- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-11
- Bylos Nr.
- 2S-1048-524/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09815-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- J. C., IĮ „Giorgija“
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2S-1048-524/2016
Teisėja Larisa Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-09815-2015-2)
2016 m. rugpjūčio 11 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo J. C. (J. C.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams J. C. (J. C.) ir IĮ „Giorgija“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš solidariai atsakovų 2388,96 Eur nuostolių atlyginimą regreso teise, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-10-23 sprendimu už akių ieškinį tenkino, priteisė iš solidariai iš atsakovų 2388,96 Eur nuostolių atlyginimą regreso teise, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2388,96 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-08-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 130,46 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro naudai.
Šalies argumentai
Atsakovas J. C. 2016-04-26 pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, juo atsakovas prašė atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti. Nurodė, kad apie vykusį teisminį procesą nežinojo, nebuvo informuotas, neturėjo galimybės pasinaudoti tinkamai ir laiku teisę į gynybą. Pažymėjo, kad jokio teismo sprendime už akių nurodyto įvykio nesukėlė, todėl nėra tinkamas atsakovas byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-05-02 nutartimi atsakovo J. C. prašymo dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atnaujinimo netenkino, atsisakė priimti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas konstatavo, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo siųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Nepavykus dokumentų įteikti minėtu adresu, apie teisminį procesą atsakovas buvo informuotas viešo paskelbimo būdu, todėl procesinių dokumentų įteikimą atsakovui laikė tinkamu. Pažymėjo, kad atsakovas turėjo pakankamai laiko pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau to nepadarė, praleido terminą minėtam pareiškimui pateikti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas J. C. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016-05-02 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti. Iš esmės atkartoja savo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikto pirmosios instancijos teismui, išdėstytas aplinkybes ir papildomai nurodo, kad pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimas užtrūko dėl to, kad atsakovas bandė aiškintis situaciją apie įvykusią avariją, kurios kaltininku jis buvo pripažintas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
Byloje sprendžiama, ar teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo K. K. prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.
Kaip žinoma, sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčo civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šiuo teisės institutu siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso bei juo nepiktnaudžiauti (CPK 7 str.).
Pagal CPK 287 straipsnio 1 dalį šalis, dėl kurios priimtas sprendimą už akių, per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl jo peržiūrėjimo. Tokio pareiškimo padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai (šiuo atveju apeliantui) pašalinti procesinių dokumentų (atsiliepimo į ieškinį) nepateikimo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.). Šis terminas nėra naikinamasis ir gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažintų, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 278 str. 1 d.). Kadangi įstatymas teismui suteikia diskrecijos teisę įvertinti tokių priežasčių svarbą, šis klausimas sprendžiamas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė atsakovui atnaujinti terminą paduoti pareiškimą dėl teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, nusprendęs, kad atsakovas apie vykusį teismo procesą buvo informuotas tinkamai, jis (atsakovas) turėjo pakankamai laiko pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau to nepadarė, praleido terminą minėtam pareiškimui pateikti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien paminėti argumentai nėra pakankami daryti išvadą, kad atsakovas nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis ir dėl to yra faktinis bei teisinis pagrindas apriboti įstatyme įtvirtintas proceso šalies (atsakovo) teises – lygiateisiškumo, rungimosi, teisę būti išklausytam.
Minėta, kad aplinkybės turi būti vertinamos konkrečiu atveju, pagal konkrečias aplinkybes ir jų visumą. Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nagrinėjant prašymą dėl termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo turi būti atsižvelgta į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti tokį terminą, ar nebus pažeistos ir paneigtos bylos šalies pagrindinės teisės; kad kiekvienu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-1248/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).
Apeliantas nurodo, kad jokio teismo sprendime už akių nurodyto įvykio nesukėlė, todėl nėra tinkamas atsakovas byloje. Minėtai aplinkybei pagrįsti, apeliantas cituoja ieškovo kartu su ieškiniu pateiktame įrodyme nurodytus teiginius. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į minėtą ieškovo kartu su ieškiniu pateiktą įrodymą (informaciją apie eismo įvykio eigą, b.l. 10, 11), sprendžia, kad atsakovo nurodytos aplinkybės apie asmenį, sukėlusį eismo įvykį, yra/gali būti reikšmingos sprendžiant dėl pirmiau minėtos teisinių santykių (teisingo bylos išnagrinėjimo ir proceso koncentracijos) pusiausvyros (CPK 185 str.). Minėtame įrodyme nurodyta, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo kitas asmuo – ne apeliantas. Pirmosios instancijos teismas minėtos aplinkybės netikrino, dėl jos nepasisakė.
Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindo teigti, kad atsakovas, galbūt nebūdamas tinkamu atsakovu, negalėjo tikėtis gauti teismo jam siunčiamų procesinių dokumentų, turėjo aiškintis susiklosčiusios situacijos aplinkybes, kas neabejotinai galėjo turėti įtakos termino dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti praleidimui.
Taigi faktiniai ir teisiniai aspektai leidžia apeliacinės instancijos teismui spręsti, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, jog atsakovas neįrodė priežasčių, dėl kurių jis pavėlavo pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, svarbumą. Tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija grindžiama dar ir tuo, kad, kaip jau buvo minėta, teismas, priimdamas sprendimą už akių, tik formaliai įvertina į bylą pateiktus įrodymus (CPK 285 str. 2 d.), tačiau siekiant realiai užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo ir teisės į teisingą teismą principų įgyvendinimą, kitai ginčo šaliai taip pat turi būti suteikta galimybė išdėstyti savo argumentus.
Dėl nurodyto skundžiama teismo nutartis panaikinama, praleistas procesinis terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti apeliantui atnaujinamas (CPK 78 str. 1 d., 287 str. 1 d., 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p.), o pirmosios instancijos teismui perduodama spręsti šio pareiškimo priėmimo, jo apmokestinimo žyminiu mokesčiu klausimus (CPK 80 str. 3, 7 d.).
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartį panaikinti.
Atnaujinti atsakovui J. C. praleistą terminą pareiškimui dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.
Perduoti atsakovo J. C. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui.