- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-20
- Bylos Nr.
- e2A-442-544/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20586-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- M. V.
- Atsakovas
- A. S., E. S.
- Trečiasis asmuo
- V. N., T. K., Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, E. S.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.2.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Dambrauskaitės, Laimanto Misiūno, veikdama Kauno apygardos vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. V. ir atsakovo A. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-510-752/2024 pagal ieškovo M. V. patikslintą ieškinį atsakovams A. S. ir E. S. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys V. N., T. K., Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybė, bei pagal atsakovo patikslintą priešieškinį ieškovui dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys E. S., V. N., T. K., Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. V. (toliau – ieškovas) 2023 m. rugsėjo 27 d. patikslintu ieškiniu prašė nustatyti 0,1953 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),(toliau – ir Žemės sklypas), naudojimosi tvarką tarp bendraturčių M. V., A. S., E. S., Lietuvos Respublikos, V. N. pagal 2021 m. vasario 26 d. A. G. individualios veiklos matininko A. G. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą M 1:500, pagal kurį: Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“ 560 kv.m. ploto, paskirti bendrai naudotis Lietuvos Respublikai (patalpų dalies savininkė Kauno miesto savivaldybė) (106 kv.m.), V. N. (106 kv.m.), M. V. (157 kv.m.), A. S. (51 kv.m.), E. S. (140 kv. m.); Žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais „BĮ“ 264 kv.m. ploto ir „B2“ 63 kv.m. ploto paskirti naudotis M. V.; Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“ 136 kv.m. ploto, paskirti bendrai naudotis M. V. (68 kv.m.) ir Lietuvos Respublikai (patalpų dalies savininkė Kauno miesto savivaldybė) (68 kv.m.); Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „Dl“ 25 kv. m. ploto, paskirti bendrai naudotis Lietuvos Respublikai (patalpų dalies savininkė Kauno miesto savivaldybė) (13 kv.m.) ir V. N. (12 kv.m.); Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „D2“ 25 kv. m. ploto, paskirti bendrai naudotis E. S. (13 kv.m.) ir A. S. (12 kv.m.); Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „E“ 248 kv.m ploto, paskirti naudotis V. N.; Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „H“ 44 kv.m. ploto, paskirti naudotis A. S.; Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „F1“ 294 kv.m. ploto, paskirti bendrai naudotis E. S. (231 kv.m.) ir A. S. (63 kv.m.); Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „F2“ 164 kv.m. ploto, paskirti naudotis Lietuvos Respublikai (patalpų dalies savininkė Kauno miesto savivaldybė); Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „F3“ - 100 kv.m. ploto, paskirti naudotis E. S.; Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „F4“ 30 kv.m. ploto, paskirti naudotis Lietuvos Respublikai (patalpų dalies savininkė Kauno miesto savivaldybė).
2. Alternatyviu ieškinio reikalavimu ieškovas prašė nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2023-05-17 A. G. individualios veiklos matininko A. G. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą M 1:500, pagal kurį: Žemės sklypo dalimi po namu, plane pažymėta indeksu „A“- 463 kv. m., bendrai naudosis Lietuvos Respublika (savivaldybės buto dalis) (iš jų 90 kv.m.), V. N. (iš jų 87 kv. m.), M. V. (iš jų 131 kv. m.), A. S. (iš jų 40 kv. m), E. S. (iš jų 115 kv. m); Žemės sklypo dalimi 1 metro apėjimui aplink namą, pažymėta indeksu „B“-128 kv.m., bendrai naudosis Lietuvos Respublika (savivaldybės buto dalis) (iš jų 25 kv.m.), V. N. (iš jų 24 kv. m.), M. V. (iš jų 36 kv. m.), A. S. (iš jų 11 kv. m), E. S. (iš jų 32 kv. m); Žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“- 72 kv.m., bendrai naudosis Lietuvos Respublika (savivaldybės buto dalis) (iš jų 18 kv.m.), M. V. (iš jų 18 kv. m.), A. S. (iš jų 18 kv. m), E. S. (iš jų 18 kv. m); Žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „D“, bendrai naudosis Lietuvos Respublika (savivaldybės buto dalis) (iš jų 10 kv.m.), V. N. (iš jų 10 kv. m.); Žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „E“-245 kv.m., naudosis V. N.; Žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „F“- 238 kv. m., naudosis Lietuvos Respublika; Žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „H“- 158 kv.m., bendrai naudosis E. S. (iš jų 119 kv.m) ir A. S. (iš jų 39 kv.m); Žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „G“- 188 kv.m., bendrai naudosis E. S. (iš jų 144 kv.m) ir A. S. (iš jų 44 kv.m); Žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „K“- 7 kv.m., bendrai naudosis E. S. (iš jų 5 kv.m) ir A. S. (iš jų 2 kv.m); Žemės sklypo dalimi - parkingo vieta, pažymėta indeksu „P“- 67 kv.m., bendrai naudosis E. S. (iš jų 51 kv.m) ir A. S. (iš jų 16 kv.m); žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „L“- 193 kv.m., naudosis M. V.; Žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „M“- 174 kv.m., naudosis M. V..
3. Nurodė, kad ieškovui kartu su bendraturčiais atsakovais bei trečiaisiais asmenimis bendros dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1953 ha Žemės sklypas: ieškovui nuosavybės teise priklauso 552/1953 dalys, atsakovui A. S. - 170/1953 dalys, atsakovei E. S. - 484/1953 dalys, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos - 381/1953 dalys, trečiajam asmeniui V. N. - 366/1953 dalys. Minėtame Žemės sklype yra gyvenamasis namas, kuriame įrengti atskiri butai ir trys ūkiniai pastatai, kurie nuosavybės teise priklauso ieškovui, atsakovams A. S. ir E. S., tretiesiems asmenims V. N., Kauno miesto savivaldybei, kuri turtą išnuomojusi T. K.
4. Nurodė, kad, nors naudojimosi Žemės sklypu tvarka yra faktiškai nusistovėjusi, tačiau teisiškai ji nenustatyta, o tai apsunkina naudojimąsi sklypu. Ieškovas nurodė, kad kiekvienam bendraturčiui tenkanti žemės sklypo dalis turėtų būti šalia jo buto gyvenamajame name, nes tai atitiktų privatumo principą. Paaiškino, kad ieškovo užsakymu A. G. individuali veikla 2020-09-14 parengė Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą M 1:500. Su plane nurodyta žemės sklypo naudojimosi tvarka sutiko ir ant plano pasirašė bendraturtis V. N. ir žemės sklypo naudotoja T. K., tačiau su plane nurodyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka nesutinka ir ant Žemės sklypo plano nepasirašo atsakovai A. S. ir E. S.
5. Atsakovas A. S. patikslintu priešieškiniu prašė nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tarp minėtų bendraturčių tvarką pagal 2022 m. gruodžio 7 d. matininko V. L. parengtą žemės sklypo planą M:500 pagal bet kurį variantą iš siūlomų keturių.
Atsiliepimas
6. Atsakovas nurodė, kad gavęs iš ieškovo pasiūlymus, ne vieną kartą ieškovui siūlė nusistatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką, kad ji būtų patogi ne tik ieškovui, bet ir kitiems bendraturčiams. Pažymėjo, kad visose bendrai naudotis skirtose dalyse kiekvienam bendraturčiui naudotis tenkančios dalys yra paskaičiuotos proporcingai turimam žemės sklypo plotui, t. y. kiekvienam iš bendrasavininkų tenkanti naudotis dalis paskaičiuota pagal formulę: „Konkrečiam savininkui tenkanti naudotis dalis“ = „Atitinkamos dalies plotas“ x „Konkrečiam savininkui priklausančio viso žemės sklypo plotas“ / „Visų kartų bendrai besinaudojančių asmenų visų žemės sklypo plotų suma“. Paaiškino, jog jam neaišku, kaip ieškovas paskaičiavo kiekvienam bendraturčiui tenkančias Žemės sklypo dalis, be to, ieškovo siūlomi projektai išskaido šalims skirtas naudotis dalis į daugelį skirtingų dalių, į kurias norint patekti neišvengiamai reikės kirsti ieškovo jam pačiam priskiriamas naudotis žemės sklypo dalis, dėl ko šalys bus priverstos kasdien konfliktuoti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. gegužės 23 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo, atsakovo A. S. ir atsakovės E. S. po 42,55 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas, atsakovai, tretieji asmenys sandorių ir administracinio akto pagrindu 0,1953 ha Žemės sklypą atitinkamomis dalimis valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Naudojimosi Žemės sklypu tvarka nenustatyta. Minėtame Žemės sklype yra gyvenamasis namas, kuriame yra penki atskiri butai, kurių bendras plotas 290,98 kv. m., sandorių ir priėmimo – perdavimo akto pagrindu atitinkamomis dalimis nuosavybės teise priklausantys ieškovui, atsakovams, dviem tretiesiems asmenims, taip pat du pagalbiniai ūkiniai pastatai, priklausantys trečiajam asmeniui V. N. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis gyvenamuoju namu užstatytas Žemės sklypo plotas sudaro 445 kv. m., ūkiniais pastatais užstatytas plotas sudaro atitinkamai 5 kv. m. ir 15 kv. m., Žemės sklypas yra skirtas jame esančio daugiabučio gyvenamojo namo eksploatavimui, todėl naudojimosi žemės sklypu tvarka tiesiogiai veikia šio namo butų savininkų ir naudotojų galimybes tinkamai naudotis statiniu pagal paskirtį. Kadangi tarp bendraturčių kilo ginčas, yra pagrindas spręsti dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo CK 4.75 straipsnio nustatyta teismine tvarka.
9. Įvertinęs ieškovo ir atsakovų pateiktus naudojimosi Žemės sklypu planus, kitus įrodymus teismas priėjo išvados, kad tiek ieškovo pateiktuose matininko A. G. parengtuose planuose, tiek atsakovo pateiktuose matininko V. L. parengtuose planuose kiekvienam bendraturčiui naudotis tenkančios sklypo dalys, tiek esančio po gyvenamuoju namu, tiek skirtos naudoti namą pagal paskirtį (apėjimui aplink namą), apskaičiuotos proporcingai bendraturčių nuosavybės teise valdomam žemės sklypo plotui, taip nukrypstant nuo šiuo klausimu suformuotos kasacinio teismo praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis kiekvienam sklypo bendraturčiui priskirtina proporcingai jo turimai statinio, o ne žemės sklypo daliai. Kasacinio teismo išaiškinimų neatitinka ir planų dalys, pagal kurias prie statinių esanti sklypo dalis, kuri yra būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, turi būti paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys.
10. Teismo nuomone, ieškovui ir atsakovui neteisingai paskaičiavus kiekvienam bendraturčiui tenkančią po gyvenamuoju namu esančią ir prie jo esančią pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, akivaizdu, jog ir kiti jų skaičiavimai yra klaidingi, nes tik nurodytu būdu nustačius kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią, taip pat prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas gali būti priskiriamas asmeniškai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant žemės sklype tenkančiu ploto dydžiu, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis.
11. Teismas nurodė, kad atsakovo planuose neteisingai skaičiuojama ieškovui ir Lietuvos Respublikai skiriamos dalies „C“ 72 kv. m. proporcijos. Ši dalis skiriama ieškovo ir valstybei priklausančios žemės dalies naudotojos T. K. patekimui į jiems priklausančius butus, įvažiavimui, ir ji taip pat paskaičiuota proporcingai žemės sklypo daliai. Analogiškai paskaičiuota ir žemės sklypo dalis, plane pažymėta „D“ 20 kv. m., skirta naudotis bendrai V. N. ir Lietuvos Respublikai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimą, jei bendraturčiams asmeniškai naudoti priskirti žemės sklypo plotai suformuoti taip, kad juos pagal paskirtį naudoti galima tik nustačius patekti į juos būtinus bendro naudojimo takus (kelius), tai toks bendro naudojimo žemės sklypo plotas turi būti priskirtas lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems jis būtinas, kad jie galėtų asmeniškai naudotis jiems priskirtus žemės sklypo plotus.
12. Pažymėjo, jog abiejų šalių teiktuose planuose nurodytas gyvenamuoju namu užstatytas plotas („A“ dalis, 463 kv. m.) neatitinka 2020 m. gruodžio 3 d. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, pagal kurį užstatytas namo plotas yra 445 kv. m. Šio neatitikimo nei šalys, nei jų užsakymu planus rengę matininkai savo aiškinamuosiuose raštuose nepaaiškino. Skirtumas tarp įregistruoto ir šalių nurodyto ploto yra 18 kv. m., todėl neteisingas užstatyto ploto nurodymas neabejotinai turėjo įtakos bendraturčiams tenkančių dalių skaičiavimui.
13. Teismas, nustatęs minėtus šalių pateiktų pasiūlymų planų neatitikimus teisiniam reguliavimui (CK 4.37 straipsnis, 4.72 straipsnis, 4.81 straipsnio 1 dalis, 4.93 straipsnio 1 dalis) ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotai praktikai, prašomus nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarkos variantų kitais aspektais nevertino, nes tiek ieškovo, tiek atsakovo prašomos nustatyti naudojimosi ginčo Žemės sklypu tvarkos neatitinka teisėtumo bei proporcingumo reikalavimų, galimai pažeidžia kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, o pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo, mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimo Žemės sklypu tvarkos projektus buvo šalių pareiga, kurios jos tinkamai neįvykdė.Sk
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Ieškovas M. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
14.1. teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019 pateiktu išaiškinimu, nes toje byloje buvo sprendžiamas ginčas tarp bendraturčių, kai dviem iš jų nuosavybės teise priklausė tokia žemės dalis, kurios nėra galimybės nustatyti kaip atskiros, kadangi bendraturčių turimos žemės dalys buvo pakankamos tik dalims po žemės sklypu ir bendro naudojimo žemės. Tos bylos aplinkybės nesutapo su šios bylos aplinkybėmis.
14.2. šiai bylai būdinga tai, jog nei vienas iš žemės sklypo bendraturčių neprieštaravo šalių pasirinktam žemės sklypo ploto skaičiavimo bendro naudojimo žemės dalyje apskaičiavimo būdui, šalių planai buvo giminingi, koreguoti pagal vienas kito sprendimus, kas iš esmės reiškia, jog šalys tarpusavio pritarimu taikė būtent tokį žemės sklypo bendro naudojimo teritorijų ploto paskirstymo būdą (proporcingai turimai statinio nuosavybės daliai). Bendro naudojimo plotų paskirstymas tarp bendraturčių proporcingai turimoms nuosavybės dalims neprieštarauja jokių teisės aktų reikalavimams. Žemės sklypo bendraturčiai šiuo atveju susitarė bendro naudojimo žemės plotą skaičiuoti būtent tokiu būdu, koks yra nurodytas ginčo šalių teismui teiktuose planuose, todėl teismas be pagrindo revizavo ir paneigė bendraturčių pasiektą susitarimą, pažeidė CK 4.75 straipsnio reikalavimus , o atmesdamas ieškinį byloje, kuri nagrinėta daugiau nei trejus metus, pažeidė proceso koncentracijos, operatybumo ir ekonomiškumo principus;
14.3. nesutinka su teismo išvada atmesti ieškinio bei priešieškinio reikalavimus ir dėl to, kad teiktuose planuose nurodytas gyvenamuoju namu užstatytas plotas nesutampa su Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje įregistruotu užstatytu namo plotu, nes kadastriniai matavimai buvo atlikti 1994-2007 metais, o tikslinimas yra susijęs su nemažomis išlaidomis, kurias ne visi pasirengę padengti. Abiejų šalių samdyti planus rengę matininkai atliko tikslius tarpusavyje sutampančius gyvenamojo namo išorinės ribos matavimus, pažymėjo pastato kampus geodeziniais taškais bei tiksliai ir vienodai nustatė užstatytą plotą žemės sklype (463 kv.m.) ir namui eksploatuoti reikalingą žemės dalį (128 kv.m.). Tai reiškia, kad ginčo dėl to nėra ir kad šalys pripažįsta tokio ploto, reikalingo po gyvenamuoju namu ir gyvenamojo namo priežiūrai/eksploatacijai, dydį. Aplinkybė, jog Registrų centre yra įregistruotas mažesnis namo plotas, nei matininkai tai pažymėjo planuose, ginčo esmei neturi reikšmės, kadangi, net jei ir realiai pastatas užimą mažesnį plotą, tai reiškia tik tai, kad bus didesnis bendro naudojimo neužstatytas žemės sklypo plotas, o bendraturčiai naudosis didesniu nei 1 metras apėjimu aplink namą, o tai nepažeidžia teisės aktų reikalavimų.
14.4. teismas nagrinėjo bylą tris su pusę metų, todėl turėjo siūlyti šalims tikslinti reikalavimus, nustatyti terminą trūkumams pašalinti, jeigu buvo poreikis – atnaujinti bylos nagrinėjimą, bet teismas, kuris ištyrė visus bylos duomenis, privalėjo iš esmės išspręsti tarp bendraturčių egzistuojantį ilgalaikį ginčą. Ieškovo vertinimu, visuma bylos duomenų leidžia spręsti, jog ginčas iš esmės gali būti išspręstas ir apeliacinės instancijos teisme, vertinant tikslą nustatyti ilgalaikę naudojimosi žemės sklypu tvarką, taip kuo greičiau atkuriant teisinę taiką tarp ginčo šalių.
15. Apelianto vertinimu, ieškovo patikslintas ieškinys turi būti tekinamas, o atsakovo patikslintas priešieškinis - atmetamas. Planai, kurių pagrindu ieškovas prašė nustatyti naudojimosi tvarką ginčo žemės sklypu, yra pagrįsti ilgalaike faktine naudojimosi žemės sklypu tvarka, atitinka kasacinio teismo suformuotas bendrosios dalinės nuosavybės normų taikymo taisykles. Ieškovas M. V. ginčo valdoje gyvena nuo pat gimimo, o jo mama I. V. nuo 1977 metų. Gyvendama šioje namų valdoje daug metų, V. šeima naudojo žemės dalį, esančią palei buto (duomenys neskelbtini) langus ir būtent tą žemės sklypo dalį prašo paskirti ieškovo naudojimuisi. Kiti gyvenamojo namo butų savininkai taip pat naudojo žemės sklypo dalis, esančias ties ar daugiau ties jų butais. Šiuo atveju žemės sklypo dalį, abiejų šalių planuose žymimą raide L, iki pat (duomenys neskelbtini) gatvės visuomet naudojo tik ieškovas, šioje dalyje ieškovas tvarkė, prižiūrėjo žolę, tvarkę aplinką, sodino, augalus, leido laisvalaikį. Ši dalis yra, buvo jo sutvarkyta ir daug metų prižiūrima. Todėl esminis naudojimosi tvarkos pasikeitimas pagal atsakovo siūlymus esmingai įtakotų ieškovo teises, atsakovai perimtų ieškovo šeimos daugelį metų naudotą žemės sklypo dalį, sukurtą gerbūvį, iš esmės pakeistų per daugelį metų nusistovėjusį šeimos gyvenimo būdą. Be to, ieškovo siūlomi naudojimosi žemės sklypu variantai yra kompromisiški, nes sutinkama, kad automobilių parkavimo tikslais atsakovams būtų paskirta ieškovų naudojama žemės sklypo dalis, taip pat sutinkama, kad ieškovui tektų šiaurinė ir šiaurės vakarinė sklypo dalis, kuri dar apsunkinta servitutu.
Šalies argumentai
16. Atsakovas A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2024 m. gegužės 23 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
16.1. teismas iš esmės labai formaliais ir nepagrįstais pagrindais, išeidamas iš šalių suformuluotų reikalavimų ir atsikirtimų ribų, vertindamas šalių pasiektus susitarimus kaip niekinius ir negaliojančius, atsisakė spręsti šalių ginčą ir taip vykdyti teisingumą bei nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką byloje, kuri buvo nagrinėjama beveik 3,5 metų;
16.2. apeliantas ieškodamas kompromisų ir rengdamas papildomus pasiūlymus perkėlė į savo siūlomą naudojimosi tvarką ieškovo pateiktus pasiūlymus, su kuriais sutiko ir visi kiti bendraturčiai, todėl teismas visiškai be pagrindo iš esmės visų bendraturčių suderintą naudojimosi tvarkos dalį įvertino kaip neteisėtą, tokiu būdu ignoruodamas visų bendrasavininkų ir naudotojų valią ir pasiektą susitarimą dėl naudojimosi tvarkos, kuri galėjo būti ignoruojama tik jei prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Apelianto pateikti pasiūlymai, kuriais jis visas naudojimuisi skirtas atskiras mažesnes dalis, kurios skirtos naudotis bendrai, paskirstė ir paskaičiavo proporcingai pagal jiems priklausančias žemės sklypo dalis, yra pagrįstas, idealiai atitinkantis bendraturčiams priklausančias dalis, ir neturėtų būti vertinamas kaip neteisėtas;
Žemesnės instancijos teismas
16.3. teismas sprendė, jog atsakovo pateikti pasiūlymai dėl žemės sklypo dalies po pastatu (gyvenamuoju namu) neatitiko kasacinio teismo nutartyje pateiktų išaiškinimų dėl to, jog po pastatu ieškovo priskirta naudotis žemės sklypo dalis buvo paskirstyta proporcingai ne pagal bendraturčiams priklausančias gyvenamojo namo dalis, bet proporcingai pagal bendraturčiams priklausančias žemės sklypo dalis. Pažymi, jog pagal atsakovo skaičiavimus atitinkamas nukrypimas buvo nežymus. Žemės sklypo naudojimosi planų parengimas pagal priklausančias Žemės sklypo dalis iš esmės atitinka šalims priklausančias pastato dalis, nukrypimai yra sąlyginai nereikšmingi, dėl to nukenčia tik V. N., nes jam žemės buvo parduota šiek tiek daugiau, tačiau jis nurodė, jog su visais pasiūlymais sutinka. Todėl, esant nežymiems neatitikimams ir bendraturčiams sutinkant, teismas negalėjo atmesti visus pateiktus patvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarkos variantus.
16.4. nesutinka su teismo argumentais dėl gyvenamojo namo užstatymo ploto neatitikimo reikšmingumo, nes joks įstatymas nenumato, kad po pastatu skiriama naudotis dalis turi idealiai atitikti pastato užstatytą plotą, įregistruotą nekilnojamojo turto registre. Esantis 18 kv.m skirtumas sudaro mažiau kaip 4 procentus, todėl yra nežymus ir susidaręs dėl to, kad rengiant planus į po pastatu skirtą naudotis žemės sklypo dalį įtraukta ir prie namo esančių laiptų, kurie neįtraukti į pastato užstatytą plotą, užimtą žemės sklypo dalį.
16.5. mano, jog racionaliausia ir patogiausia būtų, jei naudojimosi Žemės sklypu tvarka būtų nustatyta taip, kad kiekvienam gyvenamojo namo bendraturčiui tektų atskirai naudotis po vientisą žemės sklypo dalį. Apeliantas ir atsakovė E. S. susitarė, jog jie sutinka bendrai naudotis jiems tenkančia naudotis Žemės sklypo dalimi, todėl sklypas turėjo būti padalintas į 4 dalis, kuriomis savarankiškai galėtų naudotis atskiri bendrasavininkai bei kiekvienas turėtų galimybę patekti į žemės sklypo dalį tiesiogiai iš jiems priklausančio buto. Vertina, kad jo siūloma naudojimosi Žemės sklypu tvarka atitinka skunde cituojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką bei nepažeidžia bendraturčių teisių ar teisėtų interesų.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas M. V. prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 metų gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą pagrindiniai argumentai:
17.1. palaiko savo apeliacinį skundą ir jame nurodytus argumentus dėl Žemės sklypo bendraturčių ploto paskirstymo bendro naudojimo žemės plote, pastato užstatymo ploto neatitikimo šalių planuose pateiktiems sprendiniams;
17.2. nesutinka su atsakovo argumentais, jog teismas turėtų tenkinti priešieškinį, patvirtindamas vieną iš jo pateiktų naudojimosi tvarkos nustatymo variantų. Sutinka su teismo išvada, jog atsakovo planuose neteisingai skaičiuojama ieškovui ir Lietuvos Respublikai skiriamos dalies „C“ 72 kv.m., proporcijos, nes ši dalis sutampa su žemės sklypui (tarnaujančiam daiktui) nustatyto kelio servituto (S -136 kv.m.) į greta esantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), dalimi, negali būti racionaliai naudojama nei vieno žemės sklypo bendraturčio, savo paskirtimi ir pobūdžiu ji atitinka bendro naudojimo žemės dalį, todėl negali būti paskiriama tik vienam ar dviem Žemės sklypo bendraturčiams;
17.3. pažymi, jog visi atsakovo pateikti naudojimosi žemės tvarkos nustatymo projektai neatitinka ilgalaikės faktinės naudojimosi žemės sklypu tvarkos, kadangi jų esmė yra ta, jog atsakovas prašo paskirti jam ir jo šeimai naudotis žemės sklypo dalį ties (duomenys neskelbtini) gatve, esančią pietrytinėje žemės sklypu pusėje, kuri daug metų buvo ir yra naudojama ieškovo, atsakovui šią ieškovo naudojimosi teisę pripažįstant faktiniais veiksmais. Tuo tarpu planai, kurių pagrindu ieškovas prašė nustatyti naudojimosi tvarką ginčo žemės sklypu, yra pagrįsti ilgalaike faktine naudojimosi žemės sklypu tvarka;
17.4. ieškovas, atsižvelgdamas į atsakovų siekį turėti parkavimo vietą ties (duomenys neskelbtini) gatve, patikslino savo ieškinio reikalavimus, teismui pateikdamas 2023-05-17 planą su jame suprojektuota 67 kv.m. parkingo vieta, kurioje galima parkuoti net keturis automobilius, taip atsisakydamas daug metų naudotos savo žemės ties (duomenys neskelbtini) gatve dalies. Mano, kad ieškovo teikti planai yra racionalesni, labiau užtikrina kasacinio teismo suformuotas taisykles dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo principų, atitinka teisės aktų reikalavimus bei ilgalaikę faktinė naudojimosi tvarką, kurią savo veiksmais pripažino atsakovai. Atsakovo pateikti teismui planai yra su esminiais trūkumais, pažeidžiantys faktinę žemėvaldą, ieškovo teises ir teisėtus interesus, todėl naudojimosi tvarka pagal juos negali būti nustatyta.
18. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas A. S. prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 metų gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą pagrindiniai argumentai:
18.1. sutinka su ieškovo argumentais, kurie iš esmės sutampa ir su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog teismo išvados dėl žemės sklypo ploto skaičiavimo bendro naudojimo žemės dalyse yra neteisėtos, teismas visiškai nepagrįstai akcentavo šalių planuose ir nekilnojamojo turto registre įregistruotą skirtingą plotą ir nepagrįstai neišsprendė šalių ginčo;
18.2. nurodo, kad anksčiau naudojimosi Žemės sklypu tvarka nusistovėjusi nebuvo, o, jei ir buvo, tai ji atsakovams nėra privaloma, nes iki tol, kol jie įgijo nuosavybės teises, tiek žemė, tiek butai priklausė valstybei (savivaldybei). Tik kai turtas iš valstybės buvo išpirktas (privatizuotas) tapo aiškios visiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, tarp šalių iš karto kilo ginčas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Todėl ieškovas nepagrįstai siūlo nustatyti naudojimosi tvarką pagal neva daugelį metų galiojusią nusistovėjusią naudojimosi Žemės sklypu tvarką, nes tai neatitinka tikrovės;
18.3. bylos iškėlimo metu Žemės sklypo dalimi, kurią ieškovas siūlo naudotis atsakovams, naudojosi pats ieškovas. Joje stovėjo įvairūs be leidimų pastatyti statiniai, kuriuose įvairius daiktus (įskaitant malkas) laikė ieškovo šeima. Šiuos statinius ieškovas nugriovė tik bylos nagrinėjimo metu. Tai, kad ieškovo šeima gerokai anksčiau už atsakovus atsikraustė ir apsigyveno name, neturi suteikti ieškovui prioritetų ir privilegijų nustatant naudojimosi Žemės sklypu tvarką;
18.4. dauguma bendraturčių, įskaitant ir atsakovus, neturi galimybės naudotis žeme po visais jiems priklausančiais langais. Mano, kad žemės sklypas turėtų būti padalintas į vientisas keturias dalis, į kurias kiekvienas bendraturtis galėtų patekti iš jiems priklausančių butų. Pažymi ir tai, kad nustatytu servitutu šiuo metu naudojamasi.
19. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą tretysis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos prašo apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei ištyrus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
21. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
22. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys ir priešieškinis dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujo įrodymo (ne)priėmimo
23. Ieškovas pateikė prašymą priimti papildomus įrodymus – matininko A. G. parengtus alternatyvius Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planus.
24. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.
25. CPK 312 straipsnyje numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 314 straipsnyje tiesiogiai įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Iš pateiktų rašytinių paaiškinimų turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai yra nauji žemės sklypo naudojimosi planai, kurie buvo parengti atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimą.
26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 23-25 punktuose bei įvertinus dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto (ieškovo) pateiktų dokumentų priimti nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
27. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija sprendžia, kad visos aplinkybės, kurias bylos dalyviai laikė reikšmingomis išaiškinti apeliacinio proceso metu, yra jų išsamiai išdėstytos ir gali būti patikrintos, ištirtos bei įvertintos rašytinio proceso būdu. Nėra pagrindo spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka, neturi galimybės tinkamai išaiškinti, įvertinti ir kvalifikuoti esmines nagrinėjamos bylos aplinkybes bei priimti teisingą procesinį sprendimą dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo. Apeliantas neargumentavo, kaip žodinis apeliacinio skundo šioje byloje nagrinėjimas užtikrintų ekonomiškesnį ir operatyvesnį bylai reikšmingų aplinkybių išaiškinimą. Priešingai, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 7 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso eigos principus, nenustatė būtinumo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Dėl apeliacinių skundų argumentų
28. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Vienas iš šių teisių įgyvendinimo būdų yra žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Ji nustatoma daikto bendraturčių tarpusavio susitarimu arba teismo tvarka. Naudojimosi tvarka patvirtinama, kai joje apibrėžiama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai, t. y. nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką, bendraturčiui paskiriama naudotis nekilnojamojo daikto konkreti dalis. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju tai turi būti tiksliai nustatyta sklypo dalis. Ji nustatoma aiškiai parodant žemėtvarkos projekte bendraturčiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą. Ji turi būti nubrėžta tokiu būdu, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą.
29. Bylos duomenys rodo, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas prašė nustatyti 0,1953 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tarp bendraturčių M. V., A. S., E. S., Lietuvos Respublikos, V. N. Ieškovas pateikė 2021-02-26 A. G. individualios veiklos matininko A. G. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, o Atsakovas - 2022-12-07 matininko V. L. parengtą žemės sklypo planą. Pirmosios instancijos teismas nepatvirtino nei vieno pateikto naudojimosi žemės sklypu projekto. Apeliantai su tokiu teismo sprendimu nesutiko bei nurodė, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu šioje byloje, nes nei vienas iš žemės sklypo bendraturčių neprieštaravo tokiam žemės sklypo ploto skaičiavimo bendro naudojimo žemės dalyje apskaičiavimo būdui, koks yra nurodytas ginčo šalių teismui teiktuose planuose, todėl teismas, paneigdamas bendraturčių susitarimą, pažeidė CK 4.75 straipsnio reikalavimus. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantų argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.
30. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, pirmiausiai turi būti nustatyta, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi būti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-127-403/2019, Nr. e3K-3-106-611/2020).
31. Iš byloje esančių ieškovo ir atsakovo pateikto Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planų matyti, kad abi šalys juose nenurodė, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskiriama kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Dėl šios aplinkybės iš esmės ginčo nėra, šalys tik vertina, jog tai neturi esmės teisingam bylos išsprendimui. Ieškovas nenurodė, kokiu būdu apskaičiavo kiekvienam iš bendraturčių tenkančią užstatytą statiniu ir jo naudojimui pagal paskirtį reikalingą žemės dalį, o pateiktuose matininko A. G. aiškinamuosiuose raštuose gyvenamuoju namu užstatyto žemės sklypo skaičiavimo proporcijos nurodytos skirtingai: 2023-03-31 aiškinamajame rašte nurodyta, jog pastato priežiūrai ir eksploatacijai aplink pastatą numatytas 1 metro pločio praėjimas, įskaičiuotas į pastatu užstatytos dalies „A“ plotą ir išdalintas žemės sklypo bendrasavininkams, atsižvelgiant į jų turimą butų ir bendrų patalpų užimamas dalis. Tuo tarpu 2023-05-17 aiškinamajame rašte nurodyta, kad tiek gyvenamuoju namu užstatyto žemės sklypo dalis („A”, 463 kv. m.), tiek pastato priežiūrai ir eksploatacijai aplink pastatą ir laiptus prie pastato numatytas 1 metro pločio praėjimas („B“ dalis, 128 kv. m.), bendraturčiams paskaičiuota proporcingai nuosavybės teise valdomai žemės sklypo daliai. Atsakovo planuose bendrai naudotis skirtose dalyse kiekvienam bendraturčiui naudotis tenkančios dalys yra paskaičiuotos proporcingai turimam žemės sklypo plotui. Todėl kolegija vertina, kad parengiant apeliantų siūlytus naudojimosi žemės sklypu projektus nebuvo įvertinta bendraturčių naudojimosi tvarka žemės sklypo dalimi po gyvenamuoju namu. Taigi apeliantų pateikti projektai neatitinka kasacinio teismo išaiškinimo, kad prie statinių esanti sklypo dalis, kuri yra būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, turi būti paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys.
32. Apeliantų teiginiai, kad bendraturčiai neprieštarauja tokiam žemės sklypo plotų skaičiavimui, dėl to teismas negalėjo tam prieštarauti, atmestini, nes, kai ginčas nagrinėjamas teisme, jo tvirtinama naudojimosi Žemės sklypu tvarka turi nepažeisti visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, turi būti racionali ir atitikti aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, kurią detaliai ir išsamiai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, kurio išvadoms teisėjų kolegija pritaria ir visų jų nekartoja.
33. Kadangi abiejų šalių matininkų A. G. ir V. L. teiktuose naudojimosi Žemės sklypo planuose nenumatyta konkreti naudojimosi žemės sklypu tvarka kiekvienam bendraturčiui atskirai po gyvenamuoju namu, o žemės plotų suteikimas bendrai naudotis bendraturčiams racionalaus ir teisingo naudojimosi žemės sklypu neužtikrina, teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantų siūlomi naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia bendraturčių interesus.
34. Be to, kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, iš byloje pateiktų projektų matyti, kad abiejų šalių teiktuose planuose nurodytas gyvenamuoju namu užstatytas plotas („A“ dalis, 463 kv. m.) neatitinka 2020-12-03 VĮ Registrų Centras nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, pagal kurį užstatytas plotas yra 445 kv.m. Nors apeliantai nurodo, jog tai nėra esminis skirtumas ir tai neturi įtakos žemės klypo naudojimosi tvarkai nustatyti, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, esant projektuose nurodytam neteisingam gyvenamojo namo ploto užstatymui, kiti apeliantų skaičiavimai irgi yra ydingi ir klaidingi, nes, vertinant žemės sklype tenkančiu ploto dydžiu, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis.
35. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, jog teismo sprendimas buvo siurprizinis. Priešingai nei teigia apeliantai, byloje esantys žemės sklypo naudojimo planai buvo pateikti į bylą, bylos nagrinėjimo metu jie buvo tiriami ir vertinami, dėl jų (ne)pagrįstumo ne viename posėdyje pasisakė proceso dalyviai, jiems buvo žinomos aplinkybės, jog projektuose numatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarką nustatyti proporcingai bendraturčių valdomai žemės sklypo, o ne statinių daliai. Todėl tai, kad teismas savo sprendime pasisakė dėl įrodymų, kurie šalių buvo pateikti į bylą ir kurie buvo vertinami teismo posėdžiuose, įrodomosios reikšmės ir vertinimo negali būti vertinama netikėta (siurprizine) teismo išvada.
36. Apeliantai nurodo, jog teismas nagrinėjo bylą 3,5 metų, todėl turėjo išspręsti šalių ginčą. Ieškovas nurodo, kad teismas šalių ginčą galėtų išspręsti ir apygardos teismas. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantų argumentais. Pažymėtina, jog bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to, jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog šalių pateikti projektai yra ydingi, pagrįstai atsisakė juos tvirtinti. Be to, toks teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo.
37. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
38. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir minėtu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgusi į faktinius šios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.