Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. vasario 13 d. paduotu pareiškėjo T. M. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties peržiūrėjimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo T. M. kasacinis skundas paduotas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria teismas paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo T. M. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei M. T. N. T. e/v W. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1387-432/2023 ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-685-790/2023 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartį, kuria teismas paliko nenagrinėtą ieškovo T. M. ieškinį atsakovei M. T. N. T. e/v W. dėl 846 140,34 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai apribojo pareiškėjo (ieškovo) teisę kreiptis į teismą, taip pažeidė pareiškėjo konstitucines žmogaus teises ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, Konstituciją ir CPK.

2. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. ir 2023 m. lapkričio 14 d. nutartys užkerta ieškovui galimybę pateikti naują ieškinį, gavus naujus įrodymus, kad atsakovė yra Jungtinių Arabų Emyratų (toliau – JAE) gyventoja. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartyje, kur teismas ex officio spręsdamas dėl teismingumo, padarė esminę teisės taikymo klaidą. Todėl šios aplinkybės (atsakovės gyvenamosios vietos JAE) kitoks vertinimas galimas tik atnaujinus procesą byloje, remiantis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kad Olandija tebelaiko, jog jos pilietė atsakovė nei 2022 metais, nei šiuo metu nebuvo ir nėra Olandijos gyventoja, o jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Dubajuje, JAE. Olandija laiko, kad atsakovė ir ieškovas nėra Olandijos gyventojai, ieškinys negali būti priimtas ir jokiame Olandijos teisme, ką detaliai išaiškino Olandijos teismo pareigūnas, atsisakęs registruoti ieškinį ir nurodęs, kad ieškinys turi būti pateiktas Lietuvoje. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje privalėjo taikyti Reglamentą Briuselis I bis (ES Reglamentas Nr. 1215/2012), spręsdamas, ar atsakovė gali turėti gyvenamą vietą Olandijoje bei pagal šio Reglamento 62 straipsnį gyvenamosios vietos sąvoką aiškinti pagal atsakovės valstybės teisę – Nyderlandų teisę.

3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ne Olandijos teismų praktika, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-378/2015. Teismas, vertindamas, kur buvo atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta, rėmėsi tik Lietuvos teisėje dominuojančia nuostata, kad „fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta visų pirma parodo asmens santykį su tam tikra valstybe, kurią jis laiko savo asmeninių, socialinių, ekonominių ir kitų interesų centru“ ir kad „Nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti suprantama kaip vieta, kurioje asmuo įsikūrė ketindamas pasilikti“, kas būdinga Lietuvos, bet ne Olandijos teisės sistemai.

4. Teismai nepagrįstai nesikreipė į Nyderlandų Centrinę įstaigą 1968 m. Europos konvencijos dėl informacijos apie užsienio teisę nustatyta tvarka per Lietuvos Respublikos Teisingumo ministeriją dėl informacijos, kaip nustatoma fizinio asmens, kuris yra advokatas, nuolatinė gyvenamoji vieta pagal Olandijos teisę. Pareiškėjas pateikė Nyderlandų Karalystės eksperto analizę apie Olandijos teisę ir teismų praktiką (kasacinio skundo priedas Nr. 2) nustatant asmens nuolatinę gyvenamą vietą ir Olandijos teismo pareigūno (antstolio) išaiškinimą (kasacinio skundo priedas Nr. 1), iš kurių matyti, kad Olandijos teisė iš esmės skiriasi nuo Lietuvos teisės, taip paneigdamas apeliacinės instancijos teismo prielaidą, kad Lietuvos ir Olandijos teisė, nustatant asmens nuolatinę gyvenamą vietą yra tokia pati. Olandijos teisėje, skirtingai nei Lietuvos teisėje, nustatant asmens nuolatinę gyvenamą vietą, labiausiai akcentuojamas objektyvus ir faktinis asmens gyvenimas jo gyvenamojoje vietoje, o ne ten, kur yra asmens ekonominių interesų centras ir subjektyvi asmens nuomonė apie savo ekonominių ir socialinių interesų centrą, kas būdinga Lietuvos, bet ne Olandijos teisės doktrinai.

5. Teismas privalėjo gauti informaciją apie Olandijos teisės turinį, kad ex officio galėtų spręsti dėl teismingumo. Gauti šią informaciją ir įrodymus apeliacinės instancijos teismas privalėjo pagal Reglamentą (EB) Nr. 1206/2001 ir 1970 m. kovo 18 d. Hagos konvenciją dėl įrodymų civilinėse arba komercinėse bylose rinkimo užsienyje, bei 1968 m. Konvenciją dėl informavimo apie užsienio teisę per Lietuvos Respublikos Teisingumo ministeriją (Centrinė įstaiga) kreipiantis į Nyderlandų Karalystę, bet to nepadarė.

6. Teismai netinkamai taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktai). Naujos aplinkybės dėl tikrosios atsakovės gyvenamosios vietos nustatymo Olandijoje yra esminės ir turėjo esminės reikšmės bylai, neteisingai išsprendžiant teismingumo klausimą, bet ieškovas įrodymus gavo po nutarties priėmimo, ir ieškovas neturi realios galimybės kreiptis į jokį teismą kitu būdu. Teismas fiktyviai nurodo, kad ieškovas gali kreiptis į teismą, pašalinęs trūkumus, kadangi pastarieji yra susiję su teismo jurisdikcija, tačiau jurisdikcija yra teismo, o ne ieškovo kompetencija ir priklauso nuo teismo sprendimų ir įstatymų, o ne ieškovo veiksmų.

7. Teismai netinkamai taikė proceso atnaujinimo institutą ir todėl, kad sprendė, jog ieškovas negali atnaujinti proceso, nes ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką proceso atnaujinimas galimas ir tokiu atveju, jeigu bylos užbaigimas užkerta kelią apginti teises ir yra pateikta naujų, svarbių aplinkybių. Pastarąsias ieškovas pagrindė.

8. Teismai netinkamai vertino įrodymus – neįvertino naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurias pagrindžiančius įrodymus ieškovas pateikė: Nyderlandų antstolio rašto, patvirtinančio, kad atsakovė neturi gyvenamosios vietos Nyderlanduose ir kad ieškovas negali pateikti ieškinio jokiame Olandijos teisme, advokatų asociacijos laiškų, nurodančių, kad atsakovė nuolat gyvena Dubajuje, teisės eksperto išvados, aiškinančios Nyderlandų teisę.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.