- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-11
- Bylos Nr.
- e2S-659-924/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00466-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas (pirm.)
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- R. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. B. (toliau ir – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo atidalinti ieškovei priklausančias nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis: ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti atsakovui R. B. (toliau – ir atsakovas) nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), natūra, o ieškovei iš atsakovo priteisti 87 500 Eur piniginę kompensaciją bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) Santuoka buvo įregistruota Alytaus miesto civilinės metrikacijos įstaigoje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuoka tarp šalių nutraukta Didžiojoje Britanijoje, priimant galutinį teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo 2023 m. sausio 12 d. Nutraukus santuoką liko nepadalintas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo atsakovas neišreiškė noro taikiai susitarti dėl santuokoje įgyto turto atidalijimo, todėl ieškovė yra priversta kreiptis į teismą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimo turto atidalijimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. kovo 15 d. nutartimi nustatė ieškovei R. B. dešimties dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.
4. Teismas nurodė, kad šalių santuoka nutraukta Jungtinėje Karalystėje, tačiau nutraukus santuoką, liko nepadalintas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas.
5. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė reiškia reikalavimą atidalinti nekilnojamąjį turtą ir šį reikalavimą vertina kaip neturtinį, tačiau iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė prašo padalinti santuokoje įgytą turtą – priteisti atsakovui visą nekilnojamąjį turtą natūra, o jai iš atsakovo priteisti 87 500 Eur piniginę kompensaciją. Teismas įpareigojo ieškovę patikslinti reiškiamą turtinį reikalavimą, nurodant dalintino turto vertę, ieškinio sumą bei primokėti trūkstamą žyminį mokestį.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė R. B. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartį ir ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1.1. Ieškovė siekia įgyvendinti vieną iš bendraturčio nuosavybės teisių į bendrosios nuosavybės dalį. Ieškovė prašo pakeisti teisinį santykį ir nustatyti, kad vietoj nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ji gautų to turto vertę pinigais, t. y. ieškovė neprašo didesnės vertės turto, negu ji turėjo iki ieškinio reikalavimo pateikimo. Kompensacija, galimai atitinka turto, kurį prašoma atidalinti, vertę, todėl net ir tenkinus aptariamą ieškovės reikalavimą, ji vietoj turimos ir prašomos atidalinti nekilnojamojo turto dalies gautų tos pačios vertės lėšas. Taigi ieškovės turtinė padėtis nepasikeistų, keistųsi tik nuosavybės rūšis ir nuosavybės teisės objektas. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje pareikštas ieškinio reikalavimas yra turtinio pobūdžio. Ieškinio reikalavimas, kaip jis suformuluotas ieškinyje, laikomas neturtiniu reikalavimu, apmokamu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu žyminiu mokesčiu, kurį ieškovė apmokėjo ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
9. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Šios tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius. Dėl paminėtų priežasčių ieškinio pareiškimui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, kuriuo inicijuojama civilinė byla, keliami imperatyvūs turinio ir formos reikalavimai (CPK 135 straipsnis, 111 straipsnis), kurių privalo laikytis kiekvienas teismui ieškinį paduodantis asmuo.
10. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų – žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos konkrečios arba proporcinės pinigų sumos, kuri mokama už teismo atliekamus (atliktinus) procesinius veiksmus bylose, sumokėjimas. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis apskaičiuojamas šioje teisės normoje nustatyta tvarka. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, žyminis mokestis turtiniuose ginčuose mokamas nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų – devyni šimtai eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų. CPK 135 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, teikiantis ieškinį, turi pateikti teismui duomenis, jog žyminis mokestis sumokėtas, o CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo, pateikęs ieškinį, nesumokėjo žyminio mokesčio, yra laikoma, kad procesinis dokumentas yra paduotas su trūkumais, todėl teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą, ne trumpesnį kaip septynios dienos, terminą trūkumams pašalinti.
11. Nustatyta, kad apeliantė R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atidalinti jai priklausančias nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis: ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti atsakovui R. B. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), natūra, o ieškovei iš atsakovo priteisti 87 500 Eur piniginę kompensaciją bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalių santuoka nutraukta Didžiojoje Britanijoje, priimant galutinį teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo 2023 m. sausio 12 d. Nutraukus santuoką liko nepadalintas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti reiškiamą turtinį reikalavimą, nurodant dalintino turto vertę, ieškinio sumą bei primokėti trūkstamą žyminį mokestį. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė R. B. pateikė atskirąjį skundą.
12. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, nutraukiant santuoką turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje, o šios taisyklės išimtys galėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011; 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017; 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-378/2018).
Žemesnės instancijos teismas
13. CK 3.100 straipsnio 4 punktas numato, kad nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai). Tokiu atveju buvę sutuoktiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), turi teisę reikalauti atidalyti kiekvienam jų tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį (CK 4.80 straipsnis), negalėdami susitarti, turi teisę kreiptis į teismą (4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011).
14. Nagrinėjamu atveju apeliantė pateikusi ieškinį teismui nurodė, jog nutraukus santuoką liko nepadalintas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Minėta, kad, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet, turto nepadalijus, šalys nenustoja būti jo bendraturtėmis. Taigi, nutraukus šalių santuoką, ginčo turto teisinis režimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeitė į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje šalių dalys nenustatytos. Apeliantė ieškiniu prašo atidalinti ieškovei priklausančias nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, priteisiant atsakovui turtą natūra, o ieškovei iš atsakovo priteisiant 87 500 Eur piniginę kompensaciją. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto atidalijimo yra kvalifikuotinas kaip turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Apeliantė nurodo, kad tenkinus ieškovės reikalavimą, jos turtinė padėtis nepasikeistų, keistųsi tik nuosavybės rūšis ir nuosavybės teisės objektas, todėl ieškinio reikalavimas, kaip jis suformuluotas ieškinyje, laikomas neturtiniu reikalavimu, apmokamu CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu žyminiu mokesčiu, kurį ieškovė apmokėjo ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas sutikti su atskirojo skundo argumentais neturi teisinio pagrindo.
15. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad viena žyminio mokesčio funkcijų – nepagrįstų ieškinio reikalavimų reiškimo prevencija, skatinant bylos dalyvius atsakingai reikšti reikalavimus kitai šaliai, įvertinti jų pagrįstumą, savo teisių į ginčo objektą realumą. Šaliai pareiškus pagrįsto dydžio reikalavimą, teismas, patenkinęs jį, šaliai priteisia jos sumokėtą žyminį mokestį iš antrosios šalies, todėl tokiu atveju ji nepatiria nuostolių (CPK 93 straipsnis). Turtinį ieškinį dėl kokių nors priežasčių kvalifikuojant neturtiniu ir dėl to neapmokestinant proporciniu žyminiu mokesčiu, nelieka tokio mokesčio sukuriamos paskatos šaliai atidžiai įvertinti reiškiamų reikalavimų turinį, sudaromos prielaidos reikšti nepasvertus, nepagrįsto dydžio turtinius reikalavimus. Siekiant užtikrinti šios žyminio mokesčio funkcijos veiksmingumą, būtina laikytis pirmiau išdėstytų įstatymo nuostatų, pagal kurias už pareikštą reikalavimą priteisti tam tikrą pinigų sumą mokėtinas pagal šią sumą apskaičiuotas proporcinis žyminis mokestis.
16. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad apeliantė teismui pateiktu ieškiniu reiškia turtinį reikalavimą – atidalinti ieškovei priklausančias nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, priteisiant atsakovui turtą natūra, o ieškovei iš atsakovo priteisiant 87 500 Eur piniginę kompensaciją. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), vis dar registruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ta aplinkybė, kad reikalavimas pareikštas ne santuokos nutraukimo byloje, nekeičia reikalavimo, kaip kylančio iš šeimos teisinių santykių, pobūdžio. Akcentuotina, kad pagal CPK 786 straipsnį Lietuvos Respublikos teismai turi išimtinę jurisdikciją nagrinėti bylas dėl daiktinių teisinių santykių, susijusių su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju daiktu. Ši nuostata reiškia, kad tokios bylos neteismingos kitų valstybių teismams, užsienio teismui priėmus sprendimą dėl Lietuvos Respublikoje esančio nekilnojamojo turto, tokį sprendimą būtų atsisakyta pripažinti CPK 810 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu dėl pažeistų išimtinio teismingumo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018). Taigi vien faktas, kad apeliantės ir atsakovo santuoka Jungtinėje Karalystėje buvo nutraukta, tačiau liko nepadalintas santuokinis turtas, nėra pakankamas ieškinio reikalavimą vertinti kaip neturtinį. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovės keliamas ginčas yra dėl turto, todėl ieškinys turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu.
17. Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą; remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos; nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma; dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020 60 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
18. Atsižvelgdamas į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas nesiremia apeliantės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020, kuria buvo sprendžiami turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimai, priteisiant kompensaciją, kadangi ji nelaikytina precedentu, nustatant žyminio mokesčio dydį tuo atveju, kai pareiškiamas buvusių sutuoktinių, nutraukusių santuoką ne Lietuvos Respublikoje, reikalavimas atidalinti turtą iš bendrosios nuosavybės.
19. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų teisingam šios bylos išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
20. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų nustatymo ir žyminio mokesčio klausimus, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, apeliantei nustato naują 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios teismo nutarties įteikimo dienos, pašalinti skundžiamoje nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.
22. Išaiškintina apeliantei, kad neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, teismas turi teisę procesinį dokumentą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovei R. B. naują 10 (dešimties) dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įteikimo dienos, pašalinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.