Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja K. L., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Viešosios įstaigos „Sevilis“ ieškinį atsakovei Uždarajai akcinei bendrovei „Normasta“ dėl turto įgyto be pagrindo grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka 2018 m. gruodžio 13 d. Kadangi atsakovė nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 20 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, 2018 m. rugpjūčio 26 d. tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis Nr. NORM/08, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti balkono remonto darbus, o ieškovė už atliktus darbus sumokėti. Pagal aukščiau nurodytos sutarties 3.1. punktą darbų atlikimo kaina yra 2 220 Eur. Vadovaujantis sutarties 3.3. punktu 2018 m. rugpjūčio 27 d. ieškovė atliko 1 000 Eur avansinį apmokėjimą, atsakovei atlikus visus sutartyje numatytus darbus ieškovė atsakovei 2018 m. rugsėjo 21 d. pervedė likusią darbų kainą t. y. 1 220 Eur. 2018 m. rugsėjo 24 d. ieškovės buhalterė per klaidą atliko atsakovei dar vieną mokėjimą, pagal atsakovės patektą 2018 m. rugsėjo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą, kuri jau buvo apmokėtąa, t. y.parvedė atsakovei 2 220 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei be pagrindo buvo sumokėti pinigai ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama grąžinti per klaidą sumokėtus pinigus, tačiau atsakovė į pretenziją nereagavo į telefoninius skambučius neatsiliepė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalimi asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Pagal CK 6.238 straipsnį jeigu asmuo klydo manydamas esąs skolininkas ir sumokėjo skolą, kurios neprivalėjo mokėti, tai jis turi teisę išreikalauti sumokėtą sumą iš ją gavusio asmens. Ši teisė išnyksta, jeigu įvykdymą gavęs asmuo sunaikino skolos dokumentą. Šiuo atveju tariamasis skolininkas gali reikalauti sumokėtos sumos iš tikrojo skolininko. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011). Aplinkybę, jog atsakovė turtą gavo be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovė (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal tarp šalių sudarytą sutartį šalis yra atsiskaičiusios, tai patvirtina byloje pateikti ieškovės atlikti mokėjimai, bei tarp šalių sudarytos sutarties sąlygos. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog ieškovė atsakovei 2018 m. rugsėjo 24 d. atiko mokėjimą be jokio teisinio pagrindo (per klaidą), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 2 220 Eur be pagrindo įgytų lėšų ir pagristas ir tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnyje 2 dalyje nurodyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai praleidęs terminą įvykdyti piniginę prievolę skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 220 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. spalio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovės ieškinį patenkinus visa apimtimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 50 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 350 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), iš viso – 400 Eur.

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (9,30 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur) – 9,30 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės priteistinos valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Normasta“, juridinio asmens kodas 304857424, ieškovės VšĮ „Sevilis“, juridinio asmens kodas 300543515, naudai 2 220 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų dvidešimties eurų) nepagrįstai įgytų lėšų, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 2020 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. spalio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 400 Eur (keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės UAB „Normasta“, juridinio asmens kodas 304857424, valstybės naudai 9,30 Eur (devynių eurų ir 30 euro centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovė negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.