- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-21
- Bylos Nr.
- TA-565-575/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00083-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Arūnas Sutkevičius
- Atsakovas
- L. D.
- Pareiškėjas
- UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo L. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui L. D. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, Klaipėdos RATC) prašė priteisti iš atsakovo L. D. (toliau – ir atsakovas) nesumokėtą 77,90 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 nuo 2008 m. liepos 1 d. Klaipėdos mieste įvedė vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Taryba 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (su vėlesniais pakeitimais), kurie galiojo iki 2017 m. birželio 30 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Taryba 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtino naują Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) redakciją (su vėlesniais pakeitimais), kuri įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d. ir kuria įtvirtina dvinarė vietinė rinkliava. Nustatytas vietinės rinkliavos administratorius – pareiškėjas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo prašymu nesutinka. Teigė, kad pareiškėjas nesąžiningai atlieka savo funkcijas, o už atliekų tvarkymą privalo mokėti tie asmenys, kurie yra įsigiję konteinerius. Atsižvelgęs į tai, kad prie jo namo nėra atliekų surinkimo konteinerio, atsakovas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo reikalavimas nepagrįstas.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. birželio 28 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino pilnai ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 77,90 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.
6. Teismas visų pirma nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 77,90 Eur vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo L. D. už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.
7. Apžvelgęs bylai aktualų teisinį reguliavimą (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 1-2 d., Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 4 p., Nuostatų 4 p.), teismas priėjo prie išvados, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikomas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo yra nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne.
8. Toliau apžvelgęs bylai aktualią teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3542/2011), teismas nurodė, kad asmuo, kuris yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kartu su kitais vietinės rinkliavos mokėtojais turi kolektyviai padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis (pagal atliekų kiekį, ar pagal turimo nekilnojamojo turto plotą). Tai savo ruožtu lemia, kad, net ir tais atvejais, kai vietinės rinkliavos mokėtojas faktiškai atitinkamais laikotarpiais nepriduoda komunalinių atliekų jų tvarkytojui, jis vis tiek turi sumokėti bent minimalaus dydžio vietinę rinkliavą. Tačiau, tokią teisę – mokėti minimalaus dydžio rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo, asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo.
9. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis, teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-797-342/2015 konstatavo, jog pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą atsakovui L. D. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyti duomenys apie žemės sklypą (2.1), tačiau duomenų apie statinius, jų baigtumą, nėra. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, t. y. 2010 m. birželio 10 d. patikros vietoje akto Nr. (8.17)-8R-255 ir fotonuotraukos teismas nustatė, jog žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra pastatytas gyvenamasis namas, kuriame gyvenama. Teismas pažymėjo, kad, vertinant aplinkybes dėl statinio faktinio buvimo ir naudojimo pagal paskirtį ir analizuojant žemėlapių ir vaizdų, kurie viešai skelbiami paieškos sistemoje www.google.lt žemėlapiai bei naudojant paieškai įrankius street view (gatvės vaizdas), matyti, jog adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra gyvenamasis namas ir jis eksploatuojamas.
10. Teismas apibendrino, kad viešame registre duomenų apie statinį nėra pateikta, tačiau šių duomenų neįrašymas į viešąjį registrą, kai patikros vietoje aktu yra užfiksuoti duomenys apie statinio naudojimą, kuris nors ir neįteisintas bei neįregistruotas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka, negali būti pakankamu pagrindu pripažinti, kad už tokį nekilnojamąjį turtą negali būti skaičiuojama vietinė rinkliava už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teismas įvertino, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai yra pakankamas pagrindas teismui spręsti, jog statinys naudojamas pagal paskirtį. Būtent minėta faktinė aplinkybė lemia tai, jog ginčo laikotarpiu atsakovas buvo vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
11. Remiantis ,,Liteko“ duomenimis teismas taip pat nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-461-438/2019 atsakovo L. D. apeliacinį skundą atmetė ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimą, kuriuo iš L. D. buvo priteista vietinė rinkliava už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. už tą patį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, paliko nepakeistą.
12. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai ir atsakovas nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.).
III.
13. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; ir alternatyva išspręsti klausimą iš esmės; 2) pripažinti, kad jokia sutartis su Klaipėdos RATC nėra realiai sudaryta, įpareigojant šią instituciją sudaryti tokią sutartį; 3) priteisti 1000 Eur nematerialinę žalą.
Atsiliepimas
14. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjus teisėjai nušalinimą buvo iškviesta policija ir panaudotos fizinės prievartos priemonės, atsakovui diagnozuotas krūtinės ląstos sumušimas. Atsakovo vertinimu, neatsakinga teismo sprendime nurodyti, jog atsakovas dalyvavo teismo procese.
15. Atsakovas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismo teisėja, nagrinėjusi bylą, 2021 m. birželio 17 d. išnagrinėjo 9 bylas, kuriose pareiškėju buvo Klaipėdos RATC.
16. Atsakovas nuo 2015 m. nurodo, kad tarnyba turi / turėjo įvertinti ūkio subjekto skundus, informuojant apie konteinerio suteikimo faktą ir momentą laike. Atsakovo atžvilgiu konteinerio teikimo klausimas nebuvo sprendžiamas. Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi dėl viešojo administravimo institucijos neveikimo ir įpareigojimo tinkamai atsakyti į klausimus, tačiau teismas dėl to nepasisako.
17. Atsakovo nuomone, valstybės atsakomybė už žalą, padarytą neteisėtais teismo veiksmais administraciniame procese (sveikatos sužalojimas), atsiradus išprovokuotam konfliktui teisme, garbės klausimo išsprendimas užtikrintų geresnį valstybės susikalbėjimą su visuomene ir socialinę santvarką.
Atsiliepimas
18. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Šalies argumentai
19. Pareiškėjas teigia, kad analogiško pobūdžio bylas su atsakovu nagrinėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2019 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-461-438/2019 ir 2016 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-297-556/2016) ir konstatavo, jog atsakovo pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos mieste apskaičiuota už atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turto objektą.
20. Pasisakydamas dėl reikalavimo pripažinti, kad nėra sudaryta sutartis, pareiškėjas nurodo, jog sutartys nėra sudaromos. Vietinę rinkliavą turi mokėti visi asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas apeliaciniame skunde kelia du naujus savarankiškus reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, t. y. pirma, dėl įpareigojimo sudaryti sutartį su atsakovu ir, antra, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
21. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl 77,90 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.
22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo Klaipėdos RATC prašymą tenkino ir jo naudai iš atsakovo L. D. priteisė 77,90 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; ir alternatyva išspręsti klausimą iš esmės; 2) pripažinti, kad sutartis su Klaipėdos RATC nėra sudaryta ir įpareigoti Klaipėdos RATC sudaryti sutartį; 3) priteisti 1000 Eur nematerialinę žalą.
23. Atsakovas apeliaciniame skunde dėsto argumentus, kad pirmosios instancijos teismo teisėjai pareiškė nušalinimą, tačiau tuomet jam buvo iškviesta policija.
24. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus bylą nagrinėti iš esmės. Teisėjų kolegija, remiantis į bylą pateiktais duomenimis ir išklausiusi pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašą, daro išvadą, jog atsakovas nereiškė nušalinimo bylą nagrinėjusiai teisėjai, nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie teisėjos šališkumą. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2203-756/2019). Taigi, nagrinėjamu atveju prašymų stadijoje atsakovas nepasinaudojo teise pareikšti teisėjai nušalinimą.
25. ABTĮ 81 straipsnis, kuriame įtvirtinta teismo posėdžio tvarka, taip pat ir kitos ABTĮ normos, nereglamentuoja pašalinimo iš teismo posėdžių salės. Vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 7 dalimi, taikytinas įstatymas, reglamentuojantis panašius santykius. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 105 straipsnio 1 dalis nustato, kad pašalinimas iš teismo posėdžių salės skiriamas asmeniui, kuris bylos nagrinėjimo metu pažeidžia teismo posėdžio tvarką, jeigu prieš tai jam buvo paskirtas įspėjimas. Pašalinimas iš teismo posėdžio salės yra skiriamas žodžiu, kai posėdžio eiga fiksuojama (CPK 105 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teismo posėdžio eiga buvo fiksuojama darant teismo posėdžio garso įrašą (ABTĮ 82 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, išklausiusi teismo posėdžio garso įrašą, pažymi, kad, bylą nagrinėjusi teisėja, įspėjo atsakovą dėl teismo posėdžio tvarkos pažeidimo, todėl, pašalinus atsakovą iš teismo posėdžio salės, jo teisės pažeistos nebuvo. Taip pat pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovo L. D. dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas privalomu.
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas tenkinamas, taip pat dėl ko atsakovo atsiliepimo argumentai atmesti. Kadangi atsakovas tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, duomenų, kad jis būtų atleistas nuo prievolės mokėti vietinę rinkliavą, nėra, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą. Teismas išsamią įrodymų visumos analizę atliko pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 56 str. 7 d.) ir sprendime motyvuotai pagrindė padarytas išvadas.
27. Pabrėžtina, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).
28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas apeliaciniame skunde kelia naujus reikalavimus, susijusius su įpareigojimu sudaryti su Klaipėdos RATC sutartį ir neturtinės žalos atlyginimu. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų naujų reikalavimų nenagrinėja.
29. Atsakovas prie apeliacinio skundo pridėjo naujų įrodymų, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (ABTĮ 142 str. 3 d.). Atsakovas prie apeliacinio skundo pridėjo naujus įrodymus, tačiau jie neatitinka sąsajumo reikalavimų ir neturi įrodomosios reikšmės nagrinėjamam ginčui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neprideda prie bylos atsakovo į bylą pateiktų papildomų įrodymų ir jų nevertina.
30. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo L. D. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.