Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens akcinės bendrovės SEB banko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, Z. J. K., antstolė L. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2021 m. balandžio 29 d. įvyko kreditorių susirinkimas, jo metu kreditoriai nesutiko su A. G. mokumo atkūrimo planu.

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 4 d. ir 2021 m. gegužės 31 d. nutartimis tenkino bankroto administratorės prašymą ir pratęsė bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projekto pateikimo tvirtinimui terminą iki 2021 m. birželio 25 d.

5. 2021 m. gegužės 27 d. įvyko pakartotinis kreditorių susirinkimas, jo metu kreditoriai nepritarė A. G. mokumo atkūrimo planui. Bankroto administratorė manydama, kad kreditorių pastabos nepagrįstos, pateikė mokumo atkūrimo planą ir išvadą teismui.

6. Bankroto administratorės vertinimu, mokumo atkūrimo planas atitinka visus Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 straipsnyje įvardytus reikalavimus, todėl prašo teismo patvirtinti bankrutuojančio A. G. mokumo atkūrimo plano projektą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

16. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).

17. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas patikslintas nemokumo atkūrimo planas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

18. Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo institutu iš esmės siekiama vieno kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t. y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus. Taigi fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros.

19. Viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra.

20. Fizinio asmens mokumo atkūrimo plano ir jo tvirtinimo procedūrų teisėtumas turi būti vertinami per pirmiau nurodytą fizinio asmens bankroto proceso tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą FABĮ nustatyta tvarka, siekti teisingos kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros, t. y. suteikti reikalingą apsaugą skolininkui su kuo mažesne intervencija į kreditorių teises.

21. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Jei kreditorių susirinkimas pritarė mokumo atkūrimo planui, tai planas teikiamas teismui tvirtinti. Teismo nutartis patvirtinti planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, yra galutinė ir neskundžiama (FABĮ 8 straipsnio 4, 5, 9 dalys). Teismas turi teisę netvirtinti plano, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, tuo atveju, jeigu buvo pažeista įstatymo nustatyta plano tvirtinimo procedūra (FABĮ 8 straipsnio 7 dalis). Pažymėtina, kad paprastai, nesant akivaizdžių plano trūkumų ar įstatymų imperatyvų pažeidimo, teismas turėtų patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas. Jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, fizinis asmuo, atsižvelgęs į kreditorių pastabas, turi teisę plano projektą tikslinti ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui. Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet nenurodo tokio nesutikimo priežasčių arba nesutikimo priežastys nesusijusios su plano projektui nustatytais reikalavimais, tai įstatyme nenustatyta tokio plano tikslinimo galimybė, jis iš karto teikiamas teismui tvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, tokį planą patvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Teismo nutartis tokiu atveju priimama žodinio proceso tvarka (FABĮ 8 straipsnio 6 dalis). Spręsdamas klausimą, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė dėl pirmiau nurodytų priežasčių, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.

22. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. G. pateikė patikslintą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą administratorei, o ši 2021 m. balandžio 7 d. parengė išvadą ir sušaukė kreditorių susirinkimą dėl pritarimo patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui. Kreditorė AB SEB bankas pateikė pastabas dėl plano. Nurodė, kad mokumo atkūrimo plane ir prie jo pateikiamuose prieduose pateikiama informacija yra netiksli, nepagrįsta jokiais paaiškinimais ir (ar) ją patvirtinančiais dokumentais. Pažymėjo, kad pateiktas mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ nurodytos formos reikalavimus ir teikiamas tvirtinti, laikantis FABĮ 8 straipsnyje nustatytos plano pateikimo tvirtinti tvarkos. 2021 m. gegužės 27 d. įvykusiame pareiškėjo kreditorių susirinkime nuspręsta nepritarti pareiškėjo patikslintam mokumo plano projektui. Nagrinėjamu atveju nei pareiškėjas, nei bankroto administratorė netikslino plano projekto pagal kreditoriaus pastabas, nemokumo atkūrimo plano projektą pateikė teismui tvirtinti. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo A. G. bankroto administratorės prašymą ir patvirtino bankrutuojančio fizinio asmens patikslintą mokumo atkūrimo planą.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, gavęs planą, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, turi patikrinti tokio atsisakymo pritarti priežastis. Šiuo atveju kreditorė AB SEB bankas atsisakė pritarti planui dėl to, kad jis parengtas ir teikiamas tvirtinti, neatsižvelgus į kreditoriaus prieštaravimus ir siūlymus. Papildomai prašė įpareigoti bankroto administratorę ir bankrutuojantį asmenį pateikti kreditorei bankrutuojančio asmens banko sąskaitos išrašą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki 2021 m. liepos 12 d. ir administratorės atidarytos depozitinės sąskaitos išrašą nuo jo atidarymo iki 2021 m. liepos 12 d., taip pat pateikti bankroto administravimo išlaidas, patirtas nuo bankroto bylos iškėlimo iki pirmojo kreditorių susirinkimo patvirtinančius dokumentus.

24. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorė AB SEB bankas, kurios reikalavimai sudaro 95,26 procentus teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų, nesutiko su patikslintu mokumo atkūrimo planu, motyvuodama tuo, kad pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas nurodė, kad jo pajamas sudaro 286,00 Eur, kreditorių susirinkimui pateiktame mokumo atkūrimo plano projekte bankrutuojančio asmens pajamos – 359,32 Eur, per mėnesį atskaičius mokesčius, o iš bankrutuojančio asmens banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2021 m. balandžio 22 d. pareiškėjui buvo išmokėtas 600,00 Eur darbo užmokestis. Teigia, kad kreditoriams pateikiama skirtinga informacija apie bankrutuojančio asmens pajamas ir nepateikiama informacija apie patiriamas išlaidas, ar yra sumokėtos administravimo išlaidos už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki kreditorių susirinkimo. Atkreipė dėmesį į tai, kad nėra pervestas piniginių lėšų skirtumas, susidaręs tarp bankrutuojančio asmens pajamų ir būtiniems poreikiams skirtų lėšų, laikotarpiu nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki šio susirinkimo. Mano, pateiktas mokumo atkūrimo planas atitinka jam FABĮ keliamus reikalavimus, tačiau jame pateikiama informacija yra netiksli ir nepagrįsta jokiais paaiškinimais ir ją patvirtinančiais dokumentais.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditorės AB SEB banko nurodytos nesutikimo priežastys nėra susijusios su mokumo atkūrimo plano projekto tikslinimu pagal FABĮ straipsnio reikalavimus. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad galbūt padidėjo bankrutuojančio asmens darbo užmokestis, nėra pagrindas teismui netvirtinti nemokumo atkūrimo plano. Priešingai, iš pateikto nemokumo atkūrimo plano projekto matyti, kad pareiškėjas (bankrutuojantis asmuo) nurodė, kad, per plano vykdymo laikotarpį pasikeitus gaunamų pajamų dydžiui (joms padidėjus), gali keistis kreditoriams mokėtina suma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditorė AB SEB bankas nepagrindė teiginių, kad mokumo atkūrimo planas iš esmės yra naudingas tik pačiam bankrutuojančiam asmeniui ir jam atstovaujančiam administratoriui, neįgyvendinantis teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros ir pažeidžiantis kreditorių teises ir teisėtus interesus, neatitinkantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų, neįrodė, kokiu būdu patvirtintas nemokumo atkūrimo planas pažeidžia jos, kaip kreditorės, teises ir teisėtus interesus.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė atskirajame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015.

27. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime konstatavo, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

28. Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą; tačiau remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos; nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma; dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020 60 punktą; 2020 m. birželio 3 d. nutarties Nr. e3K-3-277-248/2020 24 punktą ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

29. Nutarties 26 punkte nurodytoje kasacinio teismo nutartyje buvo sprendžiamas klausimas ir pateikti kasacinio teismo išaiškinimai dėl bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo plano vykdymo santykyje su teise į privataus gyvenimo apsaugą, ne dėl bankrutuojančio asmens pareigos besąlygiškai pagrįsti gaunamas pajamas vykdymą tvirtinant mokumo atkūrimo planą. Todėl nagrinėjamu atveju negali būti remiamasi praktika, kurios ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamos bylos.

30. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė nei procesinės teisės normų, nei įrodinėjimo procesą ir įrodymų vertinimo reglamentuojančių teisės normų. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nenurodė jokių teisinių motyvų, pagrindžiančių skundžiamos nutarties neteisėtumą ir (ar) nepagrįstumą.

Dėl procesinės bylos baigties

31. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas pareiškėjo patikslintą mokumo atkūrimo planą, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias tokio plano tvirtinimo procedūrą, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.