Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2023 m. lapkričio 16 d. paduotu ieškovo T. M. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutarties peržiūrėjimo, prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutarties palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartį, kuria teismas ieškovo ieškinį atsakovei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo paliko nenagrinėtą, atsakovei iš ieškovo priteisė 2800 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme; taip pat priteisti atsakovei iš ieškovo 5099,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, siekdamas nustatyti, ar ieškinio pareiškimo metu atsakovė turėjo nuolatinę gyvenamąja vietą Nyderlandų Karalystėje, turėjo tai nustatyti taikydamas Nyderlandų teisę (Briuselio Ibis reglamento 62 straipsnio 2 dalis), tačiau teismas neturėdamas jokios informacijos apie Nyderlandų teisę ir jos taikymą, faktiškai taikė Lietuvos teisę ir Lietuvos teismų praktiką, padaręs visiškai nepagristą prielaidą, kad Nyderlandų teisė ir Lietuvos teisė, nustatant asmens nuolatinę gyvenamą vietą, yra tokia pati. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė ieškovo teisę į apeliaciją, nes pirmosios instancijos teismas tik sprendė, ar Lietuvos teismai turi jurisdikciją, jei atsakovė turi nuolatinę gyvenamą vietą Nyderlandų Karalystėje, tačiau pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo, ar Lietuvos teismai turi jurisdikciją, jei atsakovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Nyderlandų Karalystėje, o jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra trečiojoje valstybėje (Jungtiniuose Arabų Emyratuose), todėl apeliacinės instancijos teismas, paaiškėjus, kad atsakovė iš tikro gyvena Jungtiniuose Arabų Emyratuose, privalėjo šį klausimą perduoti išnagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles. Teismai į bylą neįtraukė trečiųjų asmenų (absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas). Teismai nepagrįstai priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, pagal kurias ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 6 dalis), taip pat ieškovo teisę reikšti ieškinį dėl vartojimo sutarties pagal vartotojo gyvenamąją vietą Lietuvoje (CPK 11 straipsnis), paaiškėjus, kad atsakovė nuslėpė, kad jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Kadangi kasacinį skundą atsisakytina priimti, tai prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (sustabdyti skundžiamų teismų nutarčių vykdymą) nenagrinėtinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.