Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Vilkaviškyje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis įmonėje ,,Griovimai. Lt, gyvenantis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 40 MGL (2 000,00 Eur) bauda, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 2 metams uždrausta vairuoti kelių transporto priemones ir turto konfiskavimas, išieškant kitam asmeniui priklausančio konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą;

2) Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 70 parų arešto bausme, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 metams uždrausta vairuoti kelių transporto priemones, arešto bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytos nusikalstamos veikos.

R. L. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, būtent: 2018 m. balandžio 27 d. įsiteisėjus Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendžiui, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise, t. y. vairuoti kelių transporto priemones 2 metams (nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki 2020 m. vasario 18 d.), 2018 m. balandžio 28 d. apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (mažiausia koncentracija 2.00 prom. alkoholio) Karalkrėslio g., Užbalių k., Pajevonio sen., Vilkaviškio r. sav., vairavo automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. tokiu būdu vengė atlikti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuo 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnyje.

II. Faktiniai duomenys, kuriais teismas grindžia savo išvadas.

K. R. L. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies, bei parodė, kad teistas du kartus. Pirmą kartą kada buvo nuteistas, neatsimenantis, daugiau kai prieš metus, buvo pagavę gėrusį, vieną kartą su Opel, kitą sykį su Mazda – du kartus. Gali būti, kad pirmą kartą teistas 2018 m. balandžio 6 d. 40 MGL bauda, vairuotojo teisių neturėjęs. Nuosprendžiu buvo uždrausta vairuoti. Buvęs nuosprendžio paskelbime, nelabai girdėjęs, kaip skaito, čia nelabai girdėt būna. Buvo perskaitytas nuosprendis, gavęs nuosprendžio kopiją tą pačią dieną, neskundęs. Skaitęs, kad per 20 dienų įsiteisėja. Žinojęs, kad tik bauda įsiteisėja, o dėl uždraudimo vairuoti transporto priemones – šito nesupratęs arba nebuvo parašyta. Dėl to, kad vairavęs transporto priemonę balandžio 28 d. neturėdamas teisės, pripažįstantis, supratęs, kad jam uždrausta, buvęs neblaivus tuo metu. Nubaustas už tai, 70 parų jau atsėdėjęs. Buvo priimtas nuosprendis, pripažintas kaltu, neskundęs nuosprendžio, bausmę atlikęs. Dėl balandžio 27 d., kad vairavęs - jis šito ir nesupratęs, nes tą dieną ne jis vairavęs automobilį, o draugas nuvažiavo ir paliko jį Užbaliuose. A. M. 323, Nr. valstybiniai (duomenys neskelbtini) Automobilis dabar parduotas, tuo metu jam priklausė. Tuo metu gyvenęs Vilniuje ir buvo savaitgalis, jie grįžęs iš Vilniaus į Vilkaviškį su draugo T. R. mašina. D. T. R., nes turėjo išvažiuoti į tą kaimą, paliko čia, Vilkaviškyje, Kriaučiūno g., jo jo gyvenamojoje vietoj savo mašiną, nes jis turėjo važiuoti pasiimti kitą mašiną, nes buvo palikęs Užbalių kaime tvarkyti. Jo paties mašina nebuvo reikalinga, tai jis jo mašiną nuvairavo į kaimą ir ten paliko. O kitą dieną jį patį pagavo, o prieš tai nevairavęs, nes tąsyk tyrėja atvažiavo pas jį. Jis nuvažiavęs ten, kur buvo sulaikytas, (duomenys neskelbtini). K. T. R. paėmė mašiną, nes jis su ja važinėjo į Vilnių, o neturėjo kas jam parvarys tą mašiną, nes jis tik viena teises turi. Jis jo mašiną nuvarė šiaip į kaimą, nes ji jam nereikalinga, jis jau buvo nubaustas ir jau su ja nevažinėjęs, ruošęsis parduot. Jis nuvarė tą mašiną, kur jo mama gyvena, (duomenys neskelbtini) ten kur buvęs sulaikytas girtas, į Užbalių kaimą, – (duomenys neskelbtini). Ten gyvena jo mama R. I.. Jie važiavę kartu. Jis tuo pačiu, ten jo draugai gyvena, jo broliai, į kaimą važiavęs. Nuvažiavę, dar ten jų nieko nebuvo namie, palaukę paskui, grįžo, paskui gėrę tada. Paskui jau kitą dieną su kita mašina važinėję, paskui jau vakare pagavo jį vairuojantį. Mašina ir buvo palikta, bet jis irgi likęs. T. R. pasiėmė savo mašiną ir išvažiavo namo į Vilkaviškį, o jį ir paliko pas tą draugą, nes jis ten tame kaime seniau gyvenęs. Draugas turi dvi mašinas, vieną darbinę, o kitą nedarbinę. Pas jį darbinę paliko, o ten paskui pasiėmė savo pas motiną. Darbinė ,,vojadžeris, dodžis, o nedarbinė ,,O. A., su kuria jį patį prieš metus viršaus buvo pagavę. Nuvažiavę pas jo motiną, pasiėmė jis mašiną, jį paliko. Draugai grįžo, paskui gėrę. Jo mašiną irgi paliko ten ant kiemo pas jo motiną. Mašiną neskubinęs pasiimti, nes taip ar taip, ją būtų pardavęs į metalą, nes jos buvo į pabaigą technikinė ir viskas, nes jam jau buvo uždrausta vairuoti. Turėjęs kitą savaitę važiuoti į darbą į Vilnių, tačiau nevažiavęs, nes į policiją ėjęs. T. R. paliko darbinę pas jį mašiną, su savo O. A. išvažiavo į Vilkaviškį ir viskas, jį paliko tam kaime. Kitą savaitę kaip į darbą turėjęs važiuoti – jis nevažiavęs kitą savaitę į darbą, jis jį būtų pasiėmęs su tuo pačiu ,,vojadžeriu, dodžiu“. T. R. teises turi, atvažiavo iš namų, būtų jį pasiėmęs, bet čia jį būtų parvežę ant kitos dienos, nes jie ten gėrę ir būtų pasigėrę, išsipagirioję ir kitą dieną būtų susirinkę, nes jis gyvenantis Vilkaviškyje, ir būtų visi važiavę į darbą. Pas jį T. R. būtų atvažiavęs su kokia mašina – nežinantis koks jo būtų pasirinkimas, tai su dodžu, nes su dodžu visą laiką jis važinėja. Jis pasiėmė O. A. ir grįžo į Vilkaviškį, jis savaitgalį visą kažkur važinėjo su ta Astra, nes ten jo nedarbinė mašina, o jis jei būtų iš kaimo atvažiavęs pasiimti, tai nežinantis su kuria būtų, nes arba jo paties brolis, arba tas A. kitas T. brolis - visi jie turi teises, ir visi jie važinėja. R. T. gyvenamoji vieta Vilkaviškyje. Mašiną buvo palikęs pas savo motiną taisyti kaime, jis važiavo pataisytą mašiną pasiimti, nes buvo palikęs savaitei taisyti, kai Vilniuj dirbo. Būtų grįžęs į Vilkaviškį su kažkuo kitu, su broliu arba su tuo Alvydu. Pirmadienį į darbą važiuojantys su tuo pačiu dodžu. T. R. tada tiktai paliko pas jį mašiną, kad jam pasiimti jo mašiną ir nuvaryti į kaimą, kad jam nereikėtų nuvaryti palikti darbinę mašiną, tai kaip jam paskui pasiimti nebūtų kaip buvę. Jis savo mašinas pas save laiko, gyvena daugiabutyje, prie daugiabučio abi mašinas laiko. Kodėl jam surašė įtarimą, kad vairavęs 27 d., nežinantis, jos būtų kažkas bent klausę. Kai Kaune sėdėjęs, atvažiavo jo tyrėja apklausti, sakęs – tai kas čia, nes ten buvo va ir, nes ten buvo žymiai mažiau parų, sako - nekreipk dėmesio, čia bus tiktai už vieną. Ir tuo baigėsi. Sakę – tau čia bus maksimum 15 parų. O paskui jis jai paskambinęs, jau kai jį paleido, sakęs kas čia darosi, ji net nekalbėjo, padėjo ragelį. Teismui pagarsinus pranešimą apie įtarimą (bylos lapai Nr. 41-42), matęs kas ten parašyta. Teismui pagarsinus įtariamojo apklausos protokolą (b.l.43-44), jei nevairavęs, kodėl pripažinęs kaltę – jam sakė - į šitą nekreipk dėmesio, čia gal dėl to jis ir rašęs. Jo klausė kaip ta mašina atsidūrė tam kaime, sakęs nuvažiavęs, neklausė, sako - čia ne prie ko. Vairavo automobilį T. R., M. R. jo brolis. Jo niekas neklausė kas vairavo, klausė kaip mašina ten atsidūrė. Nevairavęs, jo neklausė, tame ir esmė, kad jo neklausė. Jeigu būtų klausę kas, būtų sakęs. Atėjęs, sakęs kas čia, sako – čia nekreipk dėmesio, ir ne prie ko čia taip, sako – čia tik už vieną. Kad atvažiavęs su T. R., galima T. R. kviest. Galintis brolį pakviesti, kad jie iš Vilniaus grįžę. Jo brolis L. L., jis į kaimą nevažiavo, kartu grįžo. T. pasiėmė mašiną, išvažiavę į kaimą. Brolis nematė. Užbalių kaime visiškai niekas negalėjo matyt. Tuo metu, kai jie nuvažiavę, nieko net nebuvo namie, jis palaukęs kol visi grįžo, jie visi buvo išvažiavę pas draugą. T. T. R. gali patvirtinti, o M. R. nebuvo - buvo išvažiavęs, paskui visi grįžo. Nelabai suprantantis, kaip galintis tą vieną epizodą pripažinti, jeigu to nepadaręs. Pranešimas apie įtarimą buvo įteiktas, įtarimą skaitęs. Jos klausė apie 28 dieną. Kad įtariamas, kad vairavęs 27 d. ir 28 d., jam atrodo, kad skaitęs. Jo ne apie tai klausė. Klausė apie 28 d., metus laiko nieks apie 27 dieną nešnekėjo. Jis gynėjo neturėjęs, jo niekas neklausė, ar reikia gynėjo, gal ir klausė. Ten, kur jie ranka surašė, tų net neskaitęs. Atvažiavo pas jį, ranka surašė. Kad labai gailisi, jo ranka rašyta. Pripažinęs ką klausė jo apie 28 d., apie 27 d. nepripažinęs, nes apie 27 d. net kalbos nebuvo. Kad apie tai, kad bus kažkas, už tai baus, kalbos nebuvo. Jis nesupratęs to, nes jis apie 28 d. visą laiką. Kaltę, kad vairavęs neblaivus, pripažinęs. Jis ten dėl 28 dienos jau pripažįstantis, nes ten kitaip nebus, jeigu ten nepripažinsiąs, vis tiek padarys, kad pripažintų ir jam paskui ten. Neskundęs, kad ir teisme nepripažinęs – nes per teismą buvo, sakęs, kad net ne taip buvo, atėjo liudininkai, visi liudininkai susitarė koridoriuj, net nebuvo tas, kuris iš jo pusės liudininkų, susitarė ką kas sakys, net nedalyvavęs, sako sakyk, kad buvom. Jeigu mentas buvo kur tipo paskundė. Anoj byloj pripažinęs, nes nebūtų visai jokių švelninančių aplinkybių, jau jam geriau pripažinti, mažiau bus, nes jis vis tiek neįrodysiąs, kad jis nevairavęs, nes nieko nebuvo. Liudytojai, kad jis vairavęs, nematė jie. Čia neaiškiai skaitė, kai buvo su O. A., 2 metus turėjęs, kad nevairuoti. Išviso teisės vairuoti neturėjęs. Pripažįstantis jau tą 28 d. vairavęs, važiavęs į parduotuvę, vairavęs tada (duomenys neskelbtini) ar nežinau, paskui sustabdė policija. Su juo Tadas buvo, dar kažkas, jis net neatsimenantis kas buvo. Y. T. R., A. R., T. R. (b.l. 81-83).

L. T. R. parodė, kad dėl ko kviečiamas žinantis panašiai. R. L. nuo vaikystės pažįstantis, susitinkantys kartais, dirbantys kartu, nesimušantys. Žinantis, kad sakė vairavo išgėręs. Jis neatsimenantis kada tai buvo, žinantis, kad buvo pernai metais, mėnesio nelabai atsimenantis, panašus kaip dabar metų laikas buvo, pavasaris, balandžio mėnesis galėjo būti. Ji buvęs po operacijos, avarija buvo. Buvo nusipirkęs naują mašiną, paskui tą mašiną kaime palikęs, čia kai jį pagavo. Jis kelias mašinas turintis. Gyvenantis Vilniuje. Vilkavišky gyvenęs, o tuo metu gyvenęs Paežeriuose, L. tuo metu kaime gyveno gal. Jis turėjo Mazda 323, numerių nežinantis, jo brolio L. vardu registruota. Visi vairuodavę tą mašiną, važinėdavę į darbą, jei reikdavo. R.teisių neturi, jo brolis važinėdavo su ja. Dieną prieš grįžę iš Vilniaus, jis turintis savo įmonę, tuo metu buvo individuali veikla. Su juo dirbo kartu ir R., ir L.. Įvykis buvo kada, kokia savaitės diena buvo, nežinantis penktadienis, o sulaikė šeštadienį. Grįžę su Dodžu iš Vilniaus, kartu, brolio nebuvo, gal ir buvo, neatsimenantis. P. D. V. K. ar Žalgirio gatvėj, pas R. tėvus. Važiavęs su jo Mazda į kaimą, jam reikėjo Opelį pasiimti, draugas buvo suremontavęs, į Karalkrėslį. Kartu važiavę, važiavo R. kartu ir su jo Mazda važiavę, dvi mašinas neapsimokėjo vyti, nes jam reikėjo vis tiek savo parsivaryti. Ta Mazda ir su draudimu, ir su technikiniu buvo. Jis blaivas buvo, jis taip pat. Jis jį palikęs pas savo mamą, pasiėmęs savo automobilį ir išvažiavęs namo, jis dviejų mašinų neparvairuosiąs. Jis laukė kol mama grįš, jam ne mamos reikėjo, jo brolis Arvydas yra ten, vienmečiai. Jis nežinantis ko jis laukė, laukė kol kas namo grįš. Jis išvažiavęs namo. Ant rytojaus sužinojęs, kad policija pagavo. Galintis patvirtinti, kad 27 d. jis nevairavo. Tikrai jis pats vairavęs, teises turintis, mašiną Opelį dabar turintis, servise, važiuosiąs pasiimti. Mašinos dokumentų čia neturintis. Kai palikęs R. L., jis atvažiavęs su juo pas mamą savo, išvažiavęs su Opeliu, vakaras buvo. Jie iš Vilniaus grįžtantys, būna 8-9 val. vakaro. J. M. kaime paliko, nes technikinė, draudimas, viskas, su ja niekas nevažinėja, ruošėsi išardyt. R. paskui matęs už poros dienų, sekmadienį vakare arba pirmadienį ryte, kai važiavę į Vilnių. O kada sužinojęs – greitai sužinojęs, vakare, kai sulaikė, sužinojęs. Kas matė, kad jis atvažiavęs su jo Mazda į kaimą, M. R. nematė, nebuvo jo tuo kartu. Ką R. pasakojo apie įvykį, pasilaikysiąs komentarus sau, kai važiavę į Vilnių – nieko reikšmingo nepasakojo, pasakė, kad pagavo. Nepasakojo kiek dienų girtavo. Kiek dienų girtavo R., - vieną ar dvi, jis nežinantis, daugiau nepatemps (b.l. 89-90).

K. R. L. grindžiamas taip pat byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie buvo išvardinti teisiamajame posėdyje:

Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus 2018 m. birželio 28 d. pranešimu, kuriame užfiksuota informacija, kad R. L. M. apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams (bausmės pabaiga 2020 m. balandžio 27 d.; įsiteisėjo 2018 m. balandžio 27 d.). Nuo 2018 m. gegužės 3 d. asmuo įtrauktas į Asmenų, kuriems paskirtos kitos baudžiamosios atsakomybės priemonės, duomenų registrą. Pirmą kartą į Probacijos tarnybą atvyko 2018 m. gegužės 17 d. ir kartu su nuteistuoju buvo sudarytas Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas, paaiškintos teismo skirto draudimo nevykdymo teisinės pasekmės, asmuo sutiko su nustatytu planu. Tačiau R. L. vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kuria jam uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, asmens atžvilgiu, 2018 m. balandžio 28 d. Vilkaviškio rajono policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-19811-18 pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (b. l. 1);

Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus 2018 m. rugsėjo 28 d. pranešimu, kuriame užfiksuota informacija, kad 2018 m. gegužės 17 d. R. L. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje buvo supažindintas su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemone, jos atlikimo tvarka ir nevykdymo pasekmėmis. Tą dieną asmuo pasirašė, kad sutinka su nustatytu planu ir įsipareigoja vykdyti jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę. 2018 m. birželio 29 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius gavo VĮ „Regitra“ pranešimą, kuriame informavo, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre nėra duomenų apie vairuotojo pažymėjimo išdavimą R. L. (b. l. 25);

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK tyrėjos G. K. 2019-02-26 tarnybiniu pranešimu užfiksuota informacija, kad nustačius aplinkybę, kad 2018 m. balandžio 27 d. R. L. taip pat vairavo automobilį, nors teismas jam buvo uždraudęs vairuoti transporto priemones ir tokiu būdu jis nevykdė baudžiamojo poveikio priemonės buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 243 straipsnį. Tyrimas dėl šios nusikalstamos veikos atliekamas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 02-2-00307-18 (b. 1. 29);

Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu užfiksuota informacija, kad R. L. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir nuteistas 40 MGL (2 000,00 Eur) dydžio bauda. Taip pat buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 2 metams uždrausta vairuoti kelių transporto priemonę (b. 1. 4–8).

III. Faktinių duomenų vertinimas, pripažinimas įrodymais, išteisinimo pagal BK 243 str. (2018 m. balandžio 27 d. epizodas) pagrindai ir motyvai.

Pagal BK 243 str. atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal šio kodekso 243 straipsnį (BK 74 str.2 d.).

K. R. L. M. apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu, jį pripažinus kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, ir skyrus 40 MGL (2 000,00 Eur) baudą, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 2 metams uždrausta vairuoti kelių transporto priemones. Nuosprendžio paskelbime kaltinamasis dalyvavo, jam buvo paskelbta nuosprendžio apskundimo tvarka, kad nuosprendis įsiteisėja per 20 d. nuo jo priėmimo, nuosprendžio jis neskundė, todėl nuosprendis įsiteisėjo nuo 2018 m. balandžio 27 d. (penktadienio) imtinai, nuo tada nuteistajam atsirado pareiga vykdyti šią poveikio priemonę, ir nevairuoti transporto priemonių. VĮ ,,Regitra“ duomenimis jam nėra išduotas vairuotojo pažymėjimas (b.l.26), dėl ko jau savaime jis neturėjo teisės vairuoti. Kaltinamasis kaltinamas pažeidęs jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę du kartus, t. y. 2018 m. balandžio 27 d. ir 28 d., jo veiksmai kvalifikuoti atskirai kaip du nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 str. epizodai., nors teismo vertinimu šios veikos turėjo būti kvalifikuotos kaip viena nusikalstama veika.

Kaltinamasis neigė vairavęs jo valdomą automobilį Mazda 323 str. 2018 m. balandžio 27 d., tačiau pripažino ją vairavęs 2018 m. balandžio 28 d. Ikiteisminis tyrimas dėl 2018 m. balandžio 27 d. epizodo buvo pradėtas remiantis 2019-02-26 tyrėjos G. K. tarnybiniu pranešimu, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl 2018 m. balandžio 28 d. epizodo, nustatyta, kad R. L. šią priemonę taip pat pažeidė 2018-04-27, kokie duomenys tai patvirtina tarnybiniame pranešime nenurodyta (b.l.29). Iš bylos medžiagos darytina išvada, kad šie duomenys yra paremti vien tik R. L. apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2018-09-26 15:00-15:50 val. duotais parodymais jam pareiškus įtarimą pagal BK 243 str. 2019 m. balandžio 28 d. epizodą ,,2018-04-27 būdamas blaivus ir neturėdamas vairuotojo pažymėjimo automobiliu ,,Mazda“, v/nr (duomenys neskelbtini) kurį man pardavė mano brolis L. L., nuvažiavau pas draugą M. R., kuris gyvena Sodėnuose, Pajevonio sen., Vilkaviškio r.sav“ (b.l.35). Kaltinamajam tą pačią dieną buvo iš karto įteiktas įtarimas dėl 2018-04-27 epizodo, jis 2019-02-26 11:30-13:10 val. apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino pilnai, labai gailėjosi, bei nurodė, kad ,,2018-04-27 dienos metu, tiksliai laiko nepamenu, automobiliu ,,Mazda“, vlts/nr (duomenys neskelbtini) iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) nuvažiavau pas draugą, kuris gyvena Užbalių k., Pajevonio sen., Vilkaviškio r.sav.“,,2018-04-27 nuvykęs be teisių pas draugą M. R....“ Kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu šiuos savo teiginius paneigė, teigdamas, kad jis pats automobilio nevairavęs, o jį vairavo kartu važiavęs T. R., kuris teisminio nagrinėjimo metu šį faktą patvirtino.

Teismų praktikoje asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Apeliacinės instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tokį BPK pažeidimą ir ėmėsi jį taisyti, pats analizuodamas ir vertindamas bylos duomenis dėl nuteistojo J. S. tikslo platinti narkotines medžiagas. Tačiau ta analizė ir vertinimas grindžiami neteisingu įtariamojo parodymų ikiteisminio tyrimo pareigūnui traktavimu kaip įrodymu, kuris tiesiogiai kartu su kitais įrodymais vertintinas pagal BPK 20 str. 5 d. nuostatas. Tokių parodymų panaudojimo ribos apibrėžtos BPK 276 str. 4 d.– jie skirti byloje esantiems įrodymams patikrinti, be to, padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-372/2005; 2K-431/2006; 2K-592/2010; 2K-461/2011; 2K-545/2012). Taigi pirmiausia turi būti išanalizuoti ir įvertinti visi bylos duomenys, atitinkantys įrodymams keliamus reikalavimus, ir tuo pagrindu, atsižvelgiant ir į jų patikrinimo BPK 276 str. 4 d. nurodytomis priemonėmis rezultatus, daromos atitinkamos išvados (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-26 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138/2013). Pagal teismų praktiką asmenų – kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo – parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (kasacinės nutartys Nr.: 2K-194/2013, 2K-461/2011, 2K-179/2010, 2K-592/2010, 2K-285/2010 ir kt.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-11-11 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1A-348/2013.

Atsižvelgdamas į šią teismų formuojamą praktiką, teismas nelaiko kaltinamojo duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu savarankiškais įrodymais baudžiamojoje byloje, juos vertina kartu su kaltinamojo parodymais teisminio nagrinėjimo metu, ir daro išvadą, kad kaltinamojo parodymų patikimais nėra galimybės laikyti, kadangi jie skiriasi nuo jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai kaltinamojo kaip įtariamojo apklausas atliko neprofesionaliai, kadangi tiesiogiai neišsiaiškino, ar būtent kaltinamasis vairavo (o ne važiavo) automobiliu, ar jis buvo automobilyje vienas, todėl negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kad kaltinamasis savo parodymuose ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad būtent jis vairavo 2018-04-27 automobilį, taip pažeisdamas baudžiamojo poveikio priemonę. Tačiau jokių kitų įrodymų apie tai, kad kaltinamasis būtų vairavęs automobilį byloje nėra, priešingai liudytojas T. R. nurodė, kad būtent jis 2018 m. balandžio 27 d. nuvairavo automobilį kartu su kaltinamuoju. Jokių įrodymų, paneigiančių liudytojo parodymus, byloje nėra.

Baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsitesėjusiu nuosprendžiu. Ši nekaltumo prezumpcijos sąvoka derinasi ir su Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 str. 1 d. nuostata, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d.. Nekaltumo prezumpcijos principas įgyvendintas BK 2 str. 3 d., kurioje nurodyta, kad “asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio”. ,,In dubio pro reo“ principas įpareigoja, kad viso iškilusios abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai. BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Kadangi teismas nesivadovauja ikiteisminio tyrimo metu duotais kaltinamojo parodymais, o juos naudoja tik šio kaltinamojo teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų patikrinimui, darydamas išvadą, kad jie nėra nuoseklūs, prieštaringi, netikslūs, jų negalima patikrinti kitais bylos duomenimis, liudytojas T. R. nurodė, kad jis būtent vairavo automobilį, o ne kaltinamasis, tai paneigiančių įrodymų nėra, todėl kaltinamasis išteisintinas iš baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 str. (2018 m. balandžio 27 d.), kadangi ši nusikalstama veika nebuvo padaryta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Faktinių duomenų vertinimas, pripažinimas įrodymais, įrodytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, teismo padarytos išvados.

K. R. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 str., t. y. 2018 m. balandžio 28 d. vairavęs automobilį, kai jam buvos skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti autotransporto priemonę. Kad jis vairavo automobilį be jo parodymų, neginčytinai nustatyta prejudicinę reikšmę turinčiu įsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu, kuriuo jis nuteistas už vairavimą neblaiviam 2018-04-28 apie 18 val. pagal BK 281 str.7 d.. Šis nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 str. sudaro idealią sutaptį, t.y. padaryti vienu metu toje pačioje vietoje tomis pačiomis aplinkybėmis. Kad kaltinamajam 2018 m. balandžio 28 d. buvo uždrausta vairuoti transporto priemonę, neginčytinai nustatyta Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, ir jam skyrus 40 MGL (2 000,00 Eur) baudą, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 2 metams uždrausta vairuoti kelių transporto priemones. Nuosprendžio paskelbime kaltinamasis dalyvavo, jam buvo paskelbta nuosprendžio apskundimo tvarka, kad nuosprendis įsiteisėja per 20 d. nuo jo priėmimo, nuosprendžio jis neskundė, todėl nuosprendis įsiteisėjo nuo 2018 m. balandžio 27 d. (penktadienio) imtinai, nuo tada nuteistajam atsirado pareiga vykdyti šią poveikio priemonę, ir nevairuoti transporto priemonių.

Aukščiau teismo nurodytos aplinkybės, nustatytos iš šiame nuosprendyje išdėstytų duomenų, kurie teismo ištirti ir įvertinti, yra gauti teisėtai įstatymų nustatyta tvarka, liečia byloje įrodinėtinas aplinkybes, yra nesuklastoti, neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, yra patikimi, pripažintini kaltinamajam R. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimo ir jo kaltės įrodymais, todėl jų visuma yra visiškai pakankama teismui neginčytinai ir neabejotinai konstatuoti, kad kaltinamasis R. L. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kadangi 2018 m. balandžio 28 d. apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (mažiausia koncentracija 2.00 prom. alkoholio) Karalkrėslio g., Užbalių k., Pajevonio sen., Vilkaviškio r. sav., vairavo automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. tokiu būdu vengė atlikti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuo 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal 243 straipsnį, ją padarė kaltinamasis R. L., kuris pripažintinas kaltu ir jam skirtina bausmė.

V. Bausmių skyrimas, kiti klausimai susiję su bausme.

BK 243 str. numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymas užtraukia baudą arba areštą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.2 d.). Be to skiriama bausmė turi pasiekti bausmės tikslus, numatytus BK 41 str., t.y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str.2 d.).

K. R. L. padarė baudžiamąjį nusižengimą tiesiogine tyčia. Nusikalstamos veikos tikslas buvo vairuoti transporto priemonę, motyvas - nuvažiuoti į parduotuvę. Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str.1 d.2 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ankščiau teistas. Nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, tame tarpe kelis kartus už automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti. neturėjo. Teismas atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas kaltinamojo padėtį gerinančias aplinkybes – lengvinančią aplinkybę, bloginančias aplinkybes - teistumą, turėjimą galiojančių administracinių nuobaudų už panašius pažeidimus, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skyrus areštą , jo dydį nustatant didesnį kaip vidurkis, t.y. baudą, nustatant jos dydį mažesnį negu jos vidurkis, t.y. skiriant 30 parų arešto bausmę. Esant nusikaltimo, numatyto BK 281 str.7 d., už kurį kaltinamasis nuteistas 2018-12-07 Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu, bei baudžiamojo nusižengimo, numatyto 243 str., idealiai sutapčiai, vadovaujantis BK 63 str.1 d., 5 d. 1 p.,9 p. paskirto bausmės subendrintinos apėmimo būdu, didesne 70 parų arešto bausme apimant švelnesnę 30 parų arešto bausmę, bei paskiriant galutinę subendrintą 70 parų arešto bausmę, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, terminą skaičiuojant nuo 2018-12-07 nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 2019-01-02. Laikyti kaltinamąjį atlikusį arešto bausmę.

VI. Kiti teismo sprendimai.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. L. buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l.36), kuri nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 str.3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išteisinti dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje (2018 m. balandžio 27 d. epizodas) padarymo, kadangi nepadaryta ši nusikalstama veika.

R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje (2018 m. balandžio 28 d. epizodas) ir skirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę,

subendrinti paskirtą 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, apėmimo būdu su 2018 m. gruodžio 7 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 70 (septyniasdešimt) parų arešto bausme ir baudžiamojo poveikio priemone - uždraudimu vairuoti kelių transporto priemones 3 (trijų) metų laikotarpyje, didesne 70 (septyniasdešimt) parų arešto bausme apimant švelnesnę 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę, bei skirti galutinę bausmę -70 (septyniasdešimt) parų arešto bausmę bei baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones 3 (trijų) metų laikotarpyje,

į paskirtą bausmę įskaičiuoti visą 70 (septyniasdešimt) parų arešto bausmę, atliktą pagal 2018 m. gruodžio 7 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį, ir laikyti R. L. atlikusį visiškai jam paskirtą arešto bausmę,

baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones 3 (trijų) metų terminą skaičiuoti nuo 2018 m. gruodžio 7 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 2019 m. sausio 2 d..

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki įsiteisės šis nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.