Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Jonavos paslaugos“ atstovei,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių Jonavos rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Jonavos paslaugos“ ieškinį atsakovui A. S. dėl mokesčių priteisimo už buto nuomą ir komunalines paslaugas, nuomos sutarties nutraukimo bei iškeldinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovė E. S. prašė tenkinti ieškinį iš dalies, iškeldinti atsakovą ir priteisti skolos likutį – 337,12 Eur.

2022 m. gruodžio 5 d. pateiktame pranešime dėl neatvykimo į teismo posėdį civilinėje byloje ieškovas nurodė, kad atsakovas dalį skolos yra padengęs ir šiai dienai skolos likutis yra 337,12 Eur (UAB „Jonavos paslaugos – 196,76 Eur, UAB „Jonavos vandenys“ – 8,61 Eur, UAB „Jonavos šilumos tinklai – 131,75 Eur).

Atsakovas A. S. apie teismo posėdį informuotas tinkamai, asmeniškai. Atsakovo prašymų atidėti teismo posėdį negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (CPK 246 straipsnis).

Yra duomenų, kad atsakovas serga, dėl negalios neatvyko į teismo posėdį. Iš VSDFV Kauno skyriaus išrašo matyti, kad atsakovas yra pensinio amžiaus, pensija sudaro - 336,35 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – patvirtina, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Jonavos rajono savivaldybei, kurį, remiantis 2019 m. vasario 14 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl socialinio būsto išnuomojimo“ ir 2019 m. vasario 14 d. pasirašydamas socialinio būsto nuomos sutartimi Nr. 21T-9, ieškovė išnuomojo atsakovui A. S.. Iš Gyventojų registro tarnybos išrašo nustatyta, kad atsakovas gyvenamąją vietą bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo nuo 2019 m. kovo 20 d.

Pateikta detalizuota skolos pažyma patvirtina, jog atsakovo skola už savivaldybės gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), nuomą ir komunalinius mokesčius sudarė 739,54 Eur, tame skaičiuje 167,85 Eur skola už buto nuomą, 570,97 Eur už komunalines paslaugas ir 0,72 Eur delspinigiai. Prašoma priteisti skola susidarė nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2022 m. vasario 1 d. Byloje, taip pat pateikti duomenys, jog atsakovas dalį skolos, bylos nagrinėjimo metu apmokėjo, ir šiai dienai skolos likutis sudaro 337,12 Eur.

2021 m. lapkričio 16 d. įspėjimas patvirtina, jog atsakovas A. S. buvo įspėtas dėl būsto nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo.

Dėl mokesčių priteisimo už buto nuomą ir komunalines paslaugas

Ieškovės prašo priteisti iš atsakovo UAB „Jonavos paslaugos" naudai 337,12 Eur įsiskolinimą už buto nuomą ir komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2022 m. vasario 1 d.

Skolos susidarymo faktą ieškovė grindžia nuomos mokesčio paskaičiavimo, gautų įmokų ir įsiskolinimo suvestine, UAB „Jonavos paslaugos“ raginimu ir įspėjimu dėl įsiskolinimo už buto nuomą ir komunalines paslaugas. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, skolos neginčijo. Byloje esantis duomenys patvirtina, kad atsakovas yra pensininkas, pensijos dydis yra 336,35 Eur, duomenų kad turėtų kitų pajamų, nėra.

Pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.576 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įpareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį yra mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis).

CK 6.38 straipsnis numato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (CK 6.63 straipsnio 1 dalis). CK 6.59 straipsnio nuostatos imperatyviai draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, ieškovės atstovės paaiškinimai patvirtina, jog visas nuomos mokestis už buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą periodiškai kiekvieną mėnesį pagal sudarytos nuomos sutarties sąlygas nebuvo mokamas.

CK 6.584 straipsnio 1 dalis numato, kad mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Šiame CK straipsnyje taip pat pateikiamas sąrašas paslaugų, kurias, įstatymo leidėjas priskiria komunalinėms. Tai - paslaugos už šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitos, tame tarpe ir mokestis už bendro naudojimo objektų priežiūrą; atsakovui suteiktas socialinis būstas.

2019 m. vasario 14 d. su atsakovu buvo pasirašyta socialinio būsto nuomos sutartis, pagal kurią atsakovui neterminuotai buvo išnuomotas 30,09 kv. m. butas, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo naudotis socialiniu būstu pagal paskirtį nurodyta Sutarties 3 punkte ir mokėti nuomos mokestį, taip pat mokėti komunalinius mokesčius (sutarties 1 punktas, 4 punktas). Atsakovas nustatyta tvarka mokesčių nemokėjo, todėl per laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2022 m. vasario 1 d. susidarė įsiskolinimas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas sumažino skolą, ieškovė UAB „Jonavos paslaugos“ pateikė pranešimą, kad pagal ieškinį liko nesumokėta 337,12 Eur, iš jų – 196,76 UAB „Jonavos paslaugos“, 8,61 Eur UAB „Jonavos vandenys“, 131,75 Eur UAB „Jonavos šilumos tinklai“.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes apie nuomos ir komunalinių mokesčių skolos susidarymą, į nurodytą teisinį reglamentavimą ir tai, kad atsakovas proceso metu padengė beveik pusę prašomos priteisti skolos, ieškinio reikalavimai dėl nuomos ir komunalinių mokesčių skolos priteisimo tenkinami likusios skolos dalyje (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576, 6.577, 6.583, 6.584 straipsniai).

Dėl nuomos sutarties nutraukimo bei iškeldinimo

Ieškovės prašo nutraukti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 14 d. sudarytą savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartį bei iškeldinti A. S. iš buto adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos.

Šį ieškinio reikalavimą ieškovės motyvuoja tuo, jog atsakovas nemoka nuomos mokesčio už gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), ir komunalinių mokesčių, tokie veiksmai sąlygojo skolos susidarymą, kuri ieškinio pateikimo dienai buvo 739,54 Eur, kurią sudarė 167,85 Eur skola už buto nuomą ir 570,97 Eur už komunalines paslaugas.

Nustatyta, kad atsakovas ilgiau kaip 3 mėnesius nemokėjo buto nuompinigių ir mokesčių už komunalines paslaugas. Atsakovas iš esmės pažeidė buto nuomos sutarties 1 ir 4 sąlygas. Su atsakovu 2019 m. vasario 14 d. sudaryta tipinė socialinio būsto nuomos sutartis buvo neterminuota, ji iki šiol galioja, todėl ieškovių prašymas dėl nuomos sutarties nutraukimo yra pagrįstas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi.

Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog už nuomininko pažeidimus griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai, turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SĮ „Vilniaus miesto būstas“ v. R. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-645/2013; kt.). Sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja).

Konvencijos garantuojamas ir EŽTT praktikoje nuosekliai plėtojamas reikalavimas, sprendžiant iškeldinimo iš būsto klausimą, užtikrinti taikomos priemonės proporcingumo ir pagrįstumo svarstymą teisme; formalus nurodymas, kad teisė gyventi atitinkame būste pagal vidaus teisę yra pasibaigusi, ne kartą kritikuotas EŽTT (žr., pvz., McCann v. United Kingdom, no. 19009/04, par. 50, judgment of 13 May 2008; Ćosić v. Croatia, no. 28261/06, judgment of 15 January 2009; kt.). Tinkamam Konvencijos suteikiamos teisės į būstą užtikrinimui svarbu nustatyti, ar šios teisės ribojimai proporcingi. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (žr., pvz., Bjedov v. Croatia, no. 421050/09, judgment of 29 May 2012, Stankova v. Slovakia, no. 7205/02, judgment of 9 October 2007, Pinnock and Walker v. United Kingdom, no. 31673/11, judgment of 24 September 2013; kt.).

Nagrinėjamoje byloje iš nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimo suvestinės nustatyta, jog atsakovas A. S. už ieškovei nuosavybės teise priklausančio būsto nuomą pagal ieškovės nustatytą nuomos užmokesčio dydį nuomos mokestį bei mokesčius už komunalines paslaugas iki bylos iškėlimo mokėjo dalinai. Pagal ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ bylos nagrinėjimo metu pateiktus pranešimus, atsakovas dalį įmokų sumokėjo, skola dalinai yra mokama, likęs įsiskolinimas sudaro 337,12 Eur.

Atsižvelgiant į CK 6.611 straipsnyje nustatytą ieškovės teisę nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį jeigu nuomininkas nuolat, tačiau ne mažiau nei 3 (tris) mėnesius nemoka nuomos mokesčio, teismas daro išvadą, jog atsakovas, tam tikrais laikotarpiais nemokėdamas viso priskaičiuoto mokėti nuomos mokesčio, pažeidė 2019 m. vasario 19 sudarytos socialinio būsto nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus mokėti nuomos mokestį ir mokesčius už komunalines paslaugas (CK 6.576 straipsnis), ko pasekmėje ieškovė įgijo anksčiau nurodytą teisę – reikalauti nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį.

Nepaisant ieškovės įgytos teisės į reikalavimą nutraukti nuomos sutartį, byloje esantys duomenys – gyventojų registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog atsakovo gyvenamoji vieta šiuo adresu yra deklaruota nuo 2019 m. kovo 20 d. Ieškovės byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog nuomos mokestis už atsakovui išnuomotą socialinį būstą bei komunalines paslaugas yra mokamas dalinai, tam tikrais laikotarpiais, tokiu būdu ženkliai sumažinant susikaupusias mokesčių skolas.

Remiantis teismų praktika, nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas šiuo metu yra pensinio amžiaus ir tikėtina, kad skolos susidarė dėl mažų atsakovo pajamų bei sveikatos būklės. Atsakovas atitinka kriterijus gyventi socialiniame būste ir kito gyvenamojo būsto neturi. Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovas skolą sumažino perpus, o tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas yra pasirengęs skolą išmokėti dalimis. Teismo patikrintais VSDFV duomenimis atsakovas gauna išmokas (senatvės pensiją), kurios dydis yra 353,49 Eur.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai, įvertindamas šios teisinės priemonės proporcingumą kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu, taip užtikrindamas taikomos priemonės suderinamumą su Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013). Nepakanka vien nurodyti teisinį pagrindą nuomininkui iškeldinti, būtina atsižvelgti ir į individualias bylos aplinkybes bei teisėtus gyventojų interesus, kurie turi būti ginami; savivaldybė, reikšdama reikalavimą iškeldinti nuomininką, turi detalizuoti nuomininko iškeldinimu siekiamą tikslą, nurodyti galimą kitų asmenų teisės į socialinį būstą ar kitokios teisės gynybos būtinumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-313/2019 39–44 punktus).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovo iškeldinimas iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, šiuo konkrečiu atveju neproporcingai pažeistų nuomininko interesus, jo teisę į nuomojamo būsto išsaugojimą, atsižvelgiant į tai jog atsakovas yra pensinio amžiaus, gaunantis minimalias pajamas, atsakovas kitos nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos neturi. Taip pat atsižvelgtina į tai, jog nuomos mokestis yra nemokamas tik dalinai, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių kitus nuomininkės pažeidimus, kurie sąlygotų savivaldybės gyvenamosios patalpos sutarties nutraukimą, išskyrus būsto nuomos ir komunalinių mokesčių nemokėjimą.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties su atsakovu A. S. nutraukimas ir nuomininko iškeldinimas neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo ir protingumo principų, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintos teisės į būsto neliečiamybės gerbimą, Jungtinių tautų Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnio reikalavimų.

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, ieškovės ieškinio reikalavimas nutraukti Socialinio būsto nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovą iš gyvenamosios patalpos atmetamas.

Dėl procesinių palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Atsakovui praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl tenkintina ir ši ieškinio dalis – iš atsakovo priteistina 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Savivaldybė bylose dėl savivaldybės interesų gynimo yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnis 1 dalis 5 punktas). Už ieškinio reikalavimą dėl iškeldinimo mokėtinas 100 Eur žyminis mokestis valstybei. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai buvo atmesti, bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis 3 dalis).

Iš esmės visiškai tenkinus ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo, iš atsakovo ieškovei UAB „Jonavos paslaugos“ priteistinas 20,00 Eur žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis 1 dalis).

Valstybė šioje byloje turėjo 31,36 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Bendras ieškinys buvo patenkintas 22,80 proc. Tokiu atveju proporcingai atsakovo valstybei mokėtina suma būtų 7,15 Eur, kurios priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Jonavos paslaugos“, įmonės kodas 156916523, iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 337,12 Eur (trijų šimtų trisdešimt septynių eurų 12 ct) skolą už buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomą ir komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2022 m. vasario 1 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (337,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. vasario 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas - 20,00 Eur (dvidešimties eurų 00 ct) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 7,15 Eur (septynių eurų 15 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.