Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Laisvidos Sabaliauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, ūkininkas, teistas Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020 m. rugsėjo 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 38 MGL (1900 eurų) bauda, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. K. 2022 m. gruodžio 12 d., apie 19 val., savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), virtuvės kambaryje, būdamas neblaivus (nustatytas 2,65 promilių girtumas), tarp jo ir jo brolio K. K. kilusio konflikto metu, tyčia, iš asmeninių paskatų vieną kartą įdurdamas peiliu K. K. į krūtinę ir tuo padarydamas jam durtinę žaizdą krūtinės ląstoje, nežymiai sužalojo savo šeimos narį – savo brolį K. K..

Kaltinamasis P. K., apklausos metu kaltę prisipažino visiškai ir nurodė, jog nuo vaikystės gyvena kartu su savo broliais K., J. ir P. Vakar jis buvo išėjęs darbuotis į savo ūkį, jo broliai liko namuose ir tikriausiai gėrė alkoholinius gėrimus, nes jam grįžus, P. miegojo, o K. su J. buvo virtuvėje neblaivūs. Šerdamas gyvulius, jis taip pat gėrė degtinę ir grįžęs dar vartojo alkoholį. Būnant virtuvėje, K. kažkas „užėjo“, jis čiupo ant stalo buvusį buitinės paskirties peilį ir pradėjo jo mosikuoti, sakydamas, jog kažką blogo padarys (konkrečių žodžių nepamena). Jis grasino jam, tačiau kodėl – nežino. K. pastoviai taip elgiasi išgėręs. Jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir informavo apie brolio elgesį. Po kurio laiko K. vėl pradėjo „šlaistytis“ su peiliu, jis vėl bandė skambinti 112, sakydamas, jog brolis nesiliauja, puola su peiliu. Vienu metu, neapsikentęs tokio K. elgesio, jis rankoje turėtu lenktiniu peiliuku, su kuriuo pjaustė svogūną, dūrė į K. Galėjo pataikyti į krūtinės sritį. Po to J. liepė ramintis ir kartu su K. nuėjo į antrą namo aukštą miegoti. Jis liko pirmajame aukšte, dar išgėrė degtinės, tuomet vėl skambino bendruoju pagalbos telefonu 112, norėdamas pranešti, jog konfliktas baigėsi ir pagalbos nebereikia. Paskambinęs dėl girtumo, tikriausiai, užmigo, nes negirdėjo atvykusių policijos pareigūnų. Visiškai pripažįsta, kad savo broliui K. dūrė peiliu ir jį sužalojo, tačiau taip pasielgė, nes pats K. jį puolė su peiliu. Be to, nebeapsikentė nuolatinio tokio brolio elgesio ir norėjo jį savotiškai pamokyti, kad baigtų savo grasinimus su peiliais.

Kaltinamojo kaltė, padarius nusikaltimą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo, visiškai įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis K. K. parodė, kad 2022 m. gruodžio 11 d., sekmadienį, po to ir pirmadienį gėrė alų. Buvo tamsu, kai į namus grįžo jo brolis P., kuris buvo išgėręs. Tuo metu jis su broliu J. sėdėjo virtuvėje, buvo apsvaigęs nuo išgerto alaus, todėl konkrečių įvykio detalių nepamena. Pamena, jog susipyko su P., tačiau nepamena dėl kokios priežasties. Pripažįsta, jog ginčo metu jis buvo piktas, jo brolis P. – taip pat. Abu vaikščiojo po virtuvę ir pykosi, tačiau jokio peilio rankoje jis neturėjo ir juo negrasino. Pripažįsta, jog konflikto metu galėjo P. pastumti, tačiau smūgių nesudavė, peilio nedemonstravo, rankoje neturėjo ir negrasino. Kai konflikto metu pastūmė P., šis vieną kartą dūrė jam peiliu į kairįjį šoną. Kokiu peiliu P. jį sužalojo, iš kur pas jį rankoje atsirado peilis, nežino. Po dūrio pajuto skausmą kairiajame šone, po to pamatė, jog pradėjo sunktis kraujas, todėl užlipo į namo antrą aukštą ir nuėjo miegoti. Kodėl P. iškvietė policijos pareigūnus, nežino. Atvykusiems policijos pareigūnams jis parodė savo žaizdą, šie iškvietė GMP, kuri jį nuvežė ir patalpino į Traumatologijos skyrių. Iš ligoninės buvo išleistas 2022 m. gruodžio 13 d. Dėl dūrio gydymo išlaidų nepatyrė, civilinio ieškinio nereiškia. Dėl šio įvykio savo broliui P. jokių pretenzijų neturi.

Liudytojas J. K. parodė, jog 2022 m. gruodžio 12 d. jo broliai K. ir P. pykosi, dėl ko jie barėsi, nežino. Abu vaikščiojo po virtuvę ir barėsi. K. konflikto metu jokio peilio neturėjo ir juo P. negrasino. Broliams besibarant, jis pamatė, kaip K. susiėmė už kažkurio šono ir nurimęs atsisėdo. Kai pamatė kraują, suprato, jog P. sužalojo K. Paties sužalojimo momento jis nematė, tik po to suprato, jog P. dūrė peiliu į K. Atvykus policijos pareigūnams ir GMP, K. buvo išvežtas į ligoninę, o P. – į areštinę.

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini).

Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros metu P. K. kairės pusės kelnių kišenėje buvo rastas geležinis, su medine rankena, sulenkiamas peilis, kurio bendras ilgis (ištiesto) – 16,5 cm, geležtės ilgis – 6,5 cm.

Valstybės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 139/2023(04) nurodyta, kad K. K. nustatyta durtinė žaizda krūtinės ląstoje. Kūno sužalojimas padarytas, paveikus duriančių savybių turinčiu daiktu, ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias.

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis P. K. smurtaudamas prieš šeimos narį – brolį K. K., nežymiai sužalojo jo sveikatą, tokia veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytus nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, todėl jis pripažintinas kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir jam skirtina bausmė.

Teismas, parinkdamas bausmės rūšį, įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. P. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs. Teismo vertinimu bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam prokurorės siūlomą laisvės apribojimo bausmę. Teismas įvertinęs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes konstatuoja, kad skirti asmeniui intensyvią priežiūrą nėra tikslinga, nes nusikalstama veika padaryta artimoje aplinkoje.

Nepaisant to, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, tačiau bausmės tikslai bus įgyvendinti su laisvės apribojimo bausme paskiriant įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje bei neatlygintinai išdirbti atitinkamą kiekį valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Įvertinus tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio jis įpareigotinas visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Už nusikaltimą minimali laisvės apribojimo bausmė yra trys mėnesiai, o maksimalus – dveji metai (BK 48 straipsnio 2 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 13 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo veiksmuose nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailėjosi ją padaręs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinus tai, kad kaltinamasis praeityje teistas, teistumas neišnykęs, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kaltinamajam skirtina artima bausmės rūšies vidurkyje numatyta bausmė – vienerių metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu iki 8 mėnesių laisvės apribojimo.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo laikinas sulaikymas nuo 2022 m. gruodžio 12 d., 20.45 val., iki 2022 m. gruodžio 14 d., 12.35 val. (2 dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

P. K. pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę įpareigojant jį per 5 mėnesius nuo teismo sprendimo vykdymo probacijos tarnyboje pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje, iki 2023 m. rugsėjo 1 d. neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės paliekant nustatytus įpareigojimus.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtas dvi dienas, jas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.

Išaiškinti P. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.