Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovei V. J. ir jos atstovams advokatui Sigitui Čepui, advokato padėjėjui Erikui Pavlovičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovėms N. J., V. J., R. P., tretiesiems asmenims G. P. – Motiejūnei, I. V., valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) dėl teisės atlikti statybos darbus be bendraturčio sutikimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė V. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2023 m. lapkričio 29 d. patikslino, prašydama: 1) suteikti teisę ieškovei V. P. be atsakovių N. J., R. P. ir V. J. sutikimo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)., pagal MB „Architeca” parengtą „Neypatingo poilsio paskirties pastato, vasarnamio, (duomenys neskelbtini)., Palangos m. sav., naujos statybos projektą, 22-11-TDP” atlikti visus veiksmus, reikalingus statinio projektavimui, statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybos darbų vykdymui, statinio pripažinimui tinkamu naudoti ir statinio teisinei registracijai; 2) priteisti ieškovės V. P. naudai lygiomis dalimis iš atsakovių N. J., R. P. ir V. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovei, atsakovėms ir tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., ir poilsio pastatai, kurie yra žemės sklype. Ieškovė vietoje jai priklausiusio poilsio namelio ūkio būdu vykdė naujo poilsio namelio statybos darbus pagal anksčiau išduotą statybos leidimą, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, neteko galios. Dėl šios priežasties Inspekcija po atlikto patikrinimo konstatavo ieškovės statomo poilsio namelio savavališką statybą. Buvo surašytas 2022 m. spalio 28 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-221028-00133, kurio pagrindu ieškovei buvo pateiktas 2022 m. spalio 28 d. privalomasis nurodymas iki 2023 m. balandžio 28 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-221028-00147 (toliau - Privalomasis nurodymas). Šiuo metu Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2023 m. liepos 28 d. Ieškovė siekia pasinaudoti teise gauti statybą leidžiantį dokumentą ir tokiu būdu pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl, visų pirma, jos užsakymu MB „Architeca” parengė „Neypatingo poilsio paskirties pastato, vasarnamio, (duomenys neskelbtini)., Palangos m. sav., naujos statybos projektą, 22-11-TDP” (toliau - Projektas), kuriame pateikiami ieškovės sumanyto statinio (poilsio namelio - vasarnamio) sprendiniai. Kadangi statybą leidžiančiam dokumentui gauti ieškovė, be kitų nurodytų dokumentų, turi pateikti žemės sklypo bendraturčių rašytinį sutikimą, ieškovė 2023 m. gegužės 5 d. kreipėsi į atsakoves bei trečiuosius asmenis I. V. ir G. P. – M. su prašymu dėl sutikimo statinio projektui ir statybą leidžiančiam dokumentui gauti išdavimo, kartu pateikdama ir projektą. Tretieji asmenys I. V. ir G. P. – M. nurodė, kad sutinka, jog ieškovė pagal pridedamą projektą atliktų visus veiksmus, reikalingus statinio projektavimui, statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybos darbų vykdymui, statinio pripažinimui tinkamu naudoti ir statinio teisinei registracijai. Atsakovės R. P. ir N. J. pateikė atsakymus raštu apie nesutikimą, o atsakovė V. J. informavo žodžiu, kad nesutinka pateikti rašytinių sutikimų statybą leidžiančiam dokumentui gauti tol, kol nebus sudarytas notarinis susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir nustatyta naudojimosi tvarka nebus įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo leisti be atsakovių N. J., R. P. ir V. J. sutikimo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)., pagal MB „Architeca” parengtą „Neypatingo poilsio paskirties pastato, vasarnamio, (duomenys neskelbtini)., Palangos m. sav., naujos statybos projektą, 22-11-TDP” atlikti visus veiksmus, reikalingus statinio projektavimui, statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybos darbų vykdymui, statinio pripažinimui tinkamu naudoti ir statinio teisinei registracijai.

3. Atsakovės R. P., N. J. 2023 m. liepos 12 d. pateikė teismui atsiliepimą, tiksliau ieškinio pripažinimą, kuriame nurodė, jog ieškovė 2023 m. gegužės 5 d. kreipėsi į atsakoves su prašymu dėl sutikimo statinio projektui ir statybą leidžiančiam dokumentui gauti išdavimo, kartu pateikdama ir savavališkai pastatyto statinio projektą. Atsakovės R. P. ir N. J. pateikė atsakymus raštu, kuriuose jos teigia, kad nenurodoma, kad atsakovės atsisako duoti ieškovei tokį sutikimą. Nurodo, kad iš prie ieškinio pridėtų priedų matyti, kad atsakovės N. J. ir R. P. netinkamai įvertino prašymo turinį ir manė, kad ginčas yra keliamas dėl naujos naudoji­mosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, nes iki tol su ieškove buvo bendrauta ne kartą ir derinta nauja naudojimosi tvarka. Atsakovės tiesiog nesuprato, ko iš jų konkrečiai yra prašoma, nes jos gi negali uždrausti ieškovei statyti pastatus jai asmeniniam naudojimui priskirtoje žemės sklypo dalyje, nes statybų teisėtumą tikrina ne jos, o valstybinę statybos priežiūrą atliekanti institucija. Bet ku­riuo atveju ir iš ieškinio matyti, jog atsakovės N. J. ir R. P. nepareiškė atsisakymo duoti sutikimą ieškovei jai priklausančioje žemės sklypo dalyje statyti (perstatyti) poilsio namelį, jos ir dabar neatsisako tokį sutikimą duoti, todėl ieškinį pripažįsta (CPK 140 str. 2 d.) ir prašo pakeisti jų procesinę padėtį iš atsakovių į trečiuosius asmenis, taip pat prašo teismo iš jų nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, nes tarp ieškovės ir jų ginčo dėl poilsio namelio statybos nėra.

4. Atsakovė V. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškinyje teigiama, jog žemės sklype yra dar nuo 2003 m. nusistovėjusi naudojimosi tvarka ir statybos darbai yra vykdomi ieškovei nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje, kuria pagal nusistovėjusią tvarką naudojasi išimtinai ieškovė. Nuo 2003 m. vasario 9 d. pasikeitė ne tik žemės sklypo savininkai, bet ir jų skaičius (idealiosios dalys). Todėl ieškinio teiginys, kad statyba vykdoma ieškovei nuosavybės teise priklausančioje dalyje, nesant nustatytai naudojimosi tvarkai, yra visiškai nepagrįstas. Pažymi, kad ji yra inicijavusi procesą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR). Naudojimosi tvarkos nustatymo procedūra yra pradėta, o nesant aiškiai naudojimosi tvarkai, kurioje būtų ne tik identifikuota kiekvieno bendraturčio asmeniškai naudojama dalis, bet ir bendraturčių bendrai naudojamos dalys privažiavimui ir panašiai, nėra pagrindo spręsti dėl sutikimo statyti davimo. Paaiškino, jog ji ir anksčiau buvo iniciavusi naudojimosi tvarkos nustatymą, tačiau dėl ieškovės atsisakymo pasirašyti, tvarka nebuvo patvirtinta. Tai verčia abejoti ieškovės noru nustatyti būtent tokią naudojimosi tvarką. Be to, ieškovė V. P. iš viso nepateikė MB „Architeca“ 2023 m. birželio 20 d. Poilsio paskirties pastato, vasarnamio, (duomenys neskelbtini)., Palangos m. sav., naujos statybos projekto 22-11-SP. Ji gavo tik aštuonis lapus kito MB „Architeca“ (be datos) Poilsio paskirties pastato, vasarnamio, (duomenys neskelbtini)., Palangos m. sav., naujos statybos projekto 22-11-TDP. Nors ieškovė tvirtina, jog jos tikslas įteisinti nelegalią statybą, tačiau projektuose nurodytas pastato plotis - 5,65 metro, ilgis - 9,94 metro, aukštis - skiriasi nuo Inspekcijos savavališkos statybos akte nustatytų ilgio – 5,76 metrų ir ploto – 9,96 metro. Nei projekte, nei ieškinyje iš viso nevertinama, ar tai neviršija užstatymo tankio. Mano, kad ieškovė galimai manipuliuoja užstatymo tankiu siekdama savo ir trečiojo asmens G. P.-M. sklypo dalyse pastatyti daugiau statinių, taip pažeidžiant kitų bendraturčių teises rekonstruoti savo asmeninius pastatus. Apie tai sprendžia ne tik iš ieškovės atstovo pasakymų, bet ir iš faktinių aplinkybių. Pagal ankstesnį 2022 m. rugsėjo 2 d. NTR išrašą ieškovei V. P. priklausė tik 200/2700 dalių sklypo (2 arai), o G. P.-M. 553/2700 dalys (5,53 arai). Pagal statybos techninį reglamentą STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ projektuojant, statant naują statinį, rekonstruojant statinį ar keičiant statinio paskirtį, namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 m², o vienbučio blokuoto užstatymo tipo kiekvienam namui skirtas sklypas (ar jo dalis) – ne mažesnis kaip 200 m². Taigi ieškovė net neturėjo pakankamo žemės sklypo ploto pastato-poilsio pastato statybai, jau nekalbant apie tai, kad jos nuosavybės užstatymas akivaizdžiai viršijo jos dalies tankį. Tik po savavališkos statybos akto surašymo 2023 m. kovo 24 d. dovanojimo sutartimi ieškovės V. P. dalis buvo padidinta iki 653/2700 (6,53 aro), o trečiojo asmens G. P.-M. sumažinta iki 1/27 dalies (1 aro). Nuosavybės dalis akivaizdu, kad buvo padidinta siekiant turėti reikiamą plotą neviršijantį užstatymo tankio. Nors NTR nurodyta, kad ieškovės nelegaliai pastatyto poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybos (rekonstravimo) pradžios metai 2011 m., tačiau ši informacija yra neteisinga, nes statyba faktiškai buvo pradėta tik 2022 metų vasarą. Tai aiškiai matyti iš viešų ortofoto nuotraukų (pvz. https://www.maps.lt), nes 2018-2020 m. ortofoto nuotraukose pastatas-poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), matosi dar su stogu, t. y. senas pastatas, o atliekant 2022 m. birželio 20 d. kadastrinius matavimus fotonuotraukose matosi ką tik statyti pamatai. Dėl kokių priežasčių ieškovė bandė paankstinti pastato statybos laiką neaišku, tačiau nei Pažymą apie statinio statybą be nukrypimų tvirtinęs ekspertas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei naujus kadastrinius matavimus atlikusi MB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymų į paklausimus nepateikė arba atsisakė pateikti. Be to, pažymėtina kad nelegaliai pastatytas poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), NTR registruotas kaip rekonstruojamas nuo 2011 m., nors akivaizdu, kad jokios rekonstrukcijos nėra, nes senas pastatas faktiškai buvo nugriautas. Ką patvirtina ir ieškovės pateiktas ne rekonstrukcijos, bet naujos statybos MB „Architeca“ projektas, dėl kurio prašoma teismo duoti sutikimą. Šie manipuliavimai faktiniais duomenimis leidžia daryti išvadą, kad ieškovė ir toliau nesąžiningai bandys pažeisti kitų bendraturčių teises, todėl visų pirma būtina nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką. Ieškovė ieškinyje pripažįsta, kad kvartalo Nr. 12 brėžinio tekstinėje dalyje (ieškinyje įvardijama aiškinamajame rašte) nurodyta, kad vasarnamiai gali būti rekonstruojami, siekiant geresnės funkcinės ir architektūrinės kokybės, maksimalus rekonstruotų vasarnamių aukštis – 7,5 m nuo žemės paviršiaus. Tačiau ieškovė prašo teismo be leidimo vykdyti naują statybą, bet ne rekonstrukciją. Toks prašymas prieštarauja detaliajam planui. Atsakovė prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog Inspekcija 2022 m. liepos 26 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatė, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), šiaurės rytinėje pusėje statomi g/b pamatai, kurių išorės matmenys be apšiltinimo: ilgis apie 9,74 m, plotis apie 5,47 m, aukštis apie 0,6 m nuo žemės pav. Ieškovės pateiktame paaiškinime buvo nurodyta, kad statytoja vykdo poilsio pastato statybos darbus, statybos darbai vykdomi ūkio būdu nuo 2011 metų pagal prie paaiškinimo pridėtą projektą „Poilsio namelis Šventojoje, (duomenys neskelbtini)“, Nr. 0512-01-TP (toliau – Projektas) su 2005 m. gruodžio 20 d. rašytiniu įgalioto valstybės tarnautojo pritarimu. Projektą 2005 m. parengė R. M. P. įmonė. Susipažinus su ieškovės pateiktais dokumentais buvo nustatyta, kad Projekte numatyta nugriauti esamą poilsio namelį ir statyti naują poilsio namelį. Remiantis STR 1.01.07:2002 15 punkto nuostata, Projektas su 2005 m. gruodžio 20 d. rašytiniu įgalioto valstybės tarnautojo pritarimu galiojo iki 2008 m. gruodžio 20 d., taigi, statybos pradžios momentu – 2011 metais, statybą leidžiantis dokumentas jau buvo negaliojantis. Patikrinus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba“) duomenis nustatyta, kad ieškovei išduota 2022 m. rugpjūčio 5 d. pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB2-00-220805-01208 (toliau – Pažyma). IS „Infostatyba“ kartu su kitais dokumentais pateiktas Projektas ir Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, sudaryta pagal 2022 m. birželio 20 d. kadastrinių matavimų duomenis. Kadastrinių matavimų byloje pažymėta, kad statomo statinio statybos pradžia 2011 metai. Pažymoje nurodyta, kad Žemės sklype statomas naujas nesudėtingiesiems statiniams priskirtinas poilsio paskirties pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumo procentas – 8%. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl Inspekcija 2022 m. spalio 5 d. atliko pakartotinį faktinių duomenų patikrinimą vietoje Žemės sklype. 2022 m. spalio 27 d. užregistruotas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-2212. Patikrinimo metu nustatyta ir Akte užfiksuota, kad ieškovė Žemės sklypo šiaurės rytinėje pusėje stato karkasinį 2 aukštų pastatą, kurio ilgis apie 9,96 m, plotis apie 5,76 m, pietinėje pastato pusėje išorinės sienos aukštis nuo cokolio iki žemesniojo stogo šlaito apie 4,54 m (nuo žemės paviršiaus iki žemesniojo stogo šlaito apie 5,09 m), šiaurinėje pastato pusėje išorinės sienos aukštis nuo cokolio iki aukštesniojo stogo šlaito apie 5,60 m (nuo žemės paviršiaus iki aukštesniojo stogo šlaito apie 6,18 m.). Žemės paviršius nesuformuotas. Įvertinus tyrimo metu surinktus duomenis nustatyta, kad ieškovė vykdo II grupės nesudėtingojo poilsio paskirties pastato naują statybą Palangos mieste. Patikrinimo metu 2022 m. spalio 5 d. pastato statyba yra nebaigta. Remiantis Reglamento 3 priedo 1.2 punkto nuostata, statomo II grupės nesudėtingojo poilsio paskirties pastato statybai privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Statytoja privalomo galiojančio statybą leidžiančio dokumento nepateikė. Patikrinus IS „Infostatyba“ duomenis nustatyta, kad tikrinamo poilsio pastato statybai statybą leidžiantis dokumentas neišduotas. Todėl ieškovei 2022 m. spalio 28 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-221028-00133 (toliau – Savavališkos statybos aktas) ir Privalomasis nurodymas, kuriuo ieškovę įpareigojo iki 2023 m. balandžio 28 d. nugriauti savavališkai statomą II grupės nesudėtingąjį poilsio paskirties pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio išorės matmenys: ilgis apie 9,96 m, plotis apie 5,76 m, pietinėje pastato pusėje išorinės sienos aukštis nuo cokolio iki žemesniojo stogo šlaito apie 4,54 m (nuo žemės paviršiaus iki žemesniojo stogo šlaito apie 5,09 m), šiaurinėje pastato pusėje išorinės sienos aukštis nuo cokolio iki aukštesniojo stogo šlaito apie 5,60 m (nuo žemės paviršiaus iki aukštesniojo stogo šlaito apie 6,18 m.), dėl kurio statybos surašytas Savavališkos statybos aktas ir sutvarkyti statybvietę. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2023 m. liepos 28 d. Taigi tam, kad gautų statybą leidžiantį dokumentą, ieškovė turi pateikti visų Žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, ieškovės reikalavimą prašo spręsti teismo nuožiūra.

6. Teismo posėdžio metu ieškovės V. P. atstovas advokatas Rytis Martinkėnas nurodė, kad Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 „Dėl detaliųjų planų“ patvirtintame Palangos miesto Šventosios gyvenvietės detaliajame plane (toliau – Detalusis planas) numatyta, kad Žemės sklypas patenka į rekreacinę teritoriją, kurioje leidžiama poilsio namų statyba. Detaliojo plano informacijoje nėra žymų apie tai, kad būtų draudžiama poilsio pastatų statyba. Detaliojo plano Aiškinamajame rašte nurodyta, kad vasarnamiai gali būti rekonstruojami, siekiant geresniems funkcinės ir architektūrinės kokybės, maksimalus rekonstruotų vasarnamių aukštis – 7,5 m nuo žemės paviršiaus. Pastatai turi būti karkasinių konstrukcijų, o apdailai naudojama mediena. Kaip matyti iš byloje pateikto ieškovės užsakymu MB „Architeca” parengto „Neypatingo poilsio paskirties pastato, vasarnamio, (duomenys neskelbtini)., Palangos m. sav., naujos statybos projekto, 22-11-TDP”, ieškovė vietoj buvusio poilsio namelio vykdo naujo poilsio paskirties pastato (taip pat poilsio namelio), kurio aukštis 5,84 m nuo žemės paviršiaus, statybos darbus. Poilsio namelis yra karkasinių konstrukcijų ir jo apdailai naudojama mediena. Taigi ieškovės vykdoma naujo poilsio paskirties pastato (poilsio namelio) statyba yra galima ir pilnai atitinka Detaliojo plano sprendinius. Todėl ieškovė siekia pasinaudoti Priežiūros įstatymo 14 str. 5 d. įtvirtinta teise gauti statybą leidžiantį dokumentą ir tokiu būdu pašalinti savavališkos statybos padarinius. Nurodė, jog byloje iš esmės net nekilo ginčas dėl to, kad tokia statyba, kokią vykdo ieškovė, yra galima pagal teritorijų planavimo dokumentus ir statybos teisės aktus. Atsakovė V. J. bylos nagrinėjimo metu iš esmės beveik neteikė argumentų, išskyrus kelis deklaratyvius dėl galimo tankumo ir neįrodinėjo, kad ieškovės vykdomos statybos pažeistų teritorijų planavimo dokumentus ar taikytinus teisės aktus. Be to, 2024 m. vasario 20 d. teismo posėdžio metu pati V. J. patvirtino, kad iš esmės neturi prieštaravimų ieškovės statiniui dėl galimų teisės aktų ar teritorijų planavimo dokumentų pažeidimų. V. J. argumentai yra susiję tik su tuo, kad tarp bendraturčių nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Svarbu ir tai, kad nagrinėjamu atveju Inspekcija taip pat nenustatė, kad ieškovės vykdoma statyba nebūtų galima. Tokių aplinkybių nėra nurodyta nei Inspekcijos surašytame privalomame nurodyme, nei Inspekcijos pateiktame atsiliepime šioje byloje. Vadinasi tokia statyba atitinka galiojančius aukštesnės kategorijos teritorijų planavimo dokumentus, todėl byloje yra įrodyta, kad egzistuoja pirmas teisinis pagrindas ieškovės pastatyto statinio įteisinimui – tokia statyba neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams ir teisės aktų reikalavimams. Ieškovė išnaudojo visas įmanomas galimybes išspręsti klausimą dėl sutikimų gavimo taikiai dar iki ieškinio pateikimo. Ieškovės užsakymu MB „Architeca” parengė Projektą, kuriame pateikiami ieškovės sumanyto statinio (poilsio namelio – vasarnamio) sprendiniai. 2023 m. gegužės 5 d. ieškovė kreipėsi į atsakoves bei trečiuosius asmenis I. V. ir G. P. – M. su prašymu dėl sutikimo statinio projektui ir statybą leidžiančiam dokumentui gauti išdavimo, kartu pateikdama ir projektą. Ieškovė tikėjosi gauti sutikimus iš visų bendraturčių. Susipažinus su minėtais atsakymais buvo akivaizdžiai matyti, kad atsisakymai duoti sutikimą yra visiškai nemotyvuoti, nepagrįsti ir neatitinka teismų praktikoje suformuotų kriterijų bei yra grindžiami tik subjektyviomis ir klaidingomis prielaidomis. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės atsakydamos į ieškovės pateiktą prašymą suteikti sutikimą statomo statinio įteisinimui, nenurodė jokių pateikto Projekto trūkumų, o tik savaip interpretavo ieškovės prašymą. Tik jau po ieškinio pateikimo atsakovė N. J. ir atsakovė R. P. kardinaliai pakeitė nuomonę ir pateikė savo sutikimus raštu. Tuo tarpu V. J. ir toliau nesutinka su statinio įteisinimu. Ieškovės vertinimu, V. J., nesutikdama pateikti rašytinio sutikimo statomo statinio įteisinimui, paprasčiausiai siekia trukdyti ieškovei įteisinti jos vykdomus statybos darbus tol, kol ieškovė sutiks su atsakovės siūlomu naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymu. Taigi, sutikimo statinio įteisinimui išdavimas yra tiesiog naudojamas kaip poveikio priemonė, ko ir neslepia pati atsakovė V. J.. Tą patvirtina ir faktas, kad V. J. po nepavykusios mediacijos pareiškė naują ieškinį. Ieškovės sumanyto statinio (poilsio namelio – vasarnamio) sprendiniai niekaip nepažeidžia ne tik atsakovės V. J., bet ir kitų atsakovių teisėtų interesų ir neapsunkina nei atsakovėms priklausančių poilsio namelių, nei Žemės sklypo dalių naudojimo. Ieškovė vykdo poilsio namelio statybas toje pačioje vietoje, kur prieš tai buvo jai nuosavybės teise priklausantis poilsio namelis, t. y. ieškovės statomas poilsio namelis nėra statomas kaip dar vienas papildomas statinys Žemės sklype. Dar nuo 2003 m. yra nusistovėjusi naudojimosi Žemės sklypu tvarka – buvę Žemės sklypo bendraturčiai buvo susitarę dėl Žemės sklypo dalių, kurios yra priskiriamos naudotis kiekvienam iš bendraturčių atskirai bei dėl patekimui prie jiems nuosavybės teise priklausančių poilsio namelių bendrai naudojamos Žemės sklypo dalies, ir šios atskiros Žemės sklypo dalys buvo pavaizduotos 2003 m. Žemės sklypo plane. Visi bendraturčiai jau daugybę metų gyvena pagal šį planą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės V. J. argumentai, jog tam, kad ieškovė galėtų reikalauti duoti sutikimą statyti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype prieš tai būtina nustatyti naudojimosi šiuo Žemės sklypu tvarką, yra visiškai nepagrįsti. Inspekcija taip pat palaiko šią poziciją. Paaiškino, jog ieškovės statinio užstatymo tankis niekaip neviršija 15 proc. ieškovei tenkančios idealiosios dalies, o kiti atsakovės V. J. argumentai yra visiškai deklaratyvūs. Ieškovės planuojami statybos darbai yra ne tik atskleisti Projekte, bet ieškovės poilsio namelis yra faktiškai pastatytas, todėl šiuo metu yra visiškai aiški juo užstatoma Žemės sklypo ploto dalis ir ji sudaro 67,66 kv. m. bei neviršija ieškovei tenkančio Žemės sklypo užstatymo tankio. Ieškovės siekiamo įteisinti pastato užstatymo tankis neviršija 15 proc. jai priklausančios idealiosios dalies, t. y. planuojama statyba nėra pažeidžiami nei Detaliojo plano reikalavimai, nei kitų Žemės sklypo bendraturčių teisės ir teisėti interesai. Todėl ieškovė prašo ieškinį tenkinti.

7. Teismo posėdžio metu atsakovės V. J. atstovas advokatas Sigitas Čepas su ieškiniu nesutiko iš esmės atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, jog situacija yra tokia, kad šalys šioje byloje yra bendraturčiai, jie turtu turi naudotis ir disponuoti bendrai. Savininkai turi teisę į visą žemės sklypą, kiekvienas savininkas įgyvendina teises į savo daiktą. Ginčas nekyla dėl to, kiek kiekvienas bendraturtis turi nuosavybės šiame turte. Nustačius tam tikrą naudojimosi tvarką, tada bendraturtis savo nuožiūra gali naudotis ta konkrečia dalimi. Tai ir yra jų atsikirtimo esmė, kad atsakovė galėtų duoti sutikimą ieškovei statyti ant bendro sklypo tik po to, kai bus nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, nes tokiu atveju ieškovė gali naudotis šia dalimi savarankiškai. Dabartinė situacija yra tokia, nors ieškovė teigia, kad stato esą ant savo dalies, tokių įrodymų nėra, nes tokia dalis nėra nustatyta. Be to, tam, kad atsakovė galėtų duoti aiškius prieštaravimus, sutikimą, ji turi tiksliai žinoti, kokios yra jos dalies koordinatės, kokie yra statomo pastato atstumai iki ribos, ar nekerta statomas pastatas jos asmeninės dalies, ar statomas pastatas nekerta bendro kelio dalies, bet tol, kol nėra nustatyta naudojimosi tvarka taip kaip priklauso, naudotis nusistovėjusia tvarka kaip teigia ieškovė yra visiškai neteisinga. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovės nenurodė jokių pateikto projekto trūkumų, kurie pažeidžia jų kaip žemės sklypo bendraturčių teisėtus interesus ir/ar apsunkina turto naudojimą. Tačiau atsakovė V. J. negali žinoti ar jos teisės nebus pažeistos, kol nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Pagal Šventosios gyvenvietės detaliojo plano tvarkymo režimo šablono sprendinius žemės sklypas (duomenys neskelbtini) patenka į kvartalą Nr. 18, pagal kurį Statinių aukštis nuo žemės paviršiaus iki stogo kraigo - 7,5 m, užstatymo tankis - 0,15, užstatymo intensyvumas - 0,3. Pagal Teritorijų planavimo įstatymą 2 str. 40 d. užstatymo tankis – pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu. Kiekvienas bendraturtis turi teisę rekonstruoti jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančius pastatus (poilsio pastatus) esančius ant žemės sklypo. Todėl tam, kad nebūtų pažeistos kitų bendraturčių teisės, ieškovės pastato užstatymo tankis neturėtų viršyti 15 procentų idealiosios dalies. Ieškovė V. P. atsakovei V. J. iš viso nepateikė MB „Architeca“ 2023 m. birželio 20 d. Poilsio paskirties pastato, vasarnamio, (duomenys neskelbtini)., Palangos m. sav., naujos statybos projekto 22-11-SP. Atsakovė V. J. gavo tik 8 lapus kito MB „Architeca“ (be datos) Poilsio paskirties pastato, vasarnamio(duomenys neskelbtini), Palangos m. sav., naujos statybos projekto 22-11-TDP. Nors ieškovė tvirtina, jog jos tikslas įteisinti nelegalią statybą, tačiau projektuose nurodytas pastato plotis - 5,65 metro, ilgis - 9,94 metro, aukštis - skiriasi nuo nustatyto Inspekcijos akte nustatytų ilgio – 5,76 metrų ir ploto – 9,96 metro. Nei projekte, nei ieškinyje iš viso nevertinama, ar tai neviršija užstatymo tankio. Teigia, kad, visų pirma, būtina nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, todėl prašo ieškinį atmesti.

8. Teismo posėdžio metu atsakovė V. J. nurodė, kad jau nuo 2020 m. bando nusistatyti žemės naudojimo tvarką. Vienu kartu visus buvo sukvietusi pas notarę, tačiau trečiasis asmuo G. P. – M. pareiškė, kad ten ne jos parašai. Dabar jie slaptai pasistatė, niekas nematė, ieškovės nėra mačiusi penkis metus. Kelias yra užtvertas, važiuoja dabar neteisėtai per šaligatvius. Viskas būtų buvę gerai, jeigu būtų pasirašę žemės naudojimo tvarkos sutartį. Dabar iš viso ten nėra kelio, tačiau jį išardė, užvertė su statybomis. Jeigu būtų nustatyta naudojimosi žemės sklypo tvarka, tada sutiktų duoti sutikimą, tačiau ieškovė norėjo viską padaryti slapčia, neteisėtai.

9. Teismo posėdžio metu atsakovė N. J. nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Daug kartų bendrauta su ieškove, ieškovės advokatais ir ji neprieštaravo, kad ieškovė statytų pastatą jai asmens naudojimo priskirtoje žemės sklypo dalyje ir to įrodymas yra 2023 m. liepos 25 d. duotas jos rašytinis sutikimas statymo projektui. Aktyviai bendrauta, teikti pasiūlymai dėl bendros naudojimo tvarkos nustatymo, dalyvauta birželio 10 d. bendrasavininkų darytame susitarime, aptartos sąlygos dėl naujo projekto. Įvažiavimas į sklypą yra geras, nes kai tėtis buvo gyvas ir kai savivaldybė tvarkė Jūros g., tėtis kreipėsi, kad jam būtų padarytas įvažas, kadangi kiti bendrasavininkai nesikreipė, kai buvo tvarkomas kelias, jiems įvaža ir nebuvo padaryta. Įvažu naudojasi tik atsakovė, kiti bendrasavininkai juo naudotis negali. Prašo nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, nes ginčo tarp ieškovės ir atsakovės nėra ir nebuvo.

10. Teismo posėdžio metu atsakovė R. P. nurodė, kad su ieškiniu sutinka, raštišką sutikimą statinio projektui ir statybą leidžiančiam dokumentui gauti yra davusi 2023 m. liepos 26 d. Paaiškino, kad ankščiau nebuvo duotas leidimas todėl, kad buvo vykdoma diskusija nuo 2022 m. ir nebuvo atsakyta į daug klausimų, ar tai nepažeidžia jų kaip bendrasavininkų teisių, užstatymo tankio ir kt. Dėl jų kaip bendrasavininkų nepažeidžiamumo, ji pati kreipėsi į architektus, kad sužinotų savo užstatymo intensyvumą, nes bendrasavininkas jų neinformavo. Dėl to leidimas vykdomai statybai buvo duotas tik tada, kai viskas buvo išsiaiškinta. Ginčo tarp ieškovės ir jos nėra, prašo nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.

11. Teismo posėdyje trečiasis asmens G. P. – M. nedalyvavo, ją atstovavo advokato padėjėjas Ignas Motiejūnas, kuris nurodė, jog su ieškiniu sutinka, G. P. – M. yra 2023 m. gegužės 5 d. davusi raštišką sutikimą. Nurodė, kad visi bendraturčiai yra kažkaip pakoregavę savo patalpas, pasistatę tvorų. Kol kas nei vienam iš šių objektų nėra duoti bendraturčių sutikimai.

12. Trečiasis asmuo I. V. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai – viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis).

13. Ieškovė V. P. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, byloje yra atstovaujama advokato, proceso šalims neprieštaraujant, byla išnagrinėta ieškovei V. P. nedalyvaujant.

14. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos teismo posėdyje nedalyvavo, pateiktame atsiliepime prašė nagrinėti bylą Inspekcijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

15. Iš 2023 m. balandžio 3 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog 0,2700 ha (27 arų) ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) bendraturčiams priklauso tokiomis dalimis: ieškovei V. P. 653/270 dalys, kas sudaro 6,53 arus; trečiajam asmeniui G. P.-M. 1/27 dalys, kas sudaro 1 arą; atsakovei N. J. 37/270 dalys, kas sudaro 3,7 arus; trečiajam asmeniui I. V. 395/2700 dalys, kas sudaro 3,95 arus; atsakovei V. J. 788/2700 dalys, kas sudaro 7,88 arus; atsakovei R. P. 394/2700 dalys, kas sudaro 3,94 arus (e. b. t. 1, b. l. 8-11). Be to, iš Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad ieškovei, atsakovėms ir trečiajam asmeniui I. V. nuosavybės teise taip pat priklauso poilsio pastatai, kurie yra Žemės sklype (e. b. t. 1, b. l. 12-15). Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos akto matyti, kad po atlikto patikrinimo konstatuota ieškovės statomo poilsio namelio savavališka statyba (e. b. t. 1, b. l. 16-18) ir surašytas 2022 m. spalio 28 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-221028-00133, kurio pagrindu ieškovei buvo pateiktas 2022 m. spalio 28 d. privalomasis nurodymas iki 2023 m. balandžio 28 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-221028-00147 (e. b. t. 1, b. l. 19-21). Iš valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos departamento sprendimo matyti, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2023 m. liepos 28 d. (e. b. t. 1, b. l. 26-30). Ieškovė siekdama pasinaudoti teise gauti statybą leidžiantį dokumentą ir tokiu būdu pašalinti savavališkos statybos padarinius, pagal užsakymą MB „Architeca” parengė „Neypatingo poilsio paskirties pastato, vasarnamio, (duomenys neskelbtini)., Palangos m. sav., naujos statybos projektą, 22-11-TDP”, kuriame pateikiami ieškovės sumanyto statinio (poilsio namelio - vasarnamio) sprendiniai (e. b. t. 1, b. l. 31-115). Ieškovė 2023 m. gegužės 5 d. kreipėsi į atsakoves bei trečiuosius asmenis I. V. ir G. P. - Motiejūnienę su prašymu dėl susitikimo statinio projektui ir statybą leidžiančiam dokumentui gauti išdavimo, kartu pateikdama ir Projektą (e. b. t. 1, b. l. 116-118). Iš 2023 m. gegužės 18 d. rašytinio sutikimo matyti, kad trečiasis asmuo I. V. sutinka, jog ieškovė pagal pridedamą Projektą atliktų visus veiksmus, reikalingus statinio projektavimui, statybą leidžiančiam dokumentui gauti (e. b. t. 1, b. l. 119). Iš 2023 m. gegužės 5 d. rašytinio sutikimo matyti, kad trečiasis asmuo G. P. – M. taip pat sutinka, jog ieškovė pagal pridedamą Projektą atliktų visus veiksmus, reikalingus statinio projektavimui, statybą leidžiančiam dokumentui gauti (e. b. t. 1, b. l. 120). Iš atsakovės N. J. pateikto atsakymo raštu matyti, kad nesutinka duoti sutikimo (e. b. t. 1, b. l. 121). Atsakovės R. P. pateikė atsakymą raštu, kad prašo atlikti sklypo atidalinimą pagal kiekvieno bendrasavininko turimą plotą, pasirašyti naudojimo tvarką, teisiškai įregistruoti ir tuo atveju neprieštaraus vykdytoms savavališkoms statyboms, jei jos atitinka visus teisės aktus ir nepažeidžia bendrasavininkų interesų (e. b. t. 1, b. l. 122). Tačiau 2023 m. liepos 27 d. atsakovė R. P. ir 2023 m. liepos 26 d. atsakovė N. J. pateikė rašytinius sutikimus statinio projekto ir statybą leidžiančiam dokumentui gauti (e. b. t. 2, b. l. 66, 67). Iš 2003 m. žemės plano matyti, kad yra nusistovėjusi naudojimosi Žemės sklypu tvarka - buvę Žemės sklypo bendraturčiai buvo susitarę dėl Žemės sklypo dalių, kurios yra priskiriamos naudotis kiekvienam iš bendraturčių atskirai bei dėl patekimui prie jiems nuosavybės teise priklausančių poilsio namelių bendrai naudojamos Žemės sklypo dalies, ir šios atskiros Žemės sklypo dalys buvo pavaizduotos 2003 m. Žemės sklypo plane. Pasikeitus daliai Žemės sklypo bendraturčių, 2011 m. pasirašydami 2003 m. Žemės sklypo plane, Žemės sklypo bendraturčiai patvirtino, kad sutinka su nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka, papildomai pažymėdami, kad sutinka, jog bendraturčiai rengtų jiems nuosavybės teise priklausančių poilsio pastatų (namelių) rekonstrukcijos techninius projektus ir vykdytų jų statybos darbus (e. b. t. 1, b. l. 129-130).

Dėl ieškinio

16. Byloje esančia rašytine medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, jog 0,2700 ha (27 arų) ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) bendraturčiams priklauso sekančiai: ieškovei V. P. 653/270 dalys, kas sudaro 6,53 arus; trečiajam asmeniui G. P.-M. 1/27 dalys, kas sudaro 1 arą; atsakovei N. J. 37/270 dalys, kas sudaro 3,7 arus; trečiajam asmeniui I. V. 395/2700 dalys, kas sudaro 3,95 arus; atsakovei V. J. 788/2700 dalys, kas sudaro 7,88 arus; atsakovei R. P. 394/2700 dalys, kas sudaro 3,94 arus. Ieškovė siekia įgyvendinti statytojo teises ir prašo suteikti teisę ieškovei V. P. be atsakovių N. J., R. P. ir V. J. sutikimo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)., pagal MB „Architeca” parengtą „Neypatingo poilsio paskirties pastato, vasarnamio, (duomenys neskelbtini)., Palangos m. sav., naujos statybos projektą, 22-11-TDP” atlikti visus veiksmus, reikalingus statinio projektavimui, statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybos darbų vykdymui, statinio pripažinimui tinkamu naudoti ir statinio teisinei registracijai.

17. Atsakovės N. J. ir R. P. gavusios teismo pranešimą pateikti atsiliepimą į ieškinį, nurodė, jog ieškinį pripažįsta, pateikė rašytinius sutikimus.

18. Kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 140 straipsnio 2 dalis) ir surašyti sutrumpintus teismo sprendimo motyvus, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Baigti bylos nagrinėjimą iš esmės teismui leidžiama, jeigu yra abi aplinkybės: atsakovo ieškinio pripažinimas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis) ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys su tuo sutinka. Nagrinėjamoje byloje ieškinys buvo pareikštas trims atsakovėms, t. y. pareiškimą dėl ieškinio pripažinimo pateikė ne visi atsakovo procesinį statusą turintys proceso dalyviai. Todėl teismas šiuo atveju negali baigti bylos nagrinėjimo iš esmės, be to, ir ieškovė nesutiko su pareikštu prašymu. Tačiau, kaip teismas pažymėjo ne kartą teismo posėdžių metu, į atsakovių N. J. ir R. P. procesinį elgesį bus atsižvelgiama pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsižvelgiant į teismo priimto sprendimo baigtį.

19. Taigi, kadangi atsakovė V. J. su pareikštu ieškiniu nesutiko, todėl teismas šioje byloje pasisakys tik dėl atsakovės V. J. nesutikimo su pareikštu ieškiniu motyvų.

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, jog ši teisė negali būti varžoma, tačiau tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Nuosavybės teisė suponuoja ir tam tikras savininko pareigas, ji turi būti įgyvendinama taip, kad neprieštarautų įstatymo nuostatoms, nepažeistų trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020, 26 punktas).

21. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013).

22. Žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.74 straipsnis, 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto (žemės sklypo), nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visiems bendraturčiams ginčo sprendimo būdo. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitus bendraturčius, neatitinka nei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nei CK 4.75 straipsnio nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2010).

23. Ieškovė, kaip bendraturtė, turi teisę įgyvendinti visas statytojo teises, tačiau tai gali padaryti tik turėdama bendraturčių sutikimą. Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-267/2012). Kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys ir į bendraturčio nesutikimo tinkamą motyvavimą: nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį, grėsmę jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.3K-3-571/2009; ir kt.). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2015). Nurodytas teisės aktų reglamentavimas bei kasacinio teismo praktikos taikymas nagrinėjamu atveju reikštų, jog bendraturtis, kuris neduoda sutikimo statybos projektui, turi nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad numatoma statyba iš esmės pažeidžia jo teises ar įstatymo saugomus interesus.

24. Kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo, teisę, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas projektinių pasiūlymų (kaip jie apibūdinami Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje, t. y. pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui ir (ar) informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami specialiesiems architektūros reikalavimams, specialiesiems saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimams, specialiesiems paveldosaugos reikalavimams parengti) pateikimas. Bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-571/2009).

25. Ieškovė pateikė MB „Architeca” parengtą „Neypatingo poilsio paskirties pastato, vasarnamio, (duomenys neskelbtini)., Palangos m. sav., naujos statybos projektą, 22-11-TDP” ir prašo jai suteikti teisę atlikti visus veiksmus, reikalingus statinio projektavimui, statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybos darbų vykdymui, statinio pripažinimui tinkamu naudoti ir statinio teisinei registracijai.

26. Atsakovė V. J. teisme ypatingai neginčijo fakto, kad jai nebuvo pateiktas statybos projektas susipažinimui, tik nurodė, kad buvo pateikti aštuoni lapai, visas projektas pateiktas nebuvo ir prie atsiliepimo pateikė ieškovės pateikto projekto ištrauką. Ieškovė prie ieškinio pridėtu priedu pateikė 2023 m. gegužės 5 d. raštą, kuriuo kreipėsi į atsakoves bei trečiuosius asmenis I. V. ir G. P. – M. su prašymu dėl sutikimo statinio projektui ir statybą leidžiančiam dokumentui gauti išdavimo, kartu pateikdama ir Projektą. Iš pateikto rašto nematyti, ar buvo pateiktas visas projektas, ar tik jo dalis, tačiau darytina išvada, kad buvo pateikta projekto ištrauka, kadangi ieškovė nepaneigė šios atsakovės nurodytos aplinkybės.

27. Pažymėtina, kad tiek iš pateiktos Projekto ištraukos, tiek iš pateikto rašto atsakovė galėjo suprasti ir matyti neypatingo poilsio paskirties pastato, vasarnamio vaizdą, išsidėstymą sklype. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovei siųstame rašte buvo nurodyta, kad kilus bet kokiems klausimams dėl projekto, jo sprendinių, atsakovė gali kreiptis į ieškovės atstovą – advokatą Rytį Martinkėną, nurodytas telefono numeris, elektroninio pašto adresas. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, bei šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu, atsakovė niekada į ieškovą ar ieškovo atstovę dėl papildomos informacijos suteikimo nesikreipė ir neprašė detalizuoti pateiktų brėžinių ar ketinamų vykdyti statybos darbų. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovei buvo suprantama statybos darbų apimtis ir pobūdis, atsakovė buvo tinkamai supažindinta su ketinamais vykdyti statybos darbais. Be to, tinkamu bendraturčio būsimos statybos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo, o ne viso statybos projekto pateikimas (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 45 punktas).

28. Tokiu būdu, teismui konstatavus, kad ieškovė tinkamai atskleidė atsakovei V. J. informaciją apie planuojamą statyti neypatingo poilsio paskirties pastatą - vasarnamį, todėl V. J. tenka pareiga įrodyti, jog atsisakymas duoti sutikimą yra pagrįstas, kad ketinama vykdyti statyba iš esmės pažeis jos teises bei teisėtus interesus (CPK 178 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčių nesutikimas turi būti motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-260/2009).

29. Nagrinėjamoje byloje atsakovė V. J. savo nesutikimą dėl planuojamų statybų iš esmės grindė tuo, jog nėra nustatyta bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarka, kurios nustatymo procedūra yra pradėta, o nesant aiškiai naudojimosi tvarkai, kurioje būtų ne tik identifikuota kiekvieno bendraturčio asmeniškai naudojama dalis, bet ir bendraturčių bendrai naudojamos dalys privažiavimui ir panašiai, nėra pagrindo spręsti dėl sutikimo statyti davimo. Taigi, atsakovė V. J. savo nesutikimą su ieškiniu iš esmės grindžia aplinkybe – būtinumu iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką. Atsakovė V. J. nurodo, kad negali žinoti, ar ieškovei vykdant statybos darbus jos teisės nebus pažeistos, kol nėra nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka, tačiau ieškovės poilsio namelis yra faktiškai pastatytas, aiški juo užimama Žemės sklypo ploto dalis, vieta Žemės sklype, išsidėstymas kitų Žemės sklype esančių statinių atžvilgiu, patekimui į jį reikalingi takai (keliai) ir kt. Todėl atsakovė turi visas galimybes įvertinti, ar ieškovei vykdant statybos darbus jos teisės nebus pažeistos.

30. Sutiktina, kad notariškai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka tarp bendraturčių ieškovės V. P., trečiojo asmens G. P.-M., trečiojo asmens I. V., atsakovių N. J., V. J. ir R. P. nėra sudaryta, tačiau akivaizdu, kad Žemės sklypo bendraturčiai daugiau kaip 20 metų tarpusavyje nusistovėjusia tvarka naudojasi Žemės sklypu, turi šiame sklype pasistatę pastatus. Tai patvirtina į bylą pateiktas 2003 m. Žemės sklypo planas, iš kurio matyti, kad yra nusistovėjusi naudojimosi Žemės sklypu tvarka - buvę Žemės sklypo bendraturčiai buvo susitarę dėl Žemės sklypo dalių, kurios yra priskiriamos naudotis kiekvienam iš bendraturčių atskirai bei dėl patekimui prie jiems nuosavybės teise priklausančių poilsio namelių bendrai naudojamos Žemės sklypo dalies, ir šios atskiros Žemės sklypo dalys buvo pavaizduotos 2003 m. Žemės sklypo plane. Pasikeitus daliai Žemės sklypo bendraturčių, 2011 m. pasirašydami 2003 m. Žemės sklypo plane, Žemės sklypo bendraturčiai patvirtino, kad sutinka su nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka, papildomai pažymėdami, kad sutinka, jog bendraturčiai rengtų jiems nuosavybės teise priklausančių poilsio pastatų (namelių) rekonstrukcijos techninius projektus ir vykdytų jų statybos darbus.

31. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog teisėje tokio termino kaip nusistovėjusi naudojimosi Žemės sklypu tvarka nėra naudojama. Tačiau, visgi, teismas mano, kad sprendžiant analogiškas bylas, pvz., dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-403/2022).

32. Be to, ir trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime pasisakė, su kuo sutinka ir teismas, jog bendraturtis, kai yra nustatoma bendro daikto naudojimosi tvarka ir atskira šio daikto dalis paskiriama jam naudoti, turi teisę naudoti ją savo nuožiūra, kiek tai neprieštarauja nustatytai naudojimosi tvarkai, tačiau, kadangi bendras daiktas bendraturčiams ir toliau priklauso bendrosios nuosavybės teise, įgyvendindamas kitas nuosavybės teisės turinį sudarančias savo teises, jis privalo laikytis bendraturčiams įstatyme nustatytų įpareigojimų. Tai, kad Žemės sklypo bendraturčiai nėra susitarę dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos neturi lemiamos reikšmės, kadangi Žemės sklypu tvarkos nustatymas neatleistų ieškovės kaip statytojos nuo pareigos, Statybos įstatymo nustatyta tvarka įgyvendinant teisę į statybą, savo privatų interesą suderinti su bendraturčių teisėmis ir teisėtais interesais, joms kartu bendradarbiaujant, t. y. neatleistų ieškovės nuo pareigos gauti rašytinį sutikimą statybą leidžiančiam dokumentui gauti.

33. Atsakovė taip pat nurodo, jog projektuose nurodytas pastato plotis - 5,65 metro, ilgis - 9,94 metro, aukštis - skiriasi nuo Inspekcijos savavališkos statybos akte nustatytų ilgio – 5,76 metrų ir ploto – 9,96 metro. Nei projekte, nei ieškinyje iš viso nevertinama, ar tai neviršija užstatymo tankio. Mano, kad ieškovė galimai manipuliuoja užstatymo tankiu siekdama savo ir trečiojo asmens G. P.-M. sklypo dalyse pastatyti daugiau statinių, taip pažeidžiant kitų bendraturčių teises rekonstruoti savo asmeninius pastatus. Tačiau atsakovė pateikia tik deklaratyvius teiginius, jų nepagrįsdama ir nepateikdama įrodymų.

34. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 40 dalyje numatyta, kad užstatymo tankis – tai pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu.

35. Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 „Dėl detaliųjų planų“ patvirtintame Palangos miesto Šventosios gyvenvietės detaliajame plane teritorija yra suskirstyta į kvartalus ir Žemės sklypas patenka į kvartalą Nr. 12, kuriame žemės sklypų užstatymo tankis neturėtų viršyti 15 proc. Taigi, viso Žemės sklypo plotas yra 2 700 kv. m., atitinkamai jo užstatymo tankis yra 405 kv. m. (2 700 kv. m *15 proc.). Ieškovei priklauso 653/2700 dalys Žemės sklypo, t. y. 653 kv. m., atitinkamai ji turi teisę statyti Žemės sklype 97,95 kv. m. (653 kv.m.*15 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės poilsio namelis yra faktiškai pastatytas, todėl yra aiški juo užstatoma Žemės sklypo ploto dalis ir ji sudaro 67,66 kv. m. bei neviršija ieškovei tenkančio Žemės sklypo užstatymo tankio. Ieškovės siekiamo įteisinti pastato užstatymo tankis neviršija 15 proc. jai priklausančios idealiosios dalies, taigi, planuojama statyba nėra pažeidžiami nei Detaliojo plano reikalavimai, nei kitų Žemės sklypo bendraturčių teisės ir teisėti interesai.

36. Taipogi, atsakovė daug dėmesio nagrinėjamoje byloje skyrė NTR užregistruotiems duomenims, tai yra nurodo, kad ieškovės nelegaliai pastatyto poilsio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos (rekonstravimo) pradžios metai 2011 m., tačiau ši informacija yra neteisinga, nes statyba faktiškai buvo pradėta tik 2022 metų vasarą. Tai aiškiai matyti iš viešų ortofoto nuotraukų, iš 2022 m. birželio 20 d. kadastrinių matavimų fotonuotraukų bei kitų aplinkybių, nurodytų atsiliepime. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

37. Atsakovė taip pat vienu iš nesutikimo motyvų nurodo tai, jog aiškinamajame rašte nurodyta, kad vasarnamiai gali būti rekonstruojami, siekiant geresnės funkcinės ir architektūrinės kokybės, maksimalus rekonstruotų vasarnamių aukštis – 7,5 m nuo žemės paviršiaus. Tačiau ieškovė prašo teismo be leidimo vykdyti naują statybą, bet ne rekonstrukciją, todėl toks ieškovės prašymas prieštarauja detaliajam planui.

38. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

39. Taigi, Inspekcija, surašiusi savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą, nematė kliūčių ieškovės poilsio namelio įteisinimui, pateiktame atsiliepime nustatė, kad ieškovė vykdo II grupės nesudėtingo poilsio paskirties pastato naują statybą Palangos mieste, statyba nėra baigta, tačiau nenurodo, kad tokia statyba Žemės sklype prieštarauja Detaliajam planui. Teismas neturi pagrindo abejoti kompetentingos institucijos, atsakingos už statybos valstybinę priežiūrą, kompetencija, todėl atsakovės argumentai dėl statybos neatitikimo Detaliajam planui atmestini kaip nepagrįsti.

40. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovės argumentai dėl atsisakymo suteikti teisę ieškovei V. P. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)., pagal MB „Architeca” parengtą „Neypatingo poilsio paskirties pastato, vasarnamio, (duomenys neskelbtini)., Palangos m. sav., naujos statybos projektą, 22-11-TDP” atlikti visus veiksmus, reikalingus statinio projektavimui, statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybos darbų vykdymui, statinio pripažinimui tinkamu naudoti ir statinio teisinei registracijai yra nepagrįsti, formalūs ir nesudaro pagrindo netenkinti ieškovės prašymo. Teismas sprendžia, kad atsakovės atsisakymas yra trukdymas kitam bendraturčiui pasinaudoti įstatymo suteikiama teise. Vadovaujantis teismų praktika, bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtintų, kad ieškovo pastatytas poilsio pastatas, vasarnamis pakeistų, pablogintų bendraturčio naudojimosi savo turtu sąlygas. Teismo nuomone, atsakovės nurodyti nesutikimo motyvai, negali nuginčyti ieškovei teisės įgyvendinti parengto projekto. Teismas ištyręs bylos medžiagą ir įvertinęs šalių paaiškinimus, bei jų pateiktus paaiškinimus patvirtinančius įrodymus, daro išvadą, jog atsakovė nepateikė teismui jokių patikimais duomenimis pagrįstų argumentų, patvirtinančių, kad ieškovės pastatytas poilsio namelis (vasarnamis), padarys neigiamą poveikį atsakovės, kaip Žemės sklypo bendraturtės, naudojimosi savo turtu sąlygoms, buvusioms iki poilsio pastato pastatymo, keltų grėsmę ar pažeistų jos teises ir teisėtus interesus. Civilinio kodekso 4.75 straipsnio nuostatos apima ir bendraturčių pareigą valdant bendrą daiktą bendradarbiauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010). Laikytina, kad atsakovė, neteisėtai neduodama ieškovei sutikimo atlikti poilsio pastato įteisinimo darbus, pažeidė savo, kaip Žemės sklypo bendraturtės, pareigą bendradarbiauti su ieškove. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, bei įvertinus ieškovės ir atsakovės, kaip bendraturčių, interesus, vadovaujantis nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos bei proporcingumo, interesų derinimo ir pusiausvyros principais, teismas sprendžia, kad ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei V. P. suteiktina teisė be atsakovių N. J., R. P. ir V. J. sutikimo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)., pagal MB „Architeca” parengtą „Neypatingo poilsio paskirties pastato, vasarnamio, (duomenys neskelbtini)., Palangos m. sav., naujos statybos projektą, 22-11-TDP” atlikti visus veiksmus, reikalingus statinio projektavimui, statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybos darbų vykdymui, statinio pripažinimui tinkamu naudoti ir statinio teisinei registracijai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

42. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovė už ieškinio pareiškimą sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį bei patyrė 6957,50 Eur išlaidų advokato pagalbai, iš kurių 3509 Eur sumokėjo už ieškinio rengimą, 423,50 Eur atsiliepimo (nuomonės) dėl atsakovių procesinės padėties rengimas, 800 Eur rašytinių paaiškinimų dėl atsakovės V. J. atsiliepimo rengimas, 410 Eur pasirengimas ir atstovavimas 2023 m. lapkričio 29 d. parengiamajame teismo posėdyje, 1210 Eur atstovavimas derybose dėl taikos sutarties ir mediacijos procese, pasiruošimas ir atstovavimas 2024 m. vasario 20 d. teismo posėdyje (e. b. t. 2, b. l. 125-129, t. 3, b. l. 11-17) ir 605 Eur atstovavimą 2024 m. balandžio 3 d. teismo posėdyje ir baigiamosios kalbos rengimą. Ieškovė prašo priteisti ieškovės V. P. naudai iš atsakovių V. J., N. J. ir R. P. 4 042,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, o iš atsakovės V. J. 3025 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

43. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju taikomi išlaidų patyrimo metu galioję 2022 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1900,30 Eur, 2023 m. I ketvirčio – 1959,90 Eur ir 2023 m. II ketvirčio – 2000,10 Eur. Šiuo atveju taikytinas koeficientas, nustatytas Rekomendacijų 8.2 punkte už ieškinio parengimą – 2,5 koeficientas, 8.16 punkte - už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai - 0,4 koeficientas, 8.17 punkte - už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 0,1 koeficientas; 8.19 punkte - už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 koeficientas.

44. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas nustatė, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio.

45. Atsakovės N. J. ir R. P. po ieškinio gavimo, teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio pripažinimo ir rašytinius sutikimus ieškovei. Prašė teismo nepriteisti iš jų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė nurodė, jog ieškinio pripažinimas ir rašytinių sutikimų pateikimas buvo pateiktas tik tada, kai atsakovės gavo ieškinį, todėl už ieškinio parengimą, žyminio mokesčio sumokėjimą ir atsiliepimo (nuomonės) dėl atsakovių procesinės padėties rengimą, viso 4 042,50 Eur prašo priteisti iš visų trijų atsakovių, tai yra, iš N. J., R. P. ir V. J., o likusią sumą 3025 Eur – tik iš atsakovės V. J..

46. Tenkinus ieškinį, iš atsakovių ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti paskirstytos šio sprendimo 45 punkte nurodyta seka. Tačiau teismo nuomone, šiuo atveju, vadovaujantis CPK 1.5 straipsnio 3 dalimi bei 93 straipsnio 4 dalimi, yra pagrindas nukrypti nuo nurodyto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsižvelgiant į atsakovių N. J. ir R. P. tinkamą procesinį elgesį. Atsižvelgtina į atsakovių atsiliepime išdėstytas aplinkybes, jog pastarosios gavusios ieškinį ir pasikreipusios į teisininką konsultacijos (advokato padėjėją Visvaldą Petrylą) bei architektus išsiaiškino, jog atsakovės nesuprato ieškovės pateikto prašymo turinio ir manė, kad ginčas yra keliamas dėl naujos naudoji­mosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, nes iki tol su ieškove buvo bendrauta ne kartą ir derinta nauja naudojimosi tvarka. Atsakovės tiesiog nesuprato, ko iš jų konkrečiai yra prašoma, o išsiaiškinusios pateikė rašytinius sutikimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas iš atsakovių N. J. ir R. P. nepriteisti bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Priešingas procesinis sprendimas nagrinėjamu klausimu prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

47. Tačiau yra pagrindas ieškovei V. P. priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės V. J.: 36,66 Eur žyminio mokesčio (110 Eur / 3) ir 4372,50 Eur (4042,50 / 3 + 3025 Eur) advokato išlaidų, viso 4409,16 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Suteikti teisę ieškovei V. P. be atsakovių N. J., R. P. ir V. J. sutikimo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)., pagal MB „Architeca” parengtą „Neypatingo poilsio paskirties pastato, vasarnamio, (duomenys neskelbtini)., Palangos m. sav., naujos statybos projektą, 22-11-TDP” atlikti visus veiksmus, reikalingus statinio projektavimui, statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybos darbų vykdymui, statinio pripažinimui tinkamu naudoti ir statinio teisinei registracijai.

Priteisti ieškovei V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės V. J. 4409,16 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus devynis eurus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.