- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- 1-471-1069/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31750-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Nainienė
- Kaltinamasis
- E. J.
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.7Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šilutės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. E. J. 2020-08-09, apie 14.20 val., Šilutės r., Žalgirių k., kelyje Šilutė - Rusnė, vairavo jam pačiam priklausantį automobilį „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,06 promilių neblaivumas).
2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. J. kaltu prisipažino visiškai, paaiškino, kad tą dieną išgėręs išvažiavo su mašina iš namų, nes nesijautė apsvaigęs. Nuvažiavęs į Rusnę nusipirko parduotuvėje tabako. Už tilto nusileido į pakalnę prie Nemuno upės. Pravažiavus pasienio ruožą, jį sustabdė pasieniečiai, paprašė pateikti asmens dokumentus. Jis asmens dokumentus buvo palikęs namuose. Pareigūnai įtarė, kad ji neblaivus ir liepė pasitikrinti blaivumą. Į alkotesterį įpūtė apie 2,6 promiles. Alkoholį tąkart vartojo nes buvo sunki emocinė būklė, draugė serga krūties vėžiui. Iki tol negėrė 5 metus. Automobilis priklauso jam, už jį mokėjo 1 100 Eurų.
3. E. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020-08-09, pietų metu, būdamas namuose, esančiuose Šilutės r., Pakalnės k., išgėrė apie pusę litro talpos butelį brendžio, kurio stiprumas 40 laipsnių. Išgėręs jautėsi gerai, todėl apie 14.00 val. nutarė savo automobiliu „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiuoti nusipirkti cigarečių ir išsimaudyti. Bevažiuojant Šilutės r., Žalgirių k., jį sustabdė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, kurie įtarė, kad jis yra neblaivus ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai jam nustatė daugiau kaip 2 promilių neblaivumą. Dėl padaryto pažeidimo gailisi. Teisės vairuoti transporto priemones jis neturi ir niekada neturėjo, vairuoti išmoko savarankiškai (b. l. 72-74).
Motyvuojamoji dalis
4. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.
5. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Vileikių pasienio užkardos jaunesniojo specialisto V. G. 2020-08-09 tarnybiniame pranešime „Dėl pažeidimo“ nurodyta, kad 2020-08-09, 14.20 val., vykdant pasienio tarnybą kartu su vyresniuoju pasieniečiu R. L. pasienio ruože, tai yra Šilutės r., Žalgirių k., sustabdė automobilį „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas E. J., būdamas pasienio ruože, su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Taip pat E. J. nepateikė ir automobilio dokumentų. Nuo E. J. sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, akys paraudusios. Paklausus E. J. ar šis šiandien vartojo alkoholinius gėrimus, pastarasis iš pradžių tai neigė, tačiau vėliau prisipažino vartojęs. Į įvykio vietą buvo iškviesti Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK pareigūnai, kurie E. J. nustatė 2,06 promilių neblaivumą (b. l. 14).
6. 2020-08-09 įvykio vietos apžiūros protokole (b. l. 19-21) ir jo priede-fotolentelėje (b. l. 22-25) užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Šalikelėje stovi automobilis „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
7. VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacijoje nurodyta, kad automobilio „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas – E. J. (b. l. 31).
8. Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad 1996-2000 metų gamybos automobilio „Seat Alhambra“ vidutinė kaina su PVM 1 270 Eur (b. l. 33).
9. Iš įvykio vietoje policijos pareigūnų daryto vaizdo įrašo matyti, kad policijos pareigūnės alkotesteriu nustato E. J. blaivumą (1 t., b. l. 50-52).
10. 2020-08-09 neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad pirmojo tikrinimo metu 2020-08-09, 14.44 val., E. J. nustatytas 2,09 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu – 2020-08-09, 15.02 val., nustatytas 2,06 promilių neblaivumas (b. l. 56).
Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
11. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
12. Byloje ištirtais įrodymais, kaltinamojo nuosekliais paaiškinimais, jo prisipažinimu tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme, tarnybiniu pranešimu, kitais objektyviais duomenimis – neblaivumo nustatymo aktu, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis E. J. 2020-08-09, apie 14.20 val., Šilutės r., Žalgirių k., kelyje Šilutė - Rusnė, vairavo jam pačiam priklausantį automobilį „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,06 promilių neblaivumas). Kaltinamasis nurodė, kad prieš vairuodamas jis vartojo alkoholinius gėrimus, taigi suprato, kad yra neblaivus ir negali vairuoti. Dėl nurodyto pripažintina, kad E. J. veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nurodytos nusikalstamos veikos požymiai – o būtent, tyčia, kadangi jis suvokė, jog neblaivus vairuoja transporto priemonę, ir to siekė, tokiu būdu sukeldamas realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui ir aplinkai. Šie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Nustatyta E. J. tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
13. Sprendžiant kaltinamojo E. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje pateiktas R. J. prašymas perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą jos atsakomybei be užstato bei pastarojo asmenybę charakterizuojantys duomenys (b. l. 114-115).
14. R. J. prašyme bei apklausta teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji yra kaltinamojo E. J. mama. Sutinka laiduoti už savo sūnų, nes mano galėsianti jam daryti teigiamą poveikį. Šeimoje jis yra vyriausias sūnus. Visus tris vaikus augino viena, todėl tarp jų yra stiprus ryšys. Su sūnumi bendrauja po kelis kartus per dieną, nes sūnus augina dukrą. Jo draugė serga onkologine liga, tai jis vienas vaiku rūpinasi dieną ir naktį. Tiki, kad tai buvo vienkartinis atvejis jo gyvenime. Sūnus neturi priklausomybės alkoholiui. Jis alkoholio nevartojo 5 metus ir kai tai sužinojo jai buvo šokas. Ištikus sunkioms emocinėms problemoms jis taip pasielgė, tačiau jo poelgio nepateisina. Ji automobilio nevairuoja, yra neteista, nebausta administracine tvarka. Mėnesinės pajamos apie 700 Eur. Išlaikomų asmenų neturi. Savo sūnaus poelgį vertina blogai ir nepateisina tokio jo elgesio. Sūnus vairuotojo pažymėjimo neturi. Jie nusipirko automobilį, kad pasisamdę vairuotoją galėtų draugę vežti pas gydytojus. Sūnus yra dirbęs, tačiau šiuo metu nedirba, nes prižiūri vaiką ištisą parą. Sūnus į jos nuomonę atsižvelgia.
15. Prokuroras neprieštaravo kaltinamojo prašymui atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
16. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.
17. Kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarė būdamas neteistas (b. l. 64), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi E. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Įvykdyta nusikalstama veika žalos nepadaryta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad trys pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose, yra nustatytos.
18. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 64-65), tačiau baustas administracine tvarka (b. l. 62-63). Nuo 2020-02-14 registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 60), teisės vairuoti transporto priemones nyra įgijęs (b. l. 59). Aplinkybę, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys teisme patvirtino ir jo mama. Duomenų, kad E. J. būtų registruotas priklausomybės ligų centre ar gydytųsi psichiatrijos klinikoje byloje nėra. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog E. J. augina 2020-06-01 gimusią dukrą (b. l. 114). Įvertinus kaltinamojo E. J. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes (praeityje neteistas, registruotas Užimtumo tarnyboje, turi ir realiai augina mažametį vaiką), jo požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje E. J. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
19. Be to, teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas.
20. Bylos duomenys patvirtina, jog R. J. – E. J. mama yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista (b. l. 121), administracine tvarka nebausta (b. l. 120), su kaltinamuoju santykiai artimi, su juo bendrauja, nurodo, kad gali daryti jam teigiamą įtaką, tiki, kad ateityje nusikaltimų daugiau nebedarys. Kaltinamasis taip pat nurodė, jog vertina mamos nuomonę. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad R. J. yra verta teismo pasitikėjimo, yra autoritetas E. J. ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
21. Apibendrinant nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas kaltinamąjį E. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, laiduotoja paskiriant R. J., o baudžiamąją bylą E. J. atžvilgiu nutraukti (BK 40 straipsnis, BPK 303 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į E. J. įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, į kaltinamojo bei laiduotojos asmenybes, laidavimas skirtinas su be užstato 1 metų laikotarpiui.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
22. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
23. Teismų praktikoje pabrėžiama, jog draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-19 nutartį byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).
24. Kadangi nusikalstamą veiką E. J., nors niekuomet ir nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemonės, padarė naudodamasis šia specialia teise, jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise.
25. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių (1) iki penkerių (5) metų.
26. Atsižvelgiant į tai, kad E. J. padarė nesunkų nusikaltimą, jam buvo nustatytas mažiausiai 2,06 promilių neblaivumas, nusikalstamos veikos metu nebuvo padaryta žala kitai transporto priemonei, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, registruotas Užimtumo tarnyboje, auginantis šiais metais gimusią dukterį, neteistas, kaltinamajam nustatytinas prokuroro pasiūlytas trijų (3) metų minėtos baudžiamosios priemonės taikymo terminas.
27. BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Bylos duomenimis nustatyta, jog E. J. nusikaltimą, įtvirtintą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas jam nuosavybes teise priklausantį automobilį „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 31, 32). Ši transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Nagrinėjamu atveju svarstytina, ar iš kaltinamojo konfiskuotina nusikalstamos veikos priemonė (BK 72 straipsnio 3 dalis).
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, automobilio, kaip nusikalstamos veikos priemonės, konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių. Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.
29. Tuo tarpu atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties seka, kad baudžiamojo poveikio priemonių ir jų pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.: 2K-392-699/2017, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018).
30. Šiuo konkrečiu atveju, spręsdamas konfiskavimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad, nors nusikalstamos veikos įrankis automobilis „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam, tačiau E. J. anksčiau neteistas, kelių eismo taisykles, numatančias draudimą vairuoti apsvaigus nuo alkoholio, pažeidė pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme. Byloje pateikti VšĮ „Emprekis“ duomenys dėl vidutinės tokio tipo transporto priemonės kainos Lietuvoje – 1 270 Eur (su PVM) (b. l. 33). Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo šeimyninę padėtį, bei į tai, kad byloje nustatytas teisinis pagrindas atleisti E. J. nuo baudžiamosios atsakomybės, darytina išvada, kad automobilio konfiskavimas kaltinamajam būtų pakankamai sunki finansinė našta ir nebūtų visiškai proporcinga priemonė jo atžvilgiu.
31. Kita vertus, nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, įvertinus tai, kad teismas skyrė laidavimą be užstato bei į tai, kad netaikė turto (transporto priemonės) konfiskavimo, kaltinamasis yra darbingo amžiaus, kitų turtinio pobūdžio pasekmių nagrinėjamoje byloje jam nekilo, teismo vertinimu, E. J. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
32. Kaltinamajam E. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 87-89) ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 90-92), paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
33. Kaltinamajam E. J. paskirtas keleivinio automobilio „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), laikinas nuosavybės teisių apribojimas (b. l. 41-42) įsiteisėjus nuosprendžiui naikintinas.
34. Civilinio ieškinio byloje nėra. Bylinėjimosi išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, jį perduoti R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato, baudžiamąją bylą nutraukti.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti E. J. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti E. J. baudžiamojo poveikio priemonę - 14 MGL (700 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (įmoką sumokėti į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje Gavėjo sąskaitos numeris: (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę, asmens kodą (asmens, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė).
E. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
E. J. paskirtą keleivinio automobilio „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), laikiną nuosavybės teisių apribojimą įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.
E. J. išaiškinti, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.