesius niekas neatvažiavo paruoštų dokumentų atsiimti. Visus dokumentus galutinai ji susitvarkė pati. N. B. už paslaugas nemokėjo, pastaroji su ja nebuvo susisiekusi.

Šalies argumentai

2013 m. vasario 7 d. pareiškimu dėl N. D. (N. B.) nustatyta, jog 2011 m. gegužės 2 d. V. D. kreipėsi į N. D. (N. B.) dėl tarpininkavimo, sklypo pirkimui bei dėl visos reikalingos dokumentacijos sutvarkymo ir sudarė preliminarią sutartį, pagal kurią sumokėjo N. B. 1.500,00 Lt (434,43 Eur) avansą, po to 2011 m. birželio 27 d. sumokėjo dar 2.500,00 Lt (724,05 Eur). Nustatyta, jog sutarties įvykdymo terminas numatytas iki 2011 m. rugpjūčio 2 d., N. D. jokių veiksmų neatliko, pinigų negrąžino. Nustatyta, jog 2012 m. kovo 16 d. N. D. parašė pasižadėjimą, kad per du mėn. grąžins sumokėtą avansą, tačiau N. D. nuo jo slapstosi, neatsiliepia telefonu, darbo vietoje nebūna (1 t., b. l. 174).

2011 m. gegužės 2 d. preliminariąja sutartimi nustatyta, jog UAB „B.“ atstovė N. D. (N. B.) įsipareigojo saugoti pateiktus dokumentus iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pas notarą, padėti būsimam pirkėjui gauti turto pirkimo-pardavimo sutarčiai reikalingus dokumentus iš atitinkamų įstaigų, sutarties pasirašymo metu sumokėtas 1.500,00 Lt (434,43 Eur) avansas bei 2011 m. birželio 27 d. sumokėtas 2.500,00 Lt (724,05 Eur) avansas. (1 t., b. l. 175-176).

2012 m. kovo 16 d. raštu nustatyta, jog N. D. (N. B.) įsipareigojo laike 2 mėn. grąžinti sumokėtą avansą pagal preliminarią sutartį, nes nespėjo sutvarkyti žemės sklypo dokumentus. Nustatyta, jog pasirašė N. D., antspaudas UAB „J.“ (1 t., b. l. 177).

2011 m. balandžio 11 d. įgaliojimu nustatyta, jog 2011 m. balandžio 11 d. įgaliojimu N. V. įgaliojo N. D. (N. B.) naudotis, valdyti turtą. Nustatyta, jog įgaliojimas galiojo 1 metus (1 t., b. l. 189-191).

2013 m. gruodžio 6 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, jog žemės sklypas su statiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2012 m. balandžio 30 d. priklauso N. V. (1 t., b. 193-195).

Nustatyta, jog VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas el. paštu pateikė visų dokumentų susijusių su N. V. nekilnojamu turtu: (duomenys neskelbtini), turimas kopijas (3 t., b. l. 137-162).

4. Dėl M. V. turto įgijimo apgaule

Kaltinamoji N. B. kalta padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino ir parodė, jog į ją kreipėsi M. V., kuris R. D. priklausančiame žemės sklype turėjo sandėliuką. R. D. norėjo M. V. perrašyti jos žemės sklype esantį sandėliuką, o pastarasis už tai, turėjo R. D. pastatyti naują sandėliuką. 2012 m. liepos mėn. ji su M. V. ir R. D. pasirašė sutartį, UAB „J“ vardu, nes buvo likę keli blankai, o ji į tai neatkreipė dėmesio, ši sutartis ant šių blankų buvo sudaryta per klaidą. Sutartyje buvo nurodyta paslaugos kaina - 800,00 Lt (231,70 Eur) plius topo nuotrauka, todėl M. V. už topo nuotrauką turėjo sumokėti atskirai. Už topo nuotrauką M. V. jai sumokėjo 350,00 Lt (101,37 Eur). Iš M. V. gautus viso 800,00 Lt (231,70 Eur) į UAB „J.“ kasą neįnešė, nes pagal susitarimą turėjo įnešti pelną, šiuo atveju, nebuvo padengtos net jos sąnaudos. Sąmatos dėl pajamų, pelno ir nuostolių nesudarė. Su A. J. buvo susitarusi, jog ji dirba savo darbą savo patalpose, kai reikės padės jam ir už tai pinigų neprašys. UAB „J.“ vadovai žinojo apie sutartį su M. V., ji iš M. V. gautų pinigų neįnešė, nes mokėjo už kabineto nuomą, kanceliarines išlaidas, telefoninias sąskaitas.

Kaltinamoji N. B. parodė, jog pasikonsultavusi su architekte, ji R. D. paaiškino, jog statiniams iki 50 kvadratinių metrų nereikia jokio statybos leidimo. R. D. sandėliuko norėjo iki 80 kvadratinių metrų, kuriam reikalingas projektas. Ji užsakė topo nuotrauką, surado architektę Burkę, išėmė architektūros specialiuosius reikalavimus, iš KVAD - dokumentus. Architektę nuvežę pas M. V. ir R. D., ką pastarieji su architekte kalbėjo, ji nežino. Ji paprastai atlieka paruošiamuosius darbus, t .y. nuveža patvirtinti dokumentus, išimti leidimą ir pan. Šiuo atveju taip ir buvo. Architektė sakė, kad reikia specialiųjų projektavimo sąlygų, po ko, ji savivaldybėje jas gavo. Specialiųjų projektavimo sąlygose buvo parašyta, kad teritorija priklauso paveldo teritorijai, reikia leidimo iš Kultūros vertybių departamento. Kuomet ji pateikė prašymą į KVAD, po 15-20 d. gavo atsakymą, kad ši teritorija priklauso kultūros paveldui, reikia daryti ekspertizes, kurios kainuoja labai brangiai ir ilgai trunka. R. D. buvo labai dėl to nepatenkinta, pradėjo konfliktuoti su architekte, nutraukė sutartį, darbai liko nebaigti. Ji tuo tarpu, su M. V. nebendravo. R. D. buvo sandėliuko savininkė, o M. V. mokėjo už paslaugas. Kartą ji su M. V. susitarė susitikti prie naktinio klubo „Kalifornija“, norėjo jam paaiškinti, dėl kokių priežasčių darbai dar neatlikti. Tačiau nežino, kodėl su M. V. tą kartą nesusitiko. N. B. paaiškino, jog darbų atlikimas sustojo todėl, kad reikėjo ne vien tik suprojektuoti sandėliuką, bet, todėl, kad R. D. minėtą sandėliuką buvo pasistačiusi savavališkai. Buvo paruošta kadastro byla, kurioje matėsi, kad pakeista palėpės konstrukcija ir padidintas užstatymo plotas, R. D. su tuo nesutiko, ji teigė, jog tai nėra paveldas. Ji su M. V. nebendravo, jis būdavo dažniausiai išvažiavęs į užsienį.

Kaltinamoji N. B. parodė, jog iš viso buvo sudarytos dvi sutartys, t. y. 2012 m. liepos mėn. sutartis sudaryta su M. V. UAB „J.“ vardu ir 2012 m. rugpjūčio 3 d. sutartis, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu su R. D.. Sutartis su M. V. turėjo būti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu, o ne UAB „J.“ vardu. A. J. žinojo, kad ji yra sudariusi kelias sutartis, bet pinigų jam nebuvo davusi. Pagal 2012 m. liepos mėn. sutartį turėjo būti suprojektuotas sandėliukas, pagal 2012 m. rugpjūčio 3 d. sutartį – įteisintos savavališkos statybos, t. y. dėl buto rekonstrukcijos, priestato įteisinimo ir įregistravimo registrų centre. Antroje pasirašytoje sutartyje nenurodyta, kad šios dvi sutartys viena be kitos negali būti vykdomos. Sutartyje sudarytoje su R. ir B. D. buvo nurodyta, jog bus paruošti visi dokumentai, kurie reikalingi projektavimui. Iš M. V. gautus 800,00 Lt (231,70 Eur) ji išėmė specialiąsias projektavimo sąlygas, gavo iš KVAD atsakymą. Pagal kurią sutartį buvo išimtos minėtos sąlygos, nežino. Kaltinamoji N. B. prašo išteisinti.

Nukentėjusysis M. V. parodė, jog su kaimynais, t. y. su R. D. ir B. D., norėjo keistis ūkiniais pastatais. Suradęs pagal skelbimą įmonę, paskambino N. B., kuri pasakė, jog dokumentus sutvarkys. Jam, R. D. ir B. D. pasirašius sutartį su N. B., pastarajai davė 800,00 Lt (231,70 Eur) avansą. Pagal sutartį N. B. įsipareigojo R. D. ir B. D. paruošti sandėliuko projektą, kuris vėliau būtų perrašytas jam. Jis neatkreipė dėmesio ar sutartis buvo sudaryta su įmone ar su N. B. kaip fiziniu asmeniu, N. B. atspausdintą sutartį atsivežė su spaudu, po to, surašė tik duomenis. Tai, jog sutartyje nenurodyta jos sudarymo data, neatkreipė dėmesio. Vėliau jis pats važiavo pasidaryti topo nuotrauką, už kurią sumokėjo 350,00 Lt (101,37 Eur). N. B. jam sakė, kad topo nuotraukos kaina įeina į sutarties kainą. Topo nuotrauką elektroninėje erdvėje ir kitus dokumentus paliko savo kaimynams R. ir B. D., tam, kad jie galėtų toliau tęsti darbus. Kuomet suėjo sutartyje nustatytas darbų atlikimo terminas ir dokumentai nebuvo dar sutvarkyti., jis ne kartą skambino N. B., pastaroji sakydavo, kad tai ji, tai jos sūnus serga, dokumentus dar tvarko, reikia palaukti. Kartą susitarė su N. B. susitikti prie naktinio klubo „Kalifornija“, jos laukė 10-15 min., bet ji neatvyko, skambino jai, bet ji neatsiliepė. Šiai dienai darbai pagal sutartį nėra atlikti, dėl dokumentų sutvarkymo kitur nesikreipė. Šiuo metu R. D. minėtą sandėliuką jam parduoda. N. B. savo veiksmais jam padarė 1.150,00 Lt (333,06 Eur) turtinę žalą, tačiau civilinį ieškinį mažina iki 800,00 Lt (231,70 Eur).

Liudytoja R. D. parodė, jog M. V. yra jos kaimynas, per kurį ir susipažino su N. B.. 2012 m. jie išsipirkinėjo kiemus. Jos buto sandėliukas pateko į M. V. teritoriją. M. V. pasiūlė minėtą sandėliuką iš jos nusipirkti, ir pasakė, jog savo teritorijoje galės pasistatyti naują sandėliuką. Ji jam pasakė, jog jei jis paruoš projektą, tuomet bus atsiskaitę. M. V. surado N. B.. Atvažiavusi N. B. sutiko sutvarkyti dokumentus ir paprašė 800,00 Lt (231,70 Eur) avanso, pinigus sumokėjo M. V.. Sėdėdami jos virtuvėje, visi pasirašė sutartį, pagal kurią N. B. įsipareigojo paruošti projektą, M. V. sumokėti už atliktą darbą. Minėti darbai turėjo būti atlikti per tris mėnesius.

Liudytoja R. D. parodė, jog 1996 m. prie daugiabučio namo buvusi prisistačiusi priestatą. 2011-2013 m. prezidentė leido privatizuoti neteisėtas statybas. Kartą ji kreipėsi į N. B., kad pastaroji įteisintų priestatą. Ji susitiko su N. B. ir pasirašė sutartį, pagal kurią N. B. įsipareigojo sutvarkyti reikiamus dokumentus, paruošti projektą ir įteisinti priestatą. Ji N. B. davė 1.500,00 Lt (434,43 Eur). Tačiau šiai dienai, N. B. sutartyje numatytų darbų neatliko, sandėliuko projekto neparuošė, pinigų nei M. V. nei jai, negrąžino. Vėliau sužinojo, kad sandėliukui jokio projekto nereikėjo.

Liudytojas B. D. parodė, jog jie iš kaimyno buvo nusipirkę butą su ūkiniu pastatu. Ūkinis pastatas yra M. V. teritorijoje. Su M. V. susitarė, jog pastarajam atiduoda ūkinį pastatą, o M. V. jiems paruošia projektą naujam ūkiniui pastatui. Tuomet M. V. kreipėsi į N. B., su kuria, jų namuose, pasirašė sutartį. M. V. N. B. sumokėjo 800,00 Lt (231,70 Eur) ar 900,00 Lt (260,66 Eur) avansą. Pagal sutartį N. B. jokių darbų neatliko.

2013 m. lapkričio 5 d. M. V. protokolu-pareiškimu nustatyta, jog M. V. 2012 m. liepos mėnesį, (duomenys neskelbtini), su N. D. (N. B.), kaip UAB „J.“ būsto legalizavimo ir įteisinimo skyriaus vadove, pasirašė planavimo organizatoriaus paslaugų suteikimo sutartį, dėl ūkinio pastato projektavimo, dokumentų ruošimo ir suderinimo, pagal kurią jai sumokėjo 800,00 Lt (231,70 Eur), tačiau N. D. (N. B.) savo įsipareigojimų neįvykdė, pinigų negrąžino (3 t., b. l. 50).

UAB „J.“ sutartimi (sutartis be datos) dėl planavimo organizatoriaus paslaugų suteikimo nustatyta, jog UAB „J.“, atstovaujama Būsto legalizavimo ir įteisinimo skyriaus vadovės N. D. (N. B.), įsipareigojo R. D. ir B. D. suteikti ūkinio pastato žemės sklype suprojektavimo (iki 80 kv.m.), tam reikalingų dokumentų gavimo, paruošimo ir suderinimo paslaugas, paslaugų bendra kaina – 1.000,00 Lt (289,62 Eur), architektui už topo nuotrauką mokama atskirai, preliminarus darbų atlikimo terminas – 2012 m. rugpjūčio 30 d. Nustatyta, jog prierašas rašytas ranka „Pinigus sumoje sumokėjau 800 Lt, M. V.. Pinigus iš M. V. gavau. Parašai (M. V., N. D. (N. B.))“ (2 t., b. l. 182).

Nustatyta, jog VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas el. paštu pateikė visų dokumentų susijusių su nekilnojamu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 170-187, 4 t., b. l. 1-17).

2014 m. kovo 12 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „J.“ buhalterinių dokumentų apžiūros protokolu nustatyta, jog registre „kasa 272 už 2012 m. liepos mėn nėra užfiksuota iš pirkėjo M. V. gauti 800,00 Lt (231,70 Eur) (4 t. b.l. 76-82).

5. Dėl R. S. turto įgijimo apgaule

Kaltinamoji N. B. kalta padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino ir parodė, jog R. S. ir V. M. atėję į agentūrą, adresu (duomenys neskelbtini), pasakė, jog turi žemės sklypą ir namo dalį Palangos mieste, reikia sutvarkyti dokumentus. Pasidomėjus internete ar būtų galima sutvarkyti dokumentus, pastebėjo, kad žemės sklypas yra geltonoje zonoje, klientams paaiškino, jog darbai turės būti vykdomi keliais etapais, reikės architekto, turės būti išmatuotas bei padalintas tarp bendrasavininkų žemės sklypas. R. S. su V. M. jai sumokėjo 2.000,00 Lt (579,24 Eur) avansą. Po to, ji kreipėsi į pažįstamus architektus, kurie apsiimtų tą darbą daryti. Architektai, su kuriais nuolat bendradarbiavo, dėl biurokratijos Palangoje nesiėmė objekto. A. M. rado per internetą. A. M. parodė dokumentus, kuriuos buvo gavusi iš R. S., paaiškino situaciją, aptarė ką ir kaip reikės daryti. A. M. pasakė, kad reikia pasirašyti sutartis su klientais. Kuomet su A. M. apsitarė dėl kainų, terminų, jos telefono numerį davė V. M.. Kurį laiką, A. M. tiesiogiai bendravo su V. M.. Vėliau, jai paskambino A. M. ir V. M., kurios pasakė, kad jos dėl darbų susitarė. Ji sutarties sudarytos tarp R. S., V. M. ir A. M. nematė. Su A. M. buvo sutarta, kad jeigu ji tik savivaldybei rašys prašymą, tai kainuos tik 500,00 Lt (144,81 Eur), jeigu ji gaus sąlygas, ir po to ruoš projektą, tai 500,00 Lt (144,81 Eur) pinigų suma įeis į bendrą kainą. Bendros kainos tada ji nebuvo įvardinusi. Po kelių dienų, ji A. M. davė 500,00 Lt (144,81 Eur), kvito jos neprašė, nes galvojo, kad kvitą gaus V. M.. Kuomet A. M. gavo pinigus, užpildė prašymą ir nuvežė į Palangos miesto savivaldybę. Kuomet buvo gautas atsakymas, visi nustebo, jog Palangos miesto savivaldybė neleido formuoti sklypo. Po to, ji važiavo į Palangos savivaldybę, bendravo su architektais, jiems buvo liepta ruošti dar prašymus. A. M. pamatė, jog darbai gali užtrukti, ir jei jis viską iki galo turės daryti, tai kainuos 8.000,00 Lt (2.316,96 Eur). Apie tai, informavo V. M., kuriai pasakė, jog 8.000,00 Lt (2.316,96 Eur) pinigų suma per didelė, todėl ieško kito architekto. Tuomet rado M. P. iš Kretingos, kuri sutiko darbus atlikti už 5.000,00 Lt (1.448,10 Eur). Užsakovai, t. y. P. S. ir V. M. su architekte M. P. bendravo tiesiogiai. M. P. Palangos savivaldybei rašė prašymus, tačiau jai teigiamas atsakymas taipogi nebuvo duotas, todėl darbas nebuvo pabaigtas. Kaltinamoji N. B. paaiškino, jog žemės sklypo bendrasavininkai taipogi turėjo rašyti raštus, tačiau jiems tas nerūpėjo, žemės nuoma jiems nekainavo, todėl pastarieji buvo nepatenkinti ir nenorėjo dalyvauti šioje veikloje. Detalieji planai, kuriuos būtų reikėję ruošti, labai brangiai kainavo. Ji V. M. sakė, kad turi priimti teritorijų planavimo įstatymą, pagal kurį, Palangos savivaldybė turėjo apmokėti už detaliuosius planus, tačiau įstatymą priėmė gerokai vėliau nei buvo tikėtasi. Ji stengėsi darbus atlikti laiku, bet dėl neaiškių priežasčių, iš Palangos savivaldybės buvo gauti neigiami atsakymai. P. S. sumokėto avanso negrąžino, nes jie neišsiaiškino kiek ji turėtų jiems grąžinti. Ji sutiko, kad darbas iki galo nebuvo nepadarytas, tačiau tuo metu, pinigų P. S. grąžinti neturėjo. P . Steponus su V. M. prašė grąžinti visus sumokėtus pinigus, nors jie žinojo, kad buvo išlaidų. Ji nesutiko grąžinti jiems visų pinigų.

Kaltinamoji N. B. parodė, jog UAB „J.“ nepateikė duomenų, jog 2012 m. kovo 19 d. sutartis neįvykdyta, nors su šia bendrove, 2012 m. balandžio 2 d., nutraukė darbo santykius. UAB „J.“ įsipareigojimų pagal šią sutartį neperėmė, galvojo, kad tą darbą pabaigs iki galo pati, perrašys VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Į UAB „J.“ kasą, iš R. S. 2.000,00 Lt (579,24 Eur) gautus pinigus neįnešė, nes iš jų 500,00 Lt (144,81 Eur) sumokėjo A. M. avansą. Pagal šią sutartį išlaidų sąmatos nesudarė, nes negalėjo pagrįsti kiek kartų važiavo į Palangą susitikti su architektais.

Kaltinamoji N. B. paaiškino, jog prieš sudarant sutartį, visuomet iš klientų būdavo paimami avansai. Sutartys būdavo su preliminariais terminais, nes jeigu būdavo kas neaišku, eidavo konsultuotis. Projektavimo darbų terminai skaičiuojami pusmečiais, keičiasi įstatymai, todėl iš anksto negali pasakyti kiek darbai gali užtrukti. Su projektuotojais, registro duomenų ir topo nuotraukų rengėjais, prieš teikiant tokio pobūdžio paslaugas, raštinių sutarčių nesudarydavo, nes jos buvo nereikalingos. Darbų užsakymui įgaliojimo nereikėjo, pažymą galėjo užsakyti internetu. Paimdama pinigus iš klientų, jiems pateikdavo informaciją, kad šiuos dokumentus rengs kiti asmenys. Ji pati topo nuotraukų ir kadastrinių matavimų bylų neruošdavo. Pinigų paėmimas iš asmenų, prašančių jos paslaugų, buvo už darbo organizavimą. Klientas visada žinojo, kad ji kreipsis į kitus asmenis. Kaltinamoji N. B. prašo išteisinti.

Nukentėjusysis R. S. parodė, jog su sugyventine V. M., 2012 m. kovo 19 d., adresu (duomenys neskelbtini), sudarė sutartį su N. B., pagal kurią, N. B. įsipareigojo atlikti išmatavimo, išregistravimo, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo tarp bendrasavininkų, darbus. Jis norėjo, kad N. B. sutvarkytų žemės sklypo dokumentus, tikėjosi, kad ji padarys geodezinius matavimus, padalins sklypą. Minėtą sutartį N. B. pasirašė kaip UAB „J.“ atstovė, jai buvo sumokėtas 2.000,00 Lt (579,24 Eur) avansas grynaisiais, pinigų sumokėjimo faktą patvirtinančio dokumento N. B. nedavė. Sutartyje numatytų darbų atlikimo terminas - 2012 m. rugsėjo 30 d. Jis su N. B. buvo nuvažiavęs pas architektę A. M., kuri prašė sumokėti 500,00 Lt (144,81 Eur). Jis N. B. paprašė, kad šią sumą sumokėtų ji, kadangi jai buvo sumokėtas 2.000,00 Lt (579,24 Eur) avansas. Ar N. B. sumokėjo architektei, nežino. A. M. dokumentų nesutvarkė, kadangi Palangos miesto savivaldybė nedavė leidimo. Vėliau, N. B. supažindino su kita architekte M. P., esančia Kretingoje. Nukentėjusysis R. S. parodė, jog kuomet suėjo sutartyje nustatytas terminas, V. M. kreipėsi į N. B., pastaroji į telefoninius skambučius neatsiliepė, į telefoninius pranešimus, atsakydavo. N. B. darbų neatliko, pinigų negrąžino, tik grąžino dokumentus, jo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra 2.000,00 Lt (579,24 Eur). Visus dokumentus pilnai paruošė O. K. įmonė.

Liudytoja V. M. parodė, jog 2012 m. kovo 19 d., nuvažiavę kartu su vyru R. S., adresu (duomenys neskelbtini), su N. B. sudarė sutartį dėl planavimo organizatorius paslaugų suteikimo. N. B. pasirašė kaip UAB „J.“ atstovė. Sutartis buvo pasirašyta tarp jos vyro P. S. ir N. B.. P. S. N. B. sumokėjo pinigus. Jie N. B. prašė, kad ji žemės sklypą atskirtų nuo bendrasavininkų, sudarytų sklypo planą ir priduotų dokumentus patvirtinimui. N. B. pagal sutartį darbus įsipareigojo atlikti iki 2012 m. rugsėjo 30 d. N. B. liepė važiuoti pas architektę A. M., pas kurią buvo parašytas prašymas, tačiau jis buvo atmestas. Kodėl buvo atmestas prašymas ji nežino, A. M. paaiškino, kad sekantys darbai kainuos brangiau, tokia sąlyga jų netenkino. N. B. sakė, jog A. M. sumokėjo 500,00 Lt (144,81 Eur), bet įrodymų patvirtinančių pinigų sumokėjimą nėra. Vėliau rekomendavo kitą architektę M. P., kuri rašė apie penkis prašymus ir už tai, iš jų neėmė pinigų, tačiau darbai rezultatų nedavė. Nebuvo galimybių atsiskirti žemės sklypo nuo bendrasavininkų. Su N. B. bendraudavo telefonu, vėliau rašydavo telefoninius pranešimus. Kuomet jai skambindavo, klausdavo kokie darbai atlikti, pastaroji sakydavo, kad tai jos mama serga, teta mirė, pati serga, išvažiavusi, neturi laiko. N. B. apie 2.000,00 Lt (579,24 Eur) sumokėto avanso panaudojimą jokių duomenų neprašė. N. B. ieškojo ir darbo vietoje, tačiau ten buvę žmonės sakė, kad N. B. yra pabėgusi. Suėjus sutartyje nustatytam darbų atlikimo terminui, N. B. pareikalavo pinigų, siuntė jai savo banko sąskaitos numerį, kadangi pastaroji jokių darbų neatliko. Rašė raštą UAB „J.“ direktoriui dėl pinigų grąžinimo, jam skambino, tačiau jis sakė, kad N. B. pas jį nebedirba, o jis šioje situacijoje ne prie ko. N. B. susitikti nenorėjo, žadėjo pervesti pinigus, bet nepervedė. Tą kartą N. B. buvo iš bendros sumos išskaičiavusi 500,00 Lt (144,81 Eur) pinigų sumą, ji su tuo sutiko, kadangi norėjo kuo greičiau atgauti pinigus, kurie buvo skolinti. Tačiau su išskaičiuota 500,00 Lt (144,81 Eur) pinigų suma, ji šiuo metu nesutinka.

Liudytoja M. P. parodė, jog ji N. B. minėjo, kad jos paslaugų kaina 5.000,00 Lt (1.448,10 Eur). Kartą N. B. į ją kreipėsi dėl žemės sklypo detaliojo plano parengimo, adresu (duomenys neskelbtini). Ji buvo atvykusi, davė jai dokumentus, po to, tiesiogiai su ja bendravo žemės sklypo savininkai, t. y. P. S. ir V. M.. Su pastaraisiais buvo sutarta, jog, kuomet bus pradėti žemės sklypo detaliojo plano darbai, tuomet jai bus sumokėti pinigai. Su N. B. ji daugiau nebendravo, sutarties su ja dėl paslaugų atlikimo sudaryta nebuvo Ji su žemės sklypo savininkais apie tris kartus rašė raštus Palangos miesto savivaldybei. Tačiau darbo, ji neatliko, kadangi minėtu adresu nebuvo galima daryti detalaus plano, toks buvo Palangos miesto savivaldybės atsakymas. Paslauga dėl leidimo išdavimo yra mokama, bet pinigų ji neėmė. Jei būtų buvęs išduotas leidimas, po ko, būtų vykę tolimesni darbai, tuomet būtų buvę jie apmokėti. Kuomet užsakovai keletą kartų gavo neigiamus atsakymus, jie kreipėsi į kitą įmonę, buvo atlikti darbai, kurių ji negalėjo atlikti.

Liudytoja A. M. nurodė detaliai ir tiksliai aplinkybių neprisimenanti, kadangi praėjo pakankamas laiko tarpas, tačiau visa apimtimi patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (3 t., b. l. 74-75).

2013 m. lapkričio 21 d. R. S. protokolu-pareiškimu nustatyta, jog 2012 m. kovo 19 d, adresu (duomenys neskelbtini), R. S. pasirašė sutartį „Dėl planavimo organizatoriaus paslaugų suteikimo“ su UAB „J.“ vadove N. D. (N. B.), R. S. N. B. sumokėjo 2.000,00 Lt (579,24 Eur) avansą, iki šios dienos darbai neatlikti, pinigai negrąžinti (3 t., b. l. 61).

2012 m. kovo 19 d. sutartimi dėl planavimo organizatoriaus paslaugų suteikimo nustatyta, jog UAB „J.“, atstovaujama Būsto legalizavimo ir įteisinimo skyriaus vadovės N. D. (N. B.), įsipareigojo S. R. atlikti paslaugas: išmatuoti, įregistruoti ir padalinti žemės sklypus (duomenys neskelbtini), tarp bendraturčių, paslaugos bendra kaina 2.500,00 Lt (724,05 Eur), tretiesiems asmenims mokama atskirai (3 t., b. l. 62).

2013 m. gruodžio 6 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, jog R. S. nuosavybės teise nuo 2004 m. rugsėjo 3 d. priklauso statiniai, adresu (duomenys neskelbtini). (3 t., b. l. 77-78).

2014 m. kovo 12 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų apžiūros protokolo nustatyta, jog registre „kasa už 2012 m. kovo mėn.“ nėra užfiksuoti iš pirkėjo R. S. gauti 2.000,00 Lt (579,24 Eur) (4 t., b. l. 76-82).

6. Dėl A. V. turto įgijimo apgaule

Kaltinamoji N. B. kalta padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino ir parodė, jog A. V. kreipėsi į ją, su leidimu rekonstruoti ir paruoštu projektu, norėdamas įteisinti lodžijos rekonstrukciją. Su pastaruoju, 2012 m. rugsėjo 5 d., VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašė sutartį. Pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įstatus, įstaiga turėjo teisę teikti paslaugas nurodytas sutartyje, t. y. atlikti įteisinimo ir registravimo paslaugas. Sutarties pasirašymo metu, A. V. sumokėjo jai 500,00 Lt (144,81 Eur) ar 600,00 Lt (173,77 Eur) avansą ir pasakė, kad jo kaimynei reikia taipogi įteisinti lodžiją. Užsakė dvi kadastrinių matavimų bylas, jos buvo paruoštos. Nuvykus į Klaipėdos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių (toliau - Statybos inspekcija), pridavė kadastrinių matavimų bylą, užpildytą deklaraciją ir A. V. lodžijos projektą CD diske. Tuo metu, neseniai į darbą buvo priimtas S. G., kuris pagal išsilavinimą yra architektas. S. G. deklaracijoje užkliuvo tai, jog buvo nurodyta ne kapitalinis remontas, o rekonstrukcija, jis paprašė, kad registracijos knygoje ateitų pasirašyti pats A. V., po to, dokumentai buvo atmesti ir liepta juos ištaisyti. Ji iš A. V. vėl pasiėmė minėtus dokumentus ir dar kartą nuėjo konsultuotis į Statybos inspekciją. Jai pavyko Statybos inspektoriams įrodyti, kad šiuo atveju yra kapitalinis remontas, kadangi lodžija yra tuomet, jei ji apšildoma, o ne apšiltintas balkonas. Statybos inspekcijos darbuotojai jai patarė palaukti iki tol, kol S. G. nebudės, tada dokumentus priims ir patvirtins. Vėliau, ji minėtus dokumentus nunešė į Statybos inspekciją. Kuomet dokumentai buvo tinkamai užpildyti ir priduoti, A. V. jai primokėjo, sutartyje numatytos 800,00 Lt (231,70 Eur) paslaugos kainos, likutį. Kvitai už A. V. sumokėtus pinigus buvo išrašyti du kartus, kodėl buhalterinėje apskaitoje nėra 300,00 Lt (86,89 Eur) sumai kasos pajamų orderio ir, ar dokumentai buvo perduoti buhalterei, ji nežino. Už buhalterinės apskaitos organizavimą tuo metu atsakinga buvo ji.

Kaltinamoji N. B. parodė, jog kuomet A. V. paprašė grąžinti dokumentus, ji jam pasakė, jog dokumentai yra Statybos inspekcijoje ir liepė ten nueiti bei pasirašyti registracijos knygoje. Statybos inspektorė trijų dienų laikotarpyje turėjo patvirtinti pateiktą deklaraciją, tačiau A. V. nuėjęs į Statybos inspekciją dokumentus atsiėmė. Pagal sutartį pasirašytą su A. V., ji atliko visus darbus., atvežė Kadastro darbuotoją, paruošė kadastrinių matavimų bylą, nuskanavo projektą, užpildė deklaraciją, iš dviejų kartų dokumentus pridavė į Statybos inspekciją. Kiekvienu atveju Kadastras išduoda kvitus, jų suma būna skirtinga. Kiek sumokėjo už kadastrinių matavimų bylą, nepamena. Kaip buhalterinėje apskaitoje įrodyti ir užfiksuoti duomenis dėl patirtų sąnaudų, kadangi savo automobiliu vežė Kadastro darbuotoją į objektą, nežino, ir, ar įstaigos buhalterinėje apskaitoje yra užregistruota skola A. V., taipogi nežino. Su Kadastro darbuotoja dėl darbų pasirašyti sutarties neįmanoma, nes pastaroji kviečiama internetu tik pagal oficialius užklausimus. Kokiu būdu Kadastro darbuotoja įteikė kadastrinių matavimų bylą, nepamena. Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išraše turėtų atsispindėti, kad išduota kadastrinių matavimų byla. Iš viso padaromi du egzemplioriai, kurių vienas lieka Kadastre, kitas išduodamas klientui. Jei 2013 m. gruodžio 6 d. išraše tokių duomenų nėra, gali būti, jog minėta byla nebuvo registruota.

Kaltinamoji N. B. paaiškino, jog apie metus ar pusantrų metų laiko neatsiliepdavo į telefoninius skambučius, todėl, kad jautėsi prastai, sirgo. Į telefoninius skambučius taipogi neatsiliepdavo ir tuomet, kai Statybos inspekcijoje laukdavo eilėse. Ji žinojo, kad sutvarkys visus A. V. dokumentus. Su A. V. pasirašyta sutartis, nebuvo pilnai įvykdyta todėl, kad A. V. iš Statybos inspekcijos atsiėmė dokumentus. A. V. sumokėtus 800,00 Lt (231,70 Eur) panaudojo savo darbui ir veiklai vykdant sutartį. Kaltinamoji N. B. prašo išteisinti.

Nukentėjusysis A. V. parodė, jog eidamas, adresu Kauno g., ir pastebėjęs reklaminį skelbimą su tekstu, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įteisina pastatus, užėjo į minėtos įstaigos biuro patalpas, kuriose buvo N. B.. 2012 m. rugsėjo 5 d. su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktorės N. B., sudarė sutartį, pagal kurią, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo įteisinti lodžiją, adresu (duomenys neskelbtini). Lodžija buvo padaryta savivaldybės leidimu, architektas ją buvo išmatavęs, reikėjo tik įteisinti. Sutartyje numatyta paslaugos kaina 800,00 Lt (231,70 Eur). Sutarties pasirašymo metu, jis N. B. sumokėjo 300,00 Lt (86,89 Eur) avansą, pastaroji išrašė kvitą. N. B. įsipareigojo sutartyje numatytus darbus atlikti iki 2012 m. lapkričio 15 d. N. B. jis perdavė reikiamus dokumentus. 2012 m. lapkričio 17 d. jam paskambino N. B. ir liepė atvažiuoti į Statybos inspekciją pasirašyti dokumentus. Atvažiavęs į nurodytą vietą, pasirašė dokumentus, kuriuos N. B. ten juos ir pridavė, po to, išėjus į lauką ir nuėjus prie automobilio, N. B. už dokumentų tvarkymą paprašė dar primokėti 500,00 Lt (144,81 Eur), tačiau kvito neišrašė, nes sakė, jog su savimi jo neturi, nurodė, jog jei reikia kvito, jis gali atvažiuoti į įstaigos patalpas ir pasiimti. Po kelių dienų, iš Statybos inspekcijos atėjo laiškas, kuriame buvo nurodyta, jog dokumentai, kurie buvo pateikti Statybos inspekcijai yra netvarkingi, po ko, jis atsiėmė dokumentus. Vėliau atvažiavo N. B., pasakė, kad kažko nepabaigė, pasiėmė visus dokumentus ir žadėjo paskambinti. Po to, jis N. B. skambino ne kartą, tačiau ji neatsiliepė. Nuvažiavus į įstaigos patalpas, durys buvo užrakintos, patalpos tuščios, baldų jose nebuvo. N. B. jam rašė pranešimus, kuriuose teigdavo, kad viskas bus gerai. Jis N. B. prašė grąžinti dokumentus, tačiau ji jam jų negrąžino. Vėliau dokumentus jis rado Statybos inspekcijoje ir iš ten juos atsiėmė. Statybos inspekcijoje bendravo su R. Š., kuri jam pasakė, jog buvo atėjusi N. B. įdavė dokumentus ir liepė juos sutvarkyti. Statybos inspekcija dokumentus tik priima, tačiau jų netvarko. Kuomet jis atsiėmė iš Statybos inspekcijos atsiėmė dokumentus, pamatė, jog visi dokumentai buvo ruošti tik jo, N. B. nebuvo paruošusi nė vieno dokumento. Šiuo metu dokumentai yra pas jį, lodžija nėra įteisinta, nes to padaryti nėra įmanoma. Nukentėjusysis A. V. paaiškino, jog N. B. buvo tik nuvažiavusi į Statybos inspekciją, tačiau jokių kitų darbų ji neatliko, pinigų jam negrąžino, jo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra 800,00 Lt (231,70 Eur).

Liudytojas S. G. parodė, jog šiuo metu jis dirba Kultūros paveldo inspektoriumi Vilniuje. Kartą, jam dirbant Klaipėdos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje, 2012 m. lapkričio 22 d., į jį kreipėsi N. B. norėdama pateikti prašymus ir užregistruoti deklaracijas. Nukentėjusysis A. V. taipogi buvo atvykęs. Jam buvo keista tai, jog A. V. su N. B. sudarė sutartį, tačiau neparašė jai įgaliojimo. Jis N. B. paprašė pateikti įgaliojimą arba liepė anuliuoti pateiktus prašymus. 2013 m. vasario 6 d. N. B. dar kartą kreipėsi su analogišku prašymu, tačiau šį kartą pas kitą darbuotoją, bet nežino, ar N. B. turėjo įgaliojimą.

Liudytojas S. G. parodė, jog N. B. pateiktą prašymą būtų patenkinęs, jei būtų turėjęs tokią teisę, kadangi buvo atliktas kapitalinis remontas, tačiau poskyrio vedėja liepė minėtus dokumentus grąžinti ir antrą kartą juos pateikti, nurodant kitą statybos rūšį, kaip rekonstrukciją. A. V. apie tai buvo informuotas, dokumentai jam grąžinti. Jo nuomone, N. B. dokumentuose buvo nurodžiusi teisingą statybos rūšį ir pateikusi reikiamus dokumentus.

2013 m. vasario 11 d. A. V. pareiškimu nustatyta, jog A. V. 2012 m. rugsėjo 5d., kreipėsi į N. D. (N. B.) dėl tarpininkavimo, įteisinant lodžiją, adresu (duomenys neskelbtini), ir visos reikalingos dokumentacijos įteisinimui sutvarkymo, sudarė sutartį ir N. B. sumokėjo 300,00 Lt (86,89 Eur) avansą bei 2012 m. lapkričio 17 d. sumokėjo dar 500,00 Lt (144,81 Eur) be jokio kasos pajamų orderio, nes N. D. (N. B.) teigė, jog neturi su savimi pasiėmusi kasos pajamų orderių blankų. Nustatyta, jog N. D. (N. B.) jokių sutartyje numatytų darbų neatliko, paimtų pinigų negrąžino, skambinant telefonu neatsiliepia, darbo vietoje jos nėra (2 t., b. l. 125).

2012 m. rugsėjo 5 d. sutartimi dėl planavimo organizatoriaus paslaugų suteikimo nustatyta, jog VšĮ “ (duomenys neskelbtini) ” direktorė N. D. (N. B.) įsipareigojo A. V. suteikti lodžijos įrengimo įteisinimo ir įregistravimo kadastre, tam reikalingų dokumentų gavimo, paruošimo ir suderinimo paslaugas, bendra paslaugos kaina 800,00 Lt (231,70 Eur), papildomai primokant už paslaugas trečiosioms šalims, preliminarus darbo atlikimo laikas – 2012 m. lapkričio 15 d. (2 t., b. l. 126).

2012 m. rugsėjo 5 d. kasos pajamų orderio kvitu nustatyta, jog 2012 m. rugsėjo 5 d. N. D. (B.), kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovė, iš A. V. gavo 300,00 Lt (86,89 Eur), už tarpininkavimo paslaugas įteisinant lodžiją, esančią (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog kasos pajamų orderyje nėra įrašytas jo numeris (2 t., b. l. 127).

2013 m. balandžio 9 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštu Nr. (16.19)-2D-5440, nustatyta, jog N. D. (N. B.) prisistadydama A. V. įgaliotu asmeniu 2013 m. vasario 6 d. kreipėsi į skyriaus vyr. specialistę R. Š. su prašymu užregistruoti deklaraciją apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), statybos kapitalinio remonto užbaigimą. Nustatyta, jog prašymas buvo pateiktas su trūkumais, po dviejų dienų į skyrių atvyko pareiškėjas ir atsiėmė dokumentus (2 t., b. l. 135-144, 147-148).

Nustatyta, jog VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas el. paštu pateikė visų dokumentų susijusių su A. V. nekilnojamu turtu: (duomenys neskelbtini), turimas kopijas (3 t., b. l. 163-168).

2013 m. vasario 11 d. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo raštu Nr. (4.8.)IJ-373 nustatyta, jog VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas pateikė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), juridinių asmenų registro dokumentų byloje, esančių, visų turimų dokumentų kopijas, iš kurių nustatyta, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. gegužės 15 d. įregistruota juridinių asmenų registre, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), steigėja ir dalininkė S. B., direktoriai; iki 2012 m. birželio 4 d. – N. D. (N. B.), nuo 2012 m. birželio 4 d. – A. B. (4 t., b. l. 51-67).

2013 m. vasario 25 d. Klaipėdos apskrities VMI raštu (18.17)D2-1243 nustatyta, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini) ‘ laikotarpyje nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki 2013 m. sausio 30 d. mokestiniai patikrinimai nebuvo atliekami, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nėra PVM mokėtojas, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ metinės pelno mokesčio deklaracijos ir finansinės atskaitomybės už 2012 metus neteikė, nes 2013 m. gegužės 31 d. pateikė prašymą laikinai atleisti nuo mokesčio deklaracijos pateikimo (4 t., b. l. 69, 71).

2014 m. vasario 25 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, jog UAB „OGSB“ sprendimai pateikė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus (4 t., b. l. 74-75).

2014 m. kovo 12 d. apžiūros protokolu nustatyta, jog buvo apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai. (4 t., b. l. 76-82).

2014 m. kovo 12 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „J.“ buhalterinių dokumentų apžiūros protokolu nustatyta, „Suvestinė pagal kontragentus“ už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. vasario 20 d. (pagal sąskaitą 413), užregistruotas A. V. įsiskolinimas (kreditas) 300,00 Lt (86,89 Eur), registre „Kasos knyga“ yra 2012 m. rugsėjo 5 d. įrašas pagal 2012 m. rugsėjo 5 d. kasos pajamų orderį, mokėtojas A. V., mokėjimo paskirtis - pagal 2012 m. rugsėjo 5 d. sutartį, sumokėjo 300,00 Lt (86,89 Eur) (4 t., b. l. 76-82).

Motyvuojamoji dalis

Motyvai

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog N. B. savo kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu. N. B. kategoriškai neigė ne tik apgaule įgijusi svetimą J. ir A. V., P. G., V. D., M. V., R. S. ir A. V. turtą, bet ir turėjusi tokį tikslą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje įtvirtinta nusikalstamos veikos – sukčiavimo - sudėtis, kurios požymių visuma ir lemia nusikalstamos veikos konstatavimą. Šios bylos kontekste svarbus dviejų esminių požymių – tyčios ir apgaulės – konstatavimas, aiškinimas ir aplinkybių, atskleidžiančių šiuos požymius, vertinimas. Sukčiavimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, be to, būtinas sudėties požymis yra veikos padarymo būdas – apgaulė. Kaltininkas turi turėti tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335/2010; 2K-633/2012).

Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą, taip pat teisės disponuoti turtu, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010).

Viena apgaulės formų – piktnaudžiavimas pasitikėjimu – yra tada, kai kaltininkas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje numatytas veikas (pvz., paimamas avansas už darbus, kurių kaltininkas neketina atlikti, kas svarbu šios bylos aspektu) padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais pasitikėjimo pagrindą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-507/2012).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje nurodytos veikos - svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas panaudojant apgaulę - dažnai susijusios su sutartiniais santykiais. Tokiu būdu, pagal susiklosčiusią teismų praktiką, tokiais atvejais būtina spręsti, ar tokios veikos peržengė civilinių santykių ribas ir ar kaltininkui būtina taikyti baudžiamąją atsakomybę už jų padarymą. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis, turtas (ar turtinė teisė), gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe ir civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir, atkreiptina, jau šio sandorio metu turint tyčią nevykdyti savo prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Taigi, sprendžiant, ar civilinių sutarčių neįvykdymo atveju kartu su civiline taikytina ir baudžiamoji atsakomybė, teismų praktikoje vadovaujamasi esminės apgaulės, kuri naudojama įtraukiant asmenį į jam žalingą sandorį, kriterijumi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-23/2004, 2K-113/2004, Nr. 2K-133/2010).

1. Dėl J. V. ir A. V. turto įgijimo apgaule

Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog kaltinamoji N. B., būdama UAB „Butė“ direktorė, 2010 m. liepos 20 d., UAB „B.“ patalpose, (duomenys neskelbtini), UAB „Butė“ vardu su J. V. sudarė planavimo organizatoriaus paslaugų suteikimo sutartį dėl sodo namo (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo, projektavimo sąlygų gavimo sodo namui, sodo namo pridavimo. Bylos medžiaga nustatyta, jog teisminio nagrinėjimo metu UAB „B.“ darbuotojos, tiek UAB „B.“ vadybininkė liudytoja R. J., tiek ir UAB „B.“ administratorė liudytoja S. M. D. analogiškai viena kitai parodė, jog UAB „B.“ vykdė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos paslaugas, tuo tarpu nekilnojamojo turto planavimo, projektavimo, jo įteisinimo, legalizavimo paslaugoms atlikti, sutartis išimtinai sudarydavo tik direktorė kaltinamoji N. B., kuri ir buvo atsakinga už tokių sutarčių duomenų įtraukimą į bendrovės buhalterinę apskaitą ir tinkamą sutarčių įvykdymą. Ikiteisminio tyrimo metu J. V. parodė, jog sutarties pasirašymo metu ji N. B. sumokėjo 1.800,00 Lt (521,32 Eur) avansą. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. V. nurodė ir tai, jog kvito, patvirtinančio avansinį mokėjimą, N. B. neišrašė, apie gautus pinigus pažymėdama tik sutartyje, parašydama - „2010 m. liepos 20 d. pinigus sumoje 1.800,00 Lt, gavau“ ir pati joje pasirašydama. Taigi, akivaizdu, jog N. B., būdama atsakinga už sutarčių duomenų įtraukimą į bendrovės buhalterinę apskaitą, iš J. V. gauto 1.800,00 Lt (521,32 Eur) avanso apskaitos dokumentais nepagrindė ir bendrovės apskaitą tvarkančiai B. L. jų nepateikė, dėl ko, 2011 m. gegužės 9 d. bendrovei iškėlus bankroto bylą, į kreditorių sąrašą duomenys apie J. ir A. V. sumokėtą avansą nebuvo įtraukti. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog N. B. dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų atlikimo iš tiesų kreipėsi į UAB „Kartografiniai projeketai“, į A. V.. Nustatyta ir tai, jog A. V. reikiamą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą buvo suformavęs. Vienok baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta ir kita reikšminga aplinkybė - N. B. šias paslaugas A. V. nesumokėjo, ko pasėkoje byla N. B. nebuvo perduota, byla liko pas A. V..

N. B., ginčydama jai pareikštus kaltinimus, nurodė, jog darbo pagal 2010 m. liepos 20 d. pasirašytą su J. ir A. V. sutartį ji laiku negalėjo baigti, kadangi J. ir A. V. išvyko į Angliją, ir nebuvo galimybės su jais susiekti. Tačiau tokie kaltinamosios argumentai vertintini kritiškai, tik kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir atmestini. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog iš tiesų 2010 m. rugsėjo mėn. J. ir A. V. iš Lietuvos Respublikos išvyko į Jungtinę Karalystę, apie savo išvykimą N. B. neinformavę ir ir jokių kontaktinių duomenų N. B. nepalikę. Vienok, ši aplinkybė N. B. kaltės, pareikštų kaltinimų ribose, savaime neeliminuoja. Baudžiamosios bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, jog 2012 m. į N. B. kreipėsi įgaliotas J. ir A. V. asmuo Z. B.. Nustatyta ir tai, kad N. B., neabejotinai žinodama, jog už sutarties su J. ir A. V. vykdymui reikalingos kadastrinių matavimų bylos suformavimą A. V. ji nesumokėjo, vienok Z. B. nurodė, jog darbai baigiami atlikti ir, kad baigiamiesiems darbams atlikti reikalingi papildomi pinigai, dėl ko, 2012 m. gegužės 10 d., dėl planavimo organizatoriaus paslaugų suteikimo, tik jau UAB „J.“ vardu, kaip įteisinimo ir legalizavimo skyriaus vadovė, ji sudarė sutartį su J. ir A. V. įgaliotu asmeniu Z. B.. Tuo tarpu, kaip baudžiamosios bylos medžiaga, bei UAB „J.“ direktorių A. J. ir G. Š. parodymais nustatyta - UAB „J.“ įteisinimo ir legalizavimo skyriaus nebuvo, N. B. UAB „J.“ dirbo vadybininke. Maža to, nuo 2012 m. balandžio 2 d. N. B. iš minėtos bendrovės buvo atleista, be to, ir UAB „J.“ nebuvo perėmusi įsipareigojimų iš bankrutavusios UAB „B.“, pagal 2010 m. liepos 20 d. UAB „B.“ vardu su J. V. sudarytą sutartį. Pažymėtina ir tai, jog N. B. faktą, kad Z. B. yra įgaliotas J. ir A. V. asmuo, neabejotinai žinojo. Be to, baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta ir tai, jog N. B. sudariusi sutartį su Z. B., iš pastarosios paėmė: 2012 m. gegužės 10 d. - 1.000,00 Lt (289,62 Eur), 2012 m. gegužės 29 d. – 500,00 Lt (144,81 Eur) avansus, tačiau, akip vėlgi objektyviai nustatyta, UAB „J.“ vardu kasos pajamų orderių neišrašė, duomenų UAB „J.“ apie įvykusias ūkines operacijas ir įvykius pagal 2012 m. gegužės 10 d. sutartį nepateikė, ir iš Z. B. gautų 1.500,00 Lt (434,43 Eur) į UAB „J.“ kasą neįnešė. Atkreiptina, jog pati kaltinamoji N. B. teisminio nagrinėjimo metu neneigė, kad aplaidumo faktų, dėl dokumentų apskaitymo buhalterinėje apskaitoje, galėjo būti.

Šios veikos aspektu, pažymėtina, jog N. B., žinodama, kad A. V. jau yra suformavęs kadastrinių matavimų bylą, už kurią tik reikia sumokėti, gavusi iš Z. B. pinigus sutarties vykdymui, A. V. vis tiek nesumokėjo, ir kadastrinių matavimų bylos neatsiėmė. Kaltinamoji šias aplinkybes motyvuoja tuo, kad A. V. tuo metu sirgo ir darbo baigti negalėjo, ir dėl bylos suformavimo kreipėsi į kitą asmenį - R. S., tačiau vėlgi, ir šiuo atveju, kai darbai buvo atlikti, N. B. už paslaugas vėl neapmokėjo, dėl ko byla vėlgi jai nebuvo perduota. Pažymėtina ir tai, kad per dviejų sutarčių dėl sodo sklypo įteisinimo pagrindu N. B. iš J. ir A. V. gavo 3.300,00 Lt (955,75 Eur) avansą, tačiau nei vienu atveju nesumokėjo nei už kadastrinių matavimų bylos suformavimą, nei pati neatliko jokių kitų sutartyse numatytų paslaugų, ir nepateikė nei nukentėjusiesiems, nei ikiteisminio tyrimo metu jokių išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Tiek ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji J. ir A. V., tiek teisminio nagrinėjimo metu jų atstovė liudytoja Z. B. parodė, jog N. B. vengė bendrauti, sutartu laiku su nukentėjusiaisiais nesusitikdavo, ir pinigų jiems negrąžino. Atkreiptina, jog N. B., būdama atsakinga už prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą, per visą sutarčių galiojimo laikotarpį, ne tik, kad nevykdė prisiimtų J. ir A. V. įsipareigojimų, tačiau, net ir piktnaudžiavo J. ir A. V. pasitikėjimu, juos klaidino dėl prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo, jų užbaigimo, dėl ko pastarieji tuo tikėdami, nesikreipė į kitus asmenis dėl dokumentų sutvarkymo, o tuo tarpu jų nekilnojamas turtas buvo parduotas iš varžytinių.

Vertinant išdėstytą, akivaizdu, jog kaltinamoji N. B., suvokdama savo padėtį, tai jog 2010 m. liepos 20 d. pasirašiusi su J. V. planavimo organizatoriaus paslaugų suteikimo sutartį, nesumokėjusi už kadastrinių matavimų bylos suformavimą nei A. V., nei pati neatlikusi jokių kitų sutartyje numatytų paslaugų, tikslingai ir tyčia tarėsi su nukentėjusiosios įgaliotu asmeniu Z. B., su pastarąja pasirašant 2012 m. gegužės 10 d. sutartį, po ko, vėl gi nesumokėjo už kadastrinių matavimų bylos suformavimą nei R. S., nei pati neatliko jokių kitų sutartyje numatytų paslaugų, to pasėkoje apgaule savo naudai įgyjant svetimą J. ir A. V. priklausantį turtą – 3.300,00 Lt (955,75 Eur), kuriuos panaudojo išimtinai tik savo asmeninėms reikmėms. Šių konstatuotų aplinkybių visuma neabejotinai suponuoja, jog savo veiksmų neteisėtumo esmę N. B. neabejotinai suprato, ir dargi, neabejotinai norėjo taip veikti.

Vertinant išdėstytą, objektyviai konstatuotina, jog kaltinamosios N. B. kaltė padarius šią jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta visa apimtimi. Kaltinamosios nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, jog kaltinamoji N. B. apgaule įgijo svetimą J. ir A. V. priklausantį turtą – 3.300,00 Lt (955,75 Eur).

2. Dėl P. G. turto įgijimo apgaule

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog N. B., būdama UAB „B.“ direktorė, 2010 m. rugpjūčio 26 d., UAB „B.“ patalpose, (duomenys neskelbtini), su P. G. UAB „B.“ vardu sudarė sutartį dėl planavimo organizatoriaus paslaugų suteikimo, kuria įsipareigojo iki 2010 m. gruodžio 26 d. suteikti paslaugas dėl buto - (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projekto paruošimo, leidimo, suderinimo. (Nustatyta, jog kaltinamajame akte dėl techninės klaidos nurodytas adresas (duomenys neskelbtini)). Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog minėtos sutarties pagrindu N. B. iš P. G. gavo 1.000,00 Lt (289,62 Eur) avansą bei buto dokumentus. Vienok, baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta ir tai, kad gautiems iš P. G. 1.000,00 Lt (289,62 Eur) N. B. kasos pajamų orderio neišrašė, duomenis apie pinigų sumokėjimą pažymėjo tik sutartyje, dėl ko, logiška, duomenys apie gautas iš P. G. pajamas į bendrovės buhalterinę apskaitą nebuvo įtraukti, dėl to 2011 m. gegužės 9 d. bendrovei iškėlus bankroto bylą, į kreditorių sąrašą P. G. kaip kreditorius nebuvo įtrauktas.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu P. G., tiek teisminio nagrinėjimo metu A. G. analogiškai ir nuosekliai bei kategoriškai parodė, jog jokių įsipareigojimų pagal minėtą sutartį N. B. ne tik neatliko, be t ir pinigų jiems negrąžino, be to, akivaizdžiai vengė bendrauti.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog N. B. su P. G. sudarytoje sutartyje buvo nurodyta atkreiptina bendra N. B. ir architekto paslaugų kaina – 3.000,00 Lt (868,86 Eur). Nustatyta, jog architektas T. B. pas P. ir A. G. iš tiesų buvo atvykęs, nustatyta, jog architektui T. B. buvo perduota ir inventorizacinė knyga, tačiau tolesni projektavimo darbai nei su P. G., nei su N. B. nebuvo sutarti, nebuvo aptarta ir tokių paslaugų kaina. Minėtos sutartyje numatytos sąlygos aspektu, pažymėtina, jog N. B. ne tik kad nesidomėjo, ar su architektu T. B. dėl projektavimo darbų atlikimo kainos, kuri turėjo būti įtraukta į bendrą paslaugos kainą, buvo susitarta, be dargi akcentuotini ir N. B. teisminio nagrinėjimo metu išsakyti argumentai, jog P. G. pats turėjo apsispręsti, ar jam tinka architekto T. B. pasiūlytos darbų sąlygos, ir pats tiesiogiai kaip klientas turėjo sudaryti sutartį su T. B.. Akivaizdu, jog sutartyje numatytos sąlygos ir N. B. parodymai yra kardinaliai prieštaringi. Pažymėtina, jog teisminio nagrinėjimo metu, kaltinamoji N. B. patvirtino, jog ji tikėjo, jog P. G. tiesiogiai bendrauja su architektu, todėl ji jokių paslaugų P. G. neatliko, ir pinigų jam negrąžino. Tai leidžia teigti, kad N. B. nusikalstamai tikėjosi, jog P. G. susitarė su architektu, todėl sumokėtą avansą UAB „B.“ ji galėjo panaudoti savo asmeninių poreikių tenkinimui, o prisiimtų įsipareigojimų neįvykdyti.

Tokiu būdu, vertinant išdėstytų įrodymų visumą, neginčytinai nustatyta, jog kaltinamoji N. B., turėdama tikslą apgaule neatlygintinai įgyti P. G. turtą, t. y. pinigus, piktnaudžiaudama jo pasitikėjimu, realiai neketindama vykdyti turtinės prievolės, su P. G. sudarė UAB „B.“ vardu sutartį dėl planavimo organizatoriaus paslaugų suteikimo, kuria įsipareigojo iki 2010 m. gruodžio 26 d. suteikti paslaugas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projekto paruošimo, leidimo, suderinimo, ir kurios pagrindu iš P. G. gavo 1000,00 Lt (289,62 Eur) bei buto dokumentus, tačiau gautiems 1000,00 Lt (289,62) kasos pajamų orderio P. G. nepateikė, po ko vengė bendravimo su nukentėjusiuoju dėl sutarties vykdymo, prisiimtų sutartimi įsipareigojimų nei iki 2010 m. gruodžio 26 d., nei vėliau, neįvykdė, ir pinigų bei dokumentų nukentėjusiajam negrąžino. Tokiu būdu, kaltinamoji N. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą P. G. turtą – 1.000,00 Lt (289,62 Eur), kuriuos panaudojo išimtinai tik savo asmeninėms reikmėms.

Kaltinamosios N. B. kaltė padarius šią inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta visa apimtimi. Kaltinamosios nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, jog kaltinamoji N. B. apgaule įgijo svetimą P. G. priklausantį turtą – 1.000,00 Lt (289,62 Eur).

3. Dėl V. D. turto įgijimo apgaule

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog N. B., būdama UAB „B.“ direktorė, UAB „B.“ vardu atstovaudama N. V. su pirkėjos J. M. įgaliotu asmeniu V. D. sudarė 2011 m. gegužės 2 d. preliminarią žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu iš V. D. paėmė 2011 m. gegužės 2 d. – 1.500,00 Lt (434,43 Eur), 2011 m. birželio 27 d. – 2.500,00 Lt (724,05 Eur) avansus, nors UAB „B.“ 2011 m. gegužės 9 d. buvo iškelta bankroto byla. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta ir tai, jog N. B. iš V. D. gautų pinigų į UAB „B.“ buhalterinę apskaitą neįtraukė, dėl ko į UAB „B.“ kreditorių sąrašus V. D. nebuvo įtrauktas.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog N. B. prisiimtų sutartimi įsipareigojimų neįvykdė, 4.000,00 Lt (1.158,48 Eur) sumokėto avanso V. D. negrąžino. Maža to, N. B. melagingai UAB „J.“ vardu surašė rašytinį pasižadėjimą grąžinti V. D. 4.000,00 Lt (1.158,48 Eur) iki 2011 m. rugpjūčio 2 d., tačiau ir šiuo atveju pinigų negrąžino. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog UAB „J.“ nebuvo perėmusi jokių UAB „B.“ turtinių įsipareigojimų, į UAB „J.“ gauti pinigai pagal 2011 m. gegužės 2 d. preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį nebuvo įnešti, tokiu būdu, UAB „J.“ nebuvo atsakinga už 4.000,00 Lt (1.158,48 Eur) grąžinimą V. D..

Pažymėtina ir tai, jog N. B., UAB „B.“ vardu su N. V. sudarė 2011 m. balandžio 6 d. sutartį žemės sklypo, adresu - (duomenys neskelbtini), padalinimo ir perleidimo sąlygų, pagal kurią N. B. būtų perleistas 15 arų sklypas. Nustatyta, jog nors N. B. paveldėjimo dokumentus ir pradėjo tvarkyti, tačiau jų taip ir nesutvarkė, ko pasėkoje N. V. reikiamus dokumentus susitvarkė pati, o N. B. minėtas žemės sklypas taip ir nebuvo perleistas. Dėl to, N. B. jaučiasi esanti pati apgauta, nes ji sužinojo, jog V. D. pats susitarė su N. V. ir iš pastarosios įsigijo žemės sklypą, todėl N. B. mano, kad V. D. ji neturi grąžinti sumokėto avanso, nors pastarajam ji taip ir nesuteikė jokių paslaugų. Vertinant kaltinamosios veiksmus bei tai, jog ji aiškiai suvokė savo veiksmų pasekmes, ne tik, kad UAB „B.“ vardu sudariusi su V. D. preliminarią sutartį ir iš pastarojo paėmusi pinigus, kuomet UAB „B.“ buvo iškelta bankroto byla, bet dargi surašant UAB „J.“ vardu rašytinį pasižadėjimą V. D. grąžinti pinigus, tačiau jų vis tik negrąžinusi, akivaizdu, jog kaltinamoji veikė tyčia ir tai darė tikslingai, siekdama apgaule įgyti nukentėjusiojo turtą. Tokiu būdu, kaltinamoji N. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą V. D. turtą – 4.000,00 Lt (1.158,48 Eur), kuriuos panaudojo išimtinai tik savo asmeninėms reikmėms.

Kaltinamosios N. B. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, jog kaltinamoji N. B. apgaule įgijo svetimą V. D. priklausantį turtą – 4.000,00 Lt (1.158,48 Eur).

4. Dėl M. V. turto įgijimo apgaule

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog N. B. 2012 m. liepos mėnesį, (duomenys neskelbtini), UAB „J.“ vardu sudarė sutartį dėl planavimo organizatoriaus paslaugų suteikimo, pagal kurią įsipareigojo atlikti R. D. ir B. D. ūkinio pastato projektavimo paslaugas ir kurios pagrindu iš M. V. gavo 800,00 Lt (231,70 Eur) ir topo nuotrauką elektroninėje laikmenoje. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta ir tai, jog N. B. iš M. V. gautų pinigų neįnešė nei į UAB „J.“ kasą, nei užfiksavo buhalterinėje apskaitoje. Pažymėtina, jog UAB „J.“ ne tik nebuvo būsto įteisinimo ir legalizavimo skyriaus, bet dargi sutarties sudarymo metu N. B. UAB „J.“ nedirbo, kadangi nuo 2012 m. balandžio 2 d. su N. B. darbo sutartis buvo nutraukta. Be to, pažymėtina, teisminio nagrinėjimo metu liudytojas A. J. parodė, jog N. B. UAB „J.“ vardu buvo iškabinusi reklaminį stendą dėl paslaugų suteikimo, nors įgaliojimo tam neturėjo.

Analizuojant ir vertinant nukentėjusiojo M. V. ir liudytojų R. D. bei B. D. parodymus teisminio nagrinėjimo metu, matyti, jog N. B. nei, kaip UAB „J.“ atstovė, nei kaip fizinis asmuo, jokių paslaugų pagal sutartį nesuteikė, su M. V. sutarties galiojimo laikotarpiu visiškai nekontaktavo, pinigų 800,00 Lt (231,70 Eur) ir topo nuotraukos elektroninėje laikmenoje, negrąžino. Tokiu būdu, N. B. apgaule savo naudai įgijo M. V. turtą - 800,00 Lt (231,70 Eur), kurį panaudojo savo asmeninėms reikmėms.

Kaltinamosios N. B. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir šiuo atveju laikytina įrodyta. Kaltinamosios nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, jog kadangi nustatyta, jog kaltinamoji N. B. apgaule įgijo svetimą M. V. priklausantį turtą – 800,00 Lt (231,70 Eur).

5. Dėl R. S. turto įgijimo apgaule

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog N. B. 2012 m. kovo 19 d., UAB „J.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), UAB „J.“ vardu su R. S. sudarė sutartį dėl planavimo organizatoriaus paslaugų suteikimo, pagal kurią įsipareigojo iki 2012 m. rugsėjo 30 d. išmatuoti, išregistruoti ir padalinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tarp bendraturčių, ir kurios pagrindu, sutarties sudarymo metu, iš R. S. gavo 2.000,00 Lt (579,24 Eur). Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta ir tai, jog N. B. iš R. S. gavusi pinigus, kasos pajamų orderių UAB „J.“ vardu neišrašė, duomenų UAB „J.“ apie įvykusias ūkines operacijas ir įvykius pagal sutartį nepateikė bei 2.000,00 Lt į UAB „J.“ kasą (579,24 Eur) neįnešė. Pažymėtina, jog N. B. ir šiuo atveju veikė UAB „J.“ vardu, nors nuo 2012 m. balandžio 2 d. ji nebeturėjo darbinių santykių su šia bendrove. Tokiu būdu, logiška, jog UAB „J.“ nėra atsakinga už sutarties vykdymą, o ji neturi galimybės UAB „J.“ vardu įvykdyti šios sutarties. Laikytina, jog šios aplinkybės N. B. neabejotinai buvo žinomos, ir aiškiai suvokiamos. Tuo pačiu, logiška, jog nukentėjusysis R. S. šių aplinkybių objektyviai nežinojo, ir negalėjo jų žinoti.

Objektyviai, baudžiamosios bylos medžiaga remiantis, nustatyta, kad N. B. jokių paslaugų R. S. taip ir nesuteikė, gautų pinigų taipogi negrąžino, be to, akivaizdžiai vengė bet kokio bendravimo. N. B. argumentai, tai, jog, iš R. S. gautų pinigų, 500,00 Lt (144,81 Eur) sumą ji sumokėjo architektei A. M., kad pastaroji suteiktų paslaugas, t. y. užpildytų prašymą Palangos miesto savivaldybei, atmestini kaip nepagrįsti. Liudytoja A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog N. B. į ją kreipėsi dėl bendradarbiavimo, tačiau su pastarąja joks susitarimas ar sutartis nebuvo sudarytas, jokių darbų ji neatliko ir jokių pinigų iš N. B. negavo. Be to, liudytoja V. M. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog N. B., apie tai, jog ši A. M. sumokėjo 500,00 Lt (144,81 Eur), patvirtinančių įrodymų nepateikė. Be to, pažymėtina, jog pagal 2012 m. kovo 19 d. sutartį Dėl planavimo organizatoriaus paslaugų suteikimo, N. B. už sutartyje nustatytą paslaugų kainą - 2.500,00 Lt, įsipareigojo – „R. S. išmatuoti, įregistruoti ir padalinti žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), tarp bendraturčių, tretiesiems asmenims turėjo būti mokama atskirai“. Taigi, už architekto paslaugas pagal sutartį turėjo mokėti pats užsakovas. Išdėstytas visetas, objektyviai suponuoja, kad N. B. apgaule savo naudai įgijo R. S. turtą - 2.000,00 Lt (579,24 Eur), kurį panaudojo savo asmeninėms reikmėms.

Kaltinamosios N. B. kaltė padarius šią i nusikalstamą veiką laikytina įrodyta. Kaltinamosios nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, jog kaltinamoji N. B. apgaule įgijo svetimą R. S. priklausantį turtą – 2.000,00 Lt (579,24 Eur).

6. Dėl A. V. turto įgijimo apgaule

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog N. B. 2012 m. rugsėjo 5 d., kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovė, patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), su A. V. sudarė sutartį dėl planavimo organizatoriaus paslaugų suteikimo, pagal kurią įsipareigojo iki 2012 m. lapkričio 15 d. suteikti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu lodžijos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įteisinimo ir įregistravimo paslaugas ir, kurios pagrindu iš A. V. paėmė 300,00 Lt (86,89 Eur). Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta ir tai, jog N. B. gavusi iš A. V. 300,00 Lt (86,89 Eur) išrašė 2012 m. rugsėjo 5 d. kasos pajamų orderį be numerio, tačiau papildomai 2012 m. lapkričio 17 d. už dokumentų sutvarkymą iš A. V. gavusi dar 500,00 Lt (144,81 Eur), kasos pajamų orderio neišrašė bei neįnešė į įstaigos kasą. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatytai ir tai, jog pagal minėtą sutartį, N. B. įsipareigojo A. V. suteikti lodžijos įrengimo įteisinimo ir įregistravimo kadastre, tam reikalingų dokumentų gavimo, paruošimo ir suderinimo paslaugas, bendra paslaugos kaina – 800,00 Lt (231,70 Eur) papildomai primokant trečiosioms šalims, preliminarus darbų atlikimo terminas - 2012 m. lapkričio 15 d. Nustatyta, kad N. B. jokių paslaugų A. V. taip ir nesuteikė, ji tiesiog susitiko su nukentėjusiuoju prie Statybos inspekcijos ir užpildė vieną prašymą, tačiau, pažymėtina, nepadarė nė vieno darbo, kuris būtų padėjęs A. V. sutvarkyti lodžijos įteisinimą, ir gautų pinigų taipogi jam negrąžino. Nors N. B. teisminio nagrinėjimo metu ir nurodė, jog iš A. V. gautus pinigus panaudojo darbui ir veiklai vykdyti, vienok tai akivaizdžiai prieštarauja faktinėms nustatytoms bylos aplinkybėms.

Be to, baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog 2012 m. rugsėjo 5 d. sutartimi dėl planavimo organizatoriaus paslaugų suteikimo N. B. pasirašė kaip VšĮ “ (duomenys neskelbtini) ” direktorė, nors tuo laikotarpiu ja nebuvo. Baudžiamojoje byloje esantis 2013 m. vasario 11 d. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo raštas Nr. (4.8.)IJ-373 patvirtina, kad N. B. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorė buvo tik iki 2012 m. birželio 4 d.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta ir tai, jog pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nuostatus tokių paslaugų, kaip nurodytos su A. V. sudarytoje sutartyje VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ suteikti negalėjo, nes kitu atveju turėjo deklaruoti iš šios komercinės veiklos gautą pelną, tačiau VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų apžiūros protokolu nenustatyta, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vykdė komercinę veiklą, iš kurios gavo pelno. Pažymėtina, jog 2013 m. vasario 25 d. Klaipėdos apskrities VMI raštu (18.17)D2-1243 nustatyta, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini) ‘ laikotarpyje nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki 2013 m. sausio 30 d. mokestiniai patikrinimai nebuvo atliekami, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nėra PVM mokėtojas, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ metinės pelno mokesčio deklaracijos ir finansinės atskaitomybės už 2012 metus neteikė, nes 2013 m. gegužės 31 d. pateikė prašymą laikinai atleisti nuo mokesčio deklaracijos pateikimo.

Akivaizdu, jog N. B. sudarydama sutartį su A. V., kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, aiškiai suvokė savo veiksmus, t. y. panaudodama apgaule ir piktnaudžiaudama A. V. pasitikėjimu, su A. V. pasirašė sutartį kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, nors ja nebuvo, sutartimi įsipareigojo atlikti paslaugas, kurių negalėjo atlikti, iš A. V. gavusi 300,00 Lt (86,89 Eur) išrašė kasos pajamų orderį be numerio, po ko, vėlgi iš pastarojo gavusi 500,00 Lt (144,81 Eur), kasos pajamų orderio neišrašė bei neįnešė į įstaigos kasą, tokiu būdu, gautus pinigus panaudojo savo reikmėms, ir galiausiai, jokių darbų numatytų sutartyje neatliko ir gautų pinigų A. V. negrąžino.

Vertinant išdėstytą, konstatuotina, jog kaltinamosios N. B. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta visa apimtimi. Kaltinamosios nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, jog kaltinamoji N. B. apgaule įgijo svetimą A. V. priklausantį turtą – 800,00 Lt (231,70 Eur).

Išdėstytų aplinkybių visuma, objektyviai ir logiškai suponuoja, jog kaltinamoji N. B., sąmoningai siekdama užvaldyti nukentėjusiųjų turtą, juos klaidino dėl savo galimybių ir, svarbiausia, ketinimų įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, sudarydama patikimo vykdytojo – UAB „B.“, UAB „J.“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens - įvaizdį, nors realiai UAB „B.“ buvo bankrutuojanti įmonė, UAB „J.“ nevykdė turto legalizavimo ir įteisinimo vadovės pareigų, taigi UAB „J.“ nebuvo atsakinga už jos prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagal įstatus negalėjo teikti tokio pobūdžio komercinių paslaugų, ir šių įmonių vardu nukentėjusiųjų J. ir A. V., P. G., V. D., M. V., R. S., A. V. atžvilgiu realiai neketindama vykdyti jiems prisiimtų įsipareigojimų, tik siekė apgaulės būdu užvaldytą turtą nukreipti savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Kaltinamosios kaltę, tiek objektyviąja, tiek subjektyviąja prasme, suponuoja nusikalstamo veikimo mastas ir apimtis, tiek pačių nusikalstamų veikų, tiek nusikalstamo veikimo laiko prasme aspektu – nusikalstami N. B. veiksmai buvę vienkartinio pobūdžio (padarytos šešios nusikalstamos veikos), byloje nukentėjusiaisiais pripažinti net septyneri asmenys, nusikalstama veikla trukusi nuo 2010 m. iki 2012 m., taigi ne vienerius metus, kaltinamoji veikusi net trijų skirtingų bendrovių vardu. Kaltinamosios nusikalstamas elgesys, veikimas visais atvejais buvęs analogiškas, tai byloja apie nusikalstamo veikimo stabilumą. Visa šių aplinkybių visuma logiškai ir pagrįstai byloja veiksmus buvusius vienareikšmiai tyčinius, ir eliminuoja bet kokią išimties galimybę.

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, jog N. B., atlikdama šiuos minėtus veiksmus, suprato naudojamos nukentėjusiųjų atžvilgiu apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos nukentėjusiesiems pobūdį, šiuos padarinius numatė, jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Dėl nukentėjusiųjų J. ir A. V. atstovo advokato Irmanto Balčiūno civilinio ieškinio

Nukentėjusiųjų J. ir A. V. atstovas advokatas Irmantas Balčiūnas pateikė civilinį ieškinį dėl 84.300 Lt (24.414,94 Eur) turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 19-21). Nukentėjusiųjų J. ir A. V. atstovas advokatas Irmantas Balčiūnas civilinį ieškinį motyvuoja tuo, kad N. B. pagal 2010 m. liepos 20 d. ir pagal 2012 m. gegužės 10 d. sutartis iš J. ir A. V. ir jų įgaliotos atstovės Z. B. gavo bendrą 3.300,00 Lt (955,75 Eur) sumą, paėmė dokumentus, kurie įvertinti 1.000,00 Lt (289,62 Eur), taipogi dėl N. B. neatliktų darbų, J. ir A. V. negalėjo parduoti turto – žemės sklypo, bendros 0,0600 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kartu su statiniu – sodo namu, kuris 2013 m. liepos 3 d. buvo parduotas varžytinėse už 30.001,00 Lt (8.688,89 Eur). Minėtą žemės sklypą buvo įsigiję už 220.000,00 Lt (63716,40 Eur).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Jis reiškia, kad žalą būtina tiksliai įvertinti, jog nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado. Kad šis principas nebūtų pažeistas, nukentėjusysis privalo tiksliai įrodyti jam padarytos žalos dydį. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, jie kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realiai patirtus) ir netiesioginius (negautos pajamos, prarastos galimybės vertė).

Negautoms pajamoms įrodinėti teismų praktikoje suformuluoti specialūs kriterijai – nustatant negautų pajamų dydį, vertinama, kiek pajamų būtų gauta normaliomis įprastomis sąlygomis, taip pat reikia įvertinti, kokios aplinkybės būtų lėmusios naudos gavimą konkrečioje situacijoje; nustatyti ne hipotetiškas, o realias nukentėjusio asmens negautas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. V.–F. v. Nacionalinis M. K. Č. dailės muziejus ir kt., bylos Nr. 3K-3-353/2007). Tokių pajamų realumą visais atvejais turi įrodyti ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-585/2006).

Nukentėjusiųjų J. ir A. V. atstovas advokatas Irmantas Balčiūnas šiai sumai pagrįsti buvo pateikęs turto pardavimo iš varžytinių aktą ir preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 06/10/03. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad N. B. apgaule įgijo J. ir A. V. priklausantį turtą – 3.300,00 Lt (955,75 Eur), tuo padarydama J. ir A. V. bendrą 3.300,00 Lt (955,75 Eur) turtinę žalą, tačiau baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių N. B. perduotų dokumentų vertę 1.000,00 Lt (289,62 Eur) sumai, taipogi nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų J. ir A. V. negautas pajamas 80.000,00 Lt (23.169,60 Eur) sumai. Laikytina, kad ieškovų J. ir A. V. atstovo nurodomas nuostolis yra tik numanomas, ir konstatuotina, jog ieškovų atstovas neįrodė, kad reali tokio pobūdžio žala (prašomos priteisti negautas pajamos) ieškovams J. ir A. V. buvo padaryta, todėl nukentėjusiųjų J. ir A. V. atstovo advokato Irmanto Balčiūno pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas iš dalies priteisiant iš N. B. J. ir A. V. naudai 955,75 Eur (3.300,00 Lt) turtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiųjų J. ir A. V. atstovas advokatas Irmantas Balčiūnas pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo kiekvienam, t. y. J. V. ir A. V., po 10.000,00 Lt (2.896,20 Eur) motyvuoja tuo, kad J. ir A. V. sąžiningi žmonės, iki šio įvykio nebuvo susidūrę su tokia apgaule ir neteisingumu, tikėjosi, kad su jais bus elgiamasi sąžiningai ir teisėtai, N. B. savo veiksmais jiems sukėlė didelių rūpesčių, prarastos didžiulės pajamos ir turtas apsunkino jų gyvenimą ilgam. Didžiąją pajamų dalį tenka kiekvieną mėnesį atiduoti bankui už paskolą, susidariusi situacija sukėlė didžiulį stresą ir nerimą dėl ateities, jie nebegali jaustis finansiškai saugūs, gyvena baimėje, kad pritrūks lėšų.

Neturtinės žalos atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal šią teisės normą neturtinė žala atlyginama ne tik kai ji padaryta dėl nusikaltimų žmogaus sveikatai ar gyvybei, bet ir dėl kitų nusikaltimų, tačiau šiuo atveju jos padarymo faktas nepreziumuojamas, o jis turi būti įrodytas. Esant nusikaltimo faktams pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala gali būti priteista, jeigu įrodyta, kad ji padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis), turi įrodyti ieškovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Nukentėjusieji J. ir A. V. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog dėl kaltinamosios N. B. veiksmų jie patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą ir pan. Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog N. B. su J. ir A. V. sudarė sutartį dėl planavimo organizatoriaus paslaugų suteikimo, tačiau prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, pinigų negrąžino. Pažymėtina, jog neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais, o įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo nurodytos sutarties sąlygų pažeidimo atveju, sutartyje šalys neaptarė neturtinės žalos atlyginimo klausimo, tokiu būdu nėra teisinio pagrindo priteisti nukentėjusiesiems neturtinę žalą. Pastebėtina, kad ir pripažinus tai, jog nukentėjusieji dėl kaltinamosios veiksmų - sutartinių įsipareigojimų nevykdymo - galėjo patirti papildomus rūpesčius, kad jautėsi apgauti ar pažeminti, savaime nereiškia ir neturtinės žalos padarymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civiliniuose teisiniuose santykiuose reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą, neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013). Nukentėjusiųjų J. ir A. V. atstovas advokatas Irmantas Balčiūnas, išskyrus deklaratyvius teiginius apie patirtą neturtinę žalą, nepateikė jokių įrodymų, taigi nukentėjusiųjų J. ir A. V. atstovo advokato Irmanto Balčiūno nurodytos aplinkybės apie savijautą ir išgyvenimus, nepagrįstos įrodymais, negali būti pripažintos atitinkančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje 1 dalyje apibrėžtą neturtinę žalą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusiųjų J. ir A. V. atstovo advokato Irmanto Balčiūno pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.). Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog nukentėjusiųjų J. ir A. V. atstovas advokatas Irmantas Balčiūnas teismui nepateikė jokių duomenų apie išieškotinų bylinėjimosi išlaidų dydžio advokato pagalbai apmokėti, todėl J. ir A. V. pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.

Dėl nukentėjusiųjų A. G., V. D., M. V., R. S., A. V. civilinių ieškinių

Nukentėjusioji A. G. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1.000,00 Lt (289,62 Eur) turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 110). Kaltinamoji N. B. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog ji nukentėjusiajai turėtų atlyginti 900,00 Lt (260,66 Eur) – 950,00 Lt (275,14 Eur) turtinę žalą, tačiau N. B. nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų jos siūlomos žalos atlyginimo dydį.

Nukentėjusysis V. D. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 4.000,00 Lt (1.158,48 Eur) turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 183-185).

Nukentėjusysis M. V. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1.150,00 Lt (333,06 Eur) turtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 54), tačiau teisminio nagrinėjimo metu M. V. civilinį ieškinį sumažino iki 800,00 Lt (231,70 Eur).

Nukentėjusysis R. S. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2.000,00 Lt (579,24 Eur) turtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 69).

Nukentėjusysis A. V. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 800,00 Lt (231,70 Eur) turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 131).

Tokiu būdu, esant priežastiniam ryšiui tarp kaltinamosios N. B. nusikalstamų veikų ir civiliniams ieškovams padarytos turtinės žalos, ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintini, iš kaltinamosios N. B. priteisiant nukentėjusiesiems turtinei žalai atlyginti: A. G. naudai - 289,62 Eur (1.000,00 Lt), V. D. naudai - 1.158,48 Eur (4.000,00 Lt), M. V. naudai - 231,70 Eur (800,00 Lt), R. S. naudai - 579,24 Eur (2.000,00 Lt), A. V. naudai - 231,70 Eur (800,00 Lt).

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamoji N. B. padarė šešias tyčinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kurios nukreiptos pažeisti vieną esminių asmens teisių – asmens teisę į nuosavybę. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnį, kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamosios nusikalstami veiksmai nebuvę vienkartinio pobūdžio, trukę tam tikrą laiką. Kaltinamoji kalta padarius baudžiamajame įstatyme numatytas, taigi, pavojingas veikas, neprisipažino. Dėl savo nusikalstamų veikų nuoširdžiai nesigailėjo, ir kritiškai jų nevertino. Padarytos turtinės nukentėjusiesiems žalos neatlygino. Taigi, kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nors nėra ir kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamoji jau kartą teista už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą.

Išdėstytų aplinkybių visuma suponuoja, jog bausmės tikslai kaltinamosios atžvilgiu šiuo atveju gali būti pasiekti N. B. paskyrus laisvės apribojimo bausmes. Skiriant laisvės apribojimo bausmę ir nustatant baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, manytina, jog valstybinio kaltintojo prašomas skirti įpareigojimas – nustatytu laiku būti namuose, vertinant N. B. asmenybę, nėra tikslingas, vienok, turint omeny skirtiną įpareigojimą – atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, kuri yra pakankamai nemaža (visos bylos apimtimi ir visų nukentėjusiųjų atžvilgiu), laisvės apribojimo bausmės dydis nustatytinas ilgesnis nei siūlo valstybinis kaltintojas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, dėl A. ir J. V. turto užvaldymo apgaule - laisvės apribojimu šešiems mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, dėl P. G. turto užvaldymo apgaule - laisvės apribojimu šešiems mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, dėl V. D. turto užvaldymo apgaule - laisvės apribojimu šešiems mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, dėl M. V. turto užvaldymo apgaule - laisvės apribojimu šešiems mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, dėl R. S. turto užvaldymo apgaule - laisvės apribojimu šešiems mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, dėl A. V. turto užvaldymo apgaule - laisvės apribojimu šešiems mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę N. B. paskirti – laisvės apribojimą dvejiems metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 6 dalies 2 punktu, įpareigojant N. B. per šį laikotarpį atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą.

J. ir A. V. atstovo advokato Irmanto Balčiūno civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš N. B. J. ir A. V. naudai priteisti 955,75 Eur (3.300,00 Lt) turtinei žalai atlyginti. Civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

A. G. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš N. B. A. G. naudai priteisti 289,62 Eur (1.000,00 Lt) turtinei žalai atlyginti.

V. D. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš N. B. V. D. naudai priteisti 1.158,48 Eur (4.000,00 Lt) turtinei žalai atlyginti.

M. V. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš N. B. M. V. naudai priteisti 231,70 Eur (800,00 Lt) turtinei žalai atlyginti.

R. S. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš N. B. R. S. naudai priteisti 579,24 Eur (2.000,00 Lt) turtinei žalai atlyginti.

A. V. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš N. B. A. V. naudai priteisti 231,70 Eur (800,00 Lt) turtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, perduotus pagal 2014 m. vasario 25 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą (4 t., b. l. 74), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti VšĮ “ (duomenys neskelbtini) ”;

- dokumentus dėl J. ir A. V. žemės sklypo, perduotus pagal 2014 m. balandžio 9 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą (4 t., b. l. 86), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiesiems J. ir A. V..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Edita Lapinskienė