Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė, sekretoriaujant Rimai Šimanskienei, dalyvaujant ieškovei J. N., jos atstovui adv. R. P., atsakovui nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. N. ieškinį su atsakovu P. N. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvauja, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, savo neatvykimo į posėdį priežasčių atsakovas nenurodė. Atsakovas taip pat nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir nedalyvavo parengiamajame teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

Šalys santuoką įregistravo Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje 1990-08-03 akto įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), ką įrodo jų santuokos liudijimas (b. l. 5). Šalys keletą pirmųjų santuokos metų sutarė gerai, tačiau vėliau ėmė ryškėti tarpusavio nesutarimai ir nepagarba vienas kitam. To pasėkoje atsakovas P. N. daugiau nei prieš pusantrų metų paliko šeimą, apsigyveno skyrium nuo ieškovės ir nuo to laiko šalys tarpusavio santykių nepalaiko, nebendrauja, bendro ūkio neveda. Šios aplinkybės nustatytos ieškovės paaiškinimu. Santuokoje įgytą turtą šalys pasidalijo 2008-10-03 notarine sutartimi (b.l. 7-9).

Lietuvos Respublikos CK (toliau - CK) 3.60 straipsnyje preziumuojama, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, <„.> kai sutuoktinis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Iš bylos duomenų matyti, kad šis teisinis santuokos nutraukimo pagrindas atitinka ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo faktinį pagrindą, nes atsakovas iš šeimos gyvenamojo būsto išėjo daugiau nei prieš pusantrų metų. Jis šeima nesirūpina, ryšių su ieškove nepalaiko, neveda bendro ūkio. Šios aplinkybės rodo, jog šalių santuoka yra tik formali, jos išsaugoti nėra jokios galimybės. Atsižvelgiant į tai, pripažįstama, kad atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, kadangi jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, įtvirtintas CK .27., 3.30 str., ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.).

Atsakovui teismas suteikė galimybę prieštarauti dėl savo kaltės ir/ar kaltinti dėl santuokos iširimo ieškovę, apie tai atsakovui pranešta tiek siunčiant siūlymą teikti atsiliepimą į ieškinį, tiek teismo šaukimus į parengiamąjį ir į teismo posėdį, tačiau akivaizdu, kad atsakovo tylėjimas, išreikštas nesuinteresuotumu tuo, kas vyksta teisme, reiškia jo pritarimą ieškiniui.

Santuokos nutraukimas reiškia, kad baigiasi turtiniai ir asmeniniai neturtiniai sutuoktinių tarpusavio santykiai bei turtinės ir asmeninės neturtinės jų teisės ir pareigos. Pažymėtina, kad dėl santuokos iširimo kaltas sutuoktinis praranda tas teises, kurias įstatymai ar vedybų sutartis suteikia išsituokusiam asmeniui, įskaitant teisę į išlaikymą (CK 3.70 str.). Ieškovės teigimu santuokoje gimusių vaikų šalys neturi, todėl nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas nesprendžiamas.

Iš valstybės įmonės „Regitra" Alytaus filialo pažymos matyti, kad santuokos metu šalys įgijo ir atsakovo vardu registravo tris automobilius (b.l. 13), ieškovė juos prašo priteisti atsakovui, kadangi šiuos automobilius faktiškai naudoja tik atsakovas, ji juos įsigyjant neprisidėjo lėšomis. Prašymas tenkintinas, automobiliai N. B., v/n (duomenys neskelbtini) Maz ,v/n (duomenys neskelbtini)ir automobilis O. C., v/n (duomenys neskelbtini) priteistini atsakovui. Nekilnojamasis sutuoktinių turtas padalintas notarine tvarka patvirtinta turto pasidalijimo sutartimi (b.l. 7-9).

Kadangi santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, ieškovės prašymu jai grąžintina ikisantuokinė pavardė P. ( CK 3.69 str.)

Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, laimėjusioji šalis faktiškai atgauna visas turėtas išlaidas ar patirtus nuostolius, susijusius su bylos nagrinėjimu teisme, išskyrus tam tikrus atvejus, kai išlaidos yra nebūtinos ir nepagrįstos. Ieškovės sumokėtas žyminis mokestis už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, pagrįsti, todėl priteistini iš atsakovo ieškovei (CPK 80 . 1 d. 2 p.. 93 str. 1 d.), o pašto išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 83 str., 1 d. 2 p., 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 87 str. 1 d. 1 p., 259 str., 268 str., 271 str.,

nusprendė:

Ieškinį patenkinti pilnai.

Nutraukti santuoką, sudarytą tarp J. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir P. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje 1990-08-03, įregistruotą akto įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant atsakovo P. N. kaltę dėl santuokos iširimo.

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. N. grąžinti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę P.

Atsakovui P. N. priteisti asmeninėn jo nuosavybėn automobilius N. B., v/n (duomenys neskelbtini) Maz ,v/n (duomenys neskelbtini), O. C., v/n (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo P. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) 135,00 Lt (šimtą trisdešimt penkis litus) žyminio mokesčio ieškovei J. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir 11,75 Lt (vienuolika litų 75 ct) pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacine tvarka.