- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-10
- Bylos Nr.
- eI2-10123-979/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06723-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Jovita Einikienė
- Pareiškėjas
- I. Z.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Remigijus Rinkevičius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jovitos Einikienės,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Kristinai Krickienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nuotoliniu būdu (naudojant programą „Zoom“), išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suintesuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas I. Z. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 23S77553 (toliau – Sprendimas), kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nes asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas skundo reikalavimus grindžia tuo, kad:
1.1. Vidurinę mokyklą baigė 1995 m. ir įstojo į Rusijos federalinės saugumo tarnybos (toliau – FSB) akademiją ,,Specialiosios įrangos“ fakultetą. Tuo metu Rusijos prezidentu buvo B. J. ir tikėjosi, kad Rusija pasuks demokratiniu keliu. Baigęs studijas dirbo Maskvoje, pagrindinė darbo funkcija buvo įrangos priežiūra. Rusijoje į valdžią atėjus V. P., suprato, kad ideologinės ir politinės pažiūros visiškai nesutampa su valdžios pažiūromis, dėl ko nusprendė atsistatydinti iš pareigų, tuo pačiu nutraukė privalomą sutartį, kadangi baigus mokslus, turėjo atidirbti FSB 5 metus ir patyrė nuostolius, nes buvo atleistas su įrašu: ,,Sutarties sąlygų nevykdymas“ be teisės ateityje dirbti valstybės institucijose. Nuo 2003 m. neturi jokių ryšių nei su FSB nei su kokiomis nors kitomis valdžios institucijomis, dirbo privačiame sektoriuje.
1.2. Nuo 2014 m. iki pandemijos pradžios, kasmet lankydavosi Europos Sąjungoje ir atvykdavo į Lietuvą aplankyti savo giminaičius, kadangi čia nuo 2003 m. gyveno teta G. R. su šeima. Lietuvoje gyvena ir kiti giminaičiai: tetos G. R. dukra M. K. su vyru ir anūkė S. R., tetos sūnus E. su sutuoktine A. Kiti giminaičiai gyvena Ukrainoje, pagal galimybes teikia jiems finansinę pagalbą.
1.3. Prosenelis A. Ū., gimė ir gyveno (duomenys neskelbtini) buvo represuotas ir (duomenys neskelbtini) mirė kalėjime, o vėliau buvo reabilituotas. Senelė A. Ū. buvo pripažinta nukentėjusiąja nuo represijų. Be to, šeimoje buvo daug kalbama apie Lietuvą, buvo skiepijamos demokratinės vertybės, o save laikė lietuviu, nes buvo auklėjamas pagal lietuviškas tradicijas, buvo skiepijamas lietuviškas patriotizmas, nedalyvavo Rusijos visuomeniniame – politiniame gyvenime, smerkė jos politiką.
1.4. Būdamas lietuvių kilmės nusprendė su šeima persikelti gyventi į Lietuvą dėl politinių motyvų, nes nepritaria Rusijos vykdomai agresyviai užsienio politikai. Nuo 2019 m. kartu su pusbroliu pradėjo rinkti dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi gavimo, tačiau tai užtruko ilgiau nei buvo planuota dėl COVID-19 pandemijos, o paskui prasidėjo karas. Siekdamas pilnai integruotis Lietuvoje mokosi lietuvių kalbos, laikosi Lietuvos įstatymų, Lietuvoje deklaruoja ir moka mokesčius bei įregistravo individualią veiklą.
1.5. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) visiškai nevertino fakto, kad klausimyne aiškiai nurodė, jog nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje bei kad Krymas priklauso Ukrainai, kas tik patvirtina faktą, kad nebuvo ir nėra lojalus Rusijos valdžiai. Atsakovas neįsigilinęs į individualią situaciją bei neišsiaiškinęs visų faktinių aplinkybių, remdamasis abstrakčia informacija, nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.
1.6. Mano, kad nesąžininga paprastam dirbančiam žmogui, kuris išlaiko savo šeimą, neatlikus individualios situacijos įvertinimo, perkelti visą atsakomybę už Rusijos valdžios vykdomą politiką vien todėl, kad jis yra Rusijos pilietis ir kad prieš 20 metų, tris metus išdirbo FSB. Be to, buvo pradėtas persekioti dėl politinių motyvų, kurie nesutampa su oficialia Rusijos valdžios pozicija ir net buvo atleistas iš nuotolinio darbo radijuje.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Departamentas atsiliepimu nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo atmesti kaip nepagrįstą šiais motyvais:
2.1. Priimdamas Sprendimą Departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 3 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent VSD. Pažymi, kad Departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos, atsižvelgiant į tai, Departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, VSD yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą, jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Departamentas VSD išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.
2.2. VSD 2023 m. gegužės 24 d. rašte Nr. 18-5646 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje“ (toliau – VSD išvada) nurodė, kad pareiškėjas tarnaudamas FSB privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos žvalgybos tarnybos, tarp jų ir FSB, griežtai kontroliuoja savo darbuotojų patikimumą ir užtikrina, kad jose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Nesutinka, kad VSD išvada yra bendro pobūdžio ar nepagrindžia pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumo ir akivaizdumo.
2.3. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
2.4. Nesutinka su skundo argumentais, kad Sprendimas priimtas neatlikus individualaus tyrimo ir formalus dėl to, kad jo turinyje atsispindi VSD išvada. Pažymi, kad iš Sprendimo turinio matyti, kad, nors esminis Sprendimo pagrindas ir yra VSD išvadoje pateikta informacija, tačiau aiškiai matyti, Departamentas atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., įvertino, kad pareiškėjas gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaruoja nuo 2022 m. gruodžio 7 d., pirmasis leidimas – leidimas nuolat gyventi Lietuvoje (kaip asmeniui, turinčiam teisę atkurti Lietuvos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo) buvo išduotas 2022 m. lapkričio 23 d., įvertinta, kad pareiškėjas nuo 2022 m. gruodžio 28 d. vykdo individualią veiklą, atsižvelgta, kad su juo į Lietuvą atvyko sutuoktinė ir pilnametis sūnus), todėl negalima teigti, jog Departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo. Vertina, kad pareiškėjo darbas Rusijoje, dirbtas prieš 20 metų ir trukęs 3 metus, kai V. P. nebuvo valdžioje, ir nors iš darbo pareiškėjas atleistas dėl sutartinių įsipareigojimų nutraukimo neatlikus visos tarnybos ir dėl to jam vėlesniu laiku uždrausta dirbti valstybės institucijose, nepaneigia VSD nustatytos grėsmės. Skunde nurodomi argumentai apie pareiškėjo ryšius su Lietuvoje gyvenančiais giminaičiais bei jo noras integruotis ir gyventi Lietuvoje taip pat nenusveria grėsmės valstybės saugumui.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepimu nesutinka su pareiškėjo argumentais, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą šiais motyvais:
3.1. Sprendimas priimtas vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.
3.2. VSD vertinimu pareiškėjas nuo 2000 m. iki 2003 m. tarnaudamas FSB privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. FSB viena iš trijų svarbiausių Rusijos žvalgybos tarnybų, griežtai kontroliuoja savo darbuotojų patikimumą ir užtikrina, kad joje nedirbtų valdančiajam rėžimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Pareiškėjas turėdamas leidimą gyventi Lietuvoje gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip buvęs Rusijos žvalgybos tarnybos pareigūnas bei lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Apie tai pasisakoma ne vienoje VSD viešai visuomenėje pristatomoje grėsmių vertinimo ataskaitoje, taip pat ir 2022 m. – 2023 m. grėsmių vertinimo ataskaitose.
3.3. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, tarp jų ir FSB, siekia ir toliau palaikyti ryšius su buvusiais savo pareigūnais bei pasinaudoti jais vykdydamos žvalgybos veiklą prieš NATO ir Europos Sąjungos valstybes, kurias Rusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam rėžimui, ypač jeigu buvę žvalgybos tarnybų pareigūnai tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes.
3.4. Rusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje. Rusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Rusijoje gyvenantiems giminaičiams (pvz., grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.).
3.5. VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į šiems režimams priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Rusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šalies piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.
3.6. Nurodo, kad Rusijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinio saugumo strategija), 14 punkte. Rusijos agresijos prieš Ukrainą keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui apibrėžiama Lietuvos Respublikos Seimo priimtose rezoliucijose: 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“, 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje Nr. XIV-1010 „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“, 2022 m. rugsėjo 15 d. rezoliucijoje Nr. XIV-1416 „Dėl Rusijos Federacijos organizuojamų neteisėtų referendumų Ukrainoje nepripažinimo“. Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. kovo 14 d. nutarime Nr. XIV-1789 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ nurodyta, kad nepaprastosios padėties įvedimo tikslas – pašalinti dėl Rusijos ir Baltarusijos veiksmų ir jų lemiamų procesų kilusią grėsmę pirmaeiliams Lietuvos nacionalinio saugumo interesams, o viena iš nepaprastųjų priemonių – užsieniečių (Rusijos piliečių) vizų rėžimo sugriežtinimas, Rusijos piliečių vykimo per Europos Sąjungos išorės sieną ribojimas.
4. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje akcentavo, kad pareiškėjui leidimas nuolat gyventi buvo išduotas, o priimdamas Sprendimą jokių naujų aplinkybių grėsmei pagrįsti Departamentas nesurinko ir neįvertino, be to, nėra jokių konkrečių duomenų, kad pareiškėjas keltų grėsmę, o grėsmės kilmė nurodoma prieš 20 metų buvusi tarnyba, kurią pareiškėjas paliko savo noru.
5. Pareiškėjas teismo posėdžio pasakojo, kad nuo 2022 m. rugsėjo gyvena (duomenys neskelbtini), kartu gyvena (duomenys neskelbtini) sūnus, taip pat atvyko žmona, be to Lietuvoje turtintis daug giminių. Atvažiavęs į Lietuvą iš karto pradėjo mokytis lietuvių kalbos, norėtų dirbti mokykloje Lietuvoje. FSB akademijoje mokęsis, kai šaliai vadovavo demokratiškas vadovas B. J., o po baigimo privalėjęs dirbti, bet sutartį nutraukė, išėjo iš darbo po trijų metų, ir po to su šia tarnyba jokių ryšiu neturintis. Kadangi baigė fizikos inžinerinį fakultetą, tai operatyvinio darbo nedirbo, žmona dirbo Rusijos mokykloje rusų kalbos ir literatūros mokytoja. Atsakydamas į klausimus paaiškino, kad baigęs karinę tarnybą turėjo leitenanto laipsnį, bet tai buvę tik karinio mokymo pagrindai, išeidamas iš darbo jau buvo pasiekęs kapitono laipsnį, o inžinerijos fakultete mokęsis fizikos, radijo elektronikos. Nuo 2003 m. dirbo radijo stotyje, inžinieriumi, buvo atsakingas už telefono ryšį, garso įrangos ir technikos įrangos priežiūrą, bet turėjęs išeiti, nes FSB juo pradėjo domėtis, taip pat dirbęs ir fizikos ir matematikos korepetitoriumi. Rusijoje sutuoktinė butą pardavė, nes planuotis gyventi Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) gyvena motina, bet negali išvykti dėl amžiaus ir turimų sveikatos problemų.
Atsiliepimas
6. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais motyvais. Pažymėjo, kad Sprendimas priimtas atsižvelgus į visas individualias aplinkybes, susijusias su pareiškėju, Sprendimas yra pagrįstas ir motyvuotas, taip pat atkreipė dėmesį, kad Departamentas sprendimo dėl pareiškėjo išsiuntimo nėra priėmęs. Negalėjo atsakyti dėl kokių priežasčių nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo darbinę veikla išduodant leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, mananti, kad dėl 2022 m. lapkričio – gruodžio mėn. pasikeitusios tvarkos, atsiradus naujiems klausimynams, todėl buvo iš naujo vertinamos pareiškėjo nurodytos aplinkybės. Paaiškino, kad kol nėra išspręstas klausimas dėl pilietybės suteikimo pareiškėjui, jis nėra išsiunčiamas iš šalies.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu netenkintas pareiškėjo atstovo prašymas atidėti posėdį dėl papildomų dokumentų apie pareiškėjo darbą, eitas pareigas, taip pat apie sutuoktinės išsilavinimą, nekilnojamojo turto pardavimo faktą, pateikimo. Teismo vertinimu Sprendimas yra priimtas, todėl teismas negali perimti Departamento funkcijų vertindamas dokumentus, kurie nebuvo pateikti Sprendimo priėmimo metu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
8. Ginčas byloje keliamas dėl Sprendimo, kuriuo, pareiškėjui panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra Rusijos federacijos pilietis, 2022 m. birželio 29 d. Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi kaip lietuvių kilmės asmuo turintis teisę atkurti Lietuvos pilietybę. Pildydamas Departamento klausimyną nurodė, kad nuo 1995 m. iki 2000 m. mokėsi FSB akademijoje, radioelektronikos inžinieriaus specialybės, ir nuo 2000 m. iki 2003 m. dirbo inžinieriumi FSB, o nuo 2003 m. iki 2022 m. dirbo radijo stotyje „Komsomolskaja Pravda“, buvo inžinieriumi, vėliau mokytoju. Nurodydamas apie atliktą karinę tarnybą – nurodė, kad nuo 2000 m. iki 2003 m. FSB turėjo kapitono laipsnį.
10. VSD išvada Departamentas informuotas, kad pareiškėjas tarnaudamas FSB privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjas, kaip buvęs Rusijos žvalgybos tarnybos pareigūnas ir lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo, gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. Nurodoma, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, tarp jų ir FSB, griežtai kontroliuoja savo darbuotojų patikimumą ir užtikrina, kad jose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertina, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
11. Departamentas vadovaudamasis VSD išvada priėmė Sprendimą, kuriame, be VSD išvadoje nurodytų motyvų, taip pat remiamasi Nacionalinio saugumo strategijos 14 punktu; Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. vasario 24 d. rezoliucija Nr. XIV-930 ,,Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“; 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucija Nr. XIV-1010 „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“; Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. gegužės 10 d. rezoliucija Nr. XIV-1070 „Dėl Rusijos Federacijos veiksmų Ukrainoje pripažinimo genocidu ir specialiojo tarptautinio baudžiamojo tribunolo įsteigimo Rusijos agresijos nusikaltimui ištirti“; Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. XIV-1789 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“. Sprendime, be VSD išvadoje nurodytų motyvų, tai pat nurodoma, kad:
11.1. FSB yra viena iš trijų svarbiausių Rusijos žvalgybos tarnybų, kuri ne tik užtikrina Rusijos režimo stabilumą šalies viduje, bet ir tiesiogiai dalyvauja Rusijos karinėje agresijoje Ukrainoje bei vykdo aktyvią žvalgybinę veiklą NATO ir Europos Sąjungos valstybėse. FSB aktyviai veikia prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, siekdama rinkti Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimui svarbią informaciją ir daryti Rusijos interesus atitinkančią įtaką Lietuvos politiniams procesams. FSB vykdoma žvalgybinė veikla prieš Lietuvą kelia tiesioginę grėsmę šalies nacionaliniams saugumui.
11.2. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, tarp jų ir FSB, siekia ir toliau palaikyti ryšius su buvusiais savo pareigūnais bei pasinaudoti jais vykdydamos žvalgybos veiklą pieš NATO ir Europos Sąjungos valstybes, ypač jei buvę žvalgybos tarnybų pareigūnai tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. VSD vertinimu, pareiškėjas, kaip buvęs Rusijos žvalgybos tarnybos pareigūnas, lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo, gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui.
11.3. Departamento duomenimis pareiškėjas turėjo Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje išduotą Šengeno vizą, galiojusią nuo 2016 m. birželio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos ambasada Rusijos Federacijoje 2022 m. pareiškėjui išdavė Šengeno vizą, galiojančią nuo 2022 m. birželio 29 d. iki 2024 m. rugpjūčio 26 d. Pareiškėjas savo gyvenamąją vietą nuo 2022 m. gruodžio 7 d. deklaruoja adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui pirmasis leidimas nuolat gyventi buvo išduotas 2022 m. lapkričio 23 d. Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu (asmuo turintis teisę atkurti pilietybę arba lietuvių kilmės asmuo). Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 23 d. Departamentui pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka. Pareiškėjo sutuoktinė yra Rusijos Federacijos pilietė, kuriai Įstatymo 53 straipsnio 7 punkte nustatytu pagrindu (atvyksta su šeimos nariu, kuris turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo) 2023 m. vasario 10 d. išduotas leidimas nuolat gyventi, galiojantis iki 2028 m. vasario 10 d. Gyvenamąją vietą pareiškėjo sutuoktinė deklaruoja adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo sūnus A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), yra Rusijos Federacijos pilietis, kuriam Įstatymo 53 straipsnio 7 punkte nustatytu pagrindu (atvyksta su šeimos nariu, kuris turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo) 2023 m. vasario 10 d. išduotas leidimas nuolat gyventi, galiojantis iki 2028 m. vasario 10 d., gyvenamąją vietą A. Z. deklaruoja adresu: (duomenys neskelbtini). Duomenų apie tai, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje kada nors būtų įdarbintas, ir jam būtų mokėtos (mokamos) draudžiamosios pajamos, nėra. Yra duomenų, kad nuo 2022 m. gruodžio 28 d. užsienietis vykdo individualią veiklą.
11.4. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) duomenimis pareiškėjas į Lietuvos Respubliką vyko: atvyko 2016 m. birželio 23 d., išvyko 2016 m. liepos 6 d., atvyko 2022 m. birželio 30 d., išvyko 2022 m. liepos 2 d., atvyko 2022 m. liepos 28 d., išvyko 2022 m. rugpjūčio 1 d., atvyko 2022 m. rugpjūčio 19 d., išvyko 2022 m. rugsėjo 4 d., atvyko 2022 m. rugsėjo 23 d., atvyko 2022 m. lapkričio 26 d.
11.5. Departamento vertinimu, tai kad pareiškėjas teikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi, į Lietuvos Respubliką atvyko 2022 m. rugpjūčio 1 d., t. y. prasidėjus Rusijos Federacijos kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, o iki tol Lietuvos Respublikoje jis negyveno ir Lietuvoje nesilankė, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje jokių socialinių ar ekonominių ryšių neturėjo, taigi jo interesas gyventi Lietuvos Respublikoje, atsiradęs jo kilmės valstybei pradėjus karinius veiksmus Ukrainoje, negali būti vertinamas aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo interesų. Be to, FSB dirbęs Rusijos Federacijos pilietis, turintis leidimą nuolat gyventi, gali būti panaudotas kaip potencialus verbavimo taikinys siekiant per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti, o tai yra nesuderinama su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais. Atsižvelgus į tai ir šiandieninę geopolitinę situaciją, pareiškėjo leidimo nuolat gyventi panaikinimas laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje bei užkardyti galinčias kilti grėsmes.
12. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad Departamentas priimdamas Sprendimą vadovavosi tik VSD išvada, neįvertino su pareiškėju susijusių individualių aplinkybių, nesurinko informacijos apie ankstesnius pareiškėjo veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą.
13. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Departamentas ir VSAT, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, to paties straipsnio 3 dalis – kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) arba VSAT. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Departamentą, o šis ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
14. Departamentas nustatęs, kad užsienietis Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo (toliau – Aprašas) 7.2² papunktyje nurodytame klausimyne pateikė informaciją, kuri gali turėti reikšmės vertinant užsieniečio grėsmę valstybės saugumui, siųsdamas paklausimą VSD, nurodo, kad užsienietis aprašo 7.2² papunktyje nurodytame klausimyne pateikė informaciją, kuri gali turėti reikšmės vertinant užsieniečio grėsmę valstybės saugumui (Aprašo 37.1 papunktis). Aprašo 105 punktas nustato, kad Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais Departamentas, gavęs VSD informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui, Policijos departamento arba VSAT informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę viešajai tvarkai, išnagrinėja dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytos VSD, Policijos departamento arba VSAT informacijos gavimo Departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi.
15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) išaiškino, kad, sprendžiant dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Tokiose bylose būtina įvertinti individualią užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (žr. pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016). Sprendžiant dėl leidimo gyventi panaikinimo, visais atvejais privalo būti vertinamas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas, t. y. tam tikra grėsmės galimybė turi objektyviai, tikrovėje ir realiai egzistuoti, o ne būti vien tik numanoma, spėjama ar paprasčiausiai įsivaizduojama. Be to, turi būti įvertinamas ir grėsmės valstybės saugumui galimybės akivaizdumas laiko požiūriu, t. y. grėsmės valstybės saugumui galimybė turi jau (priimant atitinkamą sprendimą) egzistuoti (žr. pvz., 2010 m. birželio 23 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010).
16. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr. pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Priešingu atveju būtų iškreipta nagrinėjamos normos prasmė ir tikslai, nes užsieniečiui leidimo gyventi būtų galima neišduoti dėl iš esmės tik tariamo, t. y. nei laike, nei erdvėje realiai neegzistuojančio bei neįrodyto, pavojaus valstybės saugumui, taip sudarant nepateisinamas prielaidas diskriminuoti atitinkamus užsieniečius arba kitaip piktnaudžiauti valdžia (suteiktais įgaliojimas).
17. Nagrinėjamu atveju Departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą vadovavosi tik VSD pateikta informacija. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo keliamą grėsmę valstybės saugumui sieja tik su pareiškėjo 2000 m. – 2003 m. laikotarpiu atlikta tarnyba FSB. Tačiau nagrinėjamu atveju tiek VSD, tiek Departamento nurodomos išvados, grindžiamos šiuo vieninteliu faktu, nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Turėtų būti vertinama pareiškėjo atliekamų, planuojamų atlikti arba realiai galimai atliktų veiksmų grėsmių visuma, atsižvelgiant į faktiškai egzistuojančias galimybes bei ryšius su kitais asmenimis, darbinę veiklą, proporcingumą ir kt. aplinkybes.
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, išvada apie pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui, remiantis vien tik aplinkybe, kad jis prieš 20 metų nutraukė darbo santykius su FSB, nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, yra formali, o ne reali. Vien tik asmens tarnyba FSB prieš 20 metų sprendžiant dėl jo pavojingumo Lietuvos saugumui, turėtų būti vertinama visumoje kartu su jo atliekamais, planuojamais atlikti arba realiai galimais atlikti veiksmais, atsižlegiant į jo faktiškai egzistuojančias galimybes bei ryšius su kitais asmenimis, darbinę veiklą ir kt. aplinkybes. Ginčo atveju toks vertinimas nebuvo atliktas.
19. Pažymėtina, kad išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui, kuri turi ypač skausmingas pasekmes tiek asmeniui, kurio atžvilgiu ji priimta, tiek ir jo šeimai, todėl ji turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga bei adekvati, o ne formali ir deklaratyvi. Šiuo gi atveju nenustačius konkrečių realybėje egzistuojančių pareiškėjo sąsajų su Rusijos tarnybomis, nenustačius konkrečių veiksmų, ar ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, išvada apie pareiškėjo tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui, laikytina akivaizdžiai formalia.
20. VSD išvadoje nurodyta, kad, vertinama, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, tačiau teismas pažymi, kad Sprendimą priimantis subjektas yra atsakovas ir būtent jis turi atlikti nustatytų aplinkybių vertinimą ir padaryti galutinę išvadą dėl asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui.
21. LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad Departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei vertinimo, tačiau Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr. pvz., LVAT 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017, 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų) viešajai tvarkai, turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, Departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas.
22. LVAT yra pažymėjęs dėl neabejotino ir tiesioginio Rusijos priešiškumo demokratija pagrįstai pasaulio tvarkai fakto bei jos kaip valstybės agresorės teisinės padėties, ir nekelia abejonių ir faktas, kad buvę aukšto rango Rusijos kariškiai potencialiai gali būti panaudoti Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalūs ir patikimi Rusijos valdžiai asmenys (žr. pvz., 2023 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1722-415/2023). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjui leidimas nuolat gyventi buvo išduotas 2022 m. lapkričio 23 d. – tuo metu, kai Rusijos Federacija nuo 2022 m. vasario 24 d. jau vykdė atvirą karinę agresiją prieš Ukrainą ir jos žmones, t. y. Departamentas pareiškėjui išduodamas leidimą nuolat gyventi nenustatė Įstatymo 35 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių leidimas galėtų būti neišduodamas.
23. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios individualizuotai galėtų būti įvertintos kaip akivaizdūs požymiai, kad pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Be to, klausimyno atsakymus būtina vertinti kaip vieningą visumą. Nepritarimas Rusijos kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje liudija pareiškėjo, kaip turinčio priešingas Rusijos valdžios politikai pažiūras, naudai. Todėl tik visuma individualiu vertinimu pagrįstų argumentų turi lemti atsakovo sprendimą (žr. pvz., 2023 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1722-415/2023).
24. Departamentas, priimdamas sprendimą dėl asmens grėsmės valstybės saugumui, neturėtų automatiškai šios išvados perkelti į ginčijamą Sprendimą, o būdamas viešojo administravimo subjektas turi atsižvelgi į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD išvada, bet ir su paraiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Nors atsakovas Sprendime konstatavo žinomas aplinkybes apie pareiškėją (šeimą, darbą, gyvenimo trukmę Lietuvoje), be kita ko, turėjo visapusiškai ir sistemiškai jas įvertinti ir tuomet daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą.
25. Ginčo atveju teismas konstatuoja, kad tokio individualaus vertinimo Departamentas neatliko, į ginčijamą Sprendimą buvo perkelta VSD išvada bei pateikti asmeniniai duomenys apie pareiškėją, neįvertinus visų duomenų visumos bei nevertinant Sprendimo proporcingumo principo.
26. Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti.
27. Teismas pažymi, kad Departamentui kaip viešojo administravimo subjektui taikomi ir Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime be kita ko būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.
28. Motyvavimo pareigos turinys LVAT praktikoje siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A-556-336/2011, 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014, LVAT biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.). Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (šiuo aspektu žr. LVAT 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-563/2014). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2430/2014, LVAT biuletenis Nr. 28, 2014, 89–102 p.), o turi būti pagrįsti teisės normomis. Pažymėtina ir tai, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr. pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015, 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A-520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012).
29. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
30. ABTĮ 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (1 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (5 dalis); atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (5 dalis); dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis); teismas taip pat turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgiant į proceso šalių elgesį, ginčo kilimo priežastis ir kitas aplinkybes (40 straipsnio 4 dalis). Patenkinus pareiškėjo skundą, sprendžiamas jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Pareiškėjas prašo priteisti iš Departamento patirtas bylinėjimosi išlaidas.
31. Pareiškėjas teismui, be sumokėto žyminio mokesčio, kitų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui iš atsakovo priteistinas sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo I. Z. skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 23S77553, kuriuo pareiškėjui I. Z. panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
Priteisti pareiškėjui I. Z. iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.