- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-16
- Bylos Nr.
- 2-247-470/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-05397-2009-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- T. M.
- Kategorijos
- 74.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė, sekretoriaujant Rimai Šimanskienei, dalyvaujant ieškovei R. M., jos atstovei adv. Reginai Šeperienei, atsakovo atstovui adv. Kęstučiui Staniuliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį su atsakovu T. M. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo nutraukti jos ir atsakovo T. M. santuoką, sudarytą 2010m. rugpjūčio 21d. Alytaus miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje akto įrašu Nr. 281, nustatant atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo 10 000 litų neturinės žalos, grąžinti jai iki santuokos turėtą pavardę Kasiulionytė. Nurodė, kad santuokoje gimusių vaikų neturi. Bendro turto su atsakovu neįgijo. Nuo judviejų pažinties 2010m. vasario mėnesį iki sukuriant šeimą jų santykiai buvo labai geri, draugiški, po keleto savaičių pažinties atsakovas pateikė pasiūlymą tuoktis ir to primygtinai norėjo, pats persikraustė gyventi pas ją į jos motinos gyvenamąjį namą Miklusėnų gyvenvietėje, Alytaus rajone. Iki santuokos įregistravimo ji trims mėnesiams išvyko užsidirbti į užsienį, tuo metu atsakovas liko gyventi pas jos motiną. Jai grįžus 2010m. rugpjūčio 21d. abu susituokė. Jai tai buvo pirmoji santuoka, atsakovui trečioji, iš pirmųjų santuokų atsakovas turi du vaikus. Su santuokos įregistravimo momentu atsakovo elgesys visiškai pasikeitė: jis pasidarė nenormalus, tapo dirglus, nervingas, jį erzino visi jos šeimos nariai, aplinka bei ji pati ir bet koks jos elgesys. Atsakovas kartu pagyvenęs trumpą laiką, išsikraustė į nuomojamą butą, į kurį vėliau pasikvietė gyventi ir ją, tačiau jau antrą dieną, užėjus pykčio priepuoliui, iš buto ją išvijo, o būtent, grasindamas užmušti, nuplėšė vestuvinį žiedą, sužalojo pirštą, atėmė asmens dokumentus, nuavė batus ir išgrūdo per duris. Ji grįžo gyventi pas savo motiną ir su atsakovu jokių santykių daugiau nebepalaikė, nesistengė atkurti santykių, išlaikyti santuokinių ryšių. Atsakovas taip pat nesiekė bendravimo ir ryšių atkūrimo. Po kurio laiko ji sužinojo, kad tiek iki santuokos jų pažinties laiku, tiek santuokos metu atsakovas jai buvo neištikimas, artimai intymiai bendravo su D. D.. Ieškovė laiko, kad atsakovas yra kaltas dėl faktinio santuokos iširimo. Ji nurodo, kad dėl atsakovo kalto elgesio ji patyrė didžiulę moralinę žalą. Atsakovo veiksmai jai sukėlė neigiamų padarinių, dvasinių išgyvenimų, ji tuokėsi iš meilės ir pagarbos, tikėdama šiuo žmogumi ir galvodama su juo sukurti tvirtą šeimą, auginti vaikus, kurių atsakovas teigė labai norįs. Tokių savo santuokos pasekmių ji niekaip negalėjo numatyti, nes atsakovo poelgiai yra nesuprantami, jie tapo neprognozuojami vos tik įregistravus santuoką, jo elgesys staiga pasikeitė kardinaliai. Atsakovo elgesio pasikeitimas vos tik įregistravus santuoką ją sukrėtė dvasiškai, ji nesitikėjo, kad teka už veidmainio, kuris sužlugdė visus lūkesčius. Nurodo praradusi pasitikėjimą žmonėmis, tapo labai jautri ir pažeidžiama, išgyveno didžiulę gėdą prieš artimuosius ir kaimynus, dėl nervinės įtampos sutriko miegas. Ji suprato, kad atsakovas ja pasinaudojo finansiškai, o normalių šeimyninių santykių kurti net neketino.
Atsakovas teismo posėdyje nedalyvauja. Jo atstovas nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, t.y. prašo nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, nustatant abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo. Paaiškino, kad šalių santykius blogino aktyvus ieškovės artimųjų kišimasis į jųdviejų gyvenimą, kas lėmė jausmų atšąlimą. Gyventi kartu su ieškovės motina buvo neįmanoma, todėl atsakovas išsinuomojo butą ir pakvietė į jį savo sutuoktinę R. M., tačiau ji po dviejų parų nuo apsigyvenimo kartu jam nieko nepaaiškinusi išėjo gyventi atgal pas savo motiną. Supratęs, kad santuokos išsaugoti negalės, jis pareikalavo grąžinti asmeninius daiktus, tačiau iki šiol daiktų neatgavo. Laiko, kad santuokos išsaugoti nebegalima, ji nutrūko tiek dėl ieškovės, tiek dėl jo kaltės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad R. M. ir T. M. 2010m. rugpjūčio 21d. Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką. Santuokoje gimusių vaikų nėra, bendro turto santuokos metu šalys neįgijo. Sutuoktiniai kurį laiką gyveno pas ieškovės motiną jos gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), vėliau atsakovas išėjo gyventi atskirai į nuomojamą butą, į kurį taip pat persikraustė gyventi ieškovė, tačiau po dviejų parų dėl atsakovo netinkamo elgesio, jos žeminimo, smurtinių veiksmų ji buvo priversta grįžti pas savo motiną. Nustatyta, kad atsakovas nesistengė kurti šeimos teisinių santykių, santuokos metu buvo neištikimas ieškovei, nes palaikė intymius santykius su D. D.. Nuo 2011m. spalio mėnesio sutuoktiniai gyvena skyrium, santykių nepalaiko, bendro ūkio neveda, abiejų teigimu santuokos išsaugoti nebegalima.
Santuokos tarp R. M. ir T. M. sudarymo faktą patvirtina santuokos liudijimas, iš kurio matyti, kad jie susituokė 2010m. rugpjūčio 21d. Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (b.l.5). Bendro turto santuokos metu sutuoktiniai neįgijo (b.l. 8, 9, 10).
Liudytoja D. D. parodė, kad 2009 metų pabaigoje susipažino su T. M. ir su juo artimai bendravo iki 2010m. spalio mėnesio. T. M. neinformavo jos, kad ketina su kita moterimi kurti šeimą, taip pat neinformavo apie faktą, kad 2010m. rugpjūčio 21d. jis vedė R. M.. Ji palaikė artimus intymius ryšius su T. M. susitikinėdama su juo jo nuomojamame bute, ten nakvodavo. Ryšius su T. M. nutraukė vos tik atsitiktinai iš trečiųjų asmenų sužinojo, kad jų pažinties ir artimo bendravimo laiku T. M. vedė kitą moterį.
Liudytoja A. K. parodė, kad iki įregistruojant šalių santuoką atsakovas T. M. apsigyveno jos gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Jo elgesys buvo normalus iki santuokos su jos dukra sudarymo, tačiau tik vedęs Renatą atsakovas iš karto pasikeitė, tapo priekabus, nesugyvenamas, irzlus. Bandymas sutuoktiniams gyventi nuomojamame bute baigėsi tuo, kad R.M. po dviejų parų sugrįžo pas ją, nurodė, kad atsakovas ją išvijo, nutraukė nuo piršto žiedą, padarydamas fizinį sužalojimą. Vėliau jokių santykių sutuoktiniai nepalaikė. Parodė, kad duktė ypač pergyveno dėl patirto pažeminimo, išgyveno dvasiškai, tapo jautri, uždara, ji gėdijosi artimųjų ir kaimynų, sutriko jos miegas, ji iki šiol vartoja raminamuosius vaistus ir negali atsigauti po dvasinės ir fizinės išdavystės.
Ieškovės nurodyta aplinkybė dėl atsakovo neištikimybės yra reikšminga nustatant santuokos nutraukimo priežastis. Tiek ieškovės parodymais, tiek liudytojos D. D. parodymais įrodytas atsakovo T. M. neištikimybės faktas, dėl ko atsakovo katė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Santuoka nutrauktina remiantis CK 3.60str. 3d. Kadangi santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, ieškovės prašymu jai grąžintina ikisantuokinė pavardė Kasiulionytė ( CK 3.69 str.).
Nepaisant preziumuojamos kaltės, atsakovas T. M. bando įrodyti ieškovės R. M. kaltę tuo, kad ši nesistengė su juo gyventi kartu, pati paliko nuomojamą butą savo noru, nieko jam nepaaiškindama, jos artimieji buvo nepakečiami. Tačiau tokios atsakovo nurodytos aplinkybės nepasitvirtino. Ieškovė nurodo buvusi iš buto išvaryta dėl nesuprantamo atsakovo pykčio priepuolio. Liudytoja A. K. patvirtino, kad duktė grįžo akivaizdžiai išvaryta, nes buvo sukrėsta emociškai, tai įvyko naktį, jos pirštas, ant kurio mūvėdavo vestuvinį žiedą, buvo sužalotas. Taigi, ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo atsakovas neįrodė. Neištikimybės faktas sudaro savarankišką ir pakankamą, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą, pagrindą santuokai nutraukti. Tai, kad apie neištikimybę ieškovė galutinai įsitikino kiek vėliau, nei sutuoktiniai apsigyveno atskirai, teisiniam kaltės vertinimui reikšmės neturi.
Dėl santuokos iširimo ieškovė R. M. patyrė moralinę žalą, todėl ji įgijo satisfakciją iš kalto sutuoktinio, kas yra įtvirtinta CK 3.70 str. 2 dalyje. Sprendžiant klausimą dėl žalos dydžio kartu taikomos CK 6.250 str. įtvirtintos teisės normos. Atsižvelgtina į aplinkybes, dėl kurių santuoka iširo, santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, taip pat ieškovės išgyvenimus dėl atsakovo veiksmų, tačiau taip pat pastebėtina, kad pareiga įrodyti neturtinės žalos dydį tenka šį reikalavimą reiškiančiam sutuoktiniui (CPK 178 str.). Ieškovė R. M. neįrodė, kad patyrė rimtų sveikatos sutrikimų dėl nervinio streso, tačiau aplinkybę, kad ji tapo nervinga, jautri, uždara, ėmė justi miego sutrikimus ir dėl to iki šiol vartoja raminamuosius vaistus, patvirtinta jos motinos A. K. parodymais. Vertintina tai, kad ieškovei santuoka su atsakovu yra pirmoji, ją kurdama ieškovė siekė tvirtų, pastovių ir rimtų santykių, geros šeimos, ji buvo atvira atsakovui, kaip pati nurodė, santuokoje laukė gimsiant vaikų, nes to ypač norįs jai tvirtino atsakovas, tačiau puoselėjami lūkesčiai žlugo. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo T. M. neištikimybė ir nenoras kurti šeimyninių santykių išryškėjo tuoj po santuokos sudarymo ( ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi nepraėjus nė 3 mėnesiams), tai neabejotinai sukėlė neigiamas pasekmes ieškovės R. M. savijautai, gėdos ir nepatogumo jausmą prieš artimuosius, pažįstamus ir bendradarbius, didžiulį pažeminimą, savigarbos praradimą. Dėl tokio atsakovo elgesio ieškovės patirtas didžiulis dvasinis sukrėtimas nekelia abejonių, ji niekaip negalėjo numatyti atsakovo lengvabūdiškumo ir negalėjo paaiškinti netinkamo elgesio su ja motyvų, nes pažinties laiku manė pakankamai pažįstanti žmogų, kad galėtų kurti šeimą.
Atsakovo turtinė padėtis yra gera, tą teismo posėdžio metu patvirtino jo atstovas, kuris nurodė, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas, iš darbo santykių apsaugos srityje gauna nuolatines pajamas, už parduotą trijų kambarių butą yra įsigijęs žemės sklypą namo statybai. Vertinant visas šias aplinkybes ir kompensacinį neturtinės žalos atlyginimo aspektą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendžiama, kad atlyginimo suma turi būti 4000 litų. Tokia suma, atsižvelgiant į teismų praktiką, laikytina pagrįsta ir pakankama patirtiems ieškovės dvasiniams išgyvenimams kompensuoti.
Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, laimėjusioji šalis faktiškai atgauna visas turėtas išlaidas ar patirtus nuostolius, susijusius su bylos nagrinėjimu teisme, išskyrus tam tikrus atvejus, kai išlaidos yra nebūtinos ir nepagrįstos. Ieškovės sumokėtas žyminis mokestis už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir išlaidos, susijusios su advokato teisine pagalba, pagrįsti, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistini iš atsakovo ieškovei (CPK 80 str. 1 d. 2 p., 93 str. 1 d.), o pašto išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 83 str., 1 d. 2 p., 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 87 str. 1 d. 1 p., 259 str., 268 str., 271 str.,
nusprendė:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Nutraukti santuoką, sudarytą tarp R. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje 2010-08-21, įregistruotą akto įrašu Nr.281, nustatant atsakovo T. M. kaltę dėl santuokos iširimo.
Po santuokos nutraukimo ieškovei R. M. grąžinti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo T. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) R. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 400 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti, 253 Lt žyminio mokesčio, iš viso 4653 Lt (keturis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt tris litus)
Priteisti iš atsakovo T. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 16 Lt (šešiolika litų) pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacine tvarka.